Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. gynėjo advokato Lino Stanislovo Bagdono apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 102 MGL (5100 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. V. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 68 MGL (3400 eurų) dydžio bauda. Nustatytas 10 mėnesių baudos sumokėjimo terminas.

Nuspręsta G. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. V. nuteistas už tai, kad 2021 m. spalio 10 d., apie 17.10 val., prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo svetimą – 2021 m. rugsėjo 19 d. E. M. vardu išduotą galimybių pasą, pateikdamas jį mobiliojo ryšio telefone „(duomenys neskelbtini)“ kaip savo, prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“ galimybių pasų kontrolierei V. K., tokiu būdu neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo kito fizinio asmens vardu išduotą elektroninį dokumentą.

2. Apeliaciniame skunde G. V. gynėjas advokatas Linas Stanislovas Bagdonas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. nuosprendį ir G. V., pripažinus kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

2.1. Skunde nuteistojo gynėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, netaikydamas BK 40 straipsnio, esant visiems pagrindams ir sąlygoms taikyti šią BK normą, o toks netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas taip pat nukrypo ir nuo reikšmingos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos – asmuo turi būti teisiamas pirmą kartą, pilnai pripažinęs kaltu ir gailėtis įvykdžius nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlyginęs ar pašalinęs padarytą žalą arba įsipareigojęs ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiuo atveju, G. V. yra pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybė, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, dėl padaryto nusikaltimo pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Galima laiduotoja yra G. V. sesuo A. V., su kuria nuteistąjį sieja artimas ryšis. Laiduotoja G. V. apibūdina, kaip sąžiningą, pareigingą, dorą, atsakingą, darbštų, iniciatyvų žmogų ir ji yra įsitikinusi, kad G. V. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotoja A. V. neteista, kelis kartus bausta už nežymius administracinius nusižengimus pažeidimus, pažeidimai negaliojantys. Taigi, Kauno apylinkės teismas nustatė visas BK 40 straipsnyje esančias sąlygas, reikalingas taikyti laidavimo institutą, tačiau dėl laiduotojos padaryto administracinio nusižengimo ši teisė G. V. buvo atimta ir neįgyvendinta. Svarbu pažymėti, kad teismas susipažinęs su visais laiduotojos pateiktais dokumentais ir matydamas, jog laiduotojai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už karantino sąlygų nesilaikymą, teismas savo iniciatyva galėjo G. V. pasiūlyti susirasti kitą, teismo pasitikėjimo vertą laiduotoją.

2.2. Skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad svarbu atsižvelgti ir į tai, kad G. V. nusikaltimą padarė būdamas jauno amžiaus, esant nebrandžiai ir nesavarankiškai asmenybei, norėdamas su mergina apsilankyti prekybos centre bei pastarajai padaryti įspūdį, daugiau jokių kitų nusikalstamų veikų nėra padaręs. Šiuo metu, nuteistasis yra padaręs išvadas ir jo elgesys formuojasi pozityvia linkme, tai yra jis dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, daugiau teisės pažeidimų nedaro, pats baudžiamasis procesas turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį G. V..

2.3. Be to, skunde pažymima, kad teismo posėdžio metu valstybinis kaltintojas ir kaltinamojo gynėjas prašė taikyti BK 36 straipsnio nuostatas ir atleisti G. V. nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nusikalstama veika prarado pavojingumą. Toks prašymas buvo grindžiamas tuo, kad Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo, nuo 2022 m. vasario 5 d. buvo sustabdytas galimybių paso taikymas. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog asmuo tampa nepavojingu tada, kai pašalinamos iki nusikalstamos veikos padarymo buvusios sąlygos, o naujos sąlygos jį veikia teigiamai. Teismas vadovaudamasis prielaidomis ir pamąstymais apie pandeminės situacijos pablogėjimą, netinkamai priėjo prie išvados, jog G. V. padarytas nusikaltimas neprarado pavojingumo. Dėl anksčiau išdėstytų argumentų darytina išvada, kad dėl aplinkybių pasikeitimo bei G. V. pozityvių ir aktyvių veiksmų, jo padaryta nusikalstama veika tapo nepavojinga, todėl yra visos sąlygos taikyti ir BK 36 straipsnio nuostatas.

3. Kauno apygardos teisme 2022 m. liepos 14 d. buvo gautas nuteistojo G. V. gynėjo advokato Lino Stanislovo Bagdono prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) ištirti ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2020 m. vasario 26 d. nutarimo „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ 3.1.1 papunktis (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija) ir 3.1.1.1.-3.1.1.3. papunkčiai (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija), toje apimtyje, kurioje numatomi reikalavimai asmenims atitikti nustatytus medicininius kriterijus, kaip sąlyga į kontaktiniu būdu teikiamas paslaugas, ūkinės veiklos vykdymą, komercinių ir nekomercinių kultūros, pramogų, sporto renginių, švenčių, mugių, festivalių ar kitų tam tikrą laiką trunkančių organizuotų žmonių susibūrimų viešoje vietoje iš anksto numatytu laiku organizavimą bei 3¹ punktas (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija), toje apimtyje, kurioje numatoma, jog asmenys neatitinkantys nė vieno iš nutarimo 3.1.1. papunktyje nurodyto kriterijaus kontaktiniu būdu gali būti aptarnaujami tik kai teikiamos 3¹.1.-3¹.25. papunkčiuose įvardintos paslaugos ir vykdomos nurodytos ūkinės veiklos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 20 straipsnio 1 daliai, 29 straipsniui, konstituciniam valstybės, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principams.

3.1. Prašyme nuteistojo G. V. gynėjas advokatas Stanislovas Bagdonas nurodo, kad tiek pagal suformuluotą kaltinimą, tiek Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 6 d. nuosprendyje nustatytas aplinkybes – „galimybių pasas“ yra prilyginamas dokumentui. Pažymima, kad šis dokumentas buvo įtvirtintas Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarime. Gynėjas nurodo, kad Konstitucinis Teismas buvo pradėjęs nagrinėti konstitucinės justicijos bylą Nr. 21/2021 dėl nuteistojo gynėjo prašyme nurodytų punktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams, tačiau Vyriausybei panaikinus ginčijamus nutarimo punktus, Konstitucinis Teismas 2022 m. vasario 9 d. sprendimu bylą nutraukė. Gynėjo manymu, šiuo atveju liko neatsakyta į klausimą, ar „galimybių paso“ teisinis reguliavimas buvo teisėtas.

3.2. Anot nuteistojo gynėjo, nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar „galimybių“ pasas gali būti laikomas teisėtu dokumentu, kurį asmeniui neteisėtai panaudojus šiam galėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Prašyme pažymima, kad Konstitucijos Teismo nutarimas, jei juo būtų panaikintas ginčijami Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo punktai, būtų prilyginamas teisės aktui, lengvinančiam nusikalstamą veiką padariusio asmens (šiuo atveju nuteistojo G. V.) padėtį, todėl būtų taikomas jo ginamojo byloje. Teigia, kad tuo atveju, jeigu paaiškėtų, jog „galimybių pasas“ nėra laikomas teisėtai Vyriausybės įtvirtintu dokumentu, tuomet asmeniui negali būti taikomas baudžiamoji atsakomybė (ex injuria jus non oritur). Todėl, pasak gynėjo, pagrindinis tikslas yra išsiaiškinti ar teisinis reguliavimas, kuriuo įtvirtintas „galimybių pasas“, yra teisėtas.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo G. V. gynėjas advokatas Linas Stanislovas Bagdonas prašymą kreiptis į Konstitucinį teismą prašė tenkinti, prokuroras dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą neprieštaravo.

Nuteistojo G. V. gynėjo advokato Linos Stanislovo Bagdono prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

5. Kauno apygardos teismo, Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos, susidedančios iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) apeliacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal nuteistojo M. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 30 d. nuosprendžio, 2022 m. birželio 13 d. nutartimi buvo tenkintas nuteistojo M. Z. gynėjo advokato Marijaus Veličkos prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Minėtos nutarties rezoliucinėje dalyje Konstituciniam Teismui pateiktas prašymas ištirti „Ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ 3.1.1. papunktis (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija) ir 3.1.1.1. – 3.1.1.3. papunkčiai (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija), toje apimtyje, kurioje numatomi reikalavimai asmenims atitikti nustatytus medicininius kriterijus, kaip sąlyga į kontaktiniu būdu teikiamas paslaugas, ūkinės veiklos vykdymą, komercinių ir nekomercinių kultūros, pramogų, sporto renginių, švenčių, mugių, festivalių ar kitų tam tikrą laiką trunkančių organizuotų žmonių susibūrimų viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku organizavimą bei 3¹ punktas (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija), toje apimtyje, kurioje numatoma, jog asmenys neatitinkantys nė vieno iš šio nutarimo 3.1.1. papunktyje nurodyto kriterijaus kontaktiniu būdu gali būti aptarnaujami tik kai teikiamos 3¹.1.-3¹.25. papunkčiuose įvardintos paslaugos ir vykdomos nurodytos ūkinės veiklos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 1 daliai, 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principams“.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo G. V. gynėjo advokato Lino Stanislovo Bagdono prašyme keiptis į Konstitucinį Teismą nurodytais argumentais, nustatė, jog nuteistojo gynėjo skunde iš esmės atkartojami nuteistojo M. Z. gynėjo advokato Marijaus Veličkos prašyme išdėstyti argumentai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek G. V., tiek M. Z. (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos apeliacine tvarka nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1A-400-888/2022) nuteisti už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, nuteistųjų gynėjų prašymuose, kaip jau minėta, pateikti analogiški prašymai, nuteistojo M. Z. gynėjo advokato Marijaus Veličkos prašymas Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartimi buvo tenkintas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas atidėtas iki bus gautas Konstitucinio Teismo nutarimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 234 straipsnio 5 dalies 3 punktu, bylos nagrinėjimas atidedamas, kai įstatymų numatytais atvejais kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, - kol bus gautas Konstitucinio Teismo nutarimas. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad teisėjo nutartis kreiptis į Konstitucinį Teismą ir atidėti bylos nagrinėjimą, priimta vienoje byloje, nėra privaloma teismams nagrinėjant kitas bylas. Tačiau, jeigu žinoma, kad nutartimi jau yra kreiptasi į Konstitucinį Teismą konkrečioje byloje tuo pačiu klausimu, teismas atskirai kiekvienoje baudžiamojoje byloje priima nutartis kreiptis į Konstitucinį Teismą ir atidėti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo iš naujo kartoti Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartyje nurodytus argumentus, kreipimasis į Konstitucinį Teismą pagal nuteistojo gynėjo prašymą, vertintinas kaip analogiškas (kreipiamasi tuo pačiu klausimu), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą ir atidėti baudžiamosios bylos Nr. 1A-412-348/2022 nagrinėjimą.

7. Visgi, susipažinus su nuteistojo G. V. gynėjo advokato Lino Stanislovo Bagdono prašyme nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą manant, jog atitinkamos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo nuostatos galimai prieštarauja ir kitiems Konstitucijos straipsniams.

8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje G. V. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2021 m. spalio 10 d., apie 17.10 val., prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo svetimą – 2021 m. rugsėjo 19 d. E. M. vardu išduotą galimybių pasą, pateikdamas jį mobiliojo ryšio telefone „(duomenys neskelbtini)“ kaip savo prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“ galimybių pasų kontrolierei V. K., tokiu būdu neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo kito fizinio asmens vardu išduotą elektroninį dokumentą.

9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnis patenka į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XLIII skyriaus reguliavimo sritį. Šio skyriaus normose įtvirtintų nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valdymo tvarkai, susijusių su dokumentų klastojimu, sudėtimi yra saugoma valdymo tvarka, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrinama normali, teisinga dokumentų apyvarta. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XLIII skyriaus normomis siekiama apginti teisingą valdymo tvarką, užtikrinant dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir kitus su teisinės dokumentų apyvartos funkcionalumu ir patikimumu susijusius klausimus. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-421-139/2015, 2K-375-693/2016, 2K-243-942/2017).

10. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Kriminalizuodamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnyje nurodytas veikas, įstatymų leidėjas turėjo galvoje tai, kad visi dokumentai skirti teisiniams faktams liudyti, o antspaudai, spaudai ir griežtos atskaitomybės (saugūs) blankai naudojami dokumentų kūrimo procese. Dokumentai priklauso tam tikriems juridiniams bei fiziniams asmenims, paprastai jų laikymo vietą nustato jų turėtojas. Antspaudai, spaudai ir griežtos atskaitomybės blankai yra vardiniai instrumentai, todėl jais negali naudotis bet kas – pagal savo funkcinę paskirtį jais gali naudotis konkretus asmuo arba tikslinė žmonių grupė.

11. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio prasmę bei teismų praktiką dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių faktų įrodymas. Nors įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai, dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau yra keliami tam tikri reikalavimai dokumento turiniui. Pažymėtina, kad dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą juridinį faktą. Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-662/2000). Taigi dokumentui keliami ne formos (juo laikytinas bet kokios formos rašytinis aktas), o turinio reikalavimai, nes juo turi būti liudijamas faktas, turintis teisinę reikšmę, galintis ar sukeliantis teisinius padarinius. Visgi, akcentuotina ir tai, kad įstatymų nuostatose ir teismų praktikoje kalbama apie tikrų, turinčių juridinę reikšmę dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą, apie jų reikšmę galima spręsti iš to, kad įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje išskyrė jų individualų tipą: fizinio ar juridinio asmens antspaudas, spaudas, dokumentas, griežtos atskaitomybės blankas.

12. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio dalyku galima įvardyti valstybinės ar visuomeninės įmonės, įstaigos, organizacijos, taip pat privataus ūkinio subjekto – fizinio ar juridinio asmens – antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio norma yra blanketinė, kas reiškia, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet ji konkrečiai šioje teisės normoje neišdėstyta, nei nurodo ją esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme pateikta dokumento sąvoka, dokumentas – Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje įsteigto juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio (toliau – juridinis asmuo) ar fizinio asmens veiklos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme apibrėžta, kokie dokumentai laikomi oficialiais, o būtent, pagal minėtame įstatyme pateiktą apibrėžimą, oficialūs valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų dokumentai – valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių bei įstaigų, valstybės įgaliotų asmenų vykdant teisės norminių aktų nustatytus įgaliojimus sukurti, patvirtinti ar gauti su jų veikla susiję rašytiniai grafiniai, garsiniai, kompiuterinės informacijos ar kitokie dokumentai, įtraukti į šių institucijų, įmonių ir įstaigų dokumentų apskaitą. Teisėjų kolegija pažymi, kad svarbiausias dokumento formos reikalavimas – įrodomoji reikšmė, t. y. ar dokumentu gali būti įrodytas juridinis faktas. Dokumentas yra tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą), kurio panaudojimas fiziniams ar juridiniams asmenims, ar valstybei gali sukelti teisiškai reikšmingų padarinių. Tuo tarpu vertinant dokumento turinį, teisėjų kolegijos vertinimu, reikia turėti omenyje, kad dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį.

13. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio dispozicija nukreipia ir į Lietuvos Respublikos antspaudų apyvartos įstatymą, kuriame antspaudas apibrėžiamas kaip įtaisas, kuriuo įspaudžiant reljefą arba dažais daromos apskritimo formos žymos su Lietuvos valstybės herbu arba savivaldybės herbu ar be jų ir su fizinio ar juridinio asmens, kitos organizacijos ar jos padalinio rekvizitais. Spaudo sąvokos šiuo metu galiojančiuose įstatymuose nebeliko, tačiau anksčiau galiojusiame Lietuvos Respublikos atspaudų ir spaudų kontrolės įstatyme spaudas buvo apibrėžiamas kaip įtaisas, kurio paskirtis – deformacijos būdų ar dažais daryti bet kokios formos (išskyrus apskritimo) informacinio pobūdžio žymas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnyje numatytas alternatyvus dokumentas – griežtos atskaitomybės blankas – tai viena iš blankų rūšių, paprastai turintys seriją ir numerį, kuriuose surašyti standartiniai punktai bei jų tekstai ir palikta tuščios vietos individualiems tekstams bei reikiamiems duomenims įrašyti. Apskritai blankas – tai nustatytos formos popieriaus lapas, kuriame išspausdintas valstybinės ar visuomeninės įstaigos ar organizacijos arba privačios įmonės pavadinimas, kiti rekvizitai ir atspausdinta teksto dalis.

14. Nagrinėjamos situacijos kontekste aktualus ir Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas. Vadovaujantis minėto įstatymo 3 straipsnio 1 punktu, asmens tapatybės kortelė ir pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentai, patvirtinantys jo asmens tapatybę ir pilietybę. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymu yra reglamentuoti asmens tapatybės kortelės ir paso galiojimai terminai (4 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai, 2 dalies 1-2 punktai), minėtuose dokumentuose privalomi įrašai (5 straipsnis), taip pat išdėstyta aiški asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo tvarka (6 straipsnis), šių dokumentų pripažinimo negaliojančiais tvarka (7 straipsnis). Be kita ko, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 9 straipsnyje numatyta ir atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus.

15. Iš aptarto seka, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio dispozicija nukreipia į šios nutarties 12-14 punktuose išvardintus ir aptartus įstatymus. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (toliau – ESPBI IS) duomenų pagrindu parengto skaitmeninio pažymėjimo, patvirtinančio skiepijimo, persirgimo COVID-19 liga ar neigiamo tyrimų rezultato faktą, kuris buvo skirtas naudojimui šalies viduje su sugeneruotu QR kodu, kitaip tariant – galimybių paso (toliau – galimybių pasas) ir juo nustatytų asmens teisių ir laisvių ribojimų teisėtumo bei baudžiamosios atsakomybės taikymo už šio skaitmeninio pažymėjimo pagrobimą ar įgijimą neturint tam teisėto pagrindo, laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą.

16. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. priimtu nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“, nustatė, jog šiuo nutarimu Vyriausybė nutarė paskelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronavirusio infekcijos) plitimo grėsmės, paskelbti antrą (sustiprintą) civilinės saugos sistemos parengties lygį, be kita ko, nustatė laikinas valstybės sienos kirtimo apribojimo ir (ar) nutraukimo sąlygas, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimo priemones ir kt. Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.1.1. (taip pat 3.1.1.1.-3.1.1.3 papunkčiuose), taip pat 3¹ punkte (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) buvo numatyta, kad „3.1.1. kontaktiniu būdu paslaugos teikiamos, ūkinė veikla vykdoma, komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ar kiti tam tikrą laiką trunkantys organizuoti žmonių susibūrimai viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku (toliau – renginiai) organizuojami, atsižvelgiant į rekomenduojamas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis, asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi sąlygas, užtikrinant kitus valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytus visuomenės sveikatos saugos ir higienos ir kitus susijusius reikalavimus, ir kai aptarnaujami ar paslaugomis naudojasi tik asmenys, atitinkantys vieną iš šių kriterijų (išskyrus šio nutarimo 3¹ punkte nurodytas išimtis):

3.1.1.1. asmuo yra pasiskiepijęs viena iš šių COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcinų:

3.1.1.1.1. praėjus vienai savaitei nuo „Comirnaty“ ar „Spikevax“ vakcinos antrosios dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą, išskyrus šio nutarimo 3.1.1.1.5 papunktyje nurodytą atvejį;

3.1.1.1.2. praėjus 2 savaitėms nuo „COVID-19 Vaccine Janssen“ vakcinos dozės suleidimo;

3.1.1.1.3. praėjus 4 savaitėms, bet ne daugiau kaip 13 savaičių nuo pirmos „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo, išskyrus šio nutarimo 3.1.1.1.5 papunktyje nurodytą atvejį;

3.1.1.1.4. po antros „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą;

3.1.1.1.5. praėjus 2 savaitėms nuo „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „Vaxzevria“ vakcinos vienos dozės suleidimo asmeniui, kuris persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu;

3.1.1.1.6. praėjus vienai savaitei nuo „Comirnaty“ ar „Vaxzevria“ vakcinos antrosios dozės suleidimo, jei pirmajai skiepo dozei buvo naudojama „Vaxzevria“ vakcina, o antrajai – „Comirnaty“ vakcina arba atvirkščiai;

3.1.1.2. asmuo persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir: 3.1.1.2.1. diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu, o nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 210 dienų (bet ne anksčiau, nei asmeniui baigėsi paskirtos izoliacijos terminas), arba 3.1.1.2.2. asmuo prieš mažiau nei 60 dienų yra gavęs teigiamą (kai nustatomi anti-S, anti-S1 arba anti-RBD IgG antikūnai prieš SARS-CoV-2) kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo atsakymą, išskyrus atvejus, kai serologinis tyrimas atliekamas po skiepijimo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina; 3.1.1.3. asmeniui, kuriam atliktas COVID-19 tyrimas, nustatytas neigiamas rezultatas, – ne anksčiau nei prieš 48 valandas (skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento) atlikus SARS-CoV-2 PGR tyrimą arba greitąjį SARS-CoV-2 antigeno testą COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) nustatyti;

3.1.1.4. yra vaikas iki 16 metų;“.

3¹ punktas numatė, kad „Asmenys, neatitinkantys nė vieno iš šio nutarimo 3.1.1 papunktyje nurodyto kriterijaus, kontaktiniu būdu gali būti aptarnaujami, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi sąlygas, kitus visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir kitus šiame nutarime nurodytus reikalavimus, tik kai teikiamos šios paslaugos ir vykdomos šios ūkinės veiklos: 3¹.1. prekyba parduotuvėse, turgavietėse, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių, augalų, sėklų, trąšų pardavimas, turinčiose atskirą įėjimą iš lauko, kurių prekybos plotas (t. y. prekybos salės, skirtos pirkėjams aptarnauti ir prekėms išdėlioti, plotas, įskaitant matavimosi kabinas. Į prekybos plotą neįskaitomas administracinių patalpų, sandėlių ir pagalbinių patalpų, dirbtuvių, laiptinių, koridorių, sanitarinių patalpų plotas) neviršija 1 500 kv. m, arba esančiose prekybos centre, kurio bendras prekybos plotas (t. y. prekybos salės ir kitos prekybos vietos (pvz., salelės), skirtos pirkėjams aptarnauti ir prekėms išdėlioti, plotas, įskaitant matavimosi kabinas. Į prekybos plotą neįskaitomas administracinių patalpų, sandėlių ir pagalbinių patalpų, dirbtuvių, laiptinių, koridorių, sanitarinių patalpų, taip pat parduotuvių, esančių prekybos centre, turinčių atskirą įėjimą iš lauko, kai nėra galimybės patekti į prekybos centrą, plotas) neviršija 1 500 kv. m; 3¹.2. nuotolinė prekyba (vykdoma internetu ar kitomis ryšio priemonėmis) ir kai prekės pristatomos fiziniams ir juridiniams asmenims ar atsiimamos atsiėmimo punktuose (atsiėmimo punktuose draudžiama prekyba ar kita nesusijusi su nuotoline prekyba veikla); 3¹.3. smulkaus remonto paslaugų užsakymas, kai kontaktas tarp paslaugos gavėjo ir paslaugos teikėjo trunka ne ilgiau nei 15 min.;

3¹.4. laidojimo paslaugos ir laidojimo reikmenų parduotuvės;

3¹.5. muziejų ekspozicijų ir parodų lankymas;

3¹.6. bibliotekų (knygų atsiėmimo ir grąžinimo tikslais) ir knygų atsiėmimo punktų paslaugos; 3¹.7. asmens sveikatos priežiūros paslaugos (pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus, įskaitant testavimą);

3¹.8. socialinės paslaugos;

3¹.9. psichologinės pagalbos ir psichoterapijos paslaugos;

3¹.10. asmens sveikatos priežiūros įstaigose esančių ar globos įstaigose gyvenančių terminalinės būklės asmenų, nepilnamečių iki 14 metų bei nėščiųjų lankymas; 3¹.11. veterinarijos paslaugos;

3¹.12. keleivių vežimo transportu paslaugos;

3¹.13. keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi paslaugos;

3¹.14. teisinės paslaugos (notarų, antstolių, privalomos mediacijos, advokatų, teikiančių teisines paslaugas pagal advokato ir kliento sutartį, bei advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą) ir teismų veikla;

3¹.15. veikla, susijusi su vaiko teisių apsauga;

3¹.16. valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių teikiamos paslaugos, kurių dėl jų specifikos neįmanoma suteikti nuotoliniu būdu (paslaugų sąrašą tvirtina institucijos, įstaigos ar įmonės vadovas);

3¹.17. kompleksiškai teikiamos paslaugos šeimai pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016–2023 m. veiksmų planą;

3¹.18. asmenų aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis Techninės pagalbos neįgaliesiems centre prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir savivaldybių įstaigose, kurioms priskirta ši funkcija;

3¹.19. asmeninės pagalbos teikimas asmenims su negalia, kai tokį poreikį nustato savivaldybių paskirti socialiniai darbuotojai;

3¹.20. pagalba smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims;

3¹.21. pagalba nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis asmenims;

3¹.22. veikla, susijusi su neteisėtų migrantų priėmimu;

3¹.23. atvirose erdvėse teikiamos paslaugos, prekyba ir ūkinė veikla, komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ar kiti tam tikrą laiką trunkantys organizuoti žmonių susibūrimai viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku, kai dalyvauja ne daugiau kaip 500 asmenų;

3¹.24. finansinės paslaugos, kai išmokamos ir pristatomos pensijos ar kitos socialinės išmokos, kitos būtinosios finansinės ir privalomojo draudimo paslaugos, kai kontaktas tarp paslaugos gavėjo ir paslaugos teikėjo trunka ne ilgiau nei 15 min., taip pat elektroninių ryšių paslaugos, kurios reikalingos norint įgyti galimybę naudotis elektroninėmis paslaugomis; 3¹.25. ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis, vidurinis ugdymas, pirminis profesinis mokymas, neformalusis vaikų švietimas ir švietimo pagalba.“

17. Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.1.1. papunktis, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 770 buvo pakeistas, nustatant, jog kontaktiniu būdu paslaugos teikiamos, ūkinė veikla vykdoma, komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ar kiti tam tikrą laiką trunkantys organizuoti žmonių susibūrimai viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku (toliau – renginiai) organizuojami užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi sąlygas, kitus visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir kitus susijusius reikalavimus, ir kai aptarnaujami ar paslaugomis naudojasi tik asmenys, atitinkantys vieną iš šių kriterijų (išskyrus šio nutarimo 3¹ punkte nurodytas išimtis)“.

18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimo 3¹ punkte nurodytas išimtis ir jų pagrindimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. gegužės 21 d. sprendimas Nr. V-1151 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. V‑891 „Dėl asmenų teisės į švelnesnes karantino režimo priemones patvirtinimo“ pakeitimo, įsigaliojęs nuo 2021 m. gegužės 24 d., kuris buvo pakeistas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimas Nr. V‑891 „Dėl asmenų teisės į švelnesnes karantino režimo priemones patvirtinimo“ ir kuriame buvo išdėstytas nauja redakcija. Šio Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo 1.1.4. papunktyje buvo reglamentuotas galimybių pasas ir jo panaudojimas, tai yra, jį turinčių asmenų teisė į neribotas darbo, ūkines ar kitas veiklas arba ribojamas tik iš dalies, tai yra, į švelnesnes karantino režimo priemones.

19. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad „galimybių pasas“, kaip jau buvo minėta, tai ESPBI IS duomenų pagrindu parengtas skaitmeninis pažymėjimas, patvirtinantis skiepijimo, persirgimo COVID-19 liga ar neigiamo tyrimų rezultato faktą. Šis skaitmeninis pažymėjimas buvo skirtas naudojimui šalies viduje su sugeneruotu QR kodu. Vertinamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad šis skaitmeninis pažymėjimas (“galimybių pasas“) buvo skirtas išimtinai tik fiziniams asmenims, kuris, teisėjų kolegijos manymu, galimai neatitiko nei viename iš šios nutarties 12-14 punkte išvardintų įstatymų ir jais keliamų reikalavimų dokumentui. Iš viešoje erdvėje paskelbtų duomenų matyti, kad „galimybių pasas“, tai atitinkamos formos pažymėjimas, kuriame yra QR kodas, asmens vardas ir pavardė, kuriam priklauso „galimybių pasas“, taip pat jo gimimo metai. Iš „galimybių paso“ negalima spręsti kas yra šio pažymėjimo kūrėjas. Vertinamu atveju, teisėjų kolegija mano, kad „galimybių pasas“ turi akivaizdžių turinio ir formos trūkumų. Be kita ko, „galimybių pase“ anglų kalba nurodyta, jog tai „National Certificate“, ką iš anglų kalbos galima išversti keliais būdais: sertifikatas, pažymėjimas, liudijimas. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad „galimybių pasas“ buvo išduodamas tik fiziniams asmenimis, sertifikato sąvoka pateiktina iš Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo, kurio 2 straipsnio 1 punkte numatyta, kad asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikatas – tai elektroninis liudijimas, kuriam įrašyti šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyti to liudijimo techniniai duomenys. Vadovaujantis 5 straipsnio 1 dalimi, asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikate turi būti nurodyti šie asmens duomenys: vardas, pavardė, lytis, gimimo data, asmens kodas. Tuo tarpu pažymėjimui ir liudijimui, be kita ko, taip pat yra keliami tam tikri reikalavimai, jie gali būti įvairių rūšių, kaip antai verslo liudijimas, paveldėjimo liudijimas, tarnybinis pažymėjimas ir kt. Šiems dokumentams keliami atitinkami reikalavimai, turi būti nurodytas dokumento sudarytojas, dokumento registracijos numeris, asmens užimamos pareigos ir t. t. Nagrinėjamu atveju „galimybių pasas“, teisėjų kolegijos vertinimu, kaip buvo minėta, turi akivaizdžių trūkumų, todėl yra pagrindas manyti, kad „galimybių pasas“ negali būti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku. Šiuo aspektu pažymėtina, kad už „galimybių paso“ suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnį, be kita ko, už Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. numatytų karantino režimo reikalavimų pažeidimą, tame tarpe ir už judėjimą Lietuvos Respublikos teritorijoje neturint „galimybių paso“, buvo taikoma ir administracinė atsakomybė.

20. Šių teisės aktų analizė, kolegijos nuomone, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Vyriausybės nutarimo ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo nuostatos, kuriomis buvo nustatyti kriterijai „galimybių pasui“ įgyti ir bei taip pasinaudoti Vyriausybės nutarime nurodytomis išimtimis, taip pat „galimybių paso“ reguliavimas, jo forma bei turinys, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, 31 straipsnio 4 daliai, 109 straipsnio 3 daliai bei konstitucinio teisinės valstybės principui.

Dėl Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3¹ punkto ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. V-1151 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. V‑891 „Dėl asmenų teisės į švelnesnes karantino režimo priemones patvirtinimo“ pakeitimo, 1.1.4. papunkčio prieštaravimo konstituciniam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 29 straipsniui, 31 straipsnio 4 daliai bei 109 straipsnio 3 daliai.

21. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas, be kita ko, reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytu aukštesnės galios teisės aktuose (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d., 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimai ir kt.). Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus teisėkūros subjektams, inter alia, tai, kad teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų (pvz., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas yra itin talpus, jis apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų; šis konstitucinis principas įkūnija ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintą atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekį (inter alia 2002 m. rugsėjo 19 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2014 m. kovo 18 d. nutarimai). Konstitucijos preambulėje įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis suponuoja tai, kad privalu stengtis užtikrinti, kad kiekvienas asmuo ir visa visuomenė būtų saugūs nuo nusikalstamų kėsinimųsi (inter alia 2006 m. sausio 16 d., 2012 m. birželio 4 d., 2016 m. birželio 27 d. nutarimai).

22. Nusikaltimai – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sąlygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus (inter alia 2000 m. gegužės 8 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą, todėl vykdydama savo funkcijas ir veikdama visos visuomenės interesais valstybė turi priedermę užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių, kitų Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių, kiekvieno asmens ir visos visuomenės veiksmingą apsaugą inter alia nuo nusikalstamų kėsinimųsi (inter alia 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai). Jeigu valstybė nesiimtų deramų veiksmų, kuriais būtų siekiama užkirsti kelią nusikaltimams, būtų griaunamas pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais, didėtų nepagarba teisinei tvarkai, įvairiems socialiniams institutams; todėl pagal Konstituciją valstybė – visos visuomenės organizacija, privalanti garantuoti viešąjį interesą, turi ne tik teisę, bet ir priedermę imtis įvairių teisėtų priemonių, užkertančių kelią nusikaltimams, ribojančių bei mažinančių nusikalstamumą (inter alia 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, pagal Konstitucijoje įtvirtintą demokratinės teisinės valstybės sampratą, valstybė ne tik siekia saugoti ir ginti asmenį ir visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų, bet ir sugeba tai daryti veiksmingai (inter alia 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai).

23. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos kylanti valstybės priedermė užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės saugumą nuo nusikalstamų kėsinimųsi suponuoja ne tik įstatymų leidėjo teisę ir pareigą įstatymais apibrėžti nusikalstamas veikas ir nustatyti baudžiamąją atsakomybę už jas, bet ir jo teisę bei pareigą reglamentuoti su nusikalstamų veikų atskleidimu bei tyrimu ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimu susijusius santykius – baudžiamojo proceso santykius; baudžiamojo proceso santykiai įstatymu turi būti reguliuojami taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos greitai atskleisti ir išsamiai ištirti nusikalstamas veikas, teisingai nubausti nusikalstamas veikas padariusius asmenis (ar kitaip pagal įstatymą išspręsti jų baudžiamosios atsakomybės klausimą), taip pat teisinės prielaidos užtikrinti, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas; būtina siekti, kad būtų užtikrinta nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų teisių apsauga, taip pat kad nebūtų nepagrįstai suvaržytos asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, teisės; baudžiamojo proceso teisinis reguliavimas neturi sudaryti prielaidų vilkinti nusikalstamų veikų tyrimą ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimą, taip pat prielaidų baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis ar kitomis teisėmis; kitaip pasunkėtų valstybės konstitucinės priedermės teisėtomis priemonėmis užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės saugumą, konstitucinėmis vertybėmis grindžiamą teisinę tvarką įgyvendinimas.

24. Aiškindamas Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalies, pagal kurią bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu, turinį, Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime pažymėjo, jog ši dalis inter alia reiškia, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu nustatyti, kokios veikos yra nusikalstamos, taip pat baudžiamąją atsakomybę už tokias veikas. Nustatydamas, kokios veikos yra nusikalstamos, taip pat baudžiamąją atsakomybę už jas, įstatymų leidėjas yra saistomas Konstitucijoje įtvirtintų prigimtinio teisingumo ir proporcingumo principų, kitų teisinės valstybės reikalavimų. Pagal Konstituciją teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai (Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis). Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalies nuostatos suponuoja tai, kad tik teismas įstatymo nustatyta tvarka turi išimtinę teisę išspręsti asmens kaltumo (ar nekaltumo) klausimą ir paskirti įstatymo nustatytą bausmę.

25. Konstitucijos 31 straipsnio nuostatos aiškintinos ir iš Konstitucijos 29 straipsnio kylančių lygiateisiškumo imperatyvų kontekste. Paminėtinos šios konstitucinės doktrinos nuostatos, susijusios su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto lygybės principo aiškinimu: šia Konstitucijos 29 straipsnio nuostata yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai (Konstitucinio Teismo 1994 m. balandžio 18 d., 2000 m. birželio 30 d., 2008 m. rugsėjo 23 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai); konstitucinio asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant. Šis principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 23 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai); konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio dydžio skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai); reguliuojant baudžiamojo proceso santykius privalu paisyti konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo; konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą; pagal Konstituciją teisinis reguliavimas turi būti toks, kad baudžiamojo proceso dalyviai, turintys tą patį procesinį teisinį statusą (nukentėjusieji, asmenys, įtariami padarę nusikalstamą veiką, kaltinamieji, liudytojai, gynėjai ir kt.), būtų traktuojami vienodai (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

26. Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, teisėjas gali vykdyti teisingumą tik būdamas nepriklausomas nuo byloje dalyvaujančių šalių, valstybinės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių ir visuomeninių susivienijimų, fizinių ir juridinių asmenų (inter alia 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gegužės 13 d., 2020 m. kovo 9 d. nutarimai). Konstitucijos 67 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad įstatymus leidžia Seimas. Vyriausybei ši funkcija nėra priskirta. Valdžios institucijų kompetencijos atskyrimas užtikrinamas valdžių padalijimo principu. Valdžių padalijimo principas reiškia, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos, pakankamai savarankiškos, bet kartu tarp jų turi būti pusiausvyra. Kiekvienai valdžios institucijai suteikiama jos paskirtį atitinkanti kompetencija, kurios konkretus turinys priklauso ir nuo tos institucijos vietos tarp kitų valdžios institucijų, jos įgaliojimų santykio su kitų institucijų įgaliojimais. Jei Konstitucijoje yra konkrečiai valdžios institucijai tiesiogiai nustatyti įgaliojimai, nė viena kita institucija negali iš jos tų įgaliojimų perimti, o institucija, kurios įgaliojimai Konstitucijoje nustatyti, negali jų perduoti ar atsisakyti. Tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu (Konstitucinio Teismo 1999 m. liepos 9 d. nutarimas).

27. Konstitucinis Teismas 1996 m. gruodžio 19 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 67 straipsnis įtvirtina išimtinę Seimo teisę leisti įstatymus. Įstatymų normomis reguliuojami svarbiausi visuomenės gyvenimo klausimai. Konstitucijos 94 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad Vyriausybė vykdo įstatymus ir kitus Seimo nutarimus. Vyriausybės priimti poįstatyminiai aktai detalizuoja ir sukonkretina įstatymo normas. Taigi, pagrindiniai teisės aktų hierarchijos principai yra įtvirtinti Konstitucijoje. Oficialioji konstitucinė jurisprudencija vienareikšmiškai patvirtina, kad asmens teisių ribojimo, teisių suteikimo, jų atsiradimo sąlygų nustatymo klausimai turi būti įtvirtinami įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimu. Net ir tuo atveju, jeigu, būtų galima konstatuoti, kad Vyriausybė savo nutarimu turi teisę nustatyti tam tikrus ribojimus, jie turi atitikti Konstitucijos ir įstatymų nustatytas sąlygas ir turi joms neprieštarauti.

28. Konstitucinis Teismas 1999 m. birželio 3 d. nutarime pažymėjo, kad jei Konstitucijoje yra konkrečiai valdžios institucijai tiesiogiai nustatyti įgaliojimai, nė viena kita institucija negali iš jos tų įgaliojimų perimti, o institucija, kurios įgaliojimai Konstitucijoje nustatyti, negali jų perduoti ar atsisakyti. Konstitucijoje įstatymų leidybos delegavimas nenumatytas (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarimas). Šią doktriną Konstitucinis Teismas atkartojo visoje eilėje nutarimų pažymėdamas, kad Lietuvoje nėra deleguotosios įstatymų leidybos (Konstitucinio Teismo 1996 m. gruodžio 19 d., 1999 m. birželio 3 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

29. Ginčijamomis poįstatyminio teisės akto nuostatomis, kolegijos vertinimu, buvo tiesiogiai ribojamos asmenų teisės ir laisvės, tai yra, teisė į kontaktiniu būdu teikiamas paslaugas, teisė dalyvauti komerciniuose ir nekomerciniuose renginiuose, teisė lankytis parduotuvėse ir pan. Asmenims šių teisių ribojimo buvo galima išvengti tik tuo atveju, jei jie atitiko Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.1.1.1.-3.1.1.3. papunkčiuose (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) nurodytas sąlygas arba jų veikla pateko į nutarimo 3¹ punkte (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) nurodytą sąrašą. Tai reiškia, kad aptariamo nutarimo 3.1.1. papunktyje (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija) nurodytos asmenų teisės buvo neribojamos tik tuo atveju, jeigu asmenys apribojo kitas savo teises, t. y. pirmiausia teisę į asmens laisvę (Konstitucijos 20 straipsnio 1 punktas). Tas pats pasakytina ir apie Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3¹ punktą (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija), kuriuo 3.1.1.1.-3.1.1.3. papunkčiuose nurodytų sąlygų neatitinkantys asmenys (t. y. neturintys „galimybių paso“) galėjo naudotis tik aiškiai ir konkrečiai apibrėžtomis teisėmis ir laisvėmis. Tai reiškia, jog šie asmenys neturėjo teisės naudotis tomis teisėmis ir laisvėmis, kurios nenurodytos aptariamo nutarimo 3¹ punkte (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija), todėl tokių asmenų teisės ir laisvės taip pat buvo ribojamos. Kita vertus, Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.1.1. papunktis (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija) ir 3.1.1.1-3.1.1.3 papunkčiai (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) nustatė teisių ir laisvių įgijimo sąlygas, t. y. tam, kad asmuo įgytų teisę naudotis minimo nutarimo 3.1.1. punkte nustatytomis teisėmis, jis turėjo atitikti nutarimo 3.1.1.1.-3.1.1.3. papunkčių (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) sąlygas.

30. Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d., 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d. nutarimai). Šiuo aspektu būtina atsižvelgti į tai, kad Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo įtvirtintas galimybių paso panaudojimas bei nustatyti ribojimai, šiuo metu yra pakeistas ir „galimybių paso“ naudojimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. vasario 2 d. nutarimu „Dėl Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo ir Vyriausybės 2022 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. 28 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“ pakeitimo“ nuo 2022 m. vasario 5 d. buvo sustabdytas. Taigi, baudžiamoji atsakomybė už „galimybių paso“ įgijimą neturint tam teisėto pagrindo, laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio prasme, buvo taikoma ribotą laiką, tai yra, nuo 2021 m. rugsėjo 8 d. iki 2022 m. vasario 5 d., nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniai numatantys nusikalstamas veikas už dokumentų klastojimą, panaudojimą, realizavimą ir kt., dekriminalizuotos nebuvo. Šiuo atveju kyla pagrįsta abejonė ar baudžiamosios atsakomybės taikymas nustatytu laikotarpiu nepažeidžia teisėtų lūkesčių apsaugos bei teisinio tikrumo principų.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, kaip jau buvo minėta, teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamos situacijos kontekste itin svarbu tai, kad vertinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio normą Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalies kontekste, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnis yra galiojantis, jame apibrėžta nusikalstama veika nebuvo dekriminalizuota. Tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio dispozicija yra blanketinė ir baudžiamoji atsakomybė už šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik vadovaujantis įstatymu, kuris detalizuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnyje numatytų alternatyvių rūšių dokumentų įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Vertinamu atveju, „galimybių pasas“, kaip dokumentas įrodantis teisę gauti Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarime (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) numatytas išimtis, reglamentuotas ne įstatymu, „galimybių paso“ kaip dokumento apibrėžimas pateiktas žemesnės hierarchijos teisės akte – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu. Teisėjų kolegija mano, kad „galimybių pasas“, kaip tam tikras teises suteikiantis pažymėjimas, negali būti laikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio dalyku, o tai reiškia, kad vertinamu atveju už „galimybių paso“ panaudojimą negali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija mano, kad „galimybių paso“ teisinis reguliavimas, toje apimtyje, kurioje jis pripažįstamas dokumentu, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, 31 straipsnio 4 daliai bei 109 straipsnio 3 daliai.

Dėl teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą (locus standi)

32. Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas (teisėjas) sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatyta, kad bylos nagrinėjimas atidedamas, kai įstatymų numatytais atvejais kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, - kol bus gautas Konstitucinio Teismo nutarimas.

33. Taigi, tiek pagal Konstitucijoje, tiek pagal Konstitucinio Teismo įstatyme bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytą teisinį reguliavimą teismas turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar Konstituciją atitinka tik toks teisinis reguliavimas, kuris turi būti taikomas teismo nagrinėjamoje byloje. Konstitucinis Teismas 2022 m. vasario 9 d. sprendime pažymėjo, kad pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas turėtų pareigą išnagrinėti prašymą dėl Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarime buvusio nustatyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai ir (arba) kitam aukštesnės teisinės galios teisės aktui nepriklausomai nuo to, ar toks teisinis reguliavimas galioja, ar ne, jeigu į Konstitucinį teismą kreiptųsi konkrečią bylą nagrinėjantis teismas, kuriam kiltų abejonių dėl toje byloje taikytino teisės akto konstitucingumo. Be kita ko, Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad priešingu atveju nebūtų pašalintos teismui kilusios abejonės dėl taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai ar įstatymams (2005 m. vasario 7 d. nutarimas).

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje, Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta bylą nagrinėjančio teismo pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Konstituciją atitinka įstatymo (ar kito teisinio akto) norma, kuri turi būti taikoma nagrinėjamoje byloje, apima ir atvejus, kai yra pagrindas manyti, kad Konstitucijai prieštarauja poįstatyminio teisės akto norma, nagrinėjamu atveju Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo ginčijamos nuostatos.

35. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo aukščiau aptartos nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, 31 straipsnio 4 daliai, 109 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principams, todėl nuteistojo G. V. gynėjo advokato prašymas laikomas pagrįstu ir teismo tenkinamas, o baudžiamosios bylos Nr. 1A-412-348/2022 (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) nagrinėjimas atidedamas, kol bus gautas Konstitucinio Teismo nutarimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 5 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. V. gynėjo advokato Lino Stanislovo Bagdono prašymą tenkinti.

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti:

1) Ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ 3.1.1. papunktis (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija) ir 3.1.1.1. – 3.1.1.3. papunkčiai (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija), toje apimtyje, kurioje numatomi reikalavimai asmenims atitikti nustatytus medicininius kriterijus, kaip sąlyga į kontaktiniu būdu teikiamas paslaugas, ūkinės veiklos vykdymą, komercinių ir nekomercinių kultūros, pramogų, sporto renginių, švenčių, mugių, festivalių ar kitų tam tikrą laiką trunkančių organizuotų žmonių susibūrimų viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku organizavimą bei 3¹ punktas (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija), toje apimtyje, kurioje numatoma, jog asmenys neatitinkantys nė vieno iš šio nutarimo 3.1.1. papunktyje nurodyto kriterijaus kontaktiniu būdu gali būti aptarnaujami tik kai teikiamos 3¹.1.-3¹.25. papunkčiuose įvardintos paslaugos ir vykdomos nurodytos ūkinės veiklos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 1 daliai, 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principams;

2) Ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ 3¹ punktas (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. gegužės 21 d. sprendimas Nr. V-1151 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. V‑891 „Dėl asmenų teisės į švelnesnes karantino režimo priemones patvirtinimo“ pakeitimo, įsigaliojusio nuo 2021 m. gegužės 24 d., 1.1.4. papunktis, toje apimtyje, kurioje reglamentuojamas „galimybių pasas“, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 31 straipsnio 4 daliai, 109 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-412-348/2022 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-35222-2021-2) nagrinėjimą atidėti, kol bus gautas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas.

Nutartis neskundžiama.