Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui UAB Teisininkų biuras dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 482,50 EUR skolą, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2015 liepos 13 d. tarp A. J. ir UAB „Teisininkų biuras" buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 13/0715. Šia sutartimi ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui naujų klientų paieškos ir teisinių paslaugų teikimo sutarčių tarp naujai surastų klientų ir atsakovo sudarymo paslaugą. Atsakovas šia sutartimi ieškovui už suteiktas paslaugas įsipareigojo mokėti 580 EUR per mėnesį atlygį, apmokant už suteiktas paslaugas pagal ieškovo pateiktą paslaugų perdavimo aktą bei PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovas 2015 m. rugpjūčio 10d. elektoriniu paštu (andrius.j@inbox.lt) informavo ieškovą apie vienašalį sutarties nutraukimą. Nors laiškas buvo išsiųstas ir gautas rugpjūčio 10 d., tačiau laiško priede, kuriame buvo pridėtas sutarties nutraukimo protokolas, buvo nurodyta 2015 m. liepos 31d. kaip sutarties nutraukimo protokolo pasirašymo data. Atsakovas sutarties nutraukimo protokole atsižvelgdamas į telefoninių pokalbių išklotinę vienašališkai nusprendė, jog ieškovui „paslaugos teikėjui už faktiškai darbą laiką mokėtinas 171 EUR atlyginimas. Suma sutartyje nurodoma be sutartyje aptartų mokesčių Valstybei, todėl išrašydamas sąskaitą Paslaugos teikėjas prideda ir Valstybei mokėtinus mokesčius. Ieškovas 2015-08-01 atsižvelgdamas į sutarties nuostatas ir faktiškai teiktą paslaugų laiką atsakovams pateikė atliktų darbų perdavimo aktą Nr. TB001/2015, kuriame nurodė, jog liepos mėnesį už suteiktas paslaugas mokėtina 356 EUR, nuo minėtos sumos mokėtinas GMP, kuris lygus 53,32 EUR, taip pat VSDF privaloma draudimo įmoka mokėtina 66,66. Atsižvelgiant į tai viso mokėtina 475,47 EUR. Taip pat atsakovui buvo pateikta PVM sąskaita faktūra, kurioje buvo nurodyta ta pati mokėtina pinigų suma (475,47 EUR). Atsakovas detalizuodamas sutarties nutraukimo protokolą, elektroniniu laišku informavo ieškovą, jog paslaugos jiems nebuvo suteiktos, dėl to pabrėžė „kad Jūs nesuteikęs mums sutartų paslaugų piktavališkai ir neteisėtai siekiate praturtėti, kas yra neteisėta ne tik pagal sudarytą Sutartį, bet ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus." Atsakovas už suteiktas paslaugas neatsiskaitė.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad su ieškovu buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis. Tačiau atsakovui kilus abejonių dėl tinkamo sutarties vykdymo, nes sutarties laikotarpiu ieškovas atsakovo vardu nesudarė nei vienos sutarties su nauju klientu. Sutarties nutraukimo dieną ieškovas nepateikė atsakovui nei sąskaitos faktūros, nei priėmimo – perdavimo akto nepasirašė ir sutarties nutraukimo protokolo. Mano, kad ieškovo veiksmai įrodo, jog jis netinkamai vykdė sutarties sąlygas, reikalaudamas apmokėti už paslaugas, kurių nesuteikė. Iš telefono išklotinių matyti, kad jų buvo ne daug, pokalbiai vykdavo trumpai, be to, dalis pokalbių vykdomi vakarais. Mano, kad pagal skambučio trukmę galima spręsti, jog ieškovo pokalbiai nebuvo kokybiški. Prašo ieškovo ieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti iš esmės ieškinyje nurodytais motyvais.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti iš esmės atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais.

Ieškinys atmestinas.

Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). CK 6. 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti, ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pripažįstama, kad civilinių teisinių santykių šalys, sudarydamos sutartis yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas. Sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK numatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.).

CK 6.189 str. 1 d. įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdymo principas, kuris reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų, jas tinkamai vykdyti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį, aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Turto bankas“ v. UAB „Vaidluvė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2000; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas“ v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; kt.). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Danske Bank A/S v. L. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-702/2013).

Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015 liepos 13 d. tarp A. J. ir UAB „Teisininkų biuras" buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 13/0715.

CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Tais atvejais, kai atlygintinos paslaugos teikiamos fiziniams asmenims vartotojams, paslaugų sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.188, 6.350-6.370 straipsnių taisyklės (CK 6.716 straipsnio 4 dalis).

CK 6.718 straipsnyje suformuluota nuostata jog paslaugų teikimo santykiuose prioritetas teikiamas kliento interesams. Teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų. Paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus. Jei kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos taisyklėms, standartams, profesinės veiklos etikai ar sutarties sąlygoms, paslaugų teikėjas turi teisę atsisakyti vykdyti tokius nurodymus ir sutartį nutraukti. Paslaugų teikėjas turi teisę nukrypti nuo sutarties sąlygų ar kliento nurodymų, jeigu pagal konkrečias aplinkybes tai būtina dėl kliento interesų ar užsakymui įvykdyti ir jeigu vykdytojas negalėjo iš anksto kliento atsiklausti. Šiuo atveju vykdytojas privalo pranešti klientui apie nukrypimus, kai tik pasidaro galima pranešti. CK 6.722 straipsnis. įsakmiai numato jog paslaugų teikėjas privalo: 1) kliento reikalavimu pranešinėti jam visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; 2) klieno reikalavimu nedelsdamas pateikti klientui ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; 3) nedelsdamas perduoti klientui viską, ką teikdamas paslaugas gavo kliento naudai.

Teismas taip pat pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

Šiuo atveju, įvertinus teismui pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių pasisakymus teismo posėdžio metu teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, už kuriuos prašo priteisti, jo nuomone, nesumokėtą atlyginimą. Konkrečiai, nei atsakovui, nei teismui nepateikti jokie įrodymai, kad būtų buvusi sudaryta nors viena sutartis (atstovaujant atsakovą) su nauju klientu. Ieškovas taip pat konkrečiai neįvardijo paslaugų (ir nepateikė tokių paslaugų suteikimo faktą patvirtinančių įrodymų).

CK 6.721 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.

CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, vykdant sutartį dėti maksimalias pastangas, atitinkančias tokiose pat aplinkybėse esančio protingo asmens standartą. Dėl sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos turinio kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai universalus prievolių teisės principas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį kasacinio teismo išskirti tokie elementai: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti, priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Etnomedijos intercentras“ v. Lietuvos Respublik?s sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-535/2013, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

Teismas, susipažinęs su šalių pateiktais rašytiniais įrodymais bei pasisakymais daro išvadą, kad būtent ieškovas nepakankamai bendradarbiavo su atsakovu, netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti atlyginimą už nesuteiktas paslaugas. Pažymėtina, kad už faktiškai suteiktas paslaugas atsakovas su ieškovu atsiskaitė, ieškovas teismui nepaneigė šio atsiskaitymo dydžio galimo apskaičiavimo neteisingumo, todėl toks atlyginimas laikytinas teisingu ir pagrįstu.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta anksčiau, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo yra neįrodytas, todėl jis yra atmestinas.

Kadangi atmestas pagrindinis reikalavimas (dėl skolos priteisimo), teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo – dėl paskaičiuotų palūkanų priteisimo, kadangi ieškovas neįrodė skolos buvimo.

Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Kadangi ieškovo ieškinys atmestinas, ieškovei nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos: sumokėtas žyminis mokestis.

Atsakovas iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovo ieškinį atmetus pastarosios nėra priteisiamos (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo A. J. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.