- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-11-29
- Bylos Nr.
- A6.-203-1132/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00458-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė
- Pareiškėjas
- „(duomenys neskelbtini)“
- Pažeidėjas
- G. B.
- Advokatai
- Tadas Katauskas, Giedris Ožiūnas
administracinėn atsakomybėn traukiamam G. B., jo atstovui advokato padėjėjui Giedriui Ožiūnui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. B., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl G. B. galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, pagal „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėjas) įgaliotojo atstovo advokato Tado Katausko (toliau – ir pareiškėjo atstovas) pareiškimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ir administracinės atsakomybės taikymo, kuriuo prašoma taikyti administracinę atsakomybę buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui G. B. dėl kreditorių teisių pažeidimo, dėl to, kad G. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovas, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, pažeidė savo, kaip juridinio asmens vadovo, pareigą kreiptis į teismą dėl Bendrovės nemokumo bylos iškėlimo. Pareiškime nurodoma, kad šiais veiksmais G. B. pažeidė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytą pareigą inicijuoti nemokumo procesą.
Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius, kurio reikalavimas yra patvirtintas Bendrovės nemokumo byloje. Bendrovės vadovu iki bankroto bylos iškėlimo buvo G. B.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius (toliau – ir Sodra) 2022 m. lapkričio 16 d. pateikė pareiškimą dėl Bedrovės nemokumo bylos iškėlimo. Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrovei iškėlė nemokumo bylą. Šios aplinkybės patvirtina, kad buvęs Bendrovės vadovas G. B. pažeidė kreditorių teises nesikreipdamas laiku dėl Bendrovės nemokumo bylos iškėlimo.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 120 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Paminėta teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į JANĮ, kurio 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, kyla juridinio asmens vadovui.
JANĮ 6 straipsnyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo yra imperatyvi, todėl pareigos kreiptis laiku nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan.
Šiuo atveju egzistuoja tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji ANK 120 straipsnio 1 dalies pažeidimo sudėties požymiai.
Pirma, G. B. pažeidė savo, kaip juridinio asmens vadovo pareigą, laiku kreiptis į teismą dėl bendrovės nemokumo bylos iškėlimo, todėl padarė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos pažeidimą ir tai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalies sudėties požymius. Tai patvirtina aplinkybės, kad Bendrovės bankroto byla buvo iškelta ne pagal G. B., bet kreditoriaus pareiškimą, o pagal Bendrovės banko sąskaitos išrašo duomenis, Bendrovė nevykdė jokios veiklos nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos. Ši aplinkybė patvirtina, kad Bendrovė nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio buvo nemoki, nevykdė veiklos, turėjo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, todėl Bendrovės vadovas G. B. turėjo vykdyti imperatyvią pareigą ir kreiptis į teismą dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo. Be to, G. B. raštu patvirtino, kad Bendrovės turtinė padėtis buvo bloga ir ji negali įvykdyti savo įsipareigojimų.
G. B. neteisėti veiksmai taip pat atitinka ir subjektyviuosius ANK 120 straipsnio 1 dalies sudėties požymius. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padaromas tyčia, t. y. asmuo, sąmoningai pažeidžia kreditorių teises nepateikdamas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.
Bendrovė nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos nebevykdė veiklos, tuo metu turėjo įsipareigojimus kreditoriams ir G. B. suprato šias aplinkybes, prastą turtinę padėtį bei Bendrovės negalėjimą įvykdyti savo įsipareigojimus. Žinodamas šias aplinkybes G. B. elgėsi pasyviai, bankroto bylos nekėlė. Tai reiškia, kad G. B. sąmoningai nesikreipė į teismą dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo (1 t., b. l. 2–5, 6–25).
Administracinėn atsakomybėn patraukto G. B. atstovas advokato padėjėjas Giedrius Ožiūnas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodoma, kad pareiškėjo atstovo pareiškimas iš esmės yra grindžiamas vienintele aplinkybe, kad nemokumo byla buvo iškelta ne Bendrovės vadovo, o kreditoriaus (Sodros), tačiau Sodra tokio pareiškimo neteikė, o pareiškėjas Bendrovei nemokumo bylos taip pat nekėlė.
Rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad G. B. nesutinka su jam inkriminuojamu nusižengimu, kadangi buvo dedamos pastangos panaikinti Bendrovės finansinius sunkumas pritraukiant investuotojų, kartu imantis visų protingų priemonių kreditorių interesams apsaugoti. Šiuo metu bankrutuojanti Bendrovė buvo startuolis, todėl natūralu, kad nuo jos įkūrimo dienos, finansiškai veikla buvo rizikinga. Bendrovė, nuo jos įkūrimo dienos buvo remiama tiek G. B. asmeniniais pinigais, tiek per juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Bendrovės veikla buvo labai perspektyvi, tačiau pradžioje finansinė padėtis buvo nepastovi ir sudėtinga. Dėl Ukrainoje kilusio karo, išaugusių energetikos kainų bei blogėjančios investicinės aplinkos, klientai ėmė atšaukinėti arba neribotam laikui nukelti projektus, o tai labai paveikė Bendrovę. Nepaisant to, buvo bandoma stabilizuoti padėtį ir ieškoti naujų klientų, taip tęsiant Bendrovės veiklą. Tam suvaldyti buvo įdiegti tam tikri finansų valdymo mechanizmai. Pavyzdžiui, dėtos pastangos sumažinti išlaidas, peržiūrėta verslo strategija ir siekta didinti pardavimus. Esminiai sunkumai atsirado tada, kai nebebuvo galimybės Bendrovės remti iš asmeninių G. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų, nes jų tiesiog nebeužteko ir dėl tos priežasties buvo ieškoma išorės investuotojų. Rugpjūčio mėnesį prasidėjo sunkiausias Bendrovės etapas ir užsakymų sumažėjimas. Todėl, siekdamas apsaugoti kreditorių interesus, G. B. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais sustabdė gamybos veiklą fabrike (vyko tik dalinė gamyba). Norėdamas išlaikyti darbuotojus ir laiku su jais atsiskaityti G. B. iš savo asmeninės banko sąskaitos į Bendrovės banko sąskaitą pervedė viso 6 250 eurų sumą, tam, kad būtų atsiskaityta tiek su darbuotojais, tiek su Sodra. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrovei suteikė 38 850 eurų paskolą veiklai palaikyti. Taigi, akivaizdu, kad buvo siekiama palaikyti Bendrovės veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais.
Pareiškėjas nutyli, jog Bendrovė nuo 2022 m. gegužės mėnesio sandėliavo pareiškėjo užsakyto projekto – pastato gaminius. Nors pareiškėjas buvo informuotas, kad už šių gaminių sandėliavimą bus imami sandėliavimo mokesčiai, tačiau sąskaitos nebuvo apmokėtos. Už liepos – spalio mėnesių sandėliavimą pareiškėjui buvo pateiktos sąskaitos pagal faktą, t. y. tiesioginės gamybinio pastato išlaidos, transporto bei utilizavimo mokesčiai. Bendrovės vadovas G. B. tikėjosi, kad šalims pavyks susitarti, t. y. pareiškėjas atsiims užsakytus gaminius ir sumokės likusią sumą už gaminius, o tai leis atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šio fakto vyko šalių derybos ir netgi buvo rengiami susitarimų projektai. Vis tik paaiškėjo, kad priešingai nei buvo sutarta su pareiškėju, t. y. jog gaminiai bus kraunami į vilkikus atsitiktine tvarka, pareiškėjas pakeitė poziciją ir nurodė, kad jie pageidauja gaminius atsiimti tik pagal pastato aukštus. Tada tapo aišku, kad pareiškėjas planuoja atsiimti tik dalį gaminių (pastato vieno aukšto) už kuriuos buvo sumokėję avansą, o kitus gaminius palikti, taip sukeldami Bendrovei nuostolius ir taip sudėtingu metu.
Bendrovė šiuos sunkumus bandė išspręsti derėdamasi dėl naujo galimo didelio projekto, buvo vykdomi projektavimo darbai neturint sutarties, tik turint žodinį būsimo kontrahento pritarimą pasiūlymui bei tikintis sudaryti sutartį, gauti avansinius mokėjimus ir pradėti vykdyti gamybą. Deja, spalio mėnesį Bendrovės vadovas buvo informuotas, kad projektas nukeliamas į 2023 metų vidurį, todėl spalio mėnesį buvo stabdomi ir projektavimo darbai.
Bendrovė 2022 m. spalio 20 d. gavo Sodros raštą dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo. Reaguodamas į gautą raštą ir darydamas išvadą, kad Bendrovės išgelbėti visgi nebepavyks, tam, kad nebedidėtų skola Sodrai, nedelsdamas atleido visus darbuotojus, atlaisvino gamybines patalpas. Ėmė svarstyti visus variantus, dėl galimybės išgelbėti Bendrovę, tačiau vis realiau ėmė matyti, kad Bendrovės nebeišgelbės, todėl įvertino galimybę pačiam kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, ėmėsi domėtis nemokumo procedūra, tai yra, kokius veiksmus turėtų atlikti. Besidomint nemokumo bylos iškėlimo procedūromis bei atliekant visus kitus veiksmus, Sodra, nepraėjus net mėnesiui nuo pranešimo išsiuntimo Bendrovei dienos, t. y. 2022 m. lapkričio 16 d., pati kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl nemokumo bylos iškėlimo. Tuomet atitinkamai jau nebeliko prasmės vadovui apskritai tęsti bet kokius veiksmus susijusius su bankroto bylos iškėlimu. Byla iškelta iš esmės be ginčo. Tokiu atveju abejotina ar egzistuoja ir inkriminuojamo pažeidimo objektyvioji pusė, nes tokiu atveju pareiškimo parengimas ir pateikimas būtų formalus ir tik dar labiau sumažintų Bendrovės turto masę, nes jo parengimas ir pateikimas taip pat lemia išlaidas Bendrovei. Tuo labiau, kad G. B. sutiko su pareiškimu dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo ir visapusiškai bendradarbiavo su teismu.
Pagal galiojančius teisės aktus, kreditoriaus pranešimas apie ketinimą kelti nemokumo bylą nereiškia, kad nemokumo byla bus iškelta, nes įstatymas tiesiogiai numato galimybę sudaryti susitarimą dėl pagalbos (JANĮ 9 straipsnio 3 dalis). Gavus Sodros pranešimą buvo siekiama rasti išorės finansavimą ar pasiskolinti asmeniškai, kad būtų galima atsiskaityti tiek su šiuo kreditoriumi, tiek ir su kitais, nes Bendrovė turėjo įdirbį ir „know-how“, o finansiniai sunkumai buvo nulemti tik rinkos pokyčių dėl kilusio karo, kuriuos atlaikyti yra sudėtinga bet kokiam startuoliui. Šios aplinkybės rodo, kad G. B. veiksmuose tyčios nebuvo, nes jis visomis išgalėmis bandė atgaivinti Bendrovę, tuo labiau nebuvo siekiama naudos sau, o priešingai, buvo siekiama Bendrovę, kiek tik buvo įmanoma, gelbėti savo lėšomis.
G. B. nuoširdžiai tikėjosi, jog Bendrovę pavyks išlaikyti, visas viltis dėjo į naują projektą, apie kurio nukėlimo terminus sužinojo tik spalio viduryje. G. B. nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Bendrovė veiklos nebevykdė nuo rugpjūčio pabaigos. Neneigia, kad su kreditoriais atsiskaityti nepavyko jau nuo rugsėjo mėnesio, bet jis tikėjosi, kad pavyks atgauti skolą iš pareiškėjo ir sudaryti naują sutartį su potencialiu klientu, o tokiu būdu pavyks atsiskaityti su visais kreditoriais ir tęsti Bendrovės veiklą. Bendrovės tęstinumo išsaugojimas ir mokumo atkūrimas yra didesnis gėris negu besąlygiškas ir skubotas nemokumo bylos inicijavimas neieškant galimybių atkurti Bendrovės mokumą. JANĮ specifiškai nustato visą procedūrą, iki pareiškimo teismui pateikimo, susitarti su kreditoriais dėl pagalbos.
G. B. nuolat siekė veikti ir veikė taip, kad būtų užtikrintas Bendrovės veiklos tęstinumas, plėtra ir pridėtinės vertės kūrimas. Jis buvo itin aktyvus ir visuomet ieškojo būdų, kaip išspręsti Bendrovės finansinės padėties stabilizavimo klausimą, rėmė Bendrovę tiek savo asmeninėmis lėšomis, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis. Šiuo atveju Bendrovės vadovas atliko visus nuo jo priklausančius veiksmus, nukreiptus į Bendrovės išsaugojimą, tačiau dėl visumos nuo jo nepriklausančių, nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, to padaryti nepavyko. G. B. visomis išgalėmis siekė užtikrinti Bendrovės išlikimą rinkoje, todėl manytina, kad neturėtų būti baudžiamas ANK tvarka, kadangi faktiškai neatliko jokių tyčinių veiksmų, nukreiptų prieš Bendrovės kreditorių interesus, priešingai dėjo visas pastangas, kad tik su jais būtų atsiskaityta (1 t., b. l. 46–49, 50–71).
Pareiškėjo atstovas pateikė teismui 2023 m. rugpjūčio 2 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodoma, kad G. B. savo rašytiniuose paaiškinimuose pateikė tik deklaratyvaus pobūdžio aplinkybes ir nepaneigė ANK 120 straipsnio sudėties požymių. G. B. ne tik nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl JANĮ pažeidimo, bet net neneigia, kad Bendrovė buvo nemoki. Tai yra svarbi aplinkybė vertinant tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius pažeidimo sudėties požymius. G. B. teiginiai patvirtina, jog jis suprato, kad Bendrovė buvo nemoki ir pripažino, kad rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais sustabdė gamybos veiklą fabrike. 2022 m. rugpjūčio mėnesį buvo ne tik sustabdyta gamybos veikla, o buvo sustabdyta bet kokia Bendrovės veikla. Tai akivaizdžiai matosi, pagal į bylą pateiktą Bendrovės banko sąskaitos išrašą, kuris parodo, kad paskutinis Bendrovės mokėjimas įvyko 2022 m. rugpjūčio 23 d., o atlyginimas darbuotojams paskutinį kartą buvo sumokėtas 2022 m. rugpjūčio 17 d. Grynųjų pinigų kasos Bendrovėje nebuvo ir Bendrovės nemokumo administratoriui tokia nebuvo perduota.
G. B. į Bendrovės bankroto bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad kai kurios Bendrovės skolos susidarė nuo 2022 m. vasario ir gegužės mėnesio. Turint omenyje šias aplinkybes, akivaizdu, kad G. B. žinojo, kad Bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais, turi skolų, o sustabdžius Bendrovės veiklą, kaip rūpestingas ir protingas vadovas, turėjo suprasti, kad tokiu atveju Bendrovės galimybės atsiskaityti visiškai išnyko, todėl G. B. turėjo kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Šią pareigą G. B. pažeidė ir tą akivaizdžiai suprato, kaip patvirtina paties G. B. pateikti rašytiniai paaiškinimai. G. B. Bendrovę buvo tiesiog palikęs likimo valiai.
Susipažinus su G. B. teiginiais nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįsti pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei pažeidimą ar manymą, kad gali pavykti atstatyti Bendrovės mokumą. G. B. nurodytos aplinkybės yra tik subjektyvūs bei deklaratyvūs teiginiai.
Be to, G. B. pateikė klaidingas aplinkybes dėl nepavykusio gaminių pardavimo. Pareiškėjas dėjo dideles ir ilgai trukusias pastangas susitarti dėl gaminių įsigijimo, sumokėjo avansą, ruošė susitarimo projektą, teikė įvairius siūlymus, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, G. B. nesiekė parduoti gaminius, o siekė kuo ilgiau užtęsti laiką. Pats G. B. atsisakė tęsti derybas dėl pareiškėjui taip ir neatskleistų priežasčių (nusiuntus aptartą susitarimo projektą G. B. tiesiog telefonu informavo, kad Bendrovė susitarimo nebesudarinės). G. B. nurodoma aplinkybė dėl gaminių atsiėmimo pagal pastato aukštus yra nepagrįsta ir dirbtinai sugalvota priežastis pateisinti gaminių nepardavimą ir pareiškėjo sumokėto avanso (22 293 eurų) pasisavinimą. Kaip paaiškėjo po bankroto bylos iškėlimo, Bendrovė dar derybų metu jokių gaminių nebeturėjo, nes gaminius pasisavino pats G. B. (1 t., b. l. 80–84, 85–91).
G. B. atstovas pateikė teismui 2023 m. rugsėjo 7 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad susipažinus su pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 2 d. rašytiniais paaiškinimais, kilo abejonės, jog pareiškėjas galimai neatskleidė šalių sutartinių santykių turinio, todėl nemokumo administratorei pateikė rašytinius paaiškinimus su įrodymais, kurie pagrindžia, kad pareiškėjas yra ne kreditorius, o bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ debitorius (1 t., b. l. 95, 96–194).
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė ir papildomai paaiškino, kad pareiškėjas ir Bendrovė sudarė žodinį susitarimą, kuriuo pareiškėjas įsipareigojo Bendrovei pervesti pinigus (avansą), pakrauti visą pirmą objekto (modulinių statinių) aukštą ir dalį antro aukšto. Tuomet, įvertinus gaminių kokybę, būtų buvusi pakrauta likusi antro aukšto dalis ir už ją būtų pervesta likusi pinigų suma. Jis (Tadas Katauskas) pats paskambino G. B., tačiau šis pasakė, kad susitarimo nesudarys. Pareiškėjas taip pat turi projektą, kurį turi įvykdyti ir jiems tų medžiagų (modulinių namų) reikėjo. Kalbant apie G. B. minimą sąmatą, G. B. pats pripažino, kad negali pagaminti visų reikalingų objektų ir pareiškėjas su tuo sutiko. Kadangi sąmata ir sutartis tarp šalių nebuvo pasirašyta, buvo deramasi dėl galutinės sumos. Visgi šalys nesusitarė, nes derybas nutraukė pats G. B.. Bendrovės nebūtų išgelbėjusi ir G. B. minima pareiškėjo neišmokėta suma. Kaip matyti, bendra patvirtinta kreditorių reikalaujama suma yra 75 600 Eur, todėl 20 000 Eur ar net 40 000 Eur niekaip nebūtų pakeitę situacijos, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiog negalėjo atsiskaityti, nepadengė sąskaitų, kurios buvo dar iš balandžio mėnesio ir Bendrovė būtų tapusi nemoki. G. B. nurodomos aplinkybės nepateisina pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas G. B. paaiškino, kad su nusižengimu nesutinka, kadangi Bendrovė nuo pat jos įkūrimo stengėsi tapti stabiliai veikiančia ir visą jos gyvavimo laikotarpį buvo palaikoma iš jo asmeninių lėšų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo veiklą su pareiškėju. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nauja Bendrovė ir neturėjo pastovaus apkrovimo, buvo sutarta, kad nesant išorinių užsakymų, gamins objektą (modulinius statinius) pareiškėjui ir taip Bendrovė turės stabilų apkrovimą ir galės pastoviai veikti. Gamybos pradžia buvo nuo naujų metų, o gamybos pabaiga – apie 2022 m. balandį. Pastatas buvo suprojektuotas, suderintas su pareiškėju, aptartos sąlygos ir pareiškėjui išsiųsta sutartis. Pareiškėjas pervedė avansą gamybai, taip savo veiksmais patvirtindamas, kad neprieštarauja sutarties sąlygoms ir tada buvo pagamintas šis pastatas. Pagal sutartį buvo numatytas antras mokėjimas apie 50 procentų nuo sutarties sumos, o avansas buvo 20 procentų nuo sutarties sumos, tačiau pareiškėjas pradėjo ignoruoti Bendrovės laiškus, teikiamą informaciją, kad objektas yra pagamintas ir reikalingas antras mokėjimas, numatytas sutartyje. Pradėjus reikalauti, kad būtų vykdomi sutartiniai įsipareigojimai, klientas dingo. Nuo 2022 m. balandžio mėnesio buvo dedamos pastangos perduoti pagamintus gaminius, kadangi tai buvo projektiniai gaminiai, todėl nebuvo įmanoma jų kažkur perduoti ar parduoti į rinką ir pareiškėjas apie tai buvo informuotas. Kadangi pareiškėjas turėjo pranašumą, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nauja Bendrovė, kurios finansinė padėtis priklauso nuo vieno akcininko ir mokumas ribinis, pareiškėjas pats sau prisitaikė nuolaidą ir 2022 m. spalio 26 d. likęs pareiškėjo įsiskolinimas Bendrovei buvo apie 47 000 Eur, tačiau bendrai gauta pinigų suma buvo ženkliai mažesnė.
Jis (G. B.) nuo pat pradžių pamatė pareiškėjo gudravimą, kadangi pareiškėjo atstovas gegužės bei birželio mėnesį aiškiai informavo, kad nėra pasiruošęs priimti gaminių, nes nėra parengti pamatai ant kurių gaminiai turėtų stovėti. Pareiškėjas, pasiėmęs pirmą aukštą, ketino palikti Bendrovei visą antrą aukštą ir taip sukelti Bendrovei papildomus nuostolius. Tokiais veiksmais pareiškėjas stengėsi stumti Bendrovę kuo toliau į blogą padėtį ir tiesiog neatsiskaitinėjo nei išvežant gaminius, nei vykdydama sutartį. Jis (G. B.) prastą Bendrovės finansinę padėtį pastebėjo 2022 m. spalio mėnesį. Siekdamas atkurti Bendrovės mokumą ir pagerinti finansinę padėtį, Bendrovės gamybinę veiklą sustabdė apie 2022 m. rugsėjo pirmą ar antrą savaitę, o projektavimo veiklą toliau vykdė per visą rugsėjo mėnesį. Bendrovė naujam galimam klientui pateikė projektinius pasiūlymus, suprojektuotą 3D modelį. Kadangi buvo pateiktas projektinis pasiūlymas, tikėjosi, kad bus pasirašytas kontraktas ir pervesti avansai tolimesnei projekto gamybai. Šiais veiksmais įdėjo daug pastangų tam, kad užtikrintų Bendrovės tęstinumą, tačiau apie 2022 m. spalio vidurį jis (G. B.) sužinojo, kad įmonė, kuri vystė projektą su Bendrove, jį nutraukė ir nukėlė apie pusantrų metų. Pagal turimus duomenis, šis projektas yra toliau vystomas su visai kita įmone. Taip pat, siekiant atkurti Bendrovės mokumą, 2022 m. spalio 26 d. buvo bandyta pasirašyti sutartį tam, kad perduotų gaminius pareiškėjui ir atgautų likusius pinigus, kadangi po avanso sumokėjimo, objekto konstrukcijas pagamino iš gauto avanso ir pačios Bendrovės lėšų, kurias jis (G. B.) pats buvo paskolinęs. Su pareiškėjo atstovu buvo vykdomi telefoniniai pokalbiai bandant sudėlioti susitarimo projektą ir žodiniame susitarime niekada nebuvo kalbėta apie tai, kad pastato projekto gaminių tam tikros dalys turėjo būti išvežtos anksčiau, o kitos vėliau. Susitarime taip pat atsirado daug naujų kokybės reikalavimų, nors pareiškėjo projekto vadovas lankėsi jų gamykloje ir apžiūrėjo jų gaminius kelis kartus. Matydamas, kad tas susitarimo projektas yra keičiantis sąlygas, tai mėnesio gale jis (G. B.) suprato, kad nepavyks nieko padaryti. Bendrovės mokumui atstatyti paskutiniai darbuotojai buvo atleisti dar iki 2022 m. spalio mėnesio. Norint pratęsti veiklą, Bendrovė šalia gamybinės, projektinės veiklos, vykdė papildomą veiklą – gamino stogo santvaras. Be to, Bendrovė, norėdama pratęsti buvimą nuomojamose patalpose, pardavė dalį pastate esančios įrangos už 15 000 eurų, taip išlošdama pakankamai laiko tikintis, kad pavyks išsispręsti ginčą su pareiškėju ir galų gale perduoti tuos gaminius. Jeigu gaminiai būtų buvę perduoti pareiškėjui ir su Bendrove būtų atsiskaityta, tai Bendrovė būtų galėjusi atsiskaityti su visais kreditoriais. Dėl Bendrovės nemokumo paskelbimo nesikreipė dėl to, kad pamatęs situaciją, turėjo pokalbius su kitu teisininku, advokatu ir nuomojamo pastato savininkui pareikalavus atlaisvinti patalpas, vyko didžiuliai iškraustymo darbai, todėl tiesiog nespėjo laike.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo G. B. atstovas advokato padėjėjas Giedrius Ožiūnas paaiškino, kad ginčija pareiškėjo kaip kreditoriaus statusą. Pareiškėjas yra debitorius, nes 2022 m. spalio 26 d. elektroniniu laišku pareiškėjo atstovas pateikė G. B. taikaus susitarimo projektą, kuriame yra numatyta likusi pareiškėjo mokėtina sumos dalis už darbus, jeigu atitiks visus kokybės reikalavimus.
Viena iš sąlygų administracinei atsakomybei kilti yra asmens tyčia. Šioje situacijoje G. B. tyčios nėra, kadangi bankroto bylos iškėlimo momentu Bendrovė turėjo ginčytiną reikalavimą į pareiškėją, kurį įgyvendinus visa apimtimi, jokios bankroto bylos net nebūtų. Nuo 2022 m. gegužės mėnesio buvo nuosekliai reikalaujama atsiimti gaminius. Pasižiūrėjus į pareiškėjo komunikaciją, vis atsirasdavo papildomų aplinkybių, sąlygų, dėl kurių gaminių atsiėmimas negalėjo įvykti ir klausimas buvo atidėliojamas iki pat 2022 m. spalio mėnesio, kada buvo pateiktas susitarimas su naujomis sąlygomis, siekiant pasinaudoti susidariusia Bendrovės situacija ir galimai gauti nuolaidą. 2022 m. spalio 20 d. Bendrovei buvo išsiųstas Sodros pranešimas apie bankroto bylos iniciavimą. 2022 m. spalio 26 d. dar vyko šalių derybos dėl atsiskaitymo už gaminius, kas iš esmės būtų išsprendę šį klausimą ir su Sodra būtų iš karto atsiskaityta ir bankroto bylos nebūtų. Bankroto byla buvo iškelta 2022 m. lapkričio 16 d. Per šį laikotarpį nuo 2022 m. spalio 20 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d. buvo beprasmiška inicijuoti kažkokius papildomus veiksmus vadovui, kadangi jau buvo gautas Sodros pranešimas. Skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 26 d., pagal JANĮ procedūras, G. B. anksčiau už Sodrą pareiškimo pateikti negalėjo. Kadangi jau buvo pateiktas Sodros pranešimas apie ketinimą iškelti Bendrovei bankroto bylą, ir su tuo pranešimu Bendrovė sutiko, buvo beprasmiška naudoti Bendrovės lėšas dubliuojant tą pačią procedūrą.
Iš juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2021 m. gegužės 6 d. yra G. B.. Akcininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 8–10).
Iš Sodros (duomenys neskelbtini) skyriaus pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo Bendrovei nustatyta, kad Bendrovė Sodros (duomenys neskelbtini) skyriuje draudėju įregistruota 2021 m. gegužės 7 d., Bendrovės veikla – medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba; architektūros ir inžinerijos veikla bei susijusios techninės konsultacijos. Bendrovės vadovu nuo 2021 m. gegužės 1 d. yra G. B.. Bendrovės skola Sodrai 2022 m. lapkričio 16 d. duomenimis buvo 4 496,09 Eur. 2022 m. spalio 20 d. Bendrovei išsiųstas pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau per nustatytą terminą Bendrovė skolos Sodros (duomenys neskelbtini) skyriui nepadengė, susitarimo dėl pagalbos nesudarė, nepriėmė ir sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka (1 t., b. l. 11–13).
Iš Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. nutarties nustatyta, kad Bendrovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir turi neįvykdytų įsipareigojimų, kurie, pagal turimus duomenis, viršija turtimo turto vertę. Duomenų, kad Bendrovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, nėra. Kadangi Bendrovės turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 punkte nurodytą įmonės nemokumo sąvoką, Bendrovei iškelta bankroto byla (1 t., b. l. 14–17).
Žemesnės instancijos teismas
Iš Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nutarties nustatyta, kad patvirtinti kreditorių reikalavimai (1 t., b. l. 6–7).
Iš mokėjimo nurodymų nustatyta, kad G. B. Bendrovei 2022 m. liepos 28 d. pervedė 800 Eur, 2022 m. liepos 15 d. – 1 500 Eur, 2022 m. rugpjūčio 17 d. – 3 950 Eur; laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 26 d. iki 2022 m. gegužės 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrovei suteikė paskolas bendrai 38 850 Eur sumai (1 t., b. l. 50–67). Pagal patikslintą kreditorių sąrašą UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė Bendrovei paskolų bendrai 38 591,03 Eur sumai (1 t., b. l. 21).
Iš Bendrovės sąskaitų nustatyta, kad Bendrovė išrašė sąskaitas pareiškėjui už sandėliavimą, prekes ir kitas paslaugas 1 800 Eur, 6 000 Eur, 14 232 Eur ir 600 Eur sumoms (1 t., b. l. 68–71)
Iš Bendrovės sąskaitų nustatyta, kad Bendrovė dalį turto pardavė, moduliniai namai pristatyti G. B. gyvenamosios vietos adresu (1 t., b. l. 85–91).
Iš G. B. 2023 m. rugsėjo 6 d. rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad jis kreipėsi į Bendrovės nemokumo administratorę prašydamas įvertinti pateiktus duomenis ir spręsti klausimą dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo tikslinimo ir jo pripažinimo debitoriumi (1 t., 96–194).
Iš G. B. atstovo informacijos pagal teismo pavedimą nustatyta, kad bankroto administratorė persiuntė G. B. atstovui pareiškėjo atstovo nuomonę dėl G. B. pateiktų rašytinių paaiškinimų ir jai pritarė (2 t., b. l. 7, 12–31).
Iš G. B. 2023 m. lapkričio 3 d. rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad G. B. pakartotinai kreipėsi į Bendrovės nemokumo administratorę prašant spręsti klausimą dėl pareiškėjo pripažinimo Bendrovės debitoriumi (2 t., b. l. 47–51).
Iš G. B. atstovo prašymo nustatyta, kad Bendrovės nemokumo administratorė nurodė, kad G. B. dalyvavo bankroto bylos iškėlimo stadijoje teisme, susipažino su bylos medžiaga, pareiškėjo įtraukimu į bylą trečiuoju asmeniu. Kauno apygardos teismas patvirtino kreditorių sąrašą, nutartis išsiųsta G. B. ir nebuvo skundžiama, todėl įsiteisėjo (2 t., b. l. 53–60).
Žemesnės instancijos teismas
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Ši teisės norma yra nukreipiančioji (su blanketine dispozicija) ir netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kreditorių teises ir juridinių asmenų bankrotą (nemokumą).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2021 m. gegužės 6 d. buvo G. B., taigi jis atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto specialaus subjekto požymius ir gali būti traukiamas atsakomybėn pagal šią teisės normą. Pareiškėjas „(duomenys neskelbtini) ” yra Bendrovės kreditorius. Pareiškėjo kreditorinis reikalavimas patvirtintas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartimi. Nors iškėlus administracinio nusižengimo bylą G. B. ginčijo pareiškėjo kreditorinį reikalavimą ir teigė, kad pareiškėjas yra Bendrovės debitorius, kreipėsi į nemokumo administratorę prašydamas spręsti klausimą dėl pareiškėjo pripažinimo Bendrovės debitoriumi, tačiau į teismą šiuo klausimu nesikreipta. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjas laikytinas tinkamu subjektu kreiptis į teismą dėl administracinio nusižengimo bylos Bendrovės vadovui pradėjimo.
ANK 39 straipsnis numato, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio – tęsiasi tol, kol egzistuoja JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos ir jo nenutraukia pats asmuo ar kiti asmenys arba išnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos yra privaloma įvykdyti. Taigi, trunkamojo administracinio nusižengimo padarymo atveju nusižengimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatymo uždraustą veiką.
G. B. pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo iškilusi nuo JANĮ numatytų sąlygų atsiradimo iki tos dienos, kai kreditoriaus (Sodros) iniciatyva buvo pradėta Bendrovės bankroto procedūra, t. y. iki 2022 m. lapkričio 16 d. Taigi, trunkamasis pažeidimas buvo nutrauktas 2022 m. lapkričio 16 d., kai Sodra kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kreditoriui pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, Bendrovės vadovui išnyko pareiga pačiam kreiptis į teismą, o kartu paaiškėjo ir administracinio nusižengimo padarymo diena, nuo kurios teismui atsirado pagrindas skaičiuoti ANK 39 straipsnyje nustatytą administracinės nuobaudos skyrimo termino eigą iki teismo nutarimo priėmimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-26-719/2020, 2AT-2-303/2021). Esant šioms aplinkybėms, senaties terminas administracinei nuobaudai skirti nėra suėjęs.
Tam, kad įmonės vadovas būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą neveikimą – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui, būtina nustatyti tokias sąlygas: 1) įmonė tapo nemoki; 2) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti; 3) nė vienas kreditorius, iki sueinant JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytiems terminams, kai įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Visgi bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išnykimas, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia kreditorius, nepašalina vadovo atsakomybės už JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos neįvykdymą.
JANĮ 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnyje numatyta juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – ir susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Nemokumo procesas suprantamas kaip juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo procesas (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis). Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje). Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnis). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pavyzdžiui, neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesą, o tarp jų ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu. Tačiau teismų praktikoje juridinio asmens nemokumas yra vertinamas ne tik pagal šiuos rodiklius, bet ir atsižvelgiant į bendrą įmonės verslumo situaciją, t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Štai teismų praktikoje atnaujintose administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad Bendrovė tapo nemoki 2022 m. rugpjūčio 1 d., kadangi nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio Bendrovė nevykdė jokių mokėjimų, galimai Bendrovė buvo nemoki jau 2022 m. gegužę. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamas G. B. teigė, kad iki 2022 m. rugsėjo pirmosios ar antrosios savaitės Bendrovė vykdė gamybinę veiklą. Kai Bendrovė baigė gamybinę veiklą, toliau vykdė projektinę veiklą. 2022 m. spalio mėnesį sužinojo, kad įmonė, su kuria tikėjosi sudaryti susitarimą ir rengė jai projektą, sustabdė veiklą. Iki 2022 m. rugsėjo mėnesio bandė išspręsti susidariusią situaciją su pareiškėju. Tik 2022 m. spalį pamatė, kad Bendrovė nemoki, tačiau dar 2022 m. spalio 26 d. tikėjosi su pareiškėju pasirašyti susitarimą ir gauti pajamų, kurių būtų užtekę kreditoriniams reikalavimams patenkinti. Nespėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Bandydamas išsaugoti Bendrovę skolino jai savo asmenines lėšas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat teikė paskolas.
Visų pirma pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartimi Bendrovei iškelta bankroto byla nustačius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 dalyje nurodytą įmonės nemokumo sąvoką, nes Bendrovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir turi neįvykdytų įsipareigojimų, kurie, pagal turimus duomenis, viršija turtimo turto vertę. Duomenų, kad Bendrovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, nėra. Paminėtoje nutartyje konstatuota, kad Bendrovė 2022 m. spalio 28 d. nutraukė darbo santykius su Bendrovės darbuotojais ir vadovu. Pagal Bendrovės balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės turėto turto vertė buvo 30 243 Eur, iš jų 660 Eur ilgalaikis turtas. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 26 862 Eur. Nuo įsteigimo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė gavo 881 Eur grynojo pelno. Be to, Bendrovės atžvilgiu vykdomos dvi vykdomosios bylos. Iš Bendrovės pateiktos klientų apyvartos ataskaitos už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. nustatyta, kad Bendrovės klientų įsipareigojimai laikotarpio pabaigoje yra neigiami ir sudaro 73 631,72 Eur sumą. Pagal Bendrovės pateiktą patikslintą kreditorių sąrašą Bendrovės turimi kreditoriniai įsipareigojimai 2022 m. lapkričio 30 d. sudaro 71 282,12 Eur. Bendrovės mokėtinas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. periodo pabaigai sudaro 10 239,24 Eur sumą (1 t., b. l. 14–17). Taigi, šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad Bendrovė negebėjo atsiskaityti su darbuotojais, kreditoriais, skolos palaipsniui augo ir ji tapo nemokia.
Pasisakant dėl Bendrovės nemokumo momento, teismo vertinimu, būtina išanalizuoti ir įvertinti bankroto procese priimtus procesinius sprendimus, nes tai svarbu nustatant G. B. pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo momentą.
Iš bylos medžiagos ir G. B. paaiškinimų nustatyta, kad Bendrovė, prasidėjus karui Ukrainoje, susidūrė su sunkumais. Iš byloje esančio banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. matyti, kad Bendrovė 2022 m. rugpjūtį atliko tam tikrus mokėjimus, o paskutiniai Bendrovės mokėjimai (darbo užmokestis) buvo atlikti 2022 m. rugpjūčio 17 d. Visgi šiame kontekste būtina pažymėti, kad atlyginimai darbuotojams buvo sumokėti iš G. B. tą pačią dieną Bendrovei pervestos (paskolintos) 3 950 Eur sumos, tačiau mokėjimų kitiems kreditoriams neatlikta.
Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 6 d. G. B. pristatyti moduliniai namai. 2022 m. spalio 20 d. Sodrai pranešus apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, skola Sodrai nebuvo sumokėta, susitarimas dėl pagalbos nesudarytas, nepriimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. 2022 m. spalio 26 d. ir 2022 m. spalio 28 d. Bendrovė pardavė turimą turtą. Be to, Bendrovė 2022 m. spalio 26 d. išrašė sąskaitą pareiškėjui už sandėliavimą ir kitas paslaugas (šias sąskaitas pareiškėjas ginčija teigdamas, kad su Bendrove dėl sandėliavimo ir kitų paslaugų nesitarė). 2022 m. lapkričio 16 d. Bendrovėje darbuotojų nebuvo. Bendrovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturėjo. G. B. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad gamybinę veiklą Bendrovė nutraukė 2022 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, o teismo posėdžio metu paaiškino, kad Bendrovė gamybinę veiklą nutraukė 2022 m. rugsėjo pirmąją ar antrąją savaitę, be to iki 2022 m. rugsėjo G. B. siekė susitarti su pareiškėju. Visgi šioms aplinkybėms pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų ir apie tai, kad Bendrovė būtų vykdžiusi projektinę veiklą ir gavusi pajamų. Iš bylos medžiagos matyti, kad Bendrovės skolos palaipsniui didėjo, pakankamai didelis skolų kiekis buvo jau 2022 m. vasarį, tačiau skolos nebuvo dengiamos ir gavus paskolas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, kaip matyti, jau 2022 m. pirmajame pusmetyje Bendrovė neišsilaikė iš Bendrovės generuojamų piniginių srautų, susidariusios skolos, kurios vėliau tik didėjo, nebuvo dengiamos ir iš gautų paskolų. Be to, Bendrovės darbuotojas dar 2022 m. birželio mėnesį rašytiniuose susirašinėjimuose pranešė apie ketinimus uždarinėti Bendrovę (2 t., b. l. 21). Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad ne vėliau kaip 2022 m. rugpjūčio mėnesį Bendrovė tapo nemokia. Dėl to G. B., aiškiai matydamas blogėjančią Bendrovės būklę ir būdamas įmonės vadovu, kuris turi pareigą dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai, geriausiai žinodamas (privalėdamas žinoti) Bendrovės finansinę padėtį (įmonės vadovo pareiga žinoti įmonės finansinę padėtį preziumuojama teisės aktuose, tai kyla ir iš to, kad pareiga inicijuoti nemokumo procesą nustatyta būtent įmonės vadovui), vadovaujantis JANĮ 2 straipsnio 7 dalimi, 5 straipsnio 1 punktu, 6 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsniu, privalėjo inicijuoti nemokumo procesą nuo 2022 m. rugpjūčio, tačiau to nepadarė.
Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika būtina įvertinti, ar veiksmai, kurių ėmėsi G. B., neturėtų būti laikomi priemonėmis įmonės mokumui atkurti.
Teismo posėdžio metu G. B. teigė, kad jis dėjo visas pastangas išsaugoti Bendrovę, t. y. skolino savo asmenines lėšas, Bendrovei paskolas teikė ir akcininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, planavo sudaryti susitarimą su nauja įmone ir išspręsti ginčą su pareiškėju.
Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad įmonės vadovas, įmonei tapus nemokiai, privalo atlikti tam tikrus labai aiškius ir konkrečius veiksmus: nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Byloje įrodymų, kad G. B. šiuos konkrečius veiksmus atliko, nepateikta, o G. B. veiksmai, kuriais jis bandė gelbėti Bendrovę, negali būti laikomi kaip atitinkantys JANĮ numatyto mokumo atkūrimo plano sudarymą ir pan.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskutinę paskolą (1 500 Eur) Bendrovei suteikė 2022 m. gegužės 24 d., G. B. paskolas suteikė 2022 m. liepos 15 d. (1 500 Eur), 2022 m. liepos 28 d. (800 Eur) ir 2022 m. rugpjūčio 17 d. (3 950 Eur). Duomenų apie tai, kokiems tikslams buvo panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos paskolos bei G. B. 2022 m. liepos mėnesį pervestos lėšos, nėra, tačiau paskutinė G. B. Bendrovei pervesta suma panaudota darbuotojų atlyginimams. Šie G. B. nurodomi veiksmai vertintini kaip fragmentiški Bendrovės gelbėjimo nuo bankroto veiksmai. Be to, šiame kontekste pažymėtina, kad įsiskolinimas darbuotojų atlyginimams ir kitiems kreditoriams nuolatos tolygiai augo.
Pažymėtina ir tai, jog priemonės, kurių imamasi tokiu atveju, turi rodyti realias vadovo pastangas ir galimybes atkurti įmonės mokumą. Tai reiškia, kad tokios priemonės turi atitikti esamą įmonės veiklos padėtį ir būti pakankamos bei efektyvios tam, jog būtų pasiektas konkretus rezultatas – realus įmonės finansinės padėties pagerėjimas. Be to, įmonės ekonominė situacija turi būti tokia, kuri leistų pagrįstai tikėtis, kad tinkamomis priemonėmis įmonės mokumas dar gali būti atkurtas. Priešingu atveju, bet kokius įmonės vadovo veiksmus pripažįstant pastangomis atkurti įmonės mokumą, būtų sukurta situacija, leidžianti įmonės vadovams (ar kitiems atsakingiems asmenims) piktnaudžiauti šia aplinkybe, nepagrįstai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (taip pažeidžiant įmonės kreditorių interesus), savo neveikimą pateisinant tuo, jog buvo imtasi veiksmų įmonės mokumui atkurti (kasacinė nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-648/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. AN2-96-651/2021). G. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tikėjosi, jog pavyks sudaryti susitarimą su kita įmone, visgi byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų apie planuotą sudaryti susitarimą, jo apimtį ir galimybes esmingai įtakoti Bendrovės nemokumo būseną. Tas pats pasakytina ir apie G. B. tikėjimąsi, jog pavyks susitarti su pareiškėju ir užbaigti sandorį.
Bylos duomenimis, Bendrovės finansinė padėtis negerėjo, nenustatyta ir reikšmingų papildomų apyvartinių lėšų, iš kurių galėtų būti mažinami kreditoriniai įsipareigojimai, nesudarytas joks raštiškas ir aiškus planas (toks teismui nepateiktas), nepateikta jokių duomenų, kad Bendrovė būtų bandžiusi pasirašyti susitarimus su kreditoriais dėl skolų padengimo grafiko sudarymo ir pan., tuo tarpu G. B. tikėjimasis, kad jam ateityje pavyks rasti naujų klientų, negali būti laikomas realiais veiksmais, kuriais siekiama atkurti Bendrovės mokumą. Taigi byloje esančių duomenų visuma leidžia spręsti, kad nuosekliai blogėjant Bendrovės finansinei padėčiai, augantis įsipareigojimų dydis, vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai, G. B. buvo žinomi ir suprantami. G. B. nurodyti fragmentiški veiksmai, be jokio raštiško ir aiškaus plano (toks teismui nebuvo pateiktas) nepagrindžia, kad Bendrovė galės sėkmingai tęsti ūkinę komercinę veiklą, gauti pajamas ir atkurti mokumą bei įvykdyti reikalavimus kreditoriams. G. B. noras išspręsti Bendrovei susidariusią nepalankią finansinę situaciją iš esmės nesiimant jokių realių pastangų ir tikintis, kad ateityje ji pagerės, negali būti laikomas pakankamu pagrindu nesikreipti dėl bankroto bylos iškėlimo ir tai nešalina jo atsakomybės. Priešingai, šios aplinkybės pagrindžia G. B. veikus tyčia, t. y. suvokiant, jog Bendrovė yra nemoki, tačiau nesiėmus ne tik jokių aktyvių veiksmų jos mokumui atkurti, tačiau ir neinicijuojant nemokumo proceso. Taigi, G. B., jau 2022 m. rugpjūčio mėnesį žinodamas apie Bendrovės nemokumą ir nesikreipdamas į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo bylos iškėlimo, padarė trunkamąjį administracinį nusižengimą, kuris tęsėsi iki 2022 m. lapkričio 17 d., kuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius (Sodra), kreipėsi į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo bylos iškėlimo. G. B. nevykdžius pareigos laiku kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos Bendrovei iškėlimo, didėjo Bendrovės turimi įsipareigojimai tiek Sodrai, tiek ir kitiems kreditoriams.
Nors G. B. laikėsi pozicijos, kad Sodrai pranešus apie ketinimus kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jam nebebuvo prasmės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau ši aplinkybė, kaip jau minėta, nepašalina vadovo atsakomybės už JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos neįvykdymą, tuo labiau, kad įmonės vadovas, įmonei tapus nemokiai, privalo atlikti tam tikrus labai aiškius ir konkrečius JANĮ numatytus veiksmus. Šiuo gi atveju, G. B. žinodamas, kad Bendrovė yra nemoki, iš esmės nesiėmė jokių veiksmų, nesikreipė į kreditorius, nors buvo eilę kartų raginamas sumokėti Sodrai įsiskolinimus, tačiau to nedarė, gavęs Sodros pranešimą apie ketinimus kelti bankroto bylą, įsiskolinimo taip pat nepadengė, nesiekė sudaryti susitarimo dėl skolos padengimo grafiko sudarymo ir pan. Byloje nustatyta, kad Bendrovė nemokia tapo ne vėliau nei 2022 m. rugpjūčio mėnesį, taigi G. B. turėjo pakankamai laiko inicijuoti Bendrovės nemokumo procesą, tačiau neatliko jokių realių veiksmų, elgėsi pasyviai ir tai rodo tyčinį G. B. neveikimą. Tuo tarpu G. B. nurodomoje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr (duomenys neskelbtini), ir šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės nėra tapačios.
Byloje taip pat nenustatyta, kad jokie kiti kreditoriai, iki sueinant JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytiems terminams, kai G. B. kilo pareiga kreiptis į teismą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas laiko visiškai įrodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovas G. B., nuo 2022 m. rugpjūčio iki 2022 m. lapkričio 17 d., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, pažeidė savo, kaip juridinio asmens vadovo, pareigą kreiptis į teismą dėl Bendrovės nemokumo bylos iškėlimo. Šiais veiksmais G. B. pažeidė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytą pareigą inicijuoti nemokumo procesą. Tokiais veiksmais G. B. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
G. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, padarymo aplinkybes, tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pažeidėjo asmenybę – baustas administracine tvarka, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 36–40), Bendrovei pradėta nemokumo (bankroto) procedūra, ir daro išvadą, kad G. B. skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nežymiai didesnė nei minimalaus dydžio bauda. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
ANK 666 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (pakeitus keistinus dalykus) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis).
„(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Tadas Katauskas teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo administracinio nusižengimo byloje ir kartu su prašymu pateikė PVM sąskaitas faktūras bei mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, jog „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 910 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 35–46). Šios išlaidos yra pagrįstos, nelaikytinos neproporcingomis ar per didelėmis, todėl priteistinos iš G. B..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
G. B. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų baudą.
Iš G. B. priteisti 910 Eur (devynis šimtus dešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo laukelyje nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini).
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.