- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-21
- Bylos Nr.
- 2A-1034-755/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Eigirdas Činka, Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- R. V.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos UAB Medicinos bankas Pakruojo ūkininkų kredito unija Lietuvos antstolių rūmai BTA Baltic Insurance Company filialas Lietuvoje
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-1034-755/2016
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gruodžio 21 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš Eigirdo Činkos (pranešėjas ir pirmininkas), teisėjų Birutės Jonaitienės, Nijolės Danguolės Smetonienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. V. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-505-1001/2016 pagal ieškovės R. V. ieškinį I. E. ir S. Š. dėl senaties termino atnaujinimo, turto pardavimo iš varžytinių akto panaikinimo, restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. V. prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą pareikšti reikalavimui dėl antstolės I. E. 2011-02-17 turto pardavimo iš varžytinių akto panaikinimo, pripažinti neteisėtu ir panaikinti turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-21 patvirtintą Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjos, taikyti restituciją: grąžinti žemės sklypą A. V. nuosavybėn ir iš antstolės priteisti S. Š. jos sumokėtą pinigų sumą. Ieškovė nurodė, kad antstolė 2011-02-17 turto pardavimo iš varžytynių aktu perleido S. Š. jos sutuoktinio A. V. vardu registruotą 6,1432 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui, ieškovė priėmė palikimą. 2011-01-25 A. V. kreipėsi į Pasvalio rajono apylinkės teismą, skųsdamas neteisėtus antstolės veiksmus ir prašydamas panaikinti antstolės atsisakymą sustabdyti vykdomąją bylą dėl žemės sklypo iš varžytinių pardavimo, o 2011-02-25 pateikė prašymą netvirtinti skundžiamo varžytinių akto. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2011-08-18 rezoliucija nušalino antstolę nuo visų skolininkų A. ir R. V. bylų. Negali patvirtinti tikrai gavusi antstolės 2011-04-01 išsiųstą turto pardavimo iš varžytinių aktą (1 t., 42-43 b.l.). 2012 m. sužinojo, kad ginčo žemės sklypas įregistruotas S. Š. vardu, remiantis skundžiamu turto pardavimo iš varžytinių aktu, todėl parašė pretenziją antstolei, kreipėsi į prokuratūrą. Negalėjo apskųsti turto pardavimo iš varžytinių akto per įstatymo nustatytą terminą dėl svarbių priežasčių, todėl terminas turi būti atnaujintas. Turto pardavimo iš varžytinių aktas neteisėtas, nes antstolė pardavė žemės sklypą sustabdytoje vykdomojoje byloje. Ji pardavė A. V. vardu įregistruotą žemės sklypą, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl buvo pažeistos ieškovės, žemės sklypo dalies savininkės, teisės.
2. Atsakovė I. E. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė S. Š. prašė ieškinį atmesti.
4. Trečiasis asmuo A. V. prašė ieškinį tenkinti.
5. Trečiasis asmuo UAB „Medicinos bankas“ nurodė, jog ieškovės ieškinys turi būti atmestas.
6. Trečiasis asmuo Pakruojo ūkininkų kredito unija prašė ieškinį atmesti.
7. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuva, prašė ieškinį atmesti.
8. Trečiasis asmuo VMI prie FM prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu ieškinys atmestas.
10. Teismas nustatė, kad ginčijamas 2011-02-17 turto pardavimo iš varžytinių aktas buvo surašytas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo sustabdyta, o ieškovė nurodo kitą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje vykdymo veiksmai buvo sustabdyti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-01-25 nutartimi.
11. Teismas nurodė, kad ginčijamu aktu parduotas žemės sklypas Nekilnojamo turto registre įregistruotas ieškovės sutuoktinio A. V. vardu, šis sklypas hipoteka buvo įkeistas Pakruojo ūkininkų kredito unijai, kuri sutiko, kad būtų vykdomas išieškojimas iš įkeisto turto, o ieškovė neginčijo, kad buvo įkeistas visas žemės sklypas, o ne jo dalis.
12. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodoma aplinkybė, kad ginčo žemės sklypas buvo ne asmeninė A. V. nuosavybė, o jai su sutuoktiniu priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, neturi esminės reikšmės, vertinant turto pardavimo iš varžytinių akto negaliojimo klausimą.
13. Teismas sprendė, kad jei turtas priklausė jungtinės nuosavybės teise ieškovei ir jos sutuoktiniui, įkeitimui atlikti A. V. turėjo gauti ir ieškovės sutikimą (CK 3.92 str.), taigi, ieškovė turėjo žinoti, kad žemės sklypas įkeistas ir tokio įkeitimo pasekmes.
14. Teismas sprendė, kad ieškovės argumentai, kad varžytinėse buvo realizuotas jai priklausantis žemės sklypas, nesiėmus jos dalies bendrame turte nustatymo,atmestini kaip nepagrįsti ir nesuteikiantys pagrindo turto pardavimo iš varžytinių aktą pripažinti negaliojančiu pagal CPK 602 str. 1 d. 1 p.
15. Teismas nurodė, kas iš notarės V. Š. 2010-11-11 vykdomojo įrašo matyti, kad ieškovė ir A. V., būdami laiduotojais, UAB ,,Medicinos bankui“ savo turtu atsakė solidariai (CK 6.81 str.).
16. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė ieškinį pareiškė, įsigaliojus naujai CPK 602 str. 3 d. redakcijai, sprendė, kad CPK nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas skaičiuojamas iki 2011-10-01, o vienerių metų terminas skaičiuojamas įsigaliojus naujai redakcijai.
17. Nors ieškovė teismo posėdyje ginčijo paštu gavusi teisėjos patvirtintą turto pardavimo iš varžytinių aktą, tačiau teismas, atsižvelgęs į pašto dokumentus ir atsakovės I. E. paaiškinimus, kad ji išsiuntė turto pardavimo iš varžytinių aktą, pripažino įrodyta, kad ieškovė 2011-04-06 gavo ginčijamą turto pardavimo iš varžytinių aktą. Nustatė, kad ieškovė ieškinį dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu teismui pateikė tik 2015-03-13, t.y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo varžytinių, praleido vienerių metų naikinamąjį terminą skundui dėl turto pardavimo iš varžytinių akto padavimui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą motyvai
18. Apeliaciniu skundu ieškovė R. V. skundžia Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-08-05 sprendimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.
19. Apeliantė teigia, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas neteisingai taikė ir aiškino procesines teisės normas.
20. Nurodo, kad skolininku buvo tik A. V.. Antstolė pardavė ir jos turto dalį, valdytą jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
21. Teigia, kad tiek A. V., tiek ji ne kartą kreipėsi į antstolę dėl varžytinių sustabdymo, o į teismą – dėl turto pardavimo iš varžytinių akto netvirtinimo. Pirmą prašymą pateikė 2011-02-25. Prašymas buvo grąžintas, teismo rezoliucijoje nurodant, kad teisėjos V. J. žinioje nėra 2011-02-15 varžytinių akto. Teigia, kad teismo buvo netinkamai informuoti. Nurodo, jog vėl kreipėsi į teismą 2011-02-25, 2011-03-15 bei 2011-04-05. Iš teismo atsakymų negavo, o antstolė tvirtino, kad visos varžytinės yra sustabdytos. Registrų centro duomenimis 2011-10-19 sklypas priklausė A. V..
22. Teigia, kad antstolė 2011-04-28 patvarkymu sustabdė vykdomąją bylą ir atidėjo vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė pažadėjo areštą sklypui panaikinti ir atsiprašė, kad to nepadarė anksčiau.
23. Nurodo, kad ginčo sklypą dirba iki šiol, niekas teisių į sklypą nepareiškė. Tvirtina, kad jos ir A. V. veiksmai patvirtina, kad per įstatymo nustatytą terminą apskųsti akto negalėjo dėl svarbių priežasčių. Prašo pripažinti, kad terminą reikalavimui pareikšti teisme praleido dėl svarbių priežasčių.
24. Pažymi, kad tiek ją, tiek jos sutuoktinį teismas bei antstolė I. E. informavo, jog vykdomoji byla dėl ginčo sklypo sustabdyta. Tvirtina,kad laukė, kol paaiškės aplinkybės, leidžiančios atnaujinti vykdomąjį procesą.Mano, kad gali būti, jog dėl netinkamo pareigų atlikimo Pasvalio teisme viena vykdomoji byla buvo sustabdyta, o kita ne. Tvirtina, kad informacija apie įvykusias varžytines jai paaiškėjo tik prieš kreipiantis į teismą 2015 m. pradžioje. Teigia, kad teismas nepasisakė dėl jos argumentų, kodėl ji į teismą nesikreipė anksčiau, nevertino aplinkybės, jog ginčo turtas ir po varžytinių registruotas A. V. vardu, jog žemę jos šeima dirba iki šiol.
25. Teigia, jog teismas nepagrįstai turto pardavimo iš varžytinių aktą pripažino teisėtu. Ji davė sutikimą sklypo įkeitimui, tačiau nedavė sutikimo sklypo pardavimui iš varžytinių, todėl antstolė neturėjo teisės parduoti jos sklypo dalį. Apie jos dalies pardavimą antstolė jos neinformavo. Praėjus 15 dienų po varžytinių, jų akto pirkėja nebuvo pasirašiusi. Antstolė, būdama nušalinta nuo vykdomųjų bylų, 2012-03-30 priėmė patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo. Kadangi antstolė neinformavo apie varžytines, apie savininkų pasikeitimą neinformavo Registrų centro, jai ilgą laiką pavyko nuo ieškovės nuslėpti apie įvykusias varžytines. S. Š. elgėsi nesąžiningai, nes neįregistravo nuosavybės teisių.
Atsiliepimas
26. A. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą tenkinti.
27. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
28. Nurodo, kad apeliantė neneigia, kad žemės sklypo įkeitimui ji davė sutikimą. Iš apeliantės skundo matyti, kad ji pati nebežino, kuri vykdomoji byla buvo sustabdyta, kurių buvo labai daug. Apeliantė nepateikė įrodymų, jog buvo tyčia suklaidinta, ar antstolė turėjo kokį nors interesą apeliantės šeimos atžvilgiu. Be to, apeliantė klysta, kad hipoteka apsunkinto turto pardavimui iš varžytinių buvo reikalingas jos, kaip bendraturtės sutikimas. Teismas ieškinio senatį taikė pagrįstai.
29. Pakruojo ūkininkų kredito unija atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-08-05 sprendimo, prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Teismo sprendimas nekeičiamas ir nenaikinamas.
31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str., 320 str.).
32. Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 12 straipsnis). Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkciją, neįskaitant išimties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir viešojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Dėl to, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skundo faktinio ir teisinio pagrindų, t. y. apelianto nurodytų klaidų, padarytų nustatant faktines aplinkybes, materialinių ir procesinių teisės normų aiškinimo ar taikymo pažeidimų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Absoliučių negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2–3 d.).
33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.). Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 str.), nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.).
34. Konstatavus, kad bylą išnagrinėjęs teismas iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, sprendžia, jog neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Tokiu būdu teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinį skundą, pasisako tik dėl esminių jo motyvų.
35. Kolegijos įvertinimu, apeliaciniu skundu nepagrįstai teigiama, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, jo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, be to, teismas netinkamai taikė procesines teisės normas.
36. Apeliantė nepagrįstai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą išdėstydama aplinkybes, jos teigimu, patvirtinančias, jog ieškovė ieškinio panaikinti turto pardavimo iš varžytinių aktą senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Kaip galima suprasti iš apeliantės skundo turinio, jos teigimu tą sąlygojo ieškovės ir jos sutuoktinio A. V. suklaidinimas dėl įvykusių ginčo turto varžytinių fakto, nes ieškovė manė, kad vykdomoji byla yra sustabdyta, vykdymo veiksmai yra atidėti, žinojo, kad antstolė yra teismo nušalinta nuo visų vykdomųjų bylų, teismo žinioje tvirtinimui turto pardavimo iš varžytinių akto nebuvo, tvarkant palikimo priėmimą, ginčo turtas dar 2012-02-17 buvo registruotas sutuoktinio A. V. vardu, todėl ji buvo įsitikinusi, kad gali laukti kol paaiškės aplinkybės, leidžiančios atnaujinti vykdomąjį procesą.
37. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio senaties termino pradžios ir pabaigos nagrinėjamu atveju apeliantės skundu faktiškai nėra ginčijamos. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad ieškovė ieškinį pareiškė įsigaliojus naujai CPK 602 str. 3 d. redakcijai (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1480 redakcija), todėl taikytinas ieškinio senaties terminas yra vieneri metai.
38. Tačiau pažymint tai, kad šioje byloje ieškovė reiškė reikalavimą atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą ieškiniui dėl turto pardavimo iš varžytinių akto panaikinimo, pirmosios instancijos teismas, nustatęs ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią, turėjo detaliai pasisakyti ir dėl bylos aplinkybių bei jų reikšmės, vertinant nurodyto ieškovės reikalavimo pagrįstumą, t. y. įvertinti, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nagrinėjamu atveju, pasisakyti, ar ieškovės nurodomos priežastys gali būti laikomos svarbiomis ir pateisinančiomis jos uždelsimą iki 2015-03-13 nesikreipti su konkrečiu reikalavimų į teismą. To detaliai nepadarius, dėl paminėto ieškovės reikalavimo, atsižvelgiant į jos apeliacinio skundo argumentus, pasisako apeliacinės instancijos teismas. Pastebima, jog pirmos instancijos teismas klaidingai vienerių metų terminą įvardijo kaip naikinamąjį, nes jis tokiu nėra- jis kaip nurodyta tiesiogiai įstatyme yra ieškinio senaties terminu, o pastarieji priešingai nei naikinamieji gali būti atnaujinti( CK 1.132 str.), bet tokia išvada bylos esmei nėra reikšminga, nes nenustatyta svarbių priežasčių, dėl kurių ieškovė ieškinio senaties terminą praleido, pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio senaties termino įvertinimo kaip naikinamojo, galutinio teismo sprendimo pagrįstumo nekeičia.
40. Ieškinio senaties termino pradžią CPK 602 str.3 d. sieja su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą.
41. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialių teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, nes kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). CK numatyta teisė teismui atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 str.2 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas kiekvienoje byloje turi spręsti atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000), taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CPK 11 str. 6 dalis, CK 1.5 str.).
42. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad ieškovė neįrodė buvus svarbias priežastis dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
43. Byloje esantys įrodymai patvirtina , kad ieškovė ginčijamą 2011-02-15 turto pardavimo iš varžytinių aktą ar patikimą informaciją apie turto perleidimą gavo 2011 metų vasario –balandžio mėnesiais, kad ieškovei priklausančio turto pardavimo iš varžytinių faktas buvo žinomas, taip pat ir tai, kad vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje turtas buvo parduotas iš varžytinių, nebuvo sustabdyta. Iš vykdomosios bylos matyti, kad ieškovė aktyviai domėjosi vykdomosios bylos eiga, tai patvirtina antstolės 2011-03-10 raštas, kuriuo nurodyta, kad į antstolę įvairias prašymais kreipdavosi skolininko A. V. įgaliotas asmuo sutuoktinė R. V., į jos prašymus būdavo atsakoma raštu, be to, pati ieškovė 2011-01-17 kreipėsi į antstolę ir dėl varžytinių sustabdymo ir buvo informuota, kad sustabdyti sklypo varžytines nėra pagrindo (vykdomosios bylos l. 62-63; b.l. 39). Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-04-08 nutartimi pareiškėjo A. V. skundas dėl antstolės atsisakymo sustabdyti sklypo pardavimą iš varžytinių netenkintas. Iš paminėtos teismo nutarties turinio matyti, kad apie šio skundo nagrinėjimą buvo informuota ir pati R. V. (vykdomosios bylos l. 70-71). Iš vykdomojoje byloje esančio 2011-02-25 skolininko prašymo antstolei matyti, kad turto pardavimo iš varžytinių aktą jis prašė išduoti R. V., kuriai pasirašytinai 2011-03-01 antstolės nurodyta, jog pardavimo iš varžytinių akto išduoti nėra galimybės, nes aktas nepasirašytas pirkėjos ir nepatvirtintas teismo (vykdomosios bylos 54, 55 lapas). Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad turto pardavimo iš varžytinių aktas siųstas paštu ir įteiktas pačiai ieškovei (42-43 b.l.). Vykdomojoje byloje esanti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-01-25 nutartis patvirtina, kad vykdymo veiksmai buvo sustabdyti kitoje vykdomojoje byloje, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos 58 lapas). Taigi, šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė neturėjo pagrindo manyti, kad vykdomoji byla yra sustabdyta, turtas iš varžytinių dar nėra parduotas, ir ji tokiu būdu ieškinio pateikimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Ieškinį ieškovė teisme pateikė tik 2015-03-13 praėjus ženkliai daugiau nei vieneriems metams, t. y. suėjus ieškinio senaties terminui.
44. Prieš tai paminėtos nustatytos aplinkybės neleidžia teigti buvus antstolės veiksmų, kuriais ji siekė suklaidinti skolininką ir ieškovę dėl vykdomosios bylos eigos ir atliktų vykdymo veiksmų. Pažymėtina, kad apie ankstesnį sužinojimo laiką apie įvykusias varžytines ir ieškovei priklausančio turto pardavimą ieškovė pati nurodė tiek ieškinyje teismui, tiek jos apklausos metu ikiteisminiame tyrime (apie 2012 m.) (b.l. 3,9, 68). Taigi, darytina išvada, jog priešingai, nei teigia apeliantė, ji apie galimai pažeistas savo teises sužinojo jau 2011-2012 m., bet ne 2015 m. pradžioje. Aplinkybių byloje, dėl kurių būtų pagrindas laikyti, kad pakankamai ilgą laiką nuo 2012 m., ieškovė turėjo pateisinančių priežasčių nesikreipti į teismą dėl turto pardavimo iš varžytinių akto panaikinimo, nenustatyta.
45. Šiuo atveju reikšminga ir tai, jog buvo parduotas iš varžytinių hipoteka apsunkintas turtas. Todėl ieškovė, kaip įkaito( hipotekos) davėja, vykdant išieškojimą iš tokio turto, pati turėjo tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas, tarp jų ir susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymas apie vykdymo eigą ir pan. (CPK 745 str. 2 d., 643 str.).
46. Dėl paminėtų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sutinka su galutine pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė praleido vienerių metų ieškinio terminą reikalavimui dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu pareikšti.
47. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė jame dėsto ir argumentus, kuriais nesutinka ir su teismo išvadomis skundžiamą turto pardavimo iš varžytinių aktą laikyti teisėtu ir tvirtina, kad antstolė neturėjo teisės parduoti jai, ieškovei, kaip skolininko sutuoktinei priklausančią turto dalį, asmeniškai jai, ieškovei, informacijos apie jos parduodamą turto dalį, niekada neteikė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad analizuoti šių ir kitų ieškovės nurodomų aplinkybių dėl paties skundžiamo turto pardavimo iš varžytinių akto teisėtumo, atmetant jos ieškinį kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą, teisiškai netikslinga. Įvertinus tai, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.), tokiam vertinimui pagrindo nebuvo ir pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.