Kauno apygardos teismo nuosprendis

2020-06-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-224-813/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-06-18Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-10-26Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-06-18
Bylos Nr.
1-224-813/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27081-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Kantaravičius
Kaltinamasis
A. M.
Nukentėjusysis
A. B.
Civilinis ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Vytautas Kucevičius, Kęstutis Staniulis
Baudžiamoji byla Nr.1-224-813/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27081-2019-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.4.2.; 1.2.3.1.2.; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 18 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Kantaravičius,sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui,kaltinamajam A. M., jo gynėjui advokatui Vytautui Kucevičiui,nukentėjusiajai A. B., jos įgaliotam atstovui advokatui Kęstučiui Staniuliui,vertėjai Jadvygai Gabertienei,nedalyvaujant civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, aukštojo išsilavinimo, iki sulaikymo gyvenęs (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas:

1) 2003 m. sausio 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį. (Baudžiamasis kodeksas galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 4 mėnesiams laisvės atėmimo su 1/6 turto konfiskavimu;

2) 2004 m. liepos 13 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – 80 parų arešto bausme, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atleistas nuo bausmės, paskirtos 2004 m. liepos 13 d. teismo nuosprendžiu, pasibaigus bausmės atidėjimo terminui;

3) 2007 m. sausio 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos) – laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal 2007 m. sausio 5 d. nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2004 m. liepos 13 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta subendrinta bausmė – 1 metai ir 4 mėnesiai laisvės atėmimo;

4) 2007 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, pagal 2007 m. sausio 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2007 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai ir 7 mėnesiai laisvės atėmimo. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 9 d. nutartimi, pritaikius Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį, paleistas lygtinai, neatlikęs 1 mėnesio ir 14 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant registruotis bausmę vykdančiame organe 3 kartus per mėnesį bei uždraudžiant išeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

5) 2012 m. kovo 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 164 straipsnį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant tęsti registraciją darbo biržoje ir per 10 mėnesių neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2019 m. birželio 27 d. apie 23.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, neteisėtai atvirai prieš savininkės – nukentėjusiosios A. B. valią, akmeniu išdaužė buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės lango stiklo paketą, ranka atlenkė lango fiksavimo rankenėlę ir atidaręs langą pro jį įsibrovė į svetimą butą.

Be to, jis 2019 m. birželio 27 d. apie 23.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, neteisėtai atvirai, prieš savininkės valią, pro išdaužtą virtuvės lango stiklą įsibrovęs į A. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini), po to virtuvėje nuo spintelės pagriebęs peilį ir pro duris išbėgęs į laiptinę paskui nukentėjusiąją A. B., ją pavijęs, laiptinėje tyčia, turėdamas tikslą nužudyti, peiliu smogė jai šešis smūgius į krūtinę, pilvą bei kitas gyvybiškai svarbias kūno vietas, padarydamas A. B. daugybines durtines - pjautines krūtinės, pilvo žaizdas su kepenų, perikardo ir diafragmos sužalojimu, sukėlusiu sunkų sveikatos sutrikdymą, o taip pat peiliu sudavė jai tris smūgius į kairę ranką, padarydamas durtines- pjautines kairio dilbio ir kairės plaštakos žaizdas, sukėlusias nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu A. M. pasikėsino nužudyti A. B., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji A. B. aktyviai gynėsi rankomis nuo dūrių į krūtinę, o jos duktė G. B. iš A. M. peilį atėmė.

Kaltinamasis A. M. kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino iš dalies. Nurodė, kad visiškai prisipažįsta, jog išdaužęs langą įsibrovė į A. B. butą, pripažįsta, kad sudavė jai 9 smūgius peiliu ir sunkiai ją sužalojo, tačiau neigia norėjęs ją nužudyti. Paaiškino, kad 2019 m. birželio 27 d. apie 23 val. išėjo iš savo namų parūkyti, buvo išgėręs degtinės ir alaus. Sugalvojo eiti pas A. B. taikytis. Priėjo prie A. B. pirmajame namo aukšte esančio buto lango, pamatė, kad dega šviesa miegamajame. A. M. pabeldė į miegamojo lango stiklą, pasirodė dideli šešėliai. Jam pasidarė negerai su galva, manė, kad nukentėjusios bute yra kitas vyriškis. Iš pavydo A. M. priėjo prie A. B. virtuvės lango ir lauke gėlyne rastu akmeniu jį išdaužė. Gal ne visą stiklą išmušė, nes pro langą lipdamas susibraižė. Įlipęs į nukentėjusios butą iš peilių stovo griebė peilį, nes žinojo, kur peilis yra. Šiuo peiliu ketino sužaloti įsivaizduojamą kitą vyrą, bet jo nebuvo. Buto koridoriuje pamatęs nukentėjusiąją, pradėjo ją žaloti su peiliu. Sunku viską atsiminti, nes išgyvena dėl šio nusikaltimo padarymo. A. B. gulėjo laiptinėje ir A. M. gulėjo šalia jos, nebuvo jos užgulęs. Greitai atvyko policija, greitoji gal po kelių minučių. A. M. paaiškino, kad buvo įsimylėjęs A. B. ir prieš ją nusikalto iš pavydo, nes galvojo, kad ji miegamajame su kitu vyru. Negalėjo susitaikyti su mintimi, kad ji kaltinamąjį metė. A. B. su A. M. draugystę nutraukė 2020 m. gegužės 31 d., kai ji paskambino ir pasakė, kad nenori su juo draugauti. Po to A. M. dar pas ją buvo 2-3 kartus, bet jį išvijo. Kaltinamasis paaiškino, kad laiptinėje A. B. prilaikė ranka ir gulėjo šalia, nebuvo jos užgulęs ir laiptinėje jos nežalojo. A. B. peiliu 3-4 kartus sudavė buto koridoriuje. Į kurią kūną sritį dūrė peiliu, nepamena, nes buvo išgėręs. Taip pat A. M. teigė nepamenąs, ar ką sakė, bet specialiai į širdį A. B. netaikė. Nepamena, ar sakė „aš tave užmušiu“, nes iš tikrųjų nenorėjo jos žudyti, savęs tuo momentu dėl apimto pavydo ir pykčio nekontroliavo. A. B. ir jos dukros atsiprašo. Kokią bausmę teismas skirs, tokią ir atliks. A. M. parodė, kad nežino, kur įvykio metu buvo nukentėjusios nepilnametė dukra G. B.. Pamena tik kai jis pats buvo laiptinėje, tai G. su telefonu rankose stovėjo už A. M. nugaros. Civilinius ieškinius pilnai pripažįsta, sutinka su nukentėjusios ir ligonių kasos reikalavimais priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Ieškinius žada atlyginti, kai pradės dirbti. A. M. paaiškino, kad praeityje 3 kartus buvo baustas administracine tvarka, jog drumstė ramybę prie A. B. namų. Pripažino, kad iš kvailumo A. B. buvo parašęs vieną grasinančią SMS žinutę, tikslu ją pagąsdinti, bet paskui jos dėl to atsiprašė. Parodė, kad prieš 30 metų yra baigęs desantininkų mokyklą (duomenys neskelbtini) mieste Rusijoje, ten yra tarnavę 8 metus.

Nukentėjusioji A. B. teisme parodė, kad 2019 m. birželio 27 d. apie 22.30 val. ji buvo namuose, (duomenys neskelbtini), prie kompiuterio sėdėjo svetainės kambaryje. Namuose buvo nepilnametė dukra G. B.. Tada išgirdo dūžtančio stiklo trinktelėjimą. Dėl to negalėjo patikėti, nes jos buto langai buvo išdaužti prieš tris savaites. Nuėjo per valgomąjį į virtuvę, nes į virtuvę įėjimas per valgomąjį, o ne per koridorių. Priėjusi prie virtuvės, ant išorinės palangės pamatė tupintį žmogų. Virtuvės lango stiklas jau buvo dužęs, o tas vyriškis delnu du kartus dar trenkė į stiklus. Įjungusi šviesą, A. B. atpažino, kad tai yra A. M., manė, kad įjungus šviesą jis pabėgs. Pamatė, kad jis įkišęs ranką pastumia langą ir langas atsidaro. Prieš tai A. B. dukrai pasakė, kad kviestų policiją. Kai langas atsidarinėjo, A. M. atsistojo, nukrito gėlių vazonai, virtuvės kombainas. A. B. dukrai pasakė, kad bėgtų į savo kambarį slėptis. Nukentėjusioji nubėgo į koridorių, nes buto durys šarvuotos su dviem spynomis, ėmė skubiai atrakinti spynas. Jas atrakinusi ir atidariusi buto duris, A. B. bėgo į laiptinės viršų, nes apačioje laiptinės dvejos durys buvo užrakintos, todėl į lauką nepavyktų išbėgti. Bėgdama į laiptinės viršų, A. B. šaukė, kad kas nors padėtų. Tačiau nubėgti niekur nespėjo, A. M. ją pasivijo. Jis pasivijo A. B. laiptinėje pradėjusią kilti į antrą aukštą. A. M. jai pagriebė už kojos, ji suklupo, tada jis staigiu judesiu nukentėjusiąją apvertė ir atsisėdo jai ant kojų virš kelių. A. B. kairė ranka buvo laisva, o dešinė ranka liko po jos prispaustu kūnu. A. M. paėmė nukentėjusiajai už plaukų ir savo kaire ranka prispaudęs pasakė „pažiūrėk į mane“. Tuo metu A. B. kaltinamojo rankoje pamatė peilį. Tai buvo jos „Fiskars“ šefo peilis, apie 35 cm ilgio, kurį atpažino iš rankenos. A. M. su nukentėjusiąja kalbėjo rusiškai, pasakė, kad „aš tau sakiau, jog nužudysiu“ ir tada peiliu smogė jai tris kartus į pilvo sritį. Tai buvo trys smūgiai į kepenis ir vienu iš tų smūgių kepenys buvo perdurtos kiaurai. Po to atbėgo kaimynas A. Š. iš penkto aukšto, pabandė prisiartinti, bet jam A. M. lietuviškai suriko, jog nesiartintų, nes jis A. B. užmuš. Kaimynas blaškėsi, sakė, jog nukentėjusi laikytųsi, jog tuoj atvažiuos policija, šaukė savo žmonai, kad kur ta policija. Kai kaimynas A. Š. pabandė dar kartą prisiartinti, tada A. M. smogė nukentėjusiajai dar vieną smūgį ir pataikė į plautį, nes pasidarė toks švilpimas. A. B. pasakė kaltinamajam „tu mane nužudei“, o jis atsakė „dar ne, kur tavo širdis“. Suduodamas priešpaskutinį smūgį A. M. rusiškai sakė „tu lavonas ir man nesvarbu, kad atsėdėsiu 15 metų“. Tuo metu nukentėjusios dukra G. B. jau buvo pažadinusi namo pirmininkę, kuri yra jos kaimynė, nors ją buvo sunku prižadinti, nes serga onkologine liga. Pasakęs, kad nukentėjusios dar nenužudė, kad kur ta jos širdis, A. M. vėl peiliu smogė A. B. į perikardo sritį. Tuo metu kaimynė O. I. nukentėjusios dukrai G. B. suklykė „ką tu darai“, nes ji tuo metu rankos išorine puse sudavė A. M. į galvą. Dukra buvo lankiusi karatė treniruotes ir žinojo, kur galvoje yra skausminga vieta. Dukra taip padarė, kai išgirdo žodį „širdis“, nes ji suprato, kad kaltinamasis ketina suduoti nukentėjusiajai paskutinį smūgį į širdį. A. M. grasino nukentėjusiajai nuolatos SMS žinutėmis ir kitaip, kad susidoros su ja fiziškai. Dukra G. B. sudavė A. M. smūgius į galvą savo rankos briauna ir jis iš netikėtumo paleido iš rankų peilį. G. B. peilį pagriebė ir numetė į savo butą, nes durys buvo atidarytos. Atvyko policija, kuri A. M. nutraukė nuo nukentėjusios, nes jis vis dar sėdėjo ant jos. A. M. priešinosi policijai, vienam policininkui kirto, dar buvo kažkokia suirutė laiptinėje, nes A. B. išgirdo žodžius, kad bėga ar bando bėgti, bet jai jau buvo labai blogai. Prie A. B. buvo pareigūnas, jis pakėlė nukentėjusios galvą, jog būtų lengviau kvėpuoti. A. B. paprašė, kad pareigūnas duotų ranką ir užspaustų žaizdą, nes krūtinėje prasidėjo kriokimas. Pareigūnas jai užspaudė žaizdą rankšluosčiu ir netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba. Nukentėjusiąją nuvežė į ligoninės operacinę, klausė, kodėl jos tokios juodos kojos, klausė ar jos sužeistos. Ji atsakė, kad kojos buvo ilgai užspaustos. A. B. manymu, kaltinamasis ją užpuolė dėl pykčio, dėl to, kad neįsileido jo į namus, atsisakė su juo bendrauti. Netiesa, kad jų draugystė nutrūko gegužės mėn. A. M. yra A. B. klasės draugas, kartu mokėsi 10 metų, šalia gyveno. Susitiko 2017 m. rudenį po ilgo laiko parduotuvėje, pasikalbėjo kaip klasės draugai. Po to nebendravo iki 2018 m. sausio mėn. Po to jis paskambino. Jų abiejų bendravimas buvo draugiškas, kaip klasės draugų. Iš A. M. pusės buvo daugiau nei draugystė, bet iš A. B. pusės ne. Kad nenori su juo draugauti kaip pora, A. B. jam išsakė 2018 m. rugsėjo mėn., kai jis pradėjo rodyti įkyrius ir agresyvius dėmesio ženklus. Tuomet ji paprašė daugiau nesilankyti, tada prasidėjo grasinimai ją užmušti. A. M. vaikščiodavo prie A. B. buto langų, naktimis belsdavosi į langus, neleisdavo miegoti, todėl tekdavo kviesti policiją. Viso įvykio metu nukentėjusi buvo sąmoninga, šeši smūgiai su peiliu jai buvo suduoti į gyvybiškai svarbius organus: kepenis, perikardą, kairį plautį. Taip pat buvo gynybinių sužalojimų ant kairės rankos, kuri buvo laisva, nes kita ranka buvo užspausta. A. B. gynėsi, buvo sugriebusi už peilio, nes buvo perpjautas delnas. Tik dukra G. B. išmušė peilį iš A. M. rankų ir išgelbėjo gyvybę. Dukrai ant rankos buvo sužalojimas, nes nuo jos smūgių kaltinamajam per galvą, jos visa plaštaka buvo juoda. Dėl A. M. parodymų, jog nukentėjusiąją pradėjo žaloti dar buto koridoriuje, tai yra melas, nes koridoriuje net nėra kraujo pėdsakų. A. M. pasigavo A. B. laiptinėje ir ten pradėjo žaloti. Nukentėjusi palaiko savo civilinį ieškinį, prašo priteisti turtinę žalą, nes randai didžiuliai, stori, bendras rando ilgis yra 60 cm, jie neužgis pirminiu būdu. Turi išvadas, kad vieno iš randų nebus galima pašalinti net ir plastinės operacijos būdu, nes tai yra pavojinga. Dėl čiužinuko, tai jis buvo būtinas, nes dėl sužalojimų A. B. gulėjo tik tam tikroje padėtyje, negalėjo vartytis, jai buvo išvesti iš vieno šono 3, iš kito 4 drenai bei pajungtas aparatas plaučių funkcijai palaikyti. Negalėjo vartytis, todėl kad nebūtų pragulų, gydytojai pasakė, kad reikės čiužinuko. Iš Nukentėjusiųjų asmenų fondo A. B. buvo atlyginta žala, yra pridėjusi raštą. Dėl apgadinto turto, tai už virtuvinį kombainą ir išdaužtą langą atlygino „Lietuvos draudimas“. O už lauko palangę atlygino nevisiškai, nes jos savavališkai keisti negali, yra reikalingas bendrijos sutikimas ir palangė yra netvarkyta. Nukentėjusi prašo priteisti ir peilio vertę, nes tai firminis „Fiskars“ peilis. Taip pat prašo priteisti drabužių vertę, kurie buvo supjaustyti. Taip pat dėl naujų drabužių įsigijimo prašo atlyginti išlaidas, nes neteko 9 kg svorio ir jos turimi drabužiai buvo per dideli, A. B. turėjo įsigyti naujus drabužius. Taip pat prašo atlyginti ir dukros G. B. gydymo išlaidas, nes ji buvo įvykio liudininkė, ji nepilnametė, patyrė didžiulį stresą ir to pasekmėje ji pateko į (duomenys neskelbtini) Psichiatrijos skyrių, ten buvo gydoma apie pusantro mėnesio ir jai buvo diagnozuotas potrauminis stresas. Todėl A. B. prašo priteisti patirtas kuro išlaidas, nes važinėjo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) lankyti dukros. Taip pat dukros G. B. iki šiol nėra aiški ateitis, ji bijo viena išeiti į lauką, pamačiusi panašios išvaizdos vyrą ji išsigąsta, lankosi pas psichologą, vartoja vaistus. Prašo atlyginti tą žalą, kurios nekompensavo Teisingumo ministerija. Taip pat, kadangi dukra G. B. neturi kitos globėjos, todėl iš užsienio turėjo atskristi nukentėjusiosios sesuo, todėl prašo kompensuoti bent bilietų kainą, kurios nekompensavo Teisingumo ministerija. Dėl neturtinės žalos, tai Teisingumo ministerija atlygino 1900 eurų. Šią sumą reikėtų atimti iš 30 000 eurų. Sužalojimai nukentėjusiajai liko visam gyvenimui, liko pasekmės, atsirado hemoglobino trūkumas, neteko daug kraujo, jis buvo perpiltas du kartus, iki šiol niekas neatsistato. Nuo kvapų A. B. atsirado neaiškios kilmės alpimai, jos išsilavinimas yra gamybos vadovė, todėl iki šiol negali dirbti, nes pramonės įmonėse yra triukšmas, kvapai ir t. t. Iki šiol A. B. gyvena iš santaupų, nedirba. Dėl rando negali pilnai susilenkti. Nežino, kada pavyks įsidarbinti dėl patirtų sužalojimų.

Liudytoja G. B., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad 2019 m. birželio 28 d. apie 23.30 val. A. M. beldė į virtuvės langą. Iš pradžių buvo silpnesni beldimai, paskui trenkė stipriau, mama A. B. liepė kviesti policiją. A. M. išdaužė su akmeniu virtuvės langą, tada dar jį daužė ranka ir įkišęs ranką per skylę, jį atidarė ir įlipo į buto vidų. Jis įlipo labai greitai, iš karto stvėrė peilį. Liudytoja matė, kaip jis jį pasiėmė. Peilis buvo mėsinis, didelis, juoda rankena. Mama A. B., pamačiusi peilį, pradėjo bėgti. Liudytoja matė, kad A. M. buvo girtas, svirduliavo, jis vijosi mamą su peiliu, išėjo su tuo peiliu į laiptinę, jis rėkė rusiškai ,,aš tave nudėsiu“. Liudytoja G. B. jau buvo spėjusi iškviesti policiją, kuri sureagavo greitai, pasakė, kad jau atvažiuoja. Kai liudytoja pati įbėgo į laiptinę, mama A. B. jau gulėjo ant laiptų tarp pirmo ir antro aukštų. A. M. bandė peiliu durti mamai, nes bandė patraukti jos rankas nuo kūno. Mama gynėsi, tuo metu peilis buvo jo rankoje ir tada smeigė mamai. Pirmą kartą dūrė į kairį šoną prie krūtinės. Dūrė labai daug kartų. A. M. visą laiką taikėsi į kairę pusę, jis sakė: ,,gdie tvoja sierdce“. Viskas vyko kokias 5 minutes, mama rėkė: ,,padėkit, G., kviesk policiją“. Liudytoja G. B. iškvietė policiją ir toliau pati nubėgo arčiau A. M., nusprendė kažko imtis. Pradėjo trankyti jam į pakaušį. Kai jam trankė, jis sukinėjo galvą, negalėjo badyti. Mama A. B. prispaudė savo žaizdas tuo metu rankomis. Tada liudytojai kilo mintis atimti tą peilį ir šis sumanymas liudytojai pavyko. A. M. buvo užgriuvęs, prispaudęs mamą, o ji gulėjo ant laiptų prisispaudusi žaizdas. Policijos pareigūnai atvyko po 3-4 minučių. Matė, kad A. M. sugriebė už rankų ir jis pripažino dūręs A. B. peiliu. Kai A. M. pamatė antrankius, pradėjo priešintis. Matė, kad policininkai spyrė jam į kojas. Laiptinėje įvykio metu degė apšvietimas. Kol nesulaukė greitosios pagalbos, bijojo nešti nukentėjusiąją, kad nepadaryti rimtesnių sužalojimų, nes kraujas iš žaizdų labai bėgo. Gydytojai sakė, kad apie 15 cm perpjautos kepenys, durta keletą kartų ir buvo durtinės žaizdos, kad širdis paliesta, perikardas, diafragma, kad reikėjo kraują perpilti, buvo reanimacijoje, labai smarkiai dilbis įpjautas, tarpupirštis perpjautas, net siuvo, ir krūtis viena įpjauta, buvo didelis randas. A. M. visą laiką buvo prie mamos, jis tik truputėlį atitraukė galvą, kai liudytoja trenkė jam, o galutinai nuo mamos atsitraukė tik tada, kai atvyko pareigūnai. Liudytoja G. B. trenkė A. M. per galvą, jos mama gulėjo horizontaliai, o jis buvo užgriuvęs keturiomis, priklaupęs. Ji pati stovėjo jam už nugaros, už pakaušio. Sudavė jam kumščiu mažiausiai 10 kartų. A. M. pradėjo kraipyti galvą ir atsisukinėti į liudytoją. Kai daužė A., tuo pačiu G. B. bandė kita ranka iš jo rankos atimti peilį. Kai ėmė už peilio, reikėjo atlenkti jo pirštus. Mama bandė gintis rankomis, po to gulėjo prispaudusi žaizdas, bandė šauktis pagalbos, o paskui šaukė: ,,aš mirštu“. Pradžioje mama A. B. bandė rankomis gintis, dengėsi save. Tačiau A. M. užgulė mamą, ją spaudė, su rankomis ir krūtine, vieną kartą surėkė ,,ja tiebe ubju“. Jeigu nebūtų atėmusi peilio iš A. M., tai jis būtų ieškojęs mamos širdies, nes didelę laiko dalį rėkė rusiškai, ,,kur tavo širdis“ ir liudytojai ši frazė itin įstrigo (1 t., b. l. 153-156, DVD laikmena).

Liudytojas K. B. teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriuje. 2019 m. birželio 27 d. apie 23.30 val. gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) namo pirmame aukšte kažkas išdaužė langą ir pateko į vidų. Taip pat pranešime nurodė, kad galimai naudoja peilį. Su kolega J. B. atvyko per 1-2 min. Pastebėjo išdaužtą pirmojo aukšto langą ir prie laiptinės durų merginą, kuri buvo labai išsigandusi, šaukė, kad pareigūnai greičiau ateitų. Ši mergina praleido pareigūnus įeiti į laiptinę. Įėjęs į laiptinę, liudytojas pamatė didelę kraujo balą, ant laiptų gulinčią moterį. Ji gulėjo ant laiptų lipant link antro aukšto, šalia jos stovėjo vyriškis, vėliau paaiškėjo, kad tai buvo A. M.. Mergina paaiškino, kad jos mamą sužalojo peiliu, ir nurodė, kad tai padarė A. M.. Liudytojas su kolega A. M. surakino antrankiais. Kolega saugojo A. M. prirėmęs prie sienos, apžiūrėjo ar neturi draudžiamų daiktų, bet prie savęs jis tokių neturėjo, neturėjo įrankio, su kuriuo galėjo sužaloti moterį. Liudytojas K. B. pradėjo kalbinti moterį, nes ji teigė, kad ją migdo, kad jai skauda. Buvo iškviestas dar vienas ekipažas, kuriuo atvyko kiti pareigūnai: T. S., K. M., kurie A. M. iš įvykio vietos išvedė. Atvykę medikai išsivežė moterį. Įvykio vietoje A. M. elgesį gali apibūdinti kaip labai ramų, jis tiesiog stovėjo ir žiūrėjo į moterį lyg nieko nebūtų įvykę. Nuo A. M. sklido alkoholio kvapas, jo neblaivumą nustatinėjo kolegos. Kad nukentėjusiąją sužalojo būtent A. M., pasakė mergina, kuri kaip vėliau paaiškėjo, buvo sužalotos moters dukra, vėliau pati moteris sakė, kad ją sužalojo pažįstamas A. M.. Dėl įrankio, tai tik atvykus į įvykio vietą liudytojas K. B. ir jo kolega nieko nerado, bet vėliau peilis buvo rastas koridoriuje prie buto durų, kaip ten atsirado peilis liudytojas nesiaiškino. A. M. nuo nukentėjusios buvo apie 1 metro atstumu, reikėjo jį patraukti, kad būtų galima prieiti prie moters, nes jis stovėjo laiptinės aikštelėje link lipimo į antrą aukštą, prie jos nebuvo įmanoma per jį prieiti. A. M. nuo moters stovėjo apie 1-1,5 m atstumu. A. M. liudytojui nesipriešino uždedant antrankius. Moteris buvo sąmoninga visą laiką, liudytojas K. B. kalbino ją, spaudė žaizdas.

Liudytojas J. B. teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriuje. 2019 m. birželio mėnesį apie vidurnaktį su kolega K. B. pagal iškvietimą budėtojo nurodymu atvyko į įvykio vietą – į daugiabutį namą (duomenys neskelbtini), ir pamatė išdužusius langus. Atvykusius pareigūnus pasitiko nukentėjusiosios dukra, kuri paaiškino, kad vyriškis sužalojo jos mamą. Įėjęs į namo laiptinę, liudytojas pamatė vyriškį, kuris buvo pasimetęs ir žiūrėjo į nukentėjusiąją, kuri gulėjo ant laiptų. Mergina paaiškino, kad tai tas vyriškis sužalojo jos motiną, todėl liudytojas su kolega jį sulaikė, t. y. liudytojas J. B. laikė vyriškį, uždėjo jam antrankius, o kolega K. B. suteikinėjo pirmąją pagalbą moteriai, kuri gulėjo ant laiptų. Laiptinėje buvo pilna kraujo, net per sienas bėgo. Liudytojas J. B. vyriškį laikė prirėmęs prie sienos, nes jis muistėsi, rusiškai pasakė kelis žodžius. Kaip tiksliai jis rusiškai pasakė nepamena, bet lietuviškai „jeigu su manim nebūsi, tai su niekuo nebūsi“. Šiuos žodžius jis sakė nukentėjusiajai. Kai kitas policijos ekipažas jį perėmė, tai liudytojas J. B. girdėjo, kaip kolegos lauke rėkė, kad jis nesipriešintų ir nesimuistytų. Įvykio vietoje liudytojas matė peilį, su kuriuo nukentėjusioji buvo sužalota, nes mergina paaiškino, jog iš vyriškio atėmė peilį ir jį numetė į koridorių, tas peilis mėtėsi koridoriuje. Peilio dydžio liudytojas nepamena. Įtariamasis įvykio vietoje buvo apsvaigęs. Liudytojas parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai apie tai, kad įtariamasis A. M. sakė, jog jeigu būtų norėjęs, kad nukentėjusioji mirtų, tai būtų dūręs į širdį, yra teisingi.

Liudytojas K. M. teisme parodė, kad 2019 m. birželio mėnesį dirbo (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu. Buvo gautas iškvietimas, pagal kurį su kolega T. S. atvyko į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini) gatvės daugiabutį namą, (duomenys neskelbtini). Liudytojas ėjo iš kitos daugiabučio namo pusės, kad įtariamasis nepabėgtų per langą. Matė išdaužtą pirmo aukšto langą. Kitiems pareigūnams pranešus, kad įtariamasis jau sulaikytas, liudytojas įėjo į namo laiptinę, kurioje pamatė ant laiptų gulinčią moterį, kuri buvo kruvina, sužalota peiliu. Peilis buvo rastas įvykio vietoje. Ten buvo mergina, kuri buvo šoke, verkė, kažką pasakojo apie įvykį, todėl liudytojas paprašė į laiptinę išėjusios kaimynės ją nusivesti iš įvykio vietos. Vienas iš kolegų buvo prie sienos prispaudęs įtariamąjį vyriškį, o kitas kolega laikė moteriai užspaudęs žaizdas, kad ji nenukraujuotų. Sulaikytą vyriškį liudytojas vedė į policijos automobilį. Šis priešinosi, buvo neblaivus, todėl jam buvo uždėti antrankiai.

Liudytojas T. S. teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu. 2019 m. birželio 27 d. dirbo su kolega K. M. ir atvyko padėti kolegoms. Kiti kolegos policijos pareigūnai nuėjo į butą, o liudytojas su K. M. pasirinko taktiką apsupti namą tuo atveju, jeigu įtariamasis norėtų pabėgti iš nukentėjusios buto ar namo laiptinės. Tačiau kolegos per radijo stotelę liudytojui pranešė, kad apsupti namo nereikia ir kvietė į daugiabučio namo laiptinę pagalbos. T. S. su K. M. nuėjo į laiptinę. Ten liudytojas pamatė ant laiptų ant nugaros gulinčią moterį, kuri stipriai kraujavo. Kitas policijos pareigūnas K. B. jai spaudė žaizdą, o kolega J. B. laikė įtariamąjį A. M., kuris muistėsi, buvo neblaivus ir agresyvus. T. S. su K. M. įtariamąjį iš kolegų perėmė, nusivedė jį į šalį, kad jis nematytų nukentėjusios ir jos dukros. Ši stovėjo ant laiptų aikštelės ir žiūrėjo į kraujuojančią motiną. Įtariamasis buvo nuvestas į automobilį, nors jis priešinosi, trukdė ir nesileido būti vedamas. Kai A. M. jau buvo sulaikytas, T. S. matė nukentėjusiosios buto koridoriuje peilį. Tai buvo virtuvinis didelis peilis, geležtė galėjo būti apie 20 cm. Įvykio vietoje dar buvo kaimynas ir kaimynė.

Liudytoja O. I. teisme parodė, kad 2019 m. birželio mėnesio pabaigoje, tikslios dienos nepamena, apie 00.00 val. jau miegojo, kai išgirdo riksmą ir kaimynės A. B. dukros skambutį į duris. Išbėgusi į laiptinę, pamatė, kad jos kaimynė A. B. guli subandyta, jos buto koridoriuje numestas didelis apie 30 cm ilgio peilis, o kaltinamasis A. M. prie A. B. pritūpęs sakė „aš tave myliu, bet džiaukis, kad į širdį nepataikiau“. Tą peilį į savo buto koridorių numetė kaimynės A. B. dukra, kuri liudytojai sakė, kad nežino kaip jai atsirado jėgų, bet sakė, ji kaltinamajam sudavė į galvą, atėmė iš jo peilį ir numetė, sakė, kad A. M. peiliu subadė mamą, norėjo durti jai į širdį. Kai liudytoja O. I. išėjo į laiptinę, policijos dar nebuvo. Kaltinamasis turėjo ją matyti. Liudytoja A. M. nieko nesakė, nes jo bijojo. Tuo metu laiptinėje dar atbėgo kaimynas A. Š. iš penkto aukšto, kažką sakė kaltinamajam, bet A. B. negynė, nes bijojo kaltinamojo. Kai atvyko policija, kaltinamasis tupėjo prie A. B.. Kai policija jį vedėsi, tai A. M. muistėsi. Liudytoja anksčiau matydavo A. M. ateinant pas A. B. 1-2 kartus per savaitę, bet jie kartu negyveno. Kaltinamajam policija buvo kviesta ne kartą. 2019 m. kovo mėnesį policija A. M. buvo sulaikiusi, nes jis prie langų rėkė. Liudytojos manymu, A. M. kaimynę A. B. sužalojo iš pykčio, kad ji jo į namus neįsileidžia, arba iš pavydo, kad A. B. neatitektų kitam vyrui.

Liudytojas A. Š. teisme parodė, kad 2019 m. birželio 27 d. apie 23.30 val. namuose, (duomenys neskelbtini) name, penktojo aukšto bute, jau miegojo, kai žmona įbėgo per duris ir prašė eiti pažiūrėti, nes kažkas automobilius daužo. Liudytojas nubėgo prie lango, bet nieko įtartino nematė. Paskui išgirdo moterišką riksmą ir suprato, kad jis sklinda ne iš lauko, o namo laiptinėje. Atsidaręs duris ir išėjęs į laiptinę, liudytojas pažiūrėjo žemyn ir pamatė kaimynę A. B., gulinčią kraujo klane. Viską matė iš penkto aukšto, o kaimynė A. B. gulėjo pirmame aukšte. Liudytojas A. Š., nulipęs į pirmą aukštą, pamatė stovinčią A. B. dukrą ir kaimynę O. I., jos buvo šoke. A. B. dukra liudytojui pasakė „pažiūrėkit ką jis padarė mano mamai“. Tuo metu kaltinamasis A. M. kniūbsčias laikė rankšluostį A. B. ant krūtinės ir sakė rusiškus žodžius. Jis rusiškai sakė „myliu tave, bet džiaukis, kad nepataikiau į širdį“. Liudytojas daug kartų sakė, kad reikia kviesti greitąją, bet kaltinamasis į tai niekaip nereagavo. Liudytojas bandė prieiti arčiau prie nukentėjusios, bet A. M. jam pasakė, kad nesiartintų, todėl liudytojas liko per atstumą, laukė atvykstančios policijos, o kaltinamajam nieko nesakė. Liudytojas nematė, kaip A. M. žalojo A. B.. Ji visą laiką buvo sąmoninga, kalbėjo, kad tuoj mirs. Kai A. M. jau išvedė policija, tai vienas pareigūnas ir liudytojas sėdėjo prie pat A. B. ir neleido jai užmigti, kad neprarastų sąmonės iki medikų atvykimo. Liudytojas A. M. rankose peilio nematė. Liudytojas kaltinamojo nepažinojo, bet matydavo jį ateinantį pas kaimynę A. B.. Kai atvyko policijos pareigūnai, liudytojas jiems pasakė, kad kaimynę A. B. sužalojo kaltinamasis. Liudytojas matė, kad kai A. M. vedė pareigūnai, tai jis jiems priešinosi.

Liudytoja R. M., sutikusi duoti parodymus, parodė, kad yra kaltinamojo motina. Jos sūnus A. M. ir nukentėjusi A. B. yra pažįstami labai seniai, kartu mokėsi nuo 1 iki 10 klasės, paskui nebendravo, bet vėl ėmė bendrauti apie 2017 m. gruodį, pasikeitė telefonų numeriais. 2018 m. sausio mėnesį A. M. tėvo gimtadienyje jie buvo kartu kaip pora. Kiekvieną savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio jie taip pat svečiuodavosi liudytojos namuose. A. M. kartais likdavo nakvoti pas A. B.. 2018 m. pavasarį A. B. pasiėmė sūnaus darbužius, norėjo, kad jie kartu gyventų, matėsi, kad jie labai įsimylėję. Tada jie gyveno A. B. bute, kartu ateidavo pas R. M. savaitgaliais. Liudytoja buvo labai laiminga, kad sūnus draugauja. Tačiau nuo 2019 m. pavasario A. M. ir A. B. pradėjo pyktis, aiškintis santykius, nes A. M. norėjo, kad jų santykiai būtų aiškesni, sūnui kažkodėl atrodė, kad A. B. meluoja, kažką slepia. Klausdavo, kodėl ji jam meluoja. Dar 2018 m. rudenį sūnus su savo daiktais išsikraustė iš A. B. ir grįžo į motinos butą, nes sakė, kad ji pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Liudytoja pastebėjo, kad A. B. pradėjo sakyti netiesą, nes paaiškėjo, kad ji (duomenys neskelbtini) nedirba. R. M. prisiminė atvejį, kai 2019 m. vasario mėnesį naktį A. B. dukra G. B. verkdama atėjo pas liudytoją. R. M. suprato, kad motina ir dukra susipyko, todėl R. M. ėmė mergaitę raminti, pranešė A. B.. Po šio įvykio sūnus A. M. nepasitikėjo A. B., jos klausinėdavo kur ji būdavo. Liudytojos įsitikinimu, sūnus A. B. mylėjo nuoširdžiai, nes jis lėkdavo pas ją, kai tik reikėdavo. R. M. pripažino, kad sūnus 4 metus mokėsi Rusijos (duomenys neskelbtini) aukštojoje desantininkų karinėje mokykloje, vėliau tarnavo Rusijos kariuomenėje, įgijo vyr. leitenanto karinį laipsnį. Sūnus su motina niekada agresyviai nesielgė, gal tik vieną kartą, kai A. M. ir A. B. aiškinosi savo santykius, sūnus pradėjo labai garsiai ir agresyviai A. B. klausinėjo „tai pasakyk, tai pasakyk“. Nenorėdama konflikto liudytoja išsigando, iškvietė policiją, uždarė A. B. į balkoną, o sūnų išstūmė į koridorių. Kai jiedu išsiskyrė, A. M. labai išgyveno ir ėmė stipriai gerti.

Specialisto išvadoje Nr. G578/2019 (06) konstatuota, kad A. B. nustatytos daugybinės durtinės - pjautinės krūtinės, pilvo, kairio dilbio, kairės plaštakos žaizdos su kepenų, perikardo ir diafragmos sužalojimu padaryta aštraus duriamai pjaunančio daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių, padarytos šešių trauminių paveikių pasekoje. Durtinės - pjautinės žaizdos kairėje rankoje padarytos trijų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimas dėl durtinių - pjautinių žaizdų krūtinės ir pilvo srityje su kepenų, perikardo ir diafragmos sužalojimu vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 106-107).

Specialisto išvadoje Nr. pG 131/2020(06) nurodyta, kad A. B. laiku nesuteikus skubios kvalifikuotos pagalbos išlieka rizika išsivystyti ūmiam nukraujavimui. Durtinės - pjautinės žaizdos kairės rankos srityje tiek imant visumoje, tiek ir atskirai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 112).

Specialisto išvadoje Nr. G 586/2019 (06) nurodyta, kad G. B. poodinė kraujosruva dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 120).

Specialisto išvadoje Nr. G 577/2019 (06) nurodyta, kad A. M. poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimai viršutinės lūpos srityje, nosies srityje, smakro dešinėje, dešinės alkūnės sąnario srityje, kairio kelio sąnario srityje, dešinio kelio sąnario, dešinės pėdos nugariniame paviršiuje II, V piršto srityje, kairės čiurnos sąnario srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje; žaizdelės dešinės akies viršutiniame voke, dešinio skruosto srityje, dešinės pėdos I piršto srityje galėjo būti padarytos aštraus pjaunančio daikto poveikyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti lipant per išdaužtą langą. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip trylikos trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 125).

Specialisto išvadoje Nr. S 303/2019(01) konstatuota, kad ant peilio geležtės, peilio rankenos ir A. M. džinsinių kelnių rastas žmogaus kraujas, ir nustatytas A. B. DNR profilis su 99,9999999999999998 procentų tikimybe. Ant A. M. marškinių rastas žmogaus kraujas ir nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999996 procentų tikimybe (2 t., b. l. 13-20).

Iš protokolo-pareiškimo matyti, jog A. B. pareiškė, kad 2019 m. birželio 27 d. A. M. įsibrovė į jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir peiliu ją sužalojo, pasikėsino nužudyti (1 t., 13-18).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog buvo atlikta įvykio vietos - buto, esančio (duomenys neskelbtini) bei laiptinės, apžiūra. Taip pat apžiūrėti įvykio vietoje paimti daiktai – peilis, guminė juodos spalvos šlepetė, medžiaginė mėlynos spalvos šlepetė, akmuo (1 t., b. l. 31-51).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir jų apžiūros protokolų matyti, kad paimti ir apžiūrėti A. M. pateiki drabužiai: džinsinės kelnės ir marškiniai (2 t., b. l. 21-30).

Iš savanoriško daiktų, dokumento pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėti nukentėjusiosios A. B. pateikti drabužiai: marškinėliai, liemenėlė, kelnaitės. Apžiūros metu užfiksuoti minėtų drabužių pažeidimai, dėmės (2 t., b. l. 31-41).

2019 m. liepos 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog A. B. pateikė mobiliojo ryšio telefoną, SIM kortelę. Iš 2019 m. liepos 5 d. apžiūros protokolo matyti, jog vyko susirašinėjimas tarp abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris priskirtinas A. B., ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priskirtas A. M.. Fiksuotas SMS trumpųjų žinučių turinys (2 t., b. l. 45-69).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Teismų praktikoje konstatuota, kad pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-443/2011, 2K-239-139/2015, 2K-12-942/2018, 2K-212-303/2018). Taigi, nustatant nusikaltimo, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčią, būtina nustatyti valinį jos turinį, siekimą apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Dėl to, kvalifikuojant nebaigtas veikas, turi būti tiksliai nustatyta, kokio konkrečiai rezultato kaltininkas siekė.

Nužudymo sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Teismų praktikoje konstatuota, kad veika kaip pasikėsinimas nužudyti kvalifikuojama tik esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti kito žmogaus gyvybę, t. y. kai kaltininkas sąmoningai veikia ar neveikia, suvokdamas, kad jis savo veika atims kito žmogaus gyvybę, ir to siekia (jis numato, kokios rūšies pavojingų padarinių gali sukelti veika, ir nori konkrečiai BK straipsnio dispozicijoje apibrėžtų (konkrečių) padarinių). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius kaip nužudymas ar tyčinis sveikatos sutrikdymas tik tuo atveju, kai ji padaroma netiesiogine ar tiesiogine neapibrėžta tyčia. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (pvz., nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2013, 2K-12-942/2018, 2K-13-976/2018, 2K-212-303/2018).

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017, 2K-12-942/2018, 2K-212-303/2018). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.

Kaltinamasis A. M. prisipažino atlikęs smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusiąją, tai yra neneigė, jog pro išdaužtą langą įsibrovęs į nukentėjusios butą, paėmęs didelį apie 19 cm geležtės virtuvinį „šefo“ peilį, nusivijo nukentėjusiąją į laiptinę ir joje sudavė 9 smūgius peiliu, tačiau neigė norėjęs tokiu būdu nukentėjusiąją A. B. nužudyti. Teismas sprendžia, kad tokie kaltinamojo A. M. parodymai nenorėjus nužudyti nukentėjusiosios yra nelogiški, vertinami tik kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti jos ribas bei atmestini kaip akivaizdžiai prieštaraujantys nustatytų faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių visumai.

Išdėstytos formuojamos teismų praktikos nustatant kaltės turinį kontekste, esminio subjektyvaus nusikalstamos veikos požymio – kaltinamojo A. M. kaltės formą ir turinį – tiesioginę apibrėžtą tyčią, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje būtent ir apsprendžia ne kaltinamojo A. M. subjektyvūs argumentai, kaip jis suvokė ir vertino savo veiksmus, kokių padarinių savo veiksmais siekė, o išoriniai objektyvieji padarytos nusikalstamos veikos požymiai, tai yra objektyviai kaltinamojo A. M. prieš nukentėjusiąją atlikti veiksmai, atliktų veiksmų pobūdis, jų intensyvumas, kryptingumas, padarymo būdas, situacija, kuriai esant veiksmai buvo padaryti, nukentėjusiajai sukeltos sveikatos sutrikdymo pasekmės, žaizdų lokalizacija, veiksmų nutraukimo priežastys bei kaltinamojo veiksmai ir elgesys po nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją padarymo.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos dėl pasikėsinimo nužudyti sunkiai peiliu sužalojant, t. y. esant tiesioginiam fiziniam smurtinio pobūdžio poveikiui į žmogaus kūną, kontekste, nustatant objektyviuosius kaltinamojo A. M. padarytos nusikalstamos veikos požymius, įrodomąja prasme vieni reikšmingiausių ir esminių įrodymų byloje yra nukentėjusiosios A. B., prieš kurią tiesiogiai ir buvo nukreipti smurtinio pobūdžio veiksmai, parodymai, o taip pat įvykio vietoje buvusios, įvykio eigą mačiusios ir kaltinamojo smurtinius veiksmus nutraukusios nukentėjusios dukros nepilnametės G. B. parodymai.

Nukentėjusioji nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme paaiškino, kad jos buvęs draugas A. M. ketino ją nužudyti iš pavyduliavimo su neva kitu vyru. Iš A. B. tyrimui pateikto mobilaus ryšio telefone „Sony X Peria“ apžiūrėtų SMS žinučių matyti, kad A. M. ne kartą grasino nužudyti A. B., jeigu ši bus su kitu vyru: 2019 m. kovo 25 d. rusų kalba parašyta žinutė „viskas aišku, pamatysiu su kitu, užmušiu“, „A., jeigu tu su kitu, aš niekada tau neatleisiu, jeigu G. sakė tiesą“, „Viskas aišku, tau niekas nepadės šliundra“, „Ačiū dievui, kad aš netikėjau tavo meile niekada“ ir kt. 2019 m. kovo 28 d., 30 d., balandžio 1 d., 2 d., 4 d., birželio 3 d., 9 d., 10 d., 11 d., 12 d., 13 d., 14 d., 18 d., 19 d., 26 d. kaltinamasis nukentėjusiajai siuntė itin daug SMS žinučių atsiprašinėdamas dėl jos įskaudinimo, prisipažindamas meilėje, o 2019 m. kovo 28 d. parašė SMS žinutę, jog „Atleisk, brangioji, galvą pamečiau iš pavydo“, „Labanakt mylimoji“. A. B. 2019 m. kovo 30 d. atsakė A. M. į jo SMS žinutę tekstu „Po viso to, ką aš dėl tavęs padariau, tu drįsai pavadinti mane šliundra. Aš tau niekada neatleisiu“. A. M. į tai sureagavo SMS žinute „Tai pavydas mane išvedė iš proto, atleisk brangioji gyvent be tavęs negaliu“ (2 t., b. l. 48-69). A. B. parodė, kad dūrių į pilvą metu A. M. rusiškai aiškino, kad ją užmuš „tu lavonas“, „man nesvarbu, kad atsėdėsiu 15 metų“. Būtent šio dydžio maksimali laisvės atėmimo bausmė už tyčinį nužudymą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Taigi, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, jog jau pirminės 2019 m. liepos 3 d. atliktos apklausos metu nukentėjusioji A. B. labai išsamiai išdėstė visas įvykio aplinkybes, jų eigą ir kaltinamojo prieš ją atliktus fizinio pobūdžio veiksmus. Nukentėjusioji parodė, jog 2019 m. birželio 27 d. 23.30 val. A. M. pabeldė į miegamojo langą, rusiškai šūkaliodamas prašė įsileisti pasikalbėti. Nukentėjusiajai nereaguojant, jis, išdaužęs virtuvės lango stiklą, įsibrovė į jos butą. Nukentėjusioji bėgo iš buto link laiptinės, A. M. rankoje matė didelį apie 35 cm bendro ilgio „šefo“ peilį iš jos virtuvės stovo. Išbėgusi į laiptinę, lipo į antrą aukštą, tačiau tarp pirmojo ir antrojo aukštų A. M. ją pasivijo, pagavo už marškinėlių iš nugaros. A. B. pargriuvo ant laiptų ant nugaros, galva buvo prie laiptinės turėklų, o kojos lietėsi į sieną. A. M. dešine ranka laikė nukentėjusiąją už plaukų ir spaudė galvą į turėklų pusę, o kaire ranka užsimojo ir peiliu smogė į krūtinės ląstą ties centru. Dūrė ir iškart ištraukė peilį. Pradėjo stipriai bėgti kraujas. A. B. ėmė šauktis pagalbos, atbėgo dukra G. B.. Nukentėjusi paprašė atnešti rankšluostį uždengti žaizdą. A. M. nepaisė, palinkęs prie nukentėjusios toliau ją badė peiliu, dūrė mažiausiai tris kartus po kaire krūtimi, virš dešinės krūties. Kai dukra atnešė prašytą rankšluostį, A. B. juo prisispaudė krūtinės žaizdas. Tai A. M. nesulaikė, jis dar kartą peiliu dūrė nukentėjusiajai į kairę ranką ir tris kartus į pilvą, kepenis dešinėje pusėje, sakydamas, kad „tu lavonas“, kad jam nesvarbu, jog atsėdės 15 metų. Šiuos smūgius sudavė todėl, kad krūtinės ląsta jau buvo pridengta rankšluosčiu. A. B. šaukėsi pagalbos, priešinosi, bandė ištrūkti, atimti ar išmušti peilį, dėl to buvo įpjauti du kairės rankos pirštai, bet jai nepavyko nutraukti A. M. smurto. Tik dukra G. B. sugebėjo nutraukti aktyvius kaltinamojo veiksmus, jam suduodama ranka smūgius į galvą ir iš A. M. rankos išmušdama peilį. Nukentėjusioji paaiškino, kad A. M. žinojo žmogaus anatomiją, nes ne vienus metus mokėsi Rusijos, (duomenys neskelbtini) karinėje mokykloje, tarnavo rusų kariuomenėje desantininku. Įvykio metu A. M. buvo girtas, įsiutęs, jo neišgąsdino net laiptinėje iš savo butų išėję kaimynai (1 t., b. l. 60-65).

Šie ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusios parodymai sutampa su teisme jos duotais parodymais ir yra nuoseklūs. Nukentėjusios A. B. parodymus patvirtina ir jos dukros nepilnametės liudytojos G. B. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai. Ji paaiškino, kad A. M. buvo motinos draugas, kuris maždaug nuo 2018 m. liepos mėnesio darėsi vis agresyvesnis, motiną pradėjo įžeidinėti, ją persekioti, A. M. ėmė gerti. Motina 2018 m. rugpjūtį galutinai su juo nutraukė santykius ir tai A. M. nepatiko. Jis dažnai girtas ateidavo į jų namus, beldėsi į langus, duris, persekiodavo motiną lauke, dėl ko 4-5 kartus buvo kviečiama policija. Buvo atvejis, kuomet A. M. beldėsi langą, o motinai jį pradarius, A. M. stipriai mamai tempė už rankos, vos jos neišmetė pro langą. Įvykio vakarą A. M. akmeniu išdaužė virtuvės lango stiklą, ranka jį atidarė ir įlipo vidun. Įlipęs iškart stvėrė patį didžiausią stove buvusį peilį. Mama tai pamačiusi ėmė bėgti į laiptinę, A. M. girtas ją vijosi, rusiškai šaukdamas „aš tave nudėsiu“. Kai liudytoja paskui juos išbėgo į laiptinę, pamatė motiną jau gulinčią ant laiptų tarp pirmojo ir antrojo laiptinės aukštų. A. M. bandė patraukti motinos rankas, kuriomis ji dengėsi kūną, ir peiliu daug kartų dūrė į kairį šoną prie krūtinės. Taikėsi būtent į kairę pusę, rusiškai šaukdamas „kur tavo širdis“. Liudytoja G. B., gelbėdama mamą, ėmė trankyti apie 10 kartų A. M. į pakaušį. Dėl šių jos smūgių A. M. negalėjo daugiau badyti motinos peiliu, tačiau nuo jos neatsitraukė, G. B. kažkaip atėmė iš jo tą peilį, paskambino kaimynams į duris. Po kelių minučių atvyko policija, kuri atitraukė A. M. nuo motinos (1 t., b. l. 153-156).

Taigi įvykio detales dėl A. M. veiksmų nuo pat neteisėto patekimo į nukentėjusios būstą iki pat policijos atvykimo į įvykio vietą nukentėjusioji A. B. ir jos dukra paaiškino išsamiai ir šie parodymai tarpusavyje sutampa. Be to, šiuos jų parodymus patvirtina ir teisme apklausti liudytojai. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo, tos pačios laiptinės kaip A. B. butas, kaimynė O. I. paliudijimo, jog girdėjo G. B. šauksmą, kai ši įvykio vietoje rėkė, jog ką tik iš A. M. atėmė peilį, kuriuo jis subadė jos motiną A. B.. Kaimynas A. Š. taip pat girdėjo G. B. šauksmą, išėjęs į laiptinę pamatė kraujo klane gulinčią A. B. su rankšluosčiu pridengta žaizda. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai J. B., K. B., K. M. ir T. S. parodė, kad kraujo klane pamatė gulinčią dar sąmoningą A. B., šalia jos šoke stovinčią jos dukrą G. B. bei prie nukentėjusios palinkusį kaltinamąjį A. M., kuris buvo neblaivus.

Vertinant visa tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų nuoseklumas, jų tikslumas, sutapimas su liudytojų parodymais teismui leidžia juos vertinti kaip patikimus ir objektyvius.

Nustatant išorinius objektyviuosius nagrinėjamos nusikalstamos veikos požymius – kaltinamojo A. M. prieš nukentėjusiąją atliktus veiksmus ir to pasekoje konstatuojant esant kaltinamojo A. M. kaltę dėl pasikėsinimo ją nužudyti, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje išimtinai reikšmingi yra faktiniai duomenys, apibrėžiantys nukentėjusiajai padarytus kūno sužalojimus, nustatantys kūno sužalojimų padarymo būdą ir mechanizmą. Teismų praktikoje, konstatuojant asmeniui padarytus kūno sužalojimus, kūno sužalojimų lokalizaciją, mąstą, sužalojimų padarymo mechanizmą ir būdą, įrodomuoju aspektu vienas reikšmingiausių įrodymų yra specialisto išvada ar ekspertizės aktas.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 578/2019 (06) kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajai A. B. nustatytos daugybinės durtinės - pjautinės krūtinės, pilvo, kairio dilbio, kairės plaštakos žaizdos su kepenų, perikardo ir diafragmos sužalojimu padaryta aštraus duriamai pjaunančio daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių, padarytos šešių trauminių paveikių pasėkoje. Durtinės - pjautinės žaizdos kairėje rankoje padarytos trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas dėl durtinių - pjautinių žaizdų krūtinės ir pilvo srityje su kepenų, perikardo ir diafragmos sužalojimu vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 106-107). Tuo tarpu pagal specialisto išvadą Nr. pG 131/2020(06), durtinės - pjautinės žaizdos kairės rankos srityje tiek imant visumoje, tiek ir atskirai, vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 112).

Įvertinus šias specialisto išvadas, teismas pakoreguoja kaltinimą, nurodydamas ne prokuroro inkriminuotą bendrą sudavimo smūgių peiliu skaičių, o šį skaičių identifikuodamas, t. y. teismas kaltinime nurodo 6 smūgių sudavimo peiliu skaičių į nukentėjusios kūną, kurie sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, ir 3 dūrių peiliu skaičių, kurie sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Vertinant šias specialisto išvadas, akivaizdu, kad jos tiek nustatant nukentėjusiajai padarytus kūno sužalojimus, tiek apibrėžiant kūno sužalojimų lokalizaciją, tiek konstatuojant kūno sužalojimų padarymo būdą, yra vienareikšmiškos ir kategoriškos, be jokių išlygų ar tikėtino pobūdžio. Iš išvadų turinio matyti, kad durtinės-pjautinės žaizdos ypatingai gyvybei pavojingose kūno vietose pilvo srityje su kepenų, perikardo ir diafragmos sužalojimu padarytos net šešių trauminių paveikių pasekoje ir vertinamos sunkiu sveikatos sutrikdymu. Tuo tarpu durtinės-pjautinės žaizdos kairėje rankoje padarytos trimis trauminiais poveikiais ir vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šios aplinkybės patvirtina nukentėjusios parodymus, kad kaltinamasis A. M., užgulęs A. B., taikėsi į jos širdį, o ši gindamasi bandė atimti peilį, todėl patyrė kairės rankos (dilbio ir plaštakos) sužalojimus. Be to, byloje buvo atlikta ir specialisto išvada Nr. pG131/2020 (06), kurioje teismo medicinos ekspertas konstatavo, jog nukentėjusiajai laiku nesuteikus kvalifikuotos medicinos pagalbos išlieka rizika išsivystyti ūmiam nukraujavimui (2 t., b. l. 112). Tai tik patvirtina teismo įsitikinimą, jog A. M. peiliu dūrė į gyvybiškai svarbias A. B. kūno vietas ir tai negali būti laikoma atsitiktinumu. Liko nepaneigti nukentėjusios ir jos dukros paaiškinimai, jog peiliu durdamas į krūtinės sritį A. M. rėkė „kur tavo širdis“. Nukentėjusioji, pats kaltinamasis ir jo motina R. M. teisme patvirtino, kad A. M. praeityje 4 metus mokėsi Rusijos (duomenys neskelbtini) desantininkų karinėje mokykloje, po to dar 4 metus tarnavo rusų kariuomenės desantų padalinyje, įgijo vyr. leitenanto karinį laipsnį, taigi puikiai išmanė žmogaus kūno anatomiją ir buvo apmokytas žaloti ir žudyti. Nukentėjusiajai nustatytas 6 smūgių peiliu skaičius, šių dūrių vieta daugiau į kairę kūno pusę, širdies srityje esančio perikardo sužalojimas, dūris 19,5 cm peilio geležtimi neabejotinai rodo, kad A. M. turėjo tikslą pataikyti į širdį ir A. B. nužudyti. Šį vertinimą patvirtina ir tos aplinkybės, kad A. M. jau kelias dienas iki įvykio buvo supykęs ant nukentėjusios dėl įsivaizduojamos neištikimybės, įvykio metu buvo neblaivus (2,22 promilės).

Tai, kad kaltinamojo veiksmai buvo intensyvūs, tai yra reikalavo jėgos panaudojimo ir pareikšto kaltinimo dėl pasikėsinimo nužudyti kontekste truko reikšmingą laiko tarpą, pagrindžia ir nustatyta aplinkybė, jog nukentėjusioji, kuri pradžioje nuo kaltinamojo gynėsi intensyviai, vėliau pati savarankiškai apsiginti nebesugebėjo. Kad nukentėjusioji nuo kaltinamojo veiksmų gynėsi intensyviai, taigi jautė realų pavojų gyvybei, byloje objektyviai pagrindžia aplinkybė, jog ant jos kairės rankos dilbio ir plaštakos yra trys durtinės-pjautinės žaizdos. Be to, specialisto išvadoje Nr. G 86/2019 (06) nukentėjusios dukrai nepilnametei liudytojai G. B. nustatyta kraujosruva dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje (2 t., b. l. 120), kas patvirtina jos parodymus, jog ji gindama motiną, stovėdama už A. M. nugaros pati sudavė jam per galvą ne mažiau 10 smūgių. Tokiu būdu, išdėstytų aplinkybių visuma byloje objektyviai suponuoja išvadą, jog 2019 m. birželio 27 d. apie 23.30 val. nukentėjusioji A. B. buvo badoma peiliu į gyvybiškai svarbias kūno vietas. Išdėstytų aplinkybių ir įrodymų visuma objektyviai teismui duoda pagrindą išvadai, jog kaltinamojo A. M. nusikalstamo ketinimo įgyvendinimo laipsnis buvo vienareikšmiškai didelis, sukėlęs realų pavojų nukentėjusiosios gyvybei.

Taigi, nepaisant kaltinamojo A. M. paaiškinimų, formuojamos teismų praktikos nustatant kaltės turinį kontekste, byloje nustatyti objektyvieji nusikalstomos veikos požymiai neabejotinai pagrindžia, jog, būdamas normalaus protinio išsivystymo ir mąstymo, socialiai orientuotas, gyvenantis socialiai normalioje aplinkoje, turintis atitinkamą išsilavinimą, nors būdamas gana jaunas, bet turintis ir gyvenimiškos patirties, A. M., 19,5 cm geležtės peiliu smogdamas nukentėjusiajai mažiausiai 6 smūgius į pilvą bei kitas gyvybiškai svarbias kūno vietas, neabejotinai suprato, jog jis savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad tuo atims gyvybę kitam žmogui, ir visų išdėstytų nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste logiška, jog siekė ne kokių nors neapibrėžtų padarinių, o aiškiai suvokė savo veiksmų pavojingumą ir taip elgėsi norėdamas konkretaus rezultato – atimti nukentėjusiajai gyvybę. Visa tai objektyviai suponuoja, jog kaltinamasis neabejotinai veikė tiesiogine apibrėžta tyčia.

Kaltinamojo tiesioginę apibrėžtą tyčią, tikslingai nukreiptą į nukentėjusiosios gyvybę, nagrinėjamu atveju objektyviai pagrindžia ir situacija, kuriai esant kaltinamasis prieš nukentėjusiąją pavartojo gyvybei pavojingus veiksmus. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis išdaužęs langą pro jį įsibrovė į nukentėjusios butą, pasiėmė patį didžiausią virtuvėje buvusį peilį (akivaizdžiai iš peilių stove esančių peilių galėjo rinktis mažesnį), laikydamas jį rankoje nusivijo A. B. į daugiabučio namo laiptinę, ten ją pagavo, pargriovė ant laiptų ir ėmė peiliu badyti į krūtinę, pilvą ir kitas kūno vietas. Šių savo veiksmų A. M. nenutraukė net į laiptinę išbėgus rėkiančiai nukentėjusios nepilnametei dukrai, iš savo butų į laiptinę išėjus kaimynams. Taigi, gyvybei pavojingus veiksmus kaltinamasis prieš nukentėjusiąją pavartojo nukentėjusiajai neturint jokios galimybės pasipriešinti, esant akivaizdžiam situacijos palankumui kaltinamajam, be to, esant akivaizdžiam fiziniam kaltinamojo pranašumui prieš fiziškai silpnesnę nukentėjusiąją.

Kaltinamojo tiesioginę apibrėžtą tyčią, tikslingai nukreiptą į nukentėjusios gyvybę, objektyviai pagrindžia ir situacija, buvusi prieš nusikalstamą veiką. Minėta, jog byloje iš A. M. nukentėjusiajai siųstų SMS žinučių turinio matyti, jog kaltinamasis ir nukentėjusioji tarpusavyje konfliktavo, kaltinamasis vienareikšmiškai ant nukentėjusiosios buvo supykęs ir supykęs, akcentuotina, dėl jam labai skaudžios ir jį žeidžiančios priežasties – tariamos nukentėjusiosios neištikimybės. Esant tokiai situacijai, tokiai konflikto asmeninio pobūdžio potekstei, objektyvu, jog kaltinamojo pyktis ir priešiškumas nukentėjusiajai buvo didelis ir būtent tai lėmė kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusiąją, siekiant konkretaus tikslo nukentėjusiąją nužudyti.

Galiausiai kaltinamojo tyčia kryptingai ir tikslingai nukreiptą į nukentėjusiosios gyvybės atėmimą nagrinėjamoje byloje neginčytinai pagrindžia tai, jog nusikalstama A. M. veika nebuvo baigta ne dėl valingų kaltinamojo veiksmų, bet priešingai, dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamojo valios. Byloje nustatyta, jog nuo kaltinamojo A. M. dūrių peiliu rankomis bandė gintis pati nukentėjusioji, kaltinamajam į galvą smūgiavo ir peilį iš jo atėmė į laiptinę išbėgusi G. B.. Būtent aktyvūs nukentėjusios ir jos dukters veiksmai ir lėmė, kad nusikalstama veika nebuvo baigta. Akcentuotina ir tai, kad net ir G. B. atėmus peilį, A. M. nuo gulinčios ir kraujuojančios A. B. neatsitraukė, buvo prie jos palinkęs. Jį nuo nukentėjusios atitraukė tik skubiai į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. Šios aplinkybės objektyviai suponuoja, jog kaltinamojo nusikalstami ketinimai buvo aiškiai apibrėžti ir šiuos ketinimus kaltinamasis tikslingai siekė įgyvendinti. Galiausiai kaltinamojo tiesioginę apibrėžtą tyčią pagrindžia ir aplinkybė, jog, net ir policijos pareigūnams atitraukus nuo nukentėjusiosios, kaltinamasis jiems priešinosi, elgėsi agresyviai, vengė būti įsodintas į tarnybinį automobilį (1 t., b. l. 27-30). Toks kaltinamojo veiksmų ryžtingumas ir atkaklumas rodo, jog kaltinamasis siekė būtent BK 129 straipsnyje numatytų padarinių, puikiai žinojo baudžiamosios atsakomybė už tai ribas, nes vydamasis su peiliu rankoje nukentėjusiąją iš buto į laiptinę rėkė „aš tave užmušiu“, o jau laiptinėje ją pargriovęs ir peiliu durdamas A. B. į pilvą garsiai šaukė „man nesvarbu, kad atsėdėsiu 15 metų“.

Vertinant išdėstytų nustatytų faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių, duomenų ir įrodymų visetą, nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje objektyviai konstatuotina, jog kaltinamojo A. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – pasikėsinus nužudyti nukentėjusiąją A. B., įrodyta. Teismas, įvertinęs visas kaltinamojo kaltės turiniui nustatyti reikšmingas padaryto nusikaltimo aplinkybes, t. y. jo veiksmų pobūdį ir intensyvumą, panaudoto įrankio pavojingumą, veiksmų aplinkybes, nukentėjusiajai padarytų sužalojimų mechanizmą, jų pobūdį, lokalizaciją ir skaičių, pavojingo kėsinimosi nutrūkimo priežastį, t. y. kad savo sumanymo A. M. nebaigė dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių. Atsižvelgęs į visas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis, suvokdamas savo veiksmų esmę, turėdamas pakankamai gyvenimiškos patirties ir karinį paruošimą, ne tik suprato nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, bet ir siekė ne kokių nors neapibrėžtų, o konkrečių padarinių ? nukentėjusios A. B. mirties, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, t. y. pasikėsino nužudyti nukentėjusiąją. Teismo vertinimu, tai atitinka BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos požymius. Dėl to vertinti A. M. padarytą pavojingą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tik pagal atsiradusias pasekmes, t. y. nukentėjusiajai sukeltą sunkų sveikatos sutrikdymą, ir kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, kaip to prašė gynyba, nėra pagrindo. Taigi kaltinamojo veikoje yra BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymiai.

Be to, byloje yra apstu įrodymų, pagrindžiančių ir A. M. kaltę neteisėtai įsibrovus į nukentėjusios būstą.

BK 165 straipsnio saugoma vertybė (objektas) – žmogaus būsto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus būstas. Žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis). Šie konstituciniai draudimai yra aktualūs vertinant tiek privataus asmens, tiek valstybės institucijų teisėtumą. Taigi pripažįstant veiksmą įsibrovimu, būtina nustatyti jo neteisėtumą. Neteisėtumui nustatyti būtini du požymiai: 1) kai tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Įstatymų leidėjas, nors ir nurodo galimus įsibrovimo būdus (apgaulė, smurtas), tačiau šių būdų sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, kad įsibrovimas gali būti padarytas bet kuriuo būdu: slapta ar atvirai, apgaule ar be apgaulės, su smurtu ar be smurto, įveikiant technines kliūtis ar kai to neprireikia. Pats įsibrovimas yra bet kuris neteisėtas patekimas į minėtas patalpas arba teritoriją. Su patekimo momentu siejamas ir veikos baigtumas (formalioji sudėtis). Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti ir asmens kaltę – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomą būsto teritoriją, ir norą taip veikti. Nors veikos padarymo motyvai nėra būtinas šios nusikaltimo sudėties požymis, kita vertus, jų nustatymas padeda tinkamai kvalifikuoti padarytą veiką.

Teismas konstatuoja, jog A. M. prieš nukentėjusios A. B. valią įsibrovė į jos pirmajame aukšte daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butą Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, jog A. M. atėjus prie A. B. namo, jis jos buto miegamajame pamatė šešėlius ir jam sukilo pavydo jausmas dėl galimos jos neištikimybės. A. M. pabeldė į miegamojo langą, niekas nepriėjo. Pati nukentėjusioji girdėjo šį beldimą, nuėjo pažiūrėti per kitą virtuvės langą ir pamatė, jog tai A. M.. Šis nesulaukęs atsako po pabeldimo į miegamojo langą, nuėjo prie virtuvės lango ir į jį metė didelį akmenį, kuris pagal akmens apžiūros protokolą buvo 6,795 kg ir 21 x 17,5 x 14 cm matmenų (1 t., b. l. 45-50). Virtuvės langas buvo iš dviejų dalių, o A. M. išdaužė kairės pusės stiklo paketą, įlindo per išdaužto stiklo skylę ir tokiu būdu pateko į nukentėjusios buto virtuvę. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad virtuvės lango, nevarstomos lango dalies stiklas išdaužtas, ant virtuvės grindų guli vazonėlis su gėle, išbyrėję žemės, pribyrėję stiklo šukių, prie virtuvinės spintelės ant grindų guli akmuo (1 t., b. l. 31-44). Taigi, nukentėjusios buto durys, langai buvo uždaryti, leidimas kaltinamajam įeiti į nukentėjusiojo būstą suteiktas nebuvo. Priešingai, nukentėjusiajai pamačius, kad į miegamojo langą beldžiasi A. M., ji liepė dukrai iškart kviesti policiją, nenorėdama A. M. matyti pati išbėgo į laiptinę ir net nedvejojo, ar jį į butą įleisti, ar ne. Tokiu būdu A. M., neturėdamas buto savininkės leidimo, savavališkai, tyčia, prieš nukentėjusios valią pateko į jos gyvenamosios patalpos vidų. Šias bylos aplinkybes patvirtina nukentėjusios A. B., liudytojų G. B., J. B. parodymai ir minėti apžiūrų protokolai. Be to, aplinkybę, kad A. M. įlipo į butą pro išdaužtą langą patvirtina ir jo kūne specialisto išvadoje Nr. G 577/2019 (06) nustatyti sužalojimai: žaizdelės dešinės akies viršutiniame voke, dešinio skruosto srityje, dešinės pėdos I piršto srityje galėjo būti padarytos aštraus pjaunančio daikto poveikyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti lipant per išdaužtą langą (2 t., b. l. 125).

Esant tokioms aplinkybėms, kurių kaltinamasis A. M. neginčija, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam pagrįstai yra inkriminuota BK 165 straipsnio 1 dalis, todėl jis pripažintinas kaltu ir baustinas.

Bausmė

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikų motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Taigi, kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog kaltinamojo A. M. padaryta nusikalstama veika dėl pasikėsinimo nužudyti A. B. yra tyčinis smurtinio pobūdžio nusikaltimas, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Tuo tarpu neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas laikomas nesunkiu nusikaltimu.

Byloje, kaip minėta, nustatyta, jog nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai dėl durtinių-pjautinių žaizdų krūtinės ir pilvo srityje su kepenų, perikardo ir diafragmos sužalojimu vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, o durtinės-pjautinės žaizdos kairės rankos srityje vertinamos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi, sveikatos sutrikdymo aspektu nukentėjusiosios sveikatai buvo sukelti ypač pavojingi padariniai, ji pagal specialisto išvadą Nr. pG 131/2020 (06) būtų mirtinai nukraujavusi, jeigu laiku nebūtų suteikta kvalifikuota medicinos pagalba. A. B. iš įvykio vietos buvo išvežta greitosios pagalbos automobiliu ir skubiai paguldyta į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės reanimacijos skyrių, kur buvo operuota, po operacijos būklė buvo sunki (1 t., b. l. 9, 25) ir pirminius savo parodymus davė tik 2020 m. sausio 24 d., t. y. praėjus beveik 6 mėnesiams nuo įvykio (1 t., b. l. 17-18). Šių sužalojimų sunkumo laipsnis, lokalizacija, sužalojimų kiekis ir nusikaltimui padaryti panaudotas didžiausias virtuvėje buvęs „šefo“ peilis, kurio bendras ilgis 32 cm, geležtės ilgis 19,5 cm, didina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Taigi, kaltinamojo A. M. smurtinio pobūdžio veiksmai tiesiogiai buvo nukreipti į gyvybiškai svarbius organus – pilvą, krūtinės sritį, paveiktos kepenys, diafragma, perikardas, užgulus nukentėjusiąją ir bandant atitraukti jos rankas, kuriomis ji dengėsi savo kūną. Kaltinamojo veiksmai truko vienareikšmiškai gyvybei pavojingą laiko tarpą, panaudojant objektyviai realų pavojų nukentėjusiosios gyvybei sukėlusį įrankį. Taigi, nustatytų aplinkybių visuma logiškai ir objektyviai pagrindžia, jog kaltinamojo nusikalstamų ketinimų įgyvendinimo laipsnis buvo reikšmingai didelis ir vienareikšmiškai pavojingas nukentėjusiosios gyvybei. Kaltinamojo veiksmai tikslingai, apibrėžtai ir konkrečiai buvo nukreipti prieš vieną svarbiausių, prigimtinių ir įstatymu saugomų vertybių – žmogaus gyvybę. Logiška, jog nustatytos aplinkybės objektyviai suponuoja padarytos nusikalstamos veikos ir šią nusikalstamą veiką padariusio kaltinamojo A. M. pavojingumo laipsnį. Šį laipsnį didina ir tai, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajam veikiant tiesiogine apibrėžta tyčia ir nutrūko tik dėl priežasčių, nepriklausančių nuo paties kaltinamojo A. M. valios. Kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti prieš buvusią draugę, jos nepilnametės dukros G. B. akivaizdoje, padaryti esant akivaizdžiam fiziniam kaltinamojo pranašumui prieš smulkaus sudėjimo nukentėjusiąją, padaryti nakties metu neteisėtai įsibrovus pro buto langą, be to padaryti dėl menkavertės priežasties – kaltinamojo pavydo.

Kaltinamasis kaltu dėl pasikėsinimo nužudyti A. B. neprisipažino. Esant tokiai kaltinamojo pozicijai, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl šio nusikaltimo padarymo byloje nenustatyta. Tuo tarpu A. M. prisipažino neteisėtai be leidimo patekęs į nukentėjusios butą ir gailėjosi, todėl dėl šio nesunkaus nusikaltimo padarymo teismas konstatuoja jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės – kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio, ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai. Paminėtina, jog teismų praktikoje apsvaigimas nuo alkoholio kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena nustatoma pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles ir paprastai asmens apsvaigimo nuo alkoholio būklė nustatoma ir įrodinėjama remiantis specialių tyrimų duomenimis (panaudojant alkoholio kiekio matuoklį, ar atlikus kraujo tyrimą). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog 2019 m. birželio 27 d., 23.52 val. policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, jį sulaikius ir pristačius į policijos komisariatą, A. M. nustatytas 2,22 promilių girtumo laipsnis ir ši aplinkybė nustatyta remiantis alkotesterio parodymais. Taigi, nagrinėjamoje byloje kaltinamojo apsvaigimo nuo alkoholio būklė yra patvirtinta objektyviais ir neginčytinais specialių tyrimų duomenimis. Byloje nustatyta, jog tiek pats kaltinamasis A. M., tiek ir nukentėjusioji A. B. bei jos dukra G. B. analogiškai vieni kitiems nurodė, jog kaltinamojo elgesį prieš nukentėjusiąją vienareikšmiškai įtakojo alkoholis, visi analogiškai vienas kitam parodė, jog, būdamas blaivus, A. M. taip nesielgtų. Taigi, objektyviai nustatyta ir aplinkybė, jo nusikalstamus kaltinamojo veiksmus įtakojo apsvaigimas nuo alkoholio. Esant išdėstytoms nustatytoms aplinkybėms, byloje konstatuotina, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė neabejotinai įtakojo ir esminiai lėmė nusikalstamą kaltinamojo elgesį. Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, tai pripažintina A. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Baudžiamajame įstatyme už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką dėl pasikėsinimo nužudyti A. B. numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo septynerių metų iki penkiolikos metų, o už neteisėtą asmens būsto neliečiamumo pažeidimą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų alternatyvios bausmės.

Objektyviai byloje nustatytų aplinkybių visuma – kaltinamojo padaryto tyčinio labai sunkaus nusikaltimo smurtinis pobūdis, tyčios turinys – veika padaryta veikiant tiesiogine apibrėžta tyčia, nusikalstamų veiksmų kryptingumas – veiksmai tiesiogiai buvo nukreipti į gyvybiškai žmogaus egzistavimui svarbias gyvybines funkcijas, nusikalstamų veiksmų intensyvumas – veika padaryta panaudojat stambų peilį, ketinimo nužudyti įgyvendinimo laipsnį (sunkus sveikatos sutrikdymas 6 smūgiais peiliu), nusikalstama veika nukentėjusios nepilnametės dukros akivaizdoje, nepabūgus laiptinės kaimynų, prieš fiziškai silpnesnį asmenį – moterį, esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, rodo gana aukštą A. M. pavojingumą. Įvertinama ir tai, kad pagal liudytojos G. B. parodymus A. M. prieš nukentėjusiąją yra smurtavęs ir anksčiau, 4-5 kartus buvo kviesta policija, vieną kartą A. M. stipriai tempė A. B. per langą ir vos jos neištraukė į lauką.

Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (veikos padarymo metu buvo 47 metų), iki sulaikymo nedirbo, tačiau buvo registruotas darbo biržoje (3 t., b. l. 16-17, 23), o nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 4 d. dirbo UAB „P.“ taromato operatoriumi ir pasižymėjo kaip pareigingas, punktualus, nekonfliktiškas darbuotojas (3 t., b. l. 20). A. M. anksčiau eilę kartų baustas už administracinius nusižengimus dėl girto pasirodymo viešoje vietoje, dėl A. B. buto balkonų durų darinėjimo naktį ir triukšmo kėlimą, dėl neteisėto akcizinių prekių (cigarečių) įgijimo (2 t., b. l. 153-159). Be to, A. M. praeityje 5 kartus teistas už tyčines nusikalstamas veikas, tačiau teistumas išnykęs (3 t., b. l. 129-134). Proceso metu buvo patikrintas A. M. pakaltinamumas, nes jis buvo psichiatrinio gydymo įskaitoje dėl lankymosi VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centre jam buvo nustatyta diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas F10.1 (2 t., b. l. 162). Atlikus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, akte Nr. 75U-I-43/2019 konstatuota, kad A. M. veikos padarymo metu nustatomi psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; organinis asmenybės sutrikimas, kurie netrukdė jam visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. M. šiuo metu nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; organinis asmenybės sutrikimas, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. M. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nėra reikalingas (3 t., b. l. 2-5). Taigi A. M. yra pakaltinamas, tiek veikos padarymo metu, tiek šiuo metu savo veiksmų esmę supranta ir už juos gali bei turi atsakyti.

Teismų praktikoje formuojama, jog bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pagal baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos padarymo stadija yra tik viena iš aplinkybių, į kurią privalo atsižvelgti teismas skirdamas bausmę, o Baudžiamojo kodekso 57 straipsnyje nustatyta, kad bausmė už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą skiriama bendra tvarka. Teismų praktikoje pažymėta, jog pasikėsinimo nužudyti stadijoje neatsiranda šiam nusikaltimui būdingų padarinių (žmogaus biologinė mirtis) ir tai rodo kiek mažesnį padarytos veikos pavojingumą. Nagrinėjamoje byloje būtent ir nustatyta, jog nusikalstama veika, nors ir ne dėl valingų kaltinamojo veiksmų, tačiau nebuvo baigta ir sunkiausios, negrįžtamos pasekmės nebuvo sukeltos. Šios aplinkybės, nors ir nepriklausomai nuo kaltinamojo, objektyviai mažina tiek A. M., kaip labai sunkų nusikaltimą padariusio asmens, tiek jo padarytos veikos pavojingumo laipsnį. Nors, kaip minėta, teismų praktikoje nė viena aplinkybė negali būti traktuojama kaip turinti išskirtinę ar lemiančią reikšmę, parenkant asmeniui bausmę ir nustatant jos dydį. Esant išdėstytų argumentų visumai, teismas sprendžia, kad teisinga bausmė už pasikėsinimą nužudyti A. B., kuri užtikrins baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymuose įstatymo leidėjo įtvirtintų tikslų įgyvendinimą bus A. M. paskyrus minimalų inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės dydį.

Tuo tarpu už BK 165 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą A. M. skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, kuri apėmimu būdu bendrintina su už pasikėsinimą nužudyti paskirta bausme BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktų pagrindais.

Civiliniai ieškiniai

Nukentėjusioji A. B. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 30 000 Eur neturtinės žalos ir 524,75 Eur turtinės žalos priteisimo (1 t., b. l. 90-93).

Dėl turtinės žalos priteisimo.

Nukentėjusioji savo ieškinį dalyje dėl 524,75 Eur turtinės žalos atlyginimo grindė patirtomis gydymo išlaidomis: 136,52 Eur peroraliniai vaistai nuo skausmo, antibiotikai, vitaminai, tvarsčiai, silikoninis pleistras; 59,99 Eur „Memory foam“ čiužinys nesiformuoti praguloms – viso 196,51 Eur. Kitą dalį turtinės žalos dydžio nukentėjusioji grindė turto apgadinimu ar praradimu: 56 Eur palangės keitimas, ko neatlygino draudimo įmonė; 60 Eur vertės prarastas virtuvinis „šefo“ Fiscars king size peilis, kuriuo ji ir buvo sužalota; supjaustyti ir sukruvinti drabužiai – marškinėliai Tommy Hilfiger, džinsai, liemenėlė Lindex, šlepetės, kelnaitės – viso 90 Eur vertės, bendroje sumoje 206 Eur. Kitą dalį turtinės žalos dydžio nukentėjusioji grindė naujų drabužių įsigijimo kaina, kuriuos buvo būtina įsigyti dėl netektų 9 kg kūno masės ir poreikio keisti drabužių dydį iš M/L į XS – viso 121,92 Eur. Kitą dalį turtinės žalos dydžio nukentėjusioji grindė transporto išlaidomis, lankant dukrą G. B., kuri nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. spalio 10 d. buvo gydoma (duomenys neskelbtini) vaikų psichiatrijos skyriuje dėl įvykio metu patirto potrauminio streso sutrikimo F43.1 – viso 248,10 Eur. Šių ieškinio atskirų dalių suma yra didesnė (772,53 Eur) nei klaidingai nurodyta ieškinyje. Nežiūrint to, teismas atskirai pasisako dėl kiekvienos iš šių dalies pagrįstumo.

Nors kaltinamasis A. M. sutiko su viso ieškinio dalimi turtinei žalai atlyginti, teismas šią dalį tenkinta tik iš dalies. Neabejojama, kad nukentėjusioji patyrė gydymo išlaidas – pirko vaistus, papildus, stvarsčius, čiužinuką ir visos šios gydymo priemonės jai buvo būtinos. Iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos rašo matyti, kad iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo programos jai buvo nuspręsta avansu išmokėti 110,78 Eur kompensaciją turtinės žalos atlyginimui už pirktus vaistus, tvarsčius (1 t., b. l. 106-108). Vadinasi, likusi ieškiniu reikalauta šios turtinės žalos dalis, 85,76 Eur, nukentėjusiajai priteistina iš kaltinamojo (196,51 Eur – 110,75 Eur).

Taip pat neabejojama, kad buvo supjaustyti ir krauju sutepti nukentėjusios drabužiai, kurie naudojimui nėra tinkami, todėl nukentėjusiajai priteistina sugadintų drabužių vertė, viso 90 Eur.

Taip pat nukentėjusiajai priteistinos palangės keitimo 56 Eur išlaidos. Nors nukentėjusioji negalėjo pateikti šią sumą pagrindžiančių įrodymų, tačiau kaltinamasis šios sumos neginčijo. Teismas tiki ieškinyje minima aplinkybe, kad kaltinamasis, įsibraudamas pro langą į nukentėjusios butą, sugadino išorinę palangę. Palangės keitimo kvito A. B. neturi, nes ji buvo įmontuota į apšildytą namo fasadą. Pagal statybos įstatymą laukinė palangė yra fasado dalis, tad jos keitimui privaloma gauti daugiau nei pusės namo gyventojų sutikimą, ko dėl savo stacionaraus gydymo nukentėjusioji negalėjo padaryti.

Taip pat nukentėjusiajai priteistinos jos patirtos 248,10 Eur transporto išlaidos kurui ir parkavimui dėl dukters lankymo (duomenys neskelbtini). G. B. diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas F43.1 ir dėl to jos stacionarus gydymas neabejotinai įvyko dėl patirto šoko, kai jos akivaizdoje A. M. tyčia peiliu badė jos motiną nukentėjusiąją A. B.. Kito artimojo nepilnametė neturi, todėl motinos A. B. patirtos kelionės ir parkavimo išlaidos dėl dukters lankymo (duomenys neskelbtini) buvo būtinos ir jų dydis yra protingas.

Taigi, viso nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteistina 479,86 Eur turtinei žalai atlyginti.

Tačiau naujo analoginio peilio įsigijimo vertė 60 Eur (dar neįsigijo) ir naujų drabužių įsigijimo išlaidos 121,92 Eur nukentėjusiajai nepriteistinos. Peilis, kaip daiktinis įrodymas, teismui pateiktas kartu su byla ir šiuo nuosprendžiu nuspręsta jį nukentėjusiajai grąžinti. Todėl nėra būtinybės jai įsigyti naują peilį. Naujų drabužių įsigijimo būtinybė dėl nukentėjusios kūno masės sumažėjimo dėl skirto gydymo nepakankamai reikšminga, nes ieškinio surašymo metu 2019 m. lapkričio 6 d. jos kūno svoris buvo nukritęs vos 9 kg, tačiau šiuo metu gali būti dalies kūno masės prieaugis. Be to, 9 kg svorio sumažėjimas nėra tiek reikšmingas, kad dėl to įsigytų naujų drabužių vertę kaltinamasis turėtų kompensuoti.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas.

Dėl A. M. tyčinių kaltų veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltos ilgalaikės pasekmės, sukeltas sunkus ir nežymus sveikatos sutrikdymas, patirtas šokas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakcija, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Kita vertus, neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusioji teisėtai tikisi gauti, tačiau priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis jokio turto neturi, jis iki šios veikos padarymo oficialiai dirbo UAB „P.“ taromato pakrovėju, tačiau veikos padarymo metu 2019 m. birželio 27 d. buvo bedarbis. Taigi realių galimybių atlyginti priteistą neturtinę žalą tokioje apimtyje, kiek to prašo nukentėjusioji, nėra. Dirbdamas įkalinimo įstaigoje bei vėliau po bausmės atlikimo, kaltinamasis per ilgą laiką galėtų atlyginti tik palyginti nedidelę dalį prašomos priteisti žalos. Todėl esant aptartų aplinkybių visumai, nukentėjusios ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio neatitiktų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, be to, priteisus prašomą pinigų sumą bus nutolta nuo teismų praktikos panašiose bylose. Esant nurodytoms aplinkybėms, nukentėjusios patirtos neturtinės žalos dydis nustatytinas 15 000 Eur. Įvertinus, kad dalį šios žalos 1 950 Eur, nukentėjusiajai avansu jau atlygino Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (1 t., b. l. 106-108), nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteistina likusi neatlyginta neturtinės žalos 13 050 Eur suma (15 000 Eur – 1950 Eur).

Byloje ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį ir prašė iš kaltinamojo priteisti 5 101,54 eurų turtinei žalai, susijusiai su A. B. gydymo išlaidomis, atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Informacinės sistemos duomenimis A. B. nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2019 m. liepos 12 d. buvo gydoma VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kur jai dėl daugybinių sunkių traumų buvo atliktos pilvo ertmės procedūros. Už šias paslaugas buvo sumokėta 5 101,54 Eur (1 t., b. l. 116-118). Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 straipsniais ir šiais žemiau nurodytais teisės aktais: Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1550 „Dėl balo vertės patvirtinimo“; Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-436 „Dėl specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo”; Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. V-1073 „Dėl specialiųjų reikalavimų stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos priėmimo-skubiosios pagalbos skyriui patvirtinimo“; „Dėl giminingų diagnozių grupių sąrašo, normatyvinės gydymo trukmės ir giminingų diagnozių grupėms priskiriamų kainų koeficientų sąrašo, bazinės aktyviojo gydymo atvejo kainos ir medicinos pagalbos priemonių, vaistų, procedūrų ir kraujo komponentų kainų, turinčių įtakos faktinei aktyviojo gydymo atvejo kainai sąrašo tvirtinimo.“ A. M. civilinė atsakomybė atsiranda dėl tyčinio neteisėto veikimo (CK 6.246, 6.248 straipsniai), t. y. savo nusikalstamais veiksmais sužalojus A. B., kuri dėl patirtų sužalojimų gydėsi asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, bei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai neįvykdymo. Akivaizdu, kad padaryta žala ne tik nukentėjusiajai, bet ir valstybei, PSDF biudžetui. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš PSDF biudžeto (žala PSDF biudžetui) yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais, t. y. asmens sužalojimu (CK 6.249, 6.247 straipsniai). CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnis nurodo, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Be to, CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VLK) ir Teritorinės ligonių kasos (toliau - TLK). Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 1 punkte ir 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą naudoja VLK ir TLK. Taip pat Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų.

Kaltinamasis A. M. su Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutiko ir neprieštaravo, kad būtų priteista turtinė žala.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo A. M. priteistina prašoma šiuo ieškiniu suma turtinei žalai, susijusiai su A. B. gydymo išlaidomis, atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Civilinis ieškinys yra įrodytas, pagrįstas, žala padaryta nusikalstamais veiksmais, todėl kaltinamasis A. M. ją privalo atlyginti visiškai.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas A. M. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2019 m. birželio 28 d. iki šio nuosprendžio priėmimo (3 t., b. l. 65-67, 76-78, 96-100, 157-159). Kaltinamajam galiojanti kardomoji priemonė - suėmimas pratęstina iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatomis priimtas sprendimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, likimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:

1. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams,

2. Pagal BK 165 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 18 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2020 m. birželio 18 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą A. M. pratęsti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusios A. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Jai iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 479,86 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 86 euro centus) turtinei žalai ir 13 050 Eur (trylika tūkstančių penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) PSDF biudžetui priteisti 5 101,54 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą vieną eurą 54 euro centus), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Vieną medvilninę šluotelę spec. konteineryje – sunaikinti,2. Peilį – grąžinti nukentėjusiajai A. B.,3. A. M. marškinius – jam grąžinti,4. A. M. džinsines kelnes – jam grąžinti,5. A. B. marškinėlius – sunaikinti,6. A. B. liemenėlę – sunaikinti,7. A. B. kelnaitės – sunaikinti,8. A. M. seilių mėginį – sunaikinti,9. A. B. seilių mėginį – sunaikinti,10. Medžiaginę šlepetę – sunaikinti,11. Guminę šlepetę – sunaikinti,12. Akmenį – sunaikinti,13. Mokėjimo kortelę, išduotą A. M. vardu – jam grąžinti,

14. Mobiliojo ryšio telefoną „Nokia RM 1187“, kurio 1 IMEI (duomenys neskelbtini), 2 IMEI (duomenys neskelbtini) – grąžinti A. M., perduodant įkalinimo įstaigai,

15. ,,Pildyk“ SIM kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), - grąžinti A. M. perduodant įkalinimo įstaigai,

16. DVD laikmeną su liudytojos G. B. apklausa – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Darius Kantaravičius