- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-01-21
- Bylos Nr.
- 1A-40-387-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-00528-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Sigita Bieliauskienė
- Nuteistasis
- R. D.
- Kategorijos
Pranešėjas Algimantas Valantinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-40-387/2014
Teisėja Aldona Tumelionytė Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00528-2013-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.7.4.
2014 m. sausio 21 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-23 nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., ir nubaustas 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime nuo 2013-04-11 iki 2013-09-23.
Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2013-09-23).
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. D. nuteistas už tai, kad 2013 m. kovo 15 d., apie 15 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, netoli Laisvės pr. 28, Vilniuje, požeminėje pėsčiųjų perėjoje, priėjęs prie nukentėjusiosios S. B. iš nugaros, sugriebęs už pastarosios krepšio ir rankinės, nukentėjusiajai paleidus krepšį ir rankinę, jis iš rankinės paėmė mobilaus ryšio telefoną “LG P500” 400 Lt vertės, su „Bitė Labas“ SIM kortele, ir iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, nukentėjusiajai S. B. priklausantį 400 Lt vertės turtą, padarydamas jai 400 Lt turtinę žalą.
Taip pat R. D. nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo laikė fizinių asmenų dokumentus: R. B. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę (duomenys neskelbtini), I. N. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę (duomenys neskelbtini), R. R. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), G. G. vardu išduotus studento pažymėjimą (duomenys neskelbtini) bei asmens tapatybės kortelę (duomenys neskelbtini). 2013-04-07 03.20 val., kol Parko g. 15, Vilniuje, VšĮ „Respublikinė Vilniaus Psichiatrijos ligoninė“ Priėmimo skyriuje pas jį nurodyti dokumentai buvo surasti ir paimti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. D. prašo išteisinti jį pagal BK 178 str. 2 d., dėl nusikaltimo, numatyto BK 302 str. 1 d., prašo įskaityti į jam skirtinos bausmės laiką, laiką išbūtą Lukiškių TI-K nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo, ir laikyti atlikusiu bausmę. Apeliantas skunde smulkiai aprašo 2013-04-07 įvykių eigą, jo patekimo į Respublikinę psichiatrijos ligoninę aplinkybes. Nurodo, kad su savimi turėtus jam nežinomų moterų dokumentus, kuriuos jam perdavė iš matymo pažįstamas asmuo Dzeržinskio (Kalvarijų) turguje, ketino atiduoti policijos pareigūnams, dėl to ir turėjo su savimi kuprinėje. Pažymi, kad tie dokumentai buvo pas jį visą laiką, tačiau nei NORFOS apsaugos darbuotojai, nei policijos pareigūnai tų dokumentų nepaėmė ir į jo bandymus juos jiems atiduoti nereagavo. Minėti dokumentai buvo iš jo paimti ir atiduoti policijos pareigūnams tik jam patekus į Respublikinę psichiatrijos ligoninę. Apeliantas pažymi, kad 2013-03-15 jis gyveno Naujojoje Vilnioje, visą dieną praleido adresu Akacijų g. 26-3, pas tikrą brolį. Pastarąsias aplinkybes gali patvirtinti jo brolis A. D. ir jo žmona O. D.. Pasak R. D., jis atėjo pas brolį 2013-03-08, paaiškino, kad jam nėra kur gyventi ir visą laiką iki 2013-03-23 gyveno pas brolį. Taigi 2013-03-15 jis negalėjo būti toje vietoje, kur buvo apiplėšta nukentėjusioji S. B.. Apelianto manymu, nukentėjusioji negalėjo tinkamai įsidėmėti ją apiplėšusio vyriškio veido bruožu, kadangi jos pačios teigimu buvo išsigandusi, o vyriškio veidą matė tik porą sekundžių. R. D. pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, vien abejonės. Liudytojai (pagyvenęs vyriškis ir moteris), kurie galėjo matyti nusikaltimą įvykdžiusį asmenį nebuvo nustatyti, o jis turi įrodymus, kad 2013-03-15 buvo pas brolį ir negalėjo įvykdyti jam įkaltinamo nusikaltimo. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teisme apklausta R. B. parodė, jog ji buvo apiplėšta toje pačioje vietoje, kaip ir S. B., nurodė asmenį, pagal apibūdinimą labai panašų į R. D., tačiau paneigė, kad nusikaltimą jos atžvilgiu įvykdė apeliantas. R. D. manymu, tą galėjo padaryti tas pats asmuo, kuris vėliau apiplėšė S. B..
R. D. akcentuoja, kad byla nebuvo tinkamai ištirta, tuo tarpu ta aplinkybė, jos jis buvo anksčiau teistas, neseniai išėjo iš pataisos namų, laisvėje išbuvo 40 parų, nereiškia, jog jis įvykdė nusikaltimus. Be to, apelianto teigimu, bylą nagrinėjant apylinkės teisme, prokuroras, paspausdamas pavojaus mygtuką ir iškviesdamas į posėdžių salę konvojų, neteisėtai pertraukė jo baigiamąjį žodį. R. D. pažymi ir tai, kad nukentėjusioji S. B. dėl neaiškių priežasčių atsisakė savo pareikšto civilinio ieškinio, kas, jo manymu, patvirtino, jog nukentėjusioji visą laiką melavo.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad siekdamas paaiškinti kaip pas jį atsirado svetimų žmonių asmens dokumentai, prašė apklausti teisme I. N., nes mano, jog žmogus perdavęs jam minėtus dokumentus, anksčiau draugavo su ja. Tas žmogus vardu Tomas. R. D. prašo teismo atsižvelgti į tai, kad jis tikrai ketino tuos dokumentus atiduoti policijos pareigūnams. Tam juos ir paėmė, tačiau 2013-04-07 keturis kartus atlikus jo asmeninių daiktų apžiūras, šie dokumentai taip ir nebuvo iš jo paimti. Tą dieną dėl pavartotos narkotinės medžiagos jis buvo neadekvatus, prašė iškviesti jam greitąją pagalbą, tačiau į jį niekas nekreipė dėmesio. Iš pradžių jį laikė 4 PK laikino sulaikymo kameroje, paskui išvarė iš ten ir jis kelias valandas prabuvo prie 4 PK durų, nesiorientuodamas aplinkoje, sušalo, ir tik vėliau prie jo priėję patruliai iškvietė jam greitąją pagalbą, kuri išvežė jį į Naująją Vilnią. Siekdamas pagrįsti pastarąsias aplinkybes, apeliantas prašė Vilniaus apskrities 4 PK pateikti vaizdo kamerų medžiagą, tačiau šis jo prašymas nebuvo patenkintas.
Teismo posėdyje nuteistasis R. D. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apylinkės teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų. Teismas išsamiai argumentuodamas nurodė, kuriais įrodymais grindžia nuteistojo kaltę, o kuriuos įrodymus atmeta kaip nepagrįstus, teisingai juos įvertino ir pagrįstai R. D. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d.
Pirmos instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, teisingai nurodė, kad nukentėjusiosios S. B. parodymai apie jos atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką yra išsamūs ir nuoseklūs. Nukentėjusioji jau pirminės apklausos metu (2013-03-19) parodė, kad jos turtą pavogė 170-175 cm. ūgio, apie 30-35 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo vyriškis, kurį jį galėtų atpažinti (b. t. 1, b. l. 12). Savo parodymus nukentėjusioji detalizavo tolesnių apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje. Nukentėjusioji S. B. nuosekliai teigė, kad ji gerai įsidėmėjo jos atžvilgiu nusikaltimą įvykdžiusio vyriškio bruožus. Pasak nukentėjusiosios, jo veidas buvo tamsus, raukšlėtas. S. B. nurodė net neabejojanti, kad tai buvo R. D., kurį jį iš karto atpažino tarp trijų jai parodytų asmenų (b. t. 1, b. l. 21-22). Analogiškas aplinkybes S. B. nurodė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, kur ji patvirtino tikrai atpažįstanti R. D. kaip asmenį, kuris 2013-03-15 pagrobė iš jos rankinės mobilaus ryšio telefoną „LG P500“, 400 Lt vertės (b. t. 2, b. l. 142-144). Pažymėtina, kad nukentėjusioji savo parodymus betarpiškai patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Pirmos instancijos teismas pagrįstai šio ikiteisminio tyrimo veiksmo protokolą priskyrė prie dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (b. t. 1, b. l. 24-29). Taip pat apylinkės teismas pagrįstai nuteistojo kaltę grindė duomenimis, gautais nukentėjusiajai pateikiant atpažinimui asmenis (b. t. 1, b. l. 18-20), kadangi šio tyrimo veiksmo protokolas surašytas nepažeidžiant BPK 179 straipsnio nuostatų ir atitinka visus įrodymams keliamus reikalavimus. Liudytoja D. K. parodė, kad perėjoje buvo pakankamai šviesu, tad žmogaus veido bruožus galima buvo įžiūrėti (b. t. 2, b. l. 144). Tokie liudytojos parodymai patvirtina nukentėjusiosios S. B. nurodomą aplinkybę, jog ji gerai įsižiūrėjo ir įsidėmėjo nusikalstamą veiką įvykdžiusio vyriškio veido bruožus. Tokiu būdu, R. D. kaltė šioje byloje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. padarymo grindžiama nukentėjusiosios parodymais, kurie buvo patikrinti visomis leistinomis BPK priemonėmis ir pripažinti nuosekliais bei nekeliančiais abejonių. Pripažintina, kad nukentėjusiosios parodymų, patikrintų ir patvirtintų BPK nustatyta tvarka, pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistojo brolio A. D. parodymais, kur jis teigė, kad visą nusikaltimo padarymo dieną (2013-03-15) R. D. praleido pas jį namuose. Kaip yra teisinga pažymėta skundžiamame nuosprendyje, A. D. parodymai yra nenuoseklūs. Liudytojas, dėstydamas tam tikras aplinkybes, prieštarauja pats sau bei nuteistojo R. D. parodymams. Taip teisiamojo posėdžio metu A. D. teigė, kad brolis pas jį namuose buvo visą laiką, pradedant nuo 2013-03-05 iki jo patekimo į ligoninę datos, t. y. 2013-03-27. Tuo tarpu R. D. nurodė, jog po paleidimo iš pataisos įstaigos jis pas brolį apsigyveno po savaitės 2013-03-08 ir pas jį gyveno dvi savaites iki brolio ligos, tai būtų iki 2013 -03-23. Taip pat, teigdamas, jog R. D. visą laiką laikotarpiu nuo 2013-03-05 iki 2013-03-27 buvo pas jį namuose ir niekur nebuvo išvažiavęs, liudytojas tuo pačiu metu nurodė, jog brolis vieną savaitgalį visgi buvo išvažiavęs, tačiau tiksliai jo išvažiavimo datos neprisiminė (b. t. 2, b. l. 204-205). Liudytojo teigimu, 2013-03-15 R. D. kartu su jų broliu R. D., kuris gyvena ten pat, garaže remontavo mašinas. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, A. D. parodė, kad jis kas valandą netikrino ar R. D. buvo tame garaže. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ir pats A. D. nebuvo įsitikinęs savo parodymų teisingumu. Atsakydamas į prokuroro klausimą, jis paaiškino, jog brolis jam sakė neapvogęs nukentėjusiosios, tačiau ar taip yra iš tikrųjų, jis nežinantis (b. t. 2, b. l. 205).
Priešingai nei nurodoma skunde, O. D. taip pat negalėtų nurodyti nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad pasak jos vyro A. D. 2013-03-15 iki pietų, t. y. nuo 7 val. iki 16 val., O. D. buvo darbe (b. t. 2, b. l. 205). Tuo tarpu nusikalstama veika nukentėjusiosios S. B. atžvilgiu buvo įvykdyta 15 val.
Tokiu būdu R. D. nurodomos aplinkybės dėl jo buvimo brolio namuose nusikaltimo padarymo metu (2013-03-15) nepasitvirtino.
Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas neva nukentėjusioji atsisakydama civilinio ieškinio, iš esmės prisipažino davusi melagingus parodymus jo atžvilgiu, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad civilinio ieškinio pareiškimas yra nukentėjusiojo teisė, bet ne pareiga. Pareiškęs civilinį ieškinį baudžiamajame procese, nukentėjusysis iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos turi teisę jo atsisakyti, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Tokie nukentėjusiosios veiksmai gali būti sąlygoti įvairių priežasčių, tačiau tai jokiu būdu nesudaro pagrindo abejoti S. B. parodymų teisingumu. Taip pat nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas dėl liudytojos R. B. parodymų turinio, t. y. dėl to, kad tai, jog ji neatpažino R. D. kaip asmens įvykdžiusio jos atžvilgiu nusikalstamą veiką, sudaro pagrindą manyti, jog R. B. ir S. B. atžvilgiu nusikalstamas veikas įvykdė tas pats asmuo, bet ne nuteistasis. Teismas pažymi, kad tai, jog abi pastarosios nusikalstamos veikos buvo įvykdytos toje pačioje vietoje panašiomis aplinkybėmis, nebūtinai reiškia, jog jas įvykdė tas pats asmuo. Šiuos įvykius skiria beveik 2 mėnesių laikotarpis. Kaip jau buvo minėta, R. D. kaltė, padarius BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką S. B. atžvilgiu, pagrindžia aukščiau aptarti byloje surinkti įrodymai.
Kvalifikuodamas nuteistojo veiksmus pagal BK 302 str. 1 d., apylinkės teismas pagrįstai pašalino iš R. D. reiškiamo kaltinimo dokumento įgijimo, neturint teisėto pagrindo, aplinkybę, nurodant, jog byloje nėra jokių ją pagrindžiančių įrodymų. Pirmos instancijos teismui pašalinus pastarąją aplinkybę, nuteistojo reiškiamas prašymas dėl I. N. apklausos netenka prasmės, kadangi jis nėra kaltinamas svetimų dokumentų įgijimu. Taip pat teismo buvo visiškai teisingai konstatuota, jog byloje esantys faktiniai duomenys, patvirtina R. D. kaltę dėl svetimų dokumentų laikymo, nesant tam teisėto pagrindo. Pats nuteistasis neneigia paėmęs iš matymo pažįstamo vyro svetimus dokumentus, suprato, kad jie yra svetimi ir kad jis neteisėtai juos laikė. Tuo tarpu tos aplinkybės, kad jis ketino šiuos dokumentus nunešti į policijos komisariatą, nepatvirtina jokia bylos medžiaga. Priešingai, bylos medžiaga nustatyta, kad 2013-04-06 – 2013-04-07 R. D. buvo net kelis kartus sulaikytas policijos pareigūnų, tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tam, kad svetimi dokumentai būtų perduoti pastariesiems. Tai, kad sulaikymų metu policijos pareigūnai dėl kažkokių priežasčių patys nepaėmė iš R. D. minėtų svetimų dokumentų, nepaneigia R. D. atsakomybės pagal BK 302 str. 1 d. buvimo.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis prašo paskirti jam švelnesnę bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 302 str . 1 d., padarymą. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Pažymėtina, kad bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, t. y. ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką, vadovaujantis atitinkamomis įstatymo nuostatomis bei atsižvelgiant į kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas R. D. bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 302 str. 1 d. padarymą, pirmos instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į įvykdytos veikos pavojingumą, padarymo aplinkybes bei paskyrė nuteistajam neproporcingai griežtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas BK 302 str. 1 d. sankcijoje numato kelias alternatyvias bausmes, iš kurių laisvės atėmimo bausmė yra pati griežčiausia. Be to, pirmos instancijos teismo buvo susiaurinta R. D. reiškiamo kaltinimo apimtis, kas neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, bet į ką reikėtų atsižvelgti skiriant nuteistajam bausmę. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu taip ir nebuvo tiksliai nustatyti R. D. turėtų svetimų dokumentų įgijimo aplinkybės bei laikas, šis įvykdytas nusikaltimas žymesnių padarinių nesukėlė. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą bei vadovaudamasi BK 54 str., teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant R. D. už nusikaltimo, numatyto BK 302 str. 1 d., padarymą laisvės atėmimo bausmę, artimą minimaliai bausmei numatytai sankcijoje.
Teismui sušvelninus nuteistajam už nusikaltimo, numatyto BK 302 str. 1 d., padarymą paskirtą bausmę, keistina ir R. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme, prokuroras, paspausdamas pavojaus mygtuką ir iškviesdamas į posėdžių salę konvojų, neteisėtai pertraukė R. D. paskutinį žodį. Išnagrinėjus pateiktą medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra šią aplinkybę patvirtinančių duomenų. Atvirkščiai, iš 2013-09-11 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad R. D. buvo suteiktas paskutinis žodis, kuris truko pakankamai ilgai (teisiamojo posėdžio protokole nuteistojo paskutiniam žodžiui yra skirtas visas puslapis spausdinto teksto). Jo turinys yra sklandus ir vientisas (b. t. 2, b. l. 209).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Nuteistojo R. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-23 nuosprendį.
Paskirti R. D. už nusikaltimo, numatyto BK 302 str. 1 d., padarymą 6 (šeši) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. d., daliniu bausmių sudėjimo būdu subendrinti šią paskirtą bausmę su 2013-09-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu R. D. paskirta bausme už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., padarymą, ir paskirti galutinę subendrintą 2 metų 9 mėnesių (du metai devyni mėnesiai) laisvės atėmimo bausmę.
Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-23 nuosprendį palikti nepakeistą.