Kauno apygardos teismo nutartis

2026-01-20 · Civilinė byla Nr. e2S-197-413/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-01-20
Bylos Nr.
e2S-197-413/2026
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09592-2025-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Poilsio sprendimai“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Auksinės kopos“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-197-413/2026Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09592-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.3; 3.3.2.6.1; 3.3.2.7 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Poilsio sprendimai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-27463-1024/2025, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Poilsio sprendimai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Auksinės kopos“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Poilsio sprendimai“ kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Auksinės kopos“ 76 274,79 Eur skolą, 2 794,45 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą ieškinio sumai – 79 069,24 Eur ribose, įrašyti viešame registre draudimą perleisti atsakovei priklausančią nuosavybės teisę į areštuotą nekilnojamąjį turtą, areštuoti atsakovei priklausančius kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas ją ar trečiuosius asmenis.

3. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiamas atsakovės finansine padėtimi, kuri, anot ieškovės, yra itin bloga ir nestabili, todėl egzistuoja reali grėsmė, kad be laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas arba neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. spalio 30 d. nutartimi ieškovės UAB „Poilsio sprendimai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

5. Teismas nurodė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė byloje pareikštus ieškinio reikalavimus – suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką ir pateikė jos reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Todėl teismas padarė išvadą, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškovės reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas.

6. Vertindamas antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmę, kad nesiėmus prašomų priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas – teismas pažymėjo, kad ieškovės teiginiai, jog grėsmę patvirtina viešai prieinami duomenys iš informacinės sistemos „rekvizitai.lt“, iš kurių matyti, kad įmonė veikia nuostolingai, jos įsipareigojimai valstybės institucijoms jau viršija 22 000 Eur, nerodo atsakovės nesąžiningumo. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių atsakovės galimą nesąžiningą elgesį, konkrečius jos veiksmus, siekiant ateityje nevykdyti teismo sprendimo. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog teismo sprendimas gali likti neįvykdytas būtent dėl atsakovės nesąžiningumo.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Poilsio sprendimai“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Ieškovė pateikė konkrečius, viešai prieinamus duomenis iš informacinės sistemos „rekvizitai.lt“, kurie atskleidžia realų atsakovės finansinį nestabilumą: 2024 m. įmonės nuostolis – 586 701 Eur, pajamos - tik 510 994 Eur, įsiskolinimai VMI ir „Sodrai“ – 22 390,22 Eur, atsakovė neturi registruotų transporto priemonių, aukšta kredito rizika, įstatinis kapitalas – 1 060 742 Eur. Šie duomenys rodo, kad įmonės finansinė padėtis yra nestabili, veikla nuostolinga, o įsipareigojimai yra dideli. Esant tokioms aplinkybėms ieškovės argumentai nėra prielaidos, tai konkretūs faktai, pagrindžiantys realią grėsmę, kad atsakovės turtas ar likvidžios lėšos gali sumažėti iki teismo sprendimo priėmimo.

7.2. Būtent dėl prastos atsakovės turtinės padėties reikalingos laikinosios apsaugos priemonės, kurios padėtų išsaugoti atsakovės esamą turtą ir taip įvykdyti ieškovei alimai palankų teismo sprendimą. Jeigu atsakovės turtinė padėtis jau šiuo metu yra bloga, tai nėra pagrindas atsisakyti taikyti apsaugos priemones, priešingai – tai pagrindas jas taikyti.

7.3. Priešingai nei nurodė teismas, ankstesnė ir išsami teismų praktika rodo, kad ieškinio sumos dydis visada turi būti vertinamas kartu su atsakovo finansine padėtimi.

8. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Žemesnės instancijos teismas

10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Pažymėtina, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

12. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, jog ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo išieškojimo.

13. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia 2021 m. spalio 1 d. tarp jos ir atsakovės sudaryta rangos sutartimi, pagal kurią ieškovė, kaip rangovė, įsipareigojo atlikti atsakovei priklausančiame viešbutyje „Auksinės kopos“ statybos rangos darbus (sumontuoti baseino technologinę įrangą, kartu su masažais, hidromasažinį baseiną, kt. darbus) už bendrą 205 004,27 Eur sumą (su PVM). Ieškovė visus sutartus darbus atliko, pateikė atsakovei atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus ir išrašė PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė už darbus atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolinga 76 274,79 Eur.

14. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas ieškinio preliminaraus pagrįstumo klausimą, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų. Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-370/2022, 17 punktas).

15. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė ieškinyje aiškiai įvardijo savo reikalavimus (ieškinio dalyką), nurodė faktines aplinkybes ir pridėjo įrodymus (ieškinio pagrindas), jos manymu pagrindžiančius ieškinio reikalavimus, todėl sutiktina su teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas, ir kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas.

16. Tuo atveju, jeigu teismas nustato pirmąją sąlygą, jis turi įvertinti antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Tokia grėsmė paprastai pripažįstama, kai laikinųjų apsaugos priemonių prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; ir kt.).

17. Apeliantės nuomone, bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju ieškinio suma atsakovei yra didelė, o jos sunki finansinė padėtis indikuoja į galimą atsakovės nemokumą, kas leidžia manyti, kad atsakovė gali perleisti turimą turtą kitiems asmenims, taip dar labiau sumažindama turimo turto masę ir ieškovės galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimą. Minėtiems argumentams pagrįsti ieškovė pateikia viešai prieinamus duomenis iš informacinės sistemos „rekvizitai.lt“.

18. Ieškovės aptariamų argumentų kontekste pažymėtina, kad CPK nuostatose neįtvirtintas pavyzdinis kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymus. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019; 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2-933/2025, kt.).

19. Kaip minėta, apeliantė prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones grindžia didele ieškinio suma, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį siejant vien su ieškinio sumos atsakovei dydžiu, kurį nurodo pati apeliantė, turto areštą būtų galima taikyti visose bylose, kuriose reiškiamas didelės sumos reikalavimas, tačiau tokia situacija akivaizdžiai neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinio procesinio instituto, paskirties – užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, t. y. pašalinti galimą jo neįvykdymo riziką.

20. Taigi, tokia aplinkybė, kaip didelė ieškinio suma, galėtų būti vertinama tik kaip papildoma, esant atsakovės nesąžiningumo įrodymų. Ieškinio sumos kriterijus yra reikšmingas tik pateikus duomenų apie tai, kokius su sąžiningu elgesiu nesuderinamus veiksmus atliko, atlieka ar dar gali atlikti atsakovė. Tokios aplinkybės, kaip atsakovės sunki finansinė padėtis, pačios savaime, nesuponuoja poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti – tai visiškai skirtingos situacijos. Tik esant antrai situacijai prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-105-196/2019).

21. Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, darytina išvada, kad apeliantės įvardytos aplinkybės apie viešai prieinamus interneto svetainės duomenis, susijusius su atsakovės turtine padėtimi, dar neįrodo atsakovės veiksmų, nukreiptų į jos turto masės (vertės) sumažinimą ar slėpimą, taip turint tikslą išvengti būsimo ir galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo.

22. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojamas, todėl taikyti šias priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu, pavyzdžiui, turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan. Šis nesąžiningais laikomų asmens veiksmų sąrašas nėra ir negali būti baigtinis. Be to, sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021; 2022 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-149-912/2022; 2024 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-64-577/2024; 2024 m. vasario 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-98-464/2024; kt.).

23. Nagrinėjamu atveju jokių konkrečių duomenų (įrodymų), kad atsakovė turimą turtą perleido, perleidžia ar ketina perleisti tretiesiems asmenis, sudaro kitus sandorius, apsunkinančius šį turtą naujomis prievolėmis ir pan., apeliantė į bylą nepateikė.

24. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Kadangi kitokių atsakovės nesąžiningumą bei galimą siekį išvengti atsakovei nepalankaus sprendimo vykdymo patvirtinančių argumentų ir įrodymų apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis), o net ir bloga atsakovės finansinė padėtis bei didelė ieškinio suma pagal aktualią teismų praktiką nepagrindžia antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo. Be to, vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Todėl takyti byloje laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1187-516/2020; 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2-933/2025; kt.).

25. Pažymėtina, kad faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovės elgesiu tiek iki sutartiniuose, tiek sutartiniuose santykiuose, bus nagrinėjamos ir vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepakanka vien ieškovės vertinimo, kad atsakovės atitinkami veiksmai pagrindžia atsakovės nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-78-912/2024).

26. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsisakydamas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias šių priemonių taikymą, ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas