- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- e2-1187-516/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01030-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- L. T., A. S., S. M.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Projektavimo ir restauravimo institutas“, V. M.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.8Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo L. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo L. T. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-1234-864/2020 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Projektavimo ir restauravimo institutas“ ir V. M. ieškinį atsakovams L. T., A. S., S. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir valdybos nutarimų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo nereiškiantis savarankiškų reikalavimų M. T., ir atsakovo L. T. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Projektavimo ir restauravimo institutas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pateiktu teismui priešieškiniu atsakovas L. T. (toliau ir atsakovas) prašė: 1) priteisti jam iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Projektavimo ir restauravimo institutas“ (toliau ir ieškovė) 28 089,25 Eur skolą ir 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti ieškovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, o jų esant nepakankamai, pinigines lėšas 28 089,25 Eur sumai, esančias pas ieškovę ar trečiuosius asmenis; 3) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad jo reikalavimas byloje yra pagrįstas, o priešieškinio teikimo dienai ieškovės finansinė padėtis nėra žinoma, todėl egzistuoja reali grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi atsakovo L. T. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ netenkino.
4. Teismas, preliminariai įvertinęs priešieškinio reikalavimų pobūdį, jo faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog priešieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
5. Pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų daryti išvadą, jog ieškinio suma ieškovei yra didelė, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys nebeįmanomas. Atsakovas nepateikė teismui ir jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių realius ieškovės ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir (ar) atlikti kitokius panašius veiksmus, iš kurių galima būtų padaryti išvadą, kad ji siekia apsunkinti galimą išieškojimą, vykdant būsimą teismo sprendimą. Taigi, vien tai, kad ieškovė dalyvauja teisminiuose ginčuose dėl skolų priteisimo, yra tik prielaida apie blogėjančią ieškovės finansinę padėtį ir nėra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
6. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė vienos iš laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinų sąlygų, t. y. galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas L. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį ir atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Nesutinka su teismo išvada, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų daryti išvadą, jog ieškinio suma ieškovei yra didelė. Pati UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ civilinėje byloje pripažįsta esanti sunkios finansinės būklės, prieš bendrovę pradėtos teisminės bylos dėl skolų išieškojimo, o viešuose registruose nėra aktualių bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų. Pirmosios instancijos teismas neatliko ieškovės finansinės būklės vertinimo.
7.2. Šiuo metu prieš ieškovę jau pradėtos civilinės bylos dėl skolų priteisimo pagal kreditorių UAB „Opus optimum“, VŠĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba ir Przedsiebiorstwo Specjalistyczne TEATR M. G. ieškinius dėl daugiau nei 22 tūkst. eurų bendros skolos priteisimo, todėl priešieškinio reikalavimas dėl 28 089,25 Eur dydžio skolos priteisimo iš ieškovės turi būti laikomas didelės vertės reikalavimu. Egzistuojanti aiški ir pagrįsta rizika, kad L. T. 28 089,25 Eur dydžio reikalavimo įvykdymas gali būti apsunkintas.
7.3. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą atsižvelgti į viešai prieinamą informaciją, kad skolininkas UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ nėra pateikęs aktualios informacijos apie bendrovės finansinę būklę Juridinių asmenų registrui, todėl apeliantas neturėjo galimybės patikrinti aktualių skolininko metinės finansinės atskaitomybės dokumentų.
Atsiliepimas
8. Ieškovai UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ ir V. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Atsakovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė objektyvių faktinių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę galimo teismo sprendimo įvykdymui, nepritaikius tokių priemonių. Atsakovas savo prašyme taip ir nenurodė, kaip konkrečiai pasunkėtų būsimo teismo sprendimo įvykdymas, kokia grėsmė jo įvykdymui kyla.
8.2. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad priešieškinio reikalavimo suma ieškovei yra didelė suma ir kad dėl to galėtų būti preziumuojama teismo sprendimo, jei jis būtų palankus atsakovui, neįvykdymo rizika. Ieškovė pabrėžia, kad ši suma bendrovei nėra didelė. Atsakovas atskirajame skunde sąmoningai pateikia netinkamą ieškovų argumentų interpretaciją, tokiu būdu siekia suklaidinti teismą. Ieškovų patikslintame ieškinyje nurodyta informacija apie 2019 m. kovo mėnesį bendrovės vadovybės pasikeitimo metu bendrovės turėtas skolas yra teisinga, tačiau bendrovės finansinė situacija 2019 m. kovo mėnesį neturi reikšmės nagrinėjant atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi tokio prašymo nagrinėjimui svarbi aktuali ieškovės finansinė padėtis. Ieškovė turi nekilnojamojo turto, kurio vertė yra ženkliai didesnė už priešieškiniu pareikštą reikalavimą.
8.3. Visos prieš ieškovę 2019 metų pradžioje iškeltos civilinės bylos dėl skolų priteisimo užbaigtos taikos sutartimis, kurių sąlygos yra tinkamai vykdomos arba jau įvykdytos. Šiuo metu prieš ieškovę nėra pradėta jokių kitų bylų dėl finansinių reikalavimų priteisimo. Ieškovė yra pateikusi ieškinius prieš atsakovą ir jo šeimos narių valdomas bendroves dėl 273 264,67 Eur skolos priteisimo.
8.4. Atsakovo argumentas dėl ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimo viešam registrui neturi jokios reikšmės nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Be to, ieškovė iki šiol aktualių finansinės atskaitomybės duomenų į registrą nėra pateikusi tik dėl netinkamo bendrovės finansinės atskaitomybės vedimo dar tuomet, kai bendrovė buvo valdoma atsakovo.
8.5. Byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės nesąžiningus veiksmus, ketinimus perleisti ar slėpti turimą turtą, todėl ieškovės turto arešto nustatymas būtų neproporcingas ir nepagrįstai ribotų jos teises ir teisėtus interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. neegzistuojant bent vienai iš jų negalimas šių priemonių taikymas. Pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla ieškinį (šiuo atveju priešieškinį) pareiškiančiam asmeniui, o teismui – kiekvienu konkrečiu atveju tinkamai atlikti minėtų sąlygų teisinį įvertinimą.
12. Pirmosios instancijos teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė atsakovui neįrodžius grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, pasisako tik dėl šios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
13. Apeliantas skunde nurodo, kad prieš ieškovę pradėtos civilinės bylos dėl daugiau nei 22 000 Eur bendros skolos priteisimo, pati ieškovė pripažįsta esanti sunkios finansinės būklės, o viešuose registruose nėra aktualių bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl priešieškinio reikalavimas dėl 28 089,25 Eur dydžio skolos priteisimo iš ieškovės turi būti laikomas didelės vertės reikalavimu.
14. Aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui (šiuo atveju ieškovei) yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019; 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).
15. Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra siejama su atsakovo (šiuo atveju ieškovės) elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie priešingos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).
16. Nagrinėjamu atveju apeliantas grėsmę teismo sprendimo įvykdymui iš esmės grindė didele priešieškinio suma ir, jo vertinimu, prasta ieškovės finansine padėtimi. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį siejant vien su priešieškinio sumos ieškovei dydžiu, kurį nurodo pats apeliantas, turto areštą būtų galima taikyti visose bylose, kuriose reiškiamas didelės sumos reikalavimas, tačiau tokia situacija akivaizdžiai neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinio procesinio instituto, paskirties – užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, t. y. pašalinti galimą jo neįvykdymo riziką.
17. Taigi, tokia aplinkybė, kaip didelė priešieškinio suma ieškovei, galėtų būti vertinama tik kaip papildoma, esant ieškovės nesąžiningumo įrodymų. Priešieškinio sumos kriterijus yra reikšmingas tik pateikus duomenų apie tai, kokius su sąžiningu elgesiu nesuderinamus veiksmus atliko, atlieka ar dar gali atlikti ieškovė. Tokios aplinkybės, kaip ieškovės sunki finansinė padėtis, pačios savaime, nesuponuoja poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti – tai visiškai skirtingos situacijos. Tik esant antrai situacijai prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Tuo atveju, jeigu priešieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-105-196/2019).
18. Tokios apelianto įvardytos aplinkybės, kaip aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimas, prieš ieškovę iškeltų bylų skaičius, neįrodo ieškovės veiksmų, nukreiptų į jos turto masės (vertės) sumažinimą ar slėpimą, turint tikslą išvengti būsimo šioje byloje teismo sprendimo įvykdymo. Jokių konkrečių duomenų, kad ieškovė turėjo turtą, kurį perleido, perleidžia ar ketina perleisti tretiesiems asmenis, sudaro sandorius, apsunkinančius šį turtą naujomis prievolėmis ir pan., apeliantas į bylą nepateikė.
19. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Kadangi kitokių ieškovės nesąžiningumą bei galimą siekį išvengti ieškovei nepalankaus sprendimo vykdymo, patvirtinančių argumentų ir įrodymų apeliantas nepateikė (CPK 178 straipsnis), o net ir bloga ieškovės finansinė padėtis bei didelė ieškinio suma pagal aktualią teismų praktiką, nepagrindžia antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.
20. Atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą ieškovai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas šio prašymo netenkina, kadangi kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.