Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Danutės Brazdeikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenamąją vietą deklaruojanti ir faktiškai gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), išsituokusi, nedirbanti, teista:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, jai paskirta 32 MGL (1600 EUR) dydžio bauda bei baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams; 2) turto konfiskavimas, išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, jai paskirta 45 parų arešto bausmė bei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, jai paskirta 25 parų areštu bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu: 1) tęsti darbą; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi bei 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 5 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu bei 72 straipsnio 5 dalimi paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant į valstybės biudžetą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą,

kaltinama nusikalstamų veikų, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje bei 243 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. G. 2024 m. kovo 23 d., 10.49 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Nissan „Micra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,30 neblaivumą. Padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

L. G. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent – ji, žinodama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu yra pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 5 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 14 d., ir šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminas nėra pasibaigęs, būdama 2022 m. balandžio 28 d. pasirašytinai susipažinusi su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę pasekmėmis, 2024 m. kovo 23 d., apie 10.49 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti neblaiviems asmenims, būdama neblaivi, kai nustatytas 2,30 promilės girtumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vairuodama automobilį Nissan „Micra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tyčia, piktybiškai nevykdė minėtos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

Padarė nusikalstamą veiką - baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

Ikiteisminiame tyrime 2024 m. kovo 25 d. įtariamąja apklausta L. G. savo kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2024 m. kovo 22 d., po pietų mirė jos šuo, kuris kartu su ja gyveno 15 metų. Dėl šios nelaimės jai buvo labai liūdna ir patyrė daug streso, todėl nusprendė nusipirkti alkoholio. Nuėjusi į parduotuvę, nusipirko brendžio butelį – 0.5 l. talpos. Namuose gėrė viena, išgėrė daugiau nei pusę butelio brendžio ir nuėjo miegoti. 2024 m. kovo 23 d. atsikėlė ryte, apie 9.00 val. ir išgėrė likusį brendį. Išgėrusi nusprendė dar nusipirkti brendžio, todėl, apie 10.00 val., sėdo į dukros automobilį „Nissan Micra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo kieme (duomenys neskelbtini), nes dukra išvykusi į užsienį nuo 2023 metų gruodžio mėnesio, todėl automobilis stovėjo jos namo kieme. Sėdo už vairo žinodama, kad buvo neblaivi, bet mąstė pakankamai adekvačiai, todėl tikėjosi, kad sėkmingai nuvažiuos į parduotuvę ir sėkmingai grįš namo. Tačiau tik sėdus už vairo, pradėjus važiuoti, maždaug už 10 metrų padarė eismo įvykį. Ji, išvažiavusi iš šalutinio kelio, nepastebėjo pagrindine gatve važiuojančio automobilio ir taip įvyko eismo įvykis. Atvyko pareigūnai, ji jiems iš karto prisipažino, kad vartojo alkoholį, tačiau nesitikėjo, kad bus virš 2 promilių neblaivumas. Galvos traumų neturėjo, psichiatrinėje negulėjusi, (duomenys neskelbtini) prieš 4 mėnesius gydėsi nuo (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 73-76).

Papildomai apklausta 2024 m. balandžio 5 d. patvirtino duotus parodymus, dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 156-158).

Motyvuojamoji dalis

Be L. G. prisipažinimo, jos padarytas nusikalstamas veikas patvirtina kiti baudžiamosios bylos duomenys:

Ikiteisminiame tyrime 2024 m. kovo 26 d. liudytoja apklausta B. M. - G. parodė, kad 2024 m. kovo 23 d., apie 10.00 val. išvažiavo su dukra iš namų, esančių asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, vežė dukrą į muzikos mokyklą, kuri yra (duomenys neskelbtini). Važiavo su vyrui priklausančiu automobiliu „Volkswagen Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, pagrindiniu keliu ir ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kiemo (šalutinės gatvės) į pagrindinę gatvę staiga išvažiavo automobilis „Nissan Micra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į jos vairuojamo automobilio dešinės pusės priekinį sparną. Smūgis nebuvo labai didelis, bet išsigando. Sėdint automobilyje matė, kaip minėto automobilio vairuotoja, įjungusi atbulinį bėgį, bandė važiuoti atgal į kiemus. Tuomet ji išlipo iš automobilio, „Nissan Micra“ vairuotoja sustabdė automobilį ir taip pat išlipo. Pastaroji atsiprašė, buvo kažkokia pasimetusi ir ji nusprendė skambinti policijai. Iš kažkur atsirado kažkoks vyras, kuris „Nissan Micra“ vairuotojai pasakė, kad negalima atsitraukti iš įvykio vietos bei jai pasakė, kad „Nissan Micra“ vairuotoja yra neblaivi. Jau paskambinusi pareigūnams, pati pastebėjo, kad moteris, vairavusi minėtą automobilį elgiasi neadekvačiai, kalbėjo nerišliai, įtarė, kad vairuotoja neblaivi. „Nissan Micra“ vairuotoja nuolatos kartojo žodį „atsiprašau“. Netrukus atvyko pareigūnai ir viską įformino. Pareigūnai jai pasakė, kad „Nissan Micra“ vairuotoja įpūtė virš 2 promilių ir, kad neturi teisės vairuoti. Pareigūnai paaiškino ką daryti ir paleido ją, tačiau jos automobilis neužsivedė, todėl samdė tralą, kad nutemptų automobilį iki namų (el. b. l. 97-100).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio M. K. 2024 m. kovo 23 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2024 m. kovo 23 d., 10.22 val., iš Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gautas pranešimas, kad „pranešėja teigia, kad susidūrė pranešėjos „Volkswagen Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Nissan Micra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pranešėja teigia, kad automobilis „Nissan Micra“ keistai atrodo, galimai apsvaigusi, laukia policijos vietoje“. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko abu eismo įvykio dalyviai, automobilio „Nissan Micra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoja L. G. ir automobilio „Volkswagen Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoja B. M. – G. Pradėjus bendrauti su eismo dalyviais, pajuto stiprų alkoholio kvapą, sklindantį nuo L. G., kuriai buvo patikrintas blaivumas: pirmo pūtimo metu tikrinimo rezultatas 10.49 val. – 2.35 promilės, antrojo pūtimo rezultatas 11.05 val. – 2.30 promilės girtumas. Tikrinimo metu L. G. jiems pasakojo, jog buvo išgėrusi, turėjo brendžio likučių, kuriuos pabaigė ir važiavo į parduotuvę nusipirkti dar, jautėsi neapsvaigusi, galinti vairuoti, todėl sėdo prie vairo, nepastebėjo važiuojančio „Volkswagen Touran“ automobilio, kadangi jai trukdė matomumą stovinčios transporto priemonės prie kelio. B. M.-G. paaiškino, jog važiavo pagrindiniu keliu, (duomenys neskelbtini), ir staiga iš išvažiavimo iš kiemo išvažiavo „Nissan Micra“ automobilis, todėl nespėjo sustabdyti ir išvengti eismo įvykio. Jai buvo patikrintas blaivumas, tikrinimo rezultatas nustatytos 0.00 promilės. Po smūgio abu eismo dalyviai jautėsi gerai, medikų pagalbos nereikėjo, forminant eismo įvykį, tikrinant asmenis „Polis II“ naršyklėje, buvo pastebėta, jog L. G. 2020 m. buvo praradusi teisę vairuoti dėl vairavimo išgėrus, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Buvo iškviesta įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išgabenti „Nissan Micra“ automobilį į saugojimo aikštelę, L. G. buvo įteiktas šaukimas atvykti į policiją (el. b. l. 12).

Iš 2024 m. kovo 23 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad L. G. nustatytas šis girtumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Atliktas neblaivumo patikrinimas „Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB-0220“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu apie 10.49 val., nustatytos 2,35 promilės, o antro tikrinimo metu – apie 11.05 val., 2,30 promilės (el. b. l. 13).

Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2023 m. lapkričio 22 d. patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad alkotesterio „Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0220“ patikros sertifikatas galioja iki 2024 m. gegužės 21 d. (el. b. l. 18-20).

„Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB-0220“ duomenimis L. G. 2023 m. lapkričio 22 d., 10.49 val. nustatytos 2,35 promilės, o antro tikrinimo metu – apie 11.05 val., 2,30 promilės (el. b. l. 18-20).

Priverstinio transporto priemonės 2024 m. kovo 23 d. nuvežimo (paėmimo) akte nurodoma, kad apžiūrėta transporto priemonė „Nissan Micra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadintas variklio dangtis, priekinis bamperis, dešinės pusės priekinis sparnas (el. b. l. 14).

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. balandžio 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) gauta informacija apie tai, kad L. G. nuo 2022 m. balandžio 20 d. yra įtraukta į Asmenų, kuriems paskirtos kitos baudžiamosios atsakomybės priemonės, duomenų registrą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendį, jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus. 2022 m. balandžio 28 d. L. G. pasirašytinai supažindinta su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę pasekmėmis. Pridėtas su nuosprendžio vykdymu susijęs dokumentas – 2022 m. balandžio 28 d. individualios probuojamojo priežiūros planas Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 113-132).

Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo L. G. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta bausmė – 45 parų areštas; ji pripažinta kalta padariusi baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir jai paskirta bausmė – 25 parų areštas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos jas apimant, griežtesne 45 parų arešto bausme apimant švelnesnę 25 parų arešto bausmę, ir L. G. skirta subendrinta bausmė – 45 parų areštas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. G. paskirta galutinė bausmė – 30 parų areštas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidėtas arešto bausmės vykdymas 1 metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, L. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jos į valstybės biudžetą konfiskuotino turto automobilio „Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1200 EUR (el. b. l. 180-189).

Ikiteisminiame tyrime surinkti ir šiame baudžiamajame įsakyme aptarti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu nėra pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų loginę grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad L. G. kaltė padarius jai inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Visi šie anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines L. G. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad L. G., 2024 m. kovo 23 d., 10.49 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Nissan Micra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,30 neblaivumą. Minėtos, teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamosios L. G. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jos kaltė įrodyta visiškai. Veika kvalifikuota teisingai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, kvalifikavimo.

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, Nr. 2K-254-511/2018, Nr. 2K-201-895/2020, Nr. 2K-45-942/2021).Taigi, vengimas BK 243 straipsnio prasme pagal formuojamą teismų praktiką turi pasižymėti tam tikru piktybiškumu ir (arba) sistemiškumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų suponuoti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad L. G. kaltė padarius jai inkriminuotą ir BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, visiškai įrodyta.

Kaltinamoji L. G. savo kaltės neneigė ir patvirtino, kad jai inkriminuotu laiku ir vietoje, – 2024 m. kovo 23 d. apie 10.49 val., (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, vairavo automobilį „Nissan Micra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Taigi, tokiais veiksmais pastaroji nesilaikė jai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 5 metus ir tokiu būdu vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Šie kaltinamosios parodymai iš esmės atitinka kitus byloje surinktus ir teismo įrodymais pripažintus duomenis bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo L. G. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta bausmė – 45 parų areštas; ji pripažinta kalta padariusi baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir jai paskirta bausmė – 25 parų areštas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos jas apimant, griežtesne 45 parų arešto bausme apimant švelnesnę 25 parų arešto bausmę, ir L. G. skirta subendrinta bausmė – 45 parų areštas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. G. paskirta galutinė bausmė – 30 parų areštas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidėtas arešto bausmės vykdymas 1 metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, L. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jos į valstybės biudžetą konfiskuotino turto automobilio „Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1200 EUR.

Taip pat byloje nustatyta, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. balandžio 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) gauta informacija apie tai, kad L. G. nuo 2022 m. balandžio 20 d. yra įtraukta į Asmenų, kuriems paskirtos kitos baudžiamosios atsakomybės priemonės, duomenų registrą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendį, jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus. 2022 m. balandžio 28 d. L. G. pasirašytinai supažindinta su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę pasekmėmis. Pridėtas su nuosprendžio vykdymu susijęs dokumentas – 2022 m. balandžio 28 d. individualios probuojamojo priežiūros planas Nr. (duomenys neskelbtini).

Anksčiau išvardinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog L. G. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji L. G. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – areštu, jos dydžiu, bei kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais.

Dėl skirtinos bausmės

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 243 straipsnio sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas.

Teismas, skirdamas bausmę L. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

L. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 281¹ straipsnio 1 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, BK 243 straipsnis). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, pastaroji teista už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus transporto eismo saugumui, tačiau administracine tvarka nebausta. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše nurodyta, kad pastaroji nedirba. L. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę laikytina tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o pastarosios baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės: 1) nusikalstamą veiką numatytą BK 243 straipsnyje, padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), 2) nusikalstamas veikas padarė būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės prašomą bausmės rūšį – areštą. Prokurorės pasiūlyta 45 parų arešto bausmė už nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje bei 15 parų arešto bausmė už nusikalstamą veiką numatytą BK 243 straipsnyje, atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo vertinimu, kaltinamajai skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui, kad ji ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės subendrintinos apėmimo būdu – griežtesne bausme 45 parų areštu apimant švelnesnę bausmę 15 parų areštą ir L. G. skirtina subendrinta 45 parų arešto bausmė.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina 30 parų arešto bausmė.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl teismas mano esant tikslinga L. G. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Teismas įvertina tai, kad L. G. iškvepiamame ore nustatytas alkoholio kiekis – 2,30 promilės alkoholio beveik šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,50 promilės). Taigi, L. G. nustatytinas skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemonės terminas – 5 (penki) metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 25 d., t. y. nuo dienos, kai L. G. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijoje nurodyta, kad automobilio „Nissan Micra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas – E. G. (el. b. l. 59-60).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų išrašo matyti, kad 2024 metų kovo mėnesį automobilio „Nissan Micra“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM – 1 170 EUR (el. b. l. 59-60).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajai L. G., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad ji, įvykio metu būdama neblaivi, vairavo automobilį Nissan Micra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį trečiajam asmeniui – E. G. Šią aplinkybę patvirtina VĮ „Regitra“ duomenys (el. b. l. 59- 60). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minima transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad ji objektyviai priklauso trečiajam asmeniui ir byloje nėra duomenų apie tai, kad trečiasis asmuo būtų žinojęs apie tai, kad kaltinamoji, būdamas neblaivi, vairuoja jam priklausančią transporto priemonę, svarstytinas klausimas dėl šios transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamosios, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamosios L. G. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo L. G. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamoji panaudojo transporto priemonę darydama tyčinę nusikalstamą veiką. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvos Respublikoje nustatymo akto matyti, kad išieškotina transporto priemonės vertė siekia 1 170,00 EUR.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvos Respublikoje sisteminanti duomenų bazė VšĮ „Emprekis“, kurioje aktualaus automobilio kaina nustatyta 1 170,00 EUR, neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamosios.

Dėl kardomosios priemonės.

Ikiteisminiame tyrime Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos 2024 m. kovo 25 d. nutarimais L. G. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas (el. b. l. 81-84; 89-92), paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

L. G., pripažinti kaltą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir skirti jai 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės subendrintos apėmimo būdu – griežtesne bausme 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu apimant švelnesnę bausmę 15 (penkiolikos) parų areštą ir L. G. skirtina subendrinta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. G. skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistosios atvykimo į pataisos įstaigą atlikti bausmės dienos ar sulaikymo vykdant įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos (paieškos atveju).

Paskirti L. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę bei 5 (penkiems) metams uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 25 d.

Paskirti L. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti Valstybės naudai automobilio „Nissan Micra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1 170,00 EUR (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt eurų).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintinos.

Išaiškinti L. G., kad automobilio vertę atitinkanti pinigų suma mokama į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Laiku nesumokėjus nurodytos sumos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentą, patvirtinantį įmokos sumokėjimą, būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2) L. G. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimą (Panevėžys, Puzino g. 12) atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu 8 45 57 85 43 arba telefonu 8 45 584970;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės data;

4) nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.