Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. A. skundą dėl antstolio veiksmų, antstolė B. T., suinteresuoti asmenys asociacija LATGA, A. Š., R. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė B. T. 2022 m. gegužės 9 d. priėmė patvarkymą dėl skundo, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir perdavė skundą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Antstolė nurodo, kad pareiškėjo skundas nėra pagrįstas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta antstolio teisė pradėjus priverstinio išieškojimo veiksmus įpareigoti skolininką atlikti tam tikrus veiksmus. Pažymėjo, kad įpareigojimas atlikti paveldėto nekilnojamojo daikto teisinę registraciją VĮ „Registrų centras“ nėra betikslis, šis veiksmas užtikrintų sklandų, ekonomišką bei operatyvų skolų išieškojimą iš paveldėto turto. Jokia imperatyvi teisės norma nedraudžia antstoliui įpareigoti skolininką atlikti paveldėto turto tinkamą teisinę registraciją, juo labiau, kad vykdymo proceso metu surinkti duomenys patvirtina faktą, jog skolininkas daugiau nei prieš penkerius metus išreiškė savo valią priimti testamentu jam paliktą turtą, tačiau daugiau jokių aktyvių veiksmų nesiima, tikėtina siekdamas nuslėpti nuo savo kreditorių aplinkybę apie faktiškai valdomą paveldėtą nekilnojamąjį turtą, iš kurio būtų galima tenkinti kreditorių reikalavimus. Nors skolininkas deklaratyviai nurodo, kad antstolė priimdama skundžiamą patvarkymą nesilaikė kasacinio teismo praktikos, tačiau tokie pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės, kadangi pareiškėjo 2022 m. balandžio 29 d. skunde pateikiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika neturi nieko bendro su antstolės skundžiamų veiksmų teisėtumo vertinimu. Be to, antstolio reikalavimo nevykdymas pats savaime teisinių pasekmių nesukelia. Tik teismui suteikta teisė vertinti ar yra pagrindas skirti baudą už antstolio reikalavimo nevykdymą ar tokio pagrindo nėra. Antstolė mano, kad pareiškėjas dar 2017 m. vasario 22 d. priėmęs jam mirusio tėvo R. A. testamentu paliktą nekilnojamąjį daiktą - butą su rūsiu, kurio bendras plotas 49,39 kv. m, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau vengdamas viešajame registre išviešinant savo nuosavybės teises į šį paveldėtą nekilnojamąjį daiktą - neabejotinai apsunkina išieškojimo galimybes, tokiais savo veiksmais (neveikimu) pažeisdamas teisėtus išieškotojų interesus ir pagrįstus lūkesčius į operatyvų ir efektyvų skolų išieškojimo procesą. Skolininkui priėmus palikimą, tačiau vengiant įregistruoti viešajame registre savo nuosavybės teisės į paveldėtą turtą, antstolis turi teisę įpareigoti skolininką atlikti paveldėto turto teisinę registraciją; pasiūlyti išieškotojui kreiptis į teismą su netiesioginiu ieškiniu, kad teismas leistų paveldėto turto įregistravimą už skolininką atlikti išieškotojui; pradėti daiktinės teisės priverstinį realizavimą vykdymo procese. Kurį iš išvardintų skolos išieškojimo būdų taikyti konkrečiu atveju sprendžia antstolis, o ne skolininkas. Šiuo atveju, antstolė siekdama išvengti bet kokių ginčų ateityje dėl turto priklausomumo, siekdama užtikrinti vykdymo proceso operatyvumą bei ekonomiškumą, o taip pat turėdama tikslą nuosavybės teisės įregistravimo viešajame registre klausimą išspręsti ne teismine tvarka - pagrįstai ir visiškai teisėtai priėmė skundžiamą patvarkymą, kuris niekaip nepažeidžia pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimo į pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas dėl antstolio veiksmų tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės B. T. žinioje yra trys vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo iš skolininko J. A.: 1) vykdomoji byla Nr. Nr. 0005/21/00874, pradėta vykdyti pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 22 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-3756-911/2020 dėl 6 486,32 Eur skolos išieškojimo išieškotojos asociacijos LATGA naudai; 2) vykdomoji byla Nr. 0005/22/00430, pradėta vykdyti pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2022 m. kovo 1 d. nutarimą Nr. 10E-450 dėl 216,40 Eur skolos išieškojimo išieškotojo A. Š. naudai; 3) vykdomoji byla Nr. 0005/22/00547, pradėta vykdyti pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2021 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. 10E-69 dėl 552,90 Eur skolos išieškojimo išieškotojos R. K. naudai.

VĮ „Registrų centras“ testamentų registro duomenimis, skolininkas J. A. po tėvo R. A. mirties Klaipėdos miesto 13-ajame notaro biure (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą.

VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenimis, mirusio R. A. vardu yra registruotas nekilnojamasis daiktas - butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2022 m. balandžio 5 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuota skolininko J. A. turtinė teisė į nekilnojamąjį daiktą - butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2022 m. balandžio 12 d. priimtas skundžiamas įpareigojimas Nr. S-22-5-16642 atlikti paveldėto nekilnojamojo daikto teisinę registraciją, kuriuo skolininkas J. A. įpareigotas ne vėliau nei iki 2022 m. balandžio 29 d. atlikti paveldėto nekilnojamojo daikto - buto su rasiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją VĮ „Registrų centras“, viešajame registre išviešinant savo nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį daiktą.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 624 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. CPK 624 straipsnio 2 dalyje išvardintos priverstinio vykdymo priemonės. Kaip viena iš priverstinio vykdymo priemonių yra skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti (CPK 624 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pažymėtina, kad Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 30 punktą).

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), o paveldėjimo teisės liudijimas – tai įpėdinio teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento ir šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009, 2009-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-969/2018). Tačiau Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kol nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, įpėdinis neturi teisės disponuoti paveldėtu turtu, todėl ir išieškojimas gali būti vykdomas tik iš įpėdiniui priklausančių paveldėjimo teisių, o ne konkrečių paveldimą turtą sudarančių nekilnojamų daiktų ar teisių į juos, paveldėjimo teisės liudijimas suteikia galimybę ne tik įpėdiniui, bet ir jo kreditorių naudai išieškojimą vykdančiam antstoliui disponuoti paveldėtu turtu, tai ypač aktualu tais atvejais, kai paveldimas registruotinas turtas, nes paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra registruojamos įpėdinio nuosavybės teisės į konkretų paveldėtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-969/2018).

Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos Nr. 0005/21/00874 duomenimis pareiškėjo tėvas mirė (duomenys neskelbtini) (v.b. Nr. 0005/21/00874 l. 49). Pareiškėjas po tėvo R. A. mirties Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro notarui pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad pareiškėjas palikimą priėmė (duomenys neskelbtini) (v.b. Nr. 0005/21/00874 l. 36). Nekilnojamojo turto registro duomenimis R. A. vardu registruotas nekilnojamasis turtas- butas, esantis (duomenys neskelbtini) (v.b. Nr. 0005/21/00874 l. 37). Nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai registruojami Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnis, CK 4.253 straipsnis), taip pat registruojami juridiniai faktai, kurių vienas ir yra registruoto daikto paveldėjimas (CK 4.254 straipsnio 3 punktas). Pareiškėjas, priėmęs palikimą, iki šiol neįregistravo viešajame registre paveldėto nekilnojamojo turto savo vardu.

Pažymėtina, kad CK nuostatose privalomos nekilnojamo turto teisinės registracijos nenustatyta. Taigi, įstatymo nuostatos nenumato nekilnojamo turto savininkui pareigos išviešinti nuosavybės teisių į nekilnojamą turtą faktą viešame registre. Civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teismo sprendimų vykdymą, o būtent CPK 690 straipsnio 1 dalis, įpareigoja antstolį nustatyti skolininkui priklausančio nekilnojamo turto faktą, t. y. ar visas turtas priklauso skolininkui, kokia jo tikroji vertė, taip pat ar turtas nėra įkeistas, ar neareštuotas ir kokie nustatyti jam apribojimai. Todėl pareiškėjui nerealizavus savo teisės įregistruoti paveldėtą turtą savo vardu, nėra galimybės nukreipti išieškojimą į atsakovo paveldėtą turtą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog tais atvejais, kai palikimą priėmęs įpėdinis, siekdamas apsunkinti kreditorių reikalavimų vykdymo iš paveldėto turto procesą, vengia kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kreditorius ar išieškojimą vykdantis antstolis turi teisę kreiptis į teismą dėl skolininko įpareigojimo per teismo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 straipsnis) ir įregistruoti paveldėtą registruotiną turtą savo vardu. Be to, įpėdiniui įgyvendinant savo paveldėjimo teises (arba jų neįgyvendinant) tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeidžia ir varžo kitų asmenų, šiuo atveju kreditorių, teises, esant kitoms įstatymo nustatytoms sąlygoms, gali kilti civilinė atsakomybė už piktnaudžiavimą teise (CK 1.137 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-969/2018, 27 punktas).

Atsižvelgiant į išdėstytas alinkybes, esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei Kasacinio teismo išaiškinimams, darytina išvada, kad antstolė neturėjo teisės pareiškėjo įpareigoti įregistruoti paveldėtą turtą savo vardu, nes toks klausimas sprendžiamas teisme.

Viena vertus, sutiktina su antstolės argumentu, jog įpareigojimas pats savaime pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, tačiau kita vertus, pareiškėjui neįvykdžius įpareigojimo, antstolė galėtų kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo už antstolės reikalavimų nevykdymą. Būtent tokios pasekmės, be kita ko, antstolės įpareigojime ir buvo nurodytos, t.y. jog neįvykdžius įpareigojimo antstolė spręs klausimą dėl kreipimosi į teismą, prašant skolininkui skirti trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo dieną. Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams neigiamas finansinio pobūdžio pasekmes.

Skolininkui vengiant įregistruoti paveldėtą turtą savo vardu, remiantis aukščiau paminėtais Kasacinio teismo išaiškinimais, kreditorius ar išieškojimą vykdantis antstolis turi teisę kreiptis į teismą dėl skolininko įpareigojimo per teismo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti paveldėtą registruotiną turtą savo vardu. Todėl, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju antstolė galėjo tik pasiūlyti, o ne priimti privalomo pobūdžio reikalavimus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų tenkintinas, antstolės 2022 m. balandžio 12 d. įpareigojimas atlikti paveldėto nekilnojamojo daikto teisinę registraciją Nr. S-22-5-16642, naikintinas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 512, 513, teismas

nutaria:

pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti.

Panaikinti 2022 m. balandžio 12 d. įpareigojimą atlikti paveldėto nekilnojamojo daikto teisinę registraciją Nr. S-22-5-16642.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei B. T. vykdomąsias bylas Nr. 0005/21/00874, Nr. 0005/22/00430 ir Nr. 0005/22/00547.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.