- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- e2A-499-459/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00503-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- K. P.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Limeta“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. P. gamybinės įmonės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Limeta“ ieškinį atsakovei K. P. gamybinei įmonei dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Limeta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės K. P. gamybinės įmonės priteisti 3 141 Eur skolą, 460,92 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė su atsakove susitarė, kad pagal atsakovės užsakymą ieškovė savo jėgomis ir lėšomis atliks suspausto oro ir vakuumo sistemos montažo-derinimo darbus bei sumontuos adresu (duomenys neskelbtini), vamzdynus vakuumo siurblio ir suspausto oro kompresoriaus pajungimui už 600,00 Eur. Ieškovės atsakingi specialistai atliko atsakovės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), suspausto oro ir vakuumo sistemos montažo-derinimo darbus už 600,00 Eur, o užsakovė atliktus darbus priėmė. Tai patvirtina įmonės vadovo K. P. pasirašytas 2017 m. balandžio 26 d. medicininės aparatūros montažo-remonto aktas (F-37) Nr. 42 22104 ir 2017 m. balandžio 27 d. PVM sąskaita faktūra, serija LIM Nr. 2068431. Ieškovė ne kartą ragino atsakovę atsiskaityti už atliktus darbus, tačiau atsakovė to nepadarė ir prievolės sumokėti už atliktus darbus iki šiol neįvykdė. Be to, atsakovė iš ieškovės nupirko medicininę prekę – dantų rentgeno aparatą „Endograph DC“, kuris užsakovui buvo reikalingas odontologinio kabineto įrengimui, už 2 541,00 Eur pagal 2017 m. balandžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LIM Nr. 1106195. Atsakovės nupirktas dantų rentgeno aparatas buvo pristatytas atsakovei ir sumontuotas atsakovės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Atsakovė už nupirktą medicininę įrangą nesumokėjo iki šiol. Atsakovei buvo siųstas 2017 m. liepos 17 d. priminimas Nr. 1-0171 apmokėti visas vėluojančias sąskaitas, tačiau atsakovė savo prievolių neįvykdė ir už gautą prekę neatsiskaitė. Iš viso atsakovė skolinga ieškovei už atliktus vamzdynų montavimo darbus ir nupirktas prekes 3 141,00 Eur, kurią prašė priteisti. Remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnį prašė priteisti 460,92 Eur palūkanas, priskaičiuotas už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2019 m. gegužės 23 d., taip pat 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu prašė atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą. Nesutikdama su reikalavimu sumokėti už atliktus darbus nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje (Nr. e2A-1324-XX/2019) pagal atsakovės ieškinį UAB „Vilmedica“ dėl atsakovei parduotų nekokybiškų odontologinių įrenginių (odontologinių kėdžių), byloje atsakovė dalyvavo kaip trečiasis asmuo, UAB „Vilmedica“ yra nurodžiusi, kad ji pati pasamdė ieškovę atlikti įrangos montavimo ir instaliavimo darbus. Dėl šios priežasties ieškovės reikalavimas sumokėti už darbus yra reiškiamas ne tam atsakovui. Vakuumo sistemos ir suspausto oro sistemos darbai buvo vykdomi būtent dėl to, jog būtų galima naudoti atsakovei parduotas odontologines kėdes pagal jų paskirtį. Kadangi atsakovei parduotos odontologinės kėdės buvo nekokybiškos, jų pagal paskirtį atsakovė naudoti negalėjo, atsakovė buvo priversta nusipirkti kito gamintojo odontologines kėdes iš kito odontologinių įrenginių pardavėjo. Ieškovės darbai buvo vykdomi tuo tikslu, jog atsakovė galėtų naudotis odontologinėmis kėdėmis, kurias pardavė UAB „Vilmedica“, o odontologinėms kėdėms turint esminių trūkumų ir negalint jų naudoti pagal paskirtį, ieškovės atlikti darbai atsakovei neteko prasmės, neveikiant odontologiniams įrenginiams, atsakovė negalėjo naudotis ieškovės sumontuota sistema. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė darbų taip ir neužbaigė, vakuumo sistema ir suspausto oro sistema taip ir nebuvo sumontuota, tai patvirtina ir tai, jog ant darbų perdavimo–priėmimo akto atsakovės atstovų parašų nėra. Dėl reikalavimo sumokėti už rentgeno aparatą nurodė, kad odontologinio įrenginio ieškovė nėra pardavusi, odontologinis įrenginys atsakovei nebuvo pristatytas ir perduotas. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė, reikšdama šį reikalavimą, nepateikia jokių įrodymų, jog ji pardavė šią prekę atsakovei, t. y. ieškovė nepateikia jokių odontologinio įrenginio priėmimo–perdavimo aktų, prekės pirkimo–pardavimo sutarties. Ieškovės pateikta PVM sąskaita faktūra yra be atsakovės parašų. Ieškovė net nepateikė kokių nors susirašinėjimų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog toks odontologinis įrenginys buvo perduotas. PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodyta, kad ieškovė atsakovei neva pardavė du odontologinius įrenginius, tačiau dėl ieškinyje nepaaiškintų priežasčių reikalavimas reiškiamas tik dėl vieno odontologinio įrenginio. Pažymėjo, jog rentgeno montavimui reikalingas leidimas iš Radiologinės saugos centro, o kad gautų leidimą, įmonė, kuri parduoda ir montuoja įrangą, privalo padaryti projektą, kurį taip pat derina Radiologinės saugos centras. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, jog ji kreipėsi į Radiologinės saugos centrą, suderino tam tikrą projektą ir pan., tai tik patvirtina, jog joks odontologinis įrenginys atsakovei nebuvo parduotas. PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo – pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai, todėl išrašyta ginčo PVM sąskaita faktūra savaime neįrodo, kad pardavėjas įvykdė pareigą perduoti prekes pirkėjui, jeigu tokia aplinkybė nėra nurodyta šiame dokumente, jį pasirašant prekių gavėjui (2017 m. spalio 10 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-278/2017). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nepardavė odontologinio įrenginio atsakovei, ieškovė jokiomis priemonėmis neįrodinėja, jog toks odontologinis įrenginys atsakovei buvo parduotas, šis reikalavimas taip pat yra nepagrįstas ir neteisėtas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės 3 141 Eur prievolei įvykdyti, 460,92 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 141 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 775 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Teismo motyvai:
3.1. Nustatė, kad iš atsakovės pateiktos 2016 m. rugsėjo 9 d. prekių pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos su UAB „Vilmedica“, matyti, kad šia sutartimi ją pasirašiusios šalys susitarė dėl 2 naudotų odontologinių įrenginių pirkimo–pardavimo. Pagal sutartį UAB „Vilmedica“ buvo įsipareigojusi parduoti 2 naudotus odontologinius įrenginius, kuriuos privalėjo pristatyti ir perduoti pirkėjui pagal šalių raštu suderintą prekių pristatymo grafiką (sutarties I dalies 1 p., II dalies 1 p.). Minėtos sutarties III dalyje šalys susitarė dėl prekių kainos (1 p.), kurią sudarė tik odontologinių įrenginių kaina. Šioje sutartyje nebuvo numatyta, kad UAB „Vilmedica“, parduodama atsakovei odontologinius įrenginius, įsipareigojo atlikti vakuumo sistemos ir suspausto oro sistemų įrengimą ar sumokėti už šiuos darbus, sutartyje kaina buvo apskaičiuota tik už įrenginius, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės atsiliepimo argumentą, jog už darbus ieškovei turėtų mokėti UAB „Vilmedica“.
3.2. Nurodė, kad jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje (Nr. e2A-1324-XX/2019) pagal atsakovės ieškinį UAB „Vilmedica“ dėl atsakovei parduotų nekokybiškų odontologinių įrenginių (odontologinių kėdžių), kurioje atsakovė dalyvavo kaip trečiasis asmuo, UAB „Vilmedica“ yra nurodžiusi, kad ji pati pasamdė ieškovę atlikti įrangos montavimo ir instaliavimo darbus. Tačiau iš 2018 m. lapkričio 21 d. Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimo, kuriuo išspręstas atsakovės ir UAB „Vilmedica“ ginčas dėl nekokybiškų odontologinių įrenginių, aprašomosios dalies matyti, kad UAB „Vilmedica“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog pirkėjas (atsakovė) turėjo nutiesti vamzdynus ir įsigyti suspausto oro kompresorių bei vakuumo siurblį, tik 2017 m. balandžio 26 d. pirkėjo (K. P. gamybinės įmonės) pasitelkta įmonė UAB „Limeta“ atliko vamzdyno tiesimo darbus bei pajungė kompresorių ir vakuumo siurblį (sprendimo 4 l.). Šie rašytiniai UAB „Vilmedica“ paaiškinimai, išdėstyti procesiniuose dokumentuose, paneigia atsakovės teiginius apie tai, kad UAB „Vilmedica“ pasamdė ieškovę, kad atliktų vamzdyno tiesimo darbus atsakovei priklausančiose patalpose.
3.3. Pažymėjo, jog atsakovės atstovų veiksmai, derinant sąmatą su ieškovės darbuotojais, taip pat patvirtinta, kad sutartį su ieškove dėl darbų atlikimo sudarė atsakovė. Kad atsakovė pagal sutartį su UAB „Vilmedica“ privalėjo privesti vandens, suspausto oro ir nuotekų vamzdynus į patalpą, kur montuojami odontologiniai įrenginiai, konstatavo ir ginčą nagrinėjęs Vilniaus m. apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 21 d. sprendime, kuris yra įsiteisėjęs. Minėtu teismo sprendimu aiškinant 2016 m. rugsėjo 9 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovės sudarytą su UAB „Vilmedica“, nustatytos aplinkybės dėl atsakovės pareigos pasirūpinti vandens, suspausto oro ir nuotekų vamzdynų įrengimų, sudarytos prekių pirkimo–pardavimo sutarties turinys leidžia daryti išvadą, kad ne UAB „Vilmedica“, bet atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei už atliktus darbus.
3.4. Nurodė, kad atsakovės atstovo K. P. aiškinimu, darbai nebuvo baigti, sąmatą dėl medžiagų pasirašė kaip pritarimą būsimoms išlaidoms. Toks paaiškinimas teismo įvertintas kaip nelogiškas, kadangi pagal atliekamų darbų specifiką, darbų apimties galutinė kaina galėjo būti nustatoma tik atlikus darbus ir apskaičiavus sunaudotų medžiagų kiekį bei kt. išlaidas. Iš pateiktų dokumentų turinio, liudytojo V. J. parodymų daroma išvada, kad šie dokumentai buvo sudaryti jau baigus darbus. Pagal liudytojo V. J. parodymus, tiek projektuojant darbus (numatant vamzdynų vietą, parenkant siurblio statymo vietą), derinant sąmatą, tiek juos atliekant, dalyvavo įmonės įgalioti asmenys (įmonėje dirbęs gydytojas). Vykdant sutartį, buvo nutiesti vamzdynai per pastato visus aukštus, rūsyje pastatytas vakuumo siurblys, sistema išbandyta, montažo remonto aktas ir sąmata apie atliktus darbus, panaudotas medžiagas bei kt. išlaidas buvo sudarytas kaip vientisas dokumentas (kurio viena dalis (2-oji lapo pusė) pasirašyta atsakovės atstovo, o kita – darbų priėmimo–perdavimo dalis – nepasirašyta), atlikus visus darbus, reikalingus, kad odontologinius įrenginius būtų galima eksploatuoti. Liudytojas V. J. taip pat parodė, kad kartu su sąmata buvo pateiktas ir darbų atlikimo aktas, apie darbų pabaigą informuotas atsakovės atstovas K. P., užsakovas pretenzijų dėl atliktų darbų neturėjo. Esant liudytojo parodymais nustatytoms aplinkybėms apie darbų pabaigą, atsakovė, turėdama informaciją, jog sutartimi numatyti darbai ieškovės atlikti, turėjo pareigą organizuoti šių darbų priėmimą.
3.5. Nurodė, kad nors atsakovės atstovas 2017 m. balandžio 28 d. atliktų darbų akto nepasirašė, tačiau, kaip galima spręsti iš bylos medžiagos, liudytojo V. J. parodymų, atsakovės atstovus atliktų darbų apimtys ir kokybė tenkino, todėl teismas nusprendė, kad atsakovė darbus priėmė, nors atliktų darbų akto ir nepasirašė. Tokią išvadą teismas darė ir remdamasis teismo posėdžio metu nustatytomis aplinkybėmis, jog šiuo metu atsakovės valdomose patalpose (duomenys neskelbtini) teikiamos odontologinės paslaugos, t. y. naudojamasi ieškovės atliktų darbų rezultatu. Nors atsakovės atstovas K. P. ir nurodė, kad reikėjo perdaryti ieškovės įruoštus vamzdynus, tokių įrodymų nepateikė, kaip ir nepateikė įrodymų, jog sistema įrengta nekokybiškai. Aplinkybių, susijusių su nekokybiškais darbais, jų nebaigimu ir pan., atsakovė nenurodė ir gavusi ieškovės 2017 m. liepos 17 d. priminimą dėl sąskaitos apmokėjimo. Toks atsakovės elgesys rodo, kad iki ginčo kilimo teisme atsakovė pretenzijų dėl atliktų darbų remonto neturėjo. Pagal liudytojo V. J. parodymus sistema yra universali, pritaikyta ne tik UAB „Vilmedica“ parduotiems odontologiniams įrenginiams. Jau minėtu teismo sprendimu nustatyta, kad inžinerinės komunikacijos (suspausto oro ir nuotekų vamzdynas) IĮ K. P. gamybinės įmonės patalpose buvo įrengtos 2017 m. balandžio 26 d. (sprendimo l. 12), todėl teismas nusprendė, kad atsakovė aplinkybių, jog ieškovė nepabaigė sumontuoti sistemos, neįrodė. Faktas, kad darbų atlikimo aktas nepasirašytas, neatleidžia atsakovės nuo prievolės, kylančios iš sudarytos sutarties vykdymo, atsakovė įpareigota ieškovei sumokėti už suspausto oro ir vakuumo sistemos montažo-derinimo darbus 600 Eur.
3.6. Nurodė, kad iš pateikto elektroninio susirašinėjimo tarp ieškovės ir atsakovės medžiagos matyti, kad tarp šalių buvo vedamos derybos dėl dantų rentgeno aparato, reikalingo atsakovei, pirkimo–pardavimo. Nors rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, atsakovė, gavusi ieškovės pasiūlymą įsigyti dantų rentgeno aparatą, jokių pastabų nepateikė, vėlesni atsakovės veiksmai, gavus sąskaitą dėl apmokėjimo ir jos negrąžinant bei nepateikiant prieštaravimų dėl nepagrįstai ieškovės išrašytoje sąskaitoje faktūroje nurodomo reikalavimo sumokėti už rentgeno aparatą, kurio atsakovė pagal atstovo paaiškinimą neužsakė, rentgeno aparato pristatymo ir montavimo aplinkybės, kai, pagal liudytojo parodymus, su atsakovės atstovais buvo derinamas rentgeno aparato pristatymo laikas bei patekimas į patalpas, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė savo elgesiu patvirtino, jog ketinimų įsigyti dantų rentgeno aparatą neatsisako. Byloje nėra įrodymų, kad šalims vedant derybas ir vėliau ieškovei užsakant atsakovei reikalingą aparatą iš gamintojo, organizuojant dantų rentgeno aparato pristatymą, montavimą, ieškovė būtų informuota, kad atsakovė ketinamo įsigyti įrenginio iš ieškovės nebepirks. Atsakovė ne tik kad neinformavo apie pasikeitusius ketinimus, bet ir toliau bendradarbiavo, derindama pristatymo laiką, sudarydama galimybę ieškovo darbuotojams patekti į patalpas, kad įranga būtų sumontuota. Toks atsakovės elgesys rodo, kad atsakovė su ieškovės sąlygomis ir teiktu pasiūlymu sutiko, kad tarp šalių sutarties sąlygos dėl dantų rentgeno aparato pirkimo–pardavimo buvo suderintos.
3.7. Nurodė, kad nors pristačius dantų rentgeno aparatą nebuvo pareikalauta pirkėjo, t. y. atsakovės atstovo, parašo, patvirtinančio, jog įranga perduota, liudytojų parodymais nustatytos aplinkybės apie rentgeno aparato pristatymą, sumontavimą neleidžia abejoti, jog įrenginys buvo pristatytas atsakovei.
3.8. Nurodė, kad atsakovė, atsisakydama sumokėti už dantų rentgeno aparatą, nurodo, jog dantų rentgeno aparatą įsigijo iš kito tiekėjo, kas, anot atstovų, paneigia, kad dantų rentgeno aparatas buvo perkamas iš ieškovės. CK 6.4, 6.38, 6.158, 6.200 straipsniuose įtvirtinti reikalavimai sutarties šalims bendradarbiauti, nepažeisti šalių interesų pusiausvyros, elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai prievolės atsiradimo, vykdymo bei pasibaigimo metu. Jeigu atsakovės ketinimai dėl įrenginio įsigijimo pasikeitė, atsakovė, kaip sąžininga sutarties šalis, privalėjo ieškovę apie tai informuoti. Tačiau byloje liudytojų V. J., R. D. parodymais nustatyta, jog atsakovės atstovai derino aparato pristatymo laiką, ieškovės darbuotojams buvo sudaryta galimybė patekti į ruošiamos klinikos patalpas, kur aparatas buvo pritvirtintas prie sienos, todėl tai, kad atsakovės atstovai vėliau pakeitė nuomonę ir reikalingą įrenginį įsigijo iš kito tiekėjo, neatleidžia atsakovės nuo sutarties vykdymo.
3.9. Nurodė, kad atsakovė pateikė antstolio V. D. faktinių aplinkybių protokolą, kuriame užfiksuota įranga, buvusi atsakovei priklausančiose patalpose Rietave, įrangos demontavimo metu. Šis dokumentas, atstovų nuomone, paneigia ieškovės poziciją apie rentgeno aparato perdavimą atsakovei. Iš 2017 m. rugsėjo 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad antstolio buvo prašoma fiksuoti (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), esančių stomatologinių kėdžių būseną ir būklę, tai antstolis ir padarė, surašydamas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Taigi antstolio tikslas buvo fiksuoti ne visos įrangos, esančios (duomenys neskelbtini), būseną ir būklę, tačiau tik stomatologinių kėdžių, dėl kurių buvo kilęs ginčas su UAB „Vilmedica“, todėl tai, kad šiame dokumente nėra fiksuotas atsakovės patalpose dantų rentgeno aparatas, nepaneigia fakto, kad šis įrenginys atsakovei ieškovės buvo perduotas. Tikėtina, kad tarp šalių esant geriems santykiams, dokumentai dėl įrangos perdavimo būtų buvę įforminti vėliau, apmokius darbuotojus darbui su įranga, kaip nurodė liudytojas V. J..
Atsiliepimas
3.10. Pažymėjo, kad atsakovė atsiliepime nurodė, jog rentgeno montavimui reikalingas leidimas iš Radiologinės saugos centro, o kad gautų leidimą, įmonė, kuri parduoda ir montuoja įrangą, privalo padaryti projektą, kurį taip pat derina Radiologinės saugos centras. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, jog kreipėsi į Radiologinės saugos centrą, suderino tam tikrą projektą ir pan., tai patvirtina, jog joks odontologinis įrenginys atsakovei nebuvo parduotas. Šį argumentą teismas atmetė kaip nepagrįstą ir nurodė, kad pagal Radiacinės saugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį pareiga pranešti Radiacinės saugos centrui apie veiklą su jonizuojančiais spinduliuotės šaltiniais numatyta ne įrangos pardavėjui, bet asmeniui, planuojančiam vykdyti tokią veiklą. Taigi pareigą pasirūpinti reikiamu leidimu turėjo ne ieškovė, bet atsakovė, toks leidimas reikalingas ne įrangos pardavimui, bet veiklai su šia įranga. Kaip nurodė liudytojas V. J., pagal susitarimą projekto paruošimu gali pasirūpinti ir įrangos pardavėjas, tačiau ginčo atveju tokio susitarimo nebuvo. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta tik rentgeno aparato kaina be projekto parengimo.
3.11. Nurodė, kad atsakovė atsiliepime pažymėjo, jog PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodyta, kad ieškovė atsakovei pardavė du odontologinius įrenginius, tačiau dėl ieškinyje nepaaiškintų priežasčių reikalavimas reiškiamas tik dėl vieno odontologinio įrenginio. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad buvo pristatytas tik vienas įrenginys, kitam išrašyta kreditinė sąskaita, todėl reikalavimas reiškiamas dėl vieno dantų rentgeno aparato. Tokiu būdu atsakovės atstovo abejonės dėl galbūt neteisingos sąskaitos faktūros pašalintos.
3.12. Nurodė, kad pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą palūkanos turi būti skaičiuojamos praėjus 30 d. po datos, kai atsakovė gavo PVM sąskaitas faktūras. Nėra ginčo dėl to, kad išrašytas sąskaitas atsakovė gavo, ieškovė, skaičiuodama palūkanas, į minėtas įstatymo nuostatas atsižvelgė, ieškovės apskaičiuotos palūkanos už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2019 m. gegužės 23 d., t. y. 460,92 Eur, taip pat palūkanos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu atsakovė K. P. gamybinė įmonė (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir dėl 2 541,00 Eur skolos priteisimo bei 371,47 Eur 8 proc. metinių palūkanų ieškovės ieškinį atsakovei atmesti ir atitinkamai perskirstyti šalims priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Nurodo, kad PVM sąskaita faktūra nėra besąlygiškas įrodymas, kuris patvirtintų, jog prekės buvo parduotos ir perduotos pirkėjui. Ieškovės sąskaitoje yra nurodytos ir kitos prekės, kurias neva įsigijo atsakovė, tačiau dėl jų jokių reikalavimų šioje byloje nepareiškė ir ginčo, jog jos niekada nebuvo parduotos atsakovei, nebuvo. Taigi ieškovės pozicija šioje byloje yra dviprasmiška, viena vertus, tos pačios PVM sąskaitos faktūros pagrindu įrodinėja, jog atsakovei rentgeno aparatas buvo parduotas, kita vertus, tos pačios PVM sąskaitos faktūros pagrindu neteigia, jog ir kitos nurodytos prekės PVM sąskaitoje faktūroje buvo parduotos.
4.2. Nurodo, kad susiklostė situacija, kai vienas liudytojas pats nedalyvavo prekės pristatyme, kitas liudytojas, kuris yra ieškovės darbuotojas, paliudijo, jog jis sumontavo rentgeno aparatą, tačiau nežino, kam jis buvo perduotas, dar kitas liudytojas paliudijo, jog rentgeno aparatas buvo įsigytas iš kitos įmonės ir paskutinis liudytojas nežino, kas konkrečiai buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini) esančias patalpas. Vertinant liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, reikia atsižvelgti į jų subjektyvų pobūdį. Rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. Atsakovės vertinimu, liudytojų parodymai šioje byloje yra prieštaringi ir vien jų liudijimai neturėtų būti pakankamas pagrindas konstatuoti, jog rentgeno aparatas atsakovei buvo perduotas, juo labiau, kad ginčo šioje byloje dėl K. P. ar jo darbuotojų nedalyvavimo prekių pristatyme nėra. Dėl šių priežasčių atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog liudytojų parodymais yra nustatyta, kad prekės atsakovei buvo perduotos.
4.3. Nurodo, kad iš į bylą pateiktos susirašinėjimo medžiagos matyti, jog dauguma jų yra susiję su odontologinių kėdžių įsigijimu ir jų montavimu. Tuo tarpu dėl rentgeno aparato įsigijimo vyko tik derybos, kurios niekada nesibaigė susitarimu pirkti rentgeno įrangą, jokių susirašinėjimų, kurie patvirtintų, kad rentgeno aparatas buvo perduotas atsakovei 2017 m. pavasarį, nėra. Byloje yra rašytiniai įrodymai, kad atsakovė savo el. laiškais aiškiai atsisakė įsigyti rentgeno aparatą, nėra jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovė būtų pirkusi šį rentgeno aparatą ir prašiusi jį pristatyti, ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ji prieštaravo dėl tokios atsakovės pozicijos, tačiau pirmosios instancijos teismas šių atsakovės laiškų netyrė ir nevertino ir dėl jų nieko nepasisakė, todėl pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog atsakovė niekada nepareiškė, jog ji nusprendė nepirkti rentgeno aparato iš ieškovės.
4.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos jurisprudencijos vertinant byloje pateiktus įrodymus. Teismas motyvuodamas skundžiamą sprendimą nurodo, kad jis remiasi ieškovės darbuotojų liudijimais, tačiau nevertina šių liudijimų kitų įrodymų kontekste, t. y. kitų liudytojų parodymuose, kad tokia įranga nebuvo pristatyta, bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kad dėl tokios įrangos įsigijimo nebuvo susitarta ir jos buvo atsisakyta.
4.5. Nurodo, kad rentgenologinė įranga gali būti pristatoma ir sumontuojam tik esant patvirtintam rentgenologinės įrangos priežiūros tarnybos įrangos montavimo projektui, kuriame yra nustatoma, kur ir kaip tokia įranga gali būti sumontuota. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė nurodė šią aplinkybę (nurodė, kaip ir pagal kokį projektą buvo sumontuota rentgeno įranga, kuri atsakovės buvo įsigyta), bet pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamo sprendimo motyvuose nurodė, kad pati atsakovė galėjo parengti ir patvirtinti tokį projektą. Toks motyvas turi būti vertinamas kritiškai, nes tokios įrangos įrengimo ir montavimo projektus turi teisę rengti atitinkamą licenciją turinti įmonė, o tokios licencijos atsakovė neturi.
Atsiliepimas
5. Ieškovė UAB „Limeta“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimo motyvai:
5.1. Nurodo, kad apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį tik dėl apmokėjimo už dantų rentgeno aparatą, tačiau neginčija dalies dėl apmokėjimo už darbus, taigi apeliantė sutinka, kad sprendimo dalyje dėl apmokėjimo už darbus pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų visumą bei padarė teisingas išvadas dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių įrodytinumo. Vien tai leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir padarė teisingas išvadas ir sprendimo dalyje, kurią ginčija apeliantė.
5.2. Nurodo, kad priešingai, nei nurodo apeliantė, ieškovė aplinkybę, jog rentgeno aparatas „Endograph DC“ už 2451 Eur buvo perduotas atsakovei, įrodinėjo ne tik įrodymu – PVM sąskaitos faktūros pagrindu, bet ir, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, susirašinėjimo tarp šalių dėl rentgeno aparato pirkimo–pardavimo medžiaga, įrangos įsigijimo iš gamintojo dokumentais, liudytojų parodymais.
5.3. Nurodo, kad apeliantė ginčija PVM sąskaitos faktūros kaip įrodymo vertinimą remdamasi aplinkybe, neva ieškovė tos pačios PVM sąskaitos faktūros pagrindu neteigia, jog ir kitos nurodytos prekės PVM sąskaitoje faktūroje buvo parduotos. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir pirmosios instancijos teismo išvada patvirtina, kad 2017 m. balandžio 10 d. PVM sąskaitos faktūros, serija LIM Nr. 1106195, pradinė suma buvo sumažinta išrašius kreditinę sąskaitą, ir dėl to galutinė sąskaitos suma yra 2 541,00 Eur, kuri ir patvirtina ieškinyje pareikšto reikalavimo už rentgeno aparatą sumą.
5.4. Nurodo, kad, apeliantės vertinimu, liudytojų parodymai šioje byloje prieštaringi ir vien liudijimai neturėtų būti pakankamas pagrindas konstatuoti, jog rentgeno aparatas atsakovei buvo perduotas. Tačiau, kaip teisingai motyvavo pirmosios instancijos teismas, išvada, kad rentgeno aparatas buvo pristatytas į atsakovės nurodytas patalpas (duomenys neskelbtini) ir jai perduotas, padaryta ne tik remiantis liudytojų parodymais, bet ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais (PVM sąskaita faktūra, šalių susirašinėjimo dokumentais), kuriuose aiškiai ieškovė nurodo, kad UAB „Limeta“ darbuotojai 2017 m. balandžio 10 d. sumontavo atsakovės patalpose dentalinį rentgeno aparatą ENDOGRAPH DC ir kad atsakovė vengia pasirašyti tai patvirtinančią PVM sąskaitą faktūrą, jog atsakovė įrangos priėmimo dokumentų nepasirašė ir nesumokėjo už įrangą. Atsakovės buvo prašoma sudaryti sąlygas atsiimti rentgeno aparatą, tačiau atsakovė nei grąžino rentgeno aparato, nei už jį sumokėjo. Tai patvirtina ir kaip liudytojo apklausto V. J. 2017 m. liepos 25 d. el. laiškas.
5.5. Nurodo, kad nors apeliantė teigia, jog byloje yra rašytiniai įrodymai, kad atsakovė savo el. laiškais aiškiai atsisakė įsigyti rentgeno aparatą ir kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovė niekada nepareiškė, kad ji nusprendė nepirkti rentgeno aparato iš ieškovės, yra neteisinga, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai pastebėjo ir įvertino nesąžiningą atsakovės nepripažinimą rentgeno aparato pristatymo į atsakovės nurodytas patalpas fakto ir sąmoningą neatsakymą į ieškovo pateiktus reikalavimus dėl apmokėjimo už pristatytą rentgeno aparatą arba jo grąžinimo. Atsakovės el. laiškai surašyti jau po rentgeno aparato pristatymo ir po to, kai ieškovė nebuvo įleidžiama į (duomenys neskelbtini) patalpas. Atsakovė neatsakė į UAB „Limeta“ 2017 m. liepos 25 d. raštą Nr. 1-0707 ir į el. paštu pateiktus reikalavimus, o V. J. atvykus į (duomenys neskelbtini) patalpas 2017 m. rugsėjo 7 d. jis į patalpas nebuvo įleistas.
5.6. Nurodo, kad nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs esminius prieštaravimus tarp ieškovės ir atsakovės pateiktuose įrodymuose, turėjo padaryti išvadą, jog teismui pateiktuose dokumentuose ir liudytojų įrodymuose esantys neatitikimai sudaro pagrindą abejoti šių atsakovės darbuotojų liudijimo patikimumu ir įrodomąja galia, tačiau pabrėžtina, kad jokie atsakovės darbuotojai kaip liudytojai teisme nebuvo apklausti, be to, apeliantė nenurodė jokių konkrečių neatitikimų ar prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų.
5.7. Nurodo, kad atmestini apeliantės argumentai dėl rentgeno įrangos pristatymo ir sumontavimo bei projekto parengimo kaip neva paneigiantys ieškovės poziciją, kad ji atsakovės patalpose sumontavo įrangą, kadangi Lietuvos higienos normos HN 31:2008 „Radiacinės saugos reikalavimai medicininėje rentgenodiagnostikoje“ 12 punktas aiškiai nustato pareigą atsakovei, o ne rentgeno aparato pardavėjui (ieškovei) pateikti Radiacinės saugos centrui rentgenodiagnostikos procedūrų kabineto, aplink esančių patalpų bei teritorijos planus ir projekto dalį, kurioje aprašyta, kaip bus užtikrinta radiacinė sauga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo priteista skola ieškovei už atsakovei parduotą dantų rentgeno aparatą „Endrograph DC“, pagrįstumo ir teisėtumo. Kadangi kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka nėra ginčijama, teisėjų kolegija nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), apeliacinės instancijos teismas vertina tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas dėl 2 541,00 Eur skolos už dantų rentgeno aparatą ir iš šio reikalavimo kylančių palūkanų priteisimo, teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl apeliacinio skundo dalyko
9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017 m. balandžio mėnesį ieškovė atsakovei pagal 2017 m. balandžio 10 d. sąskaitą faktūrą LIM Nr. 1106195 pardavė dantų rentgeno aparatą „Endrograph DC“ už 2 451 Eur. Neapmokėjus sąskaitos faktūros už rentgeno aparatą, atsakovei 2017 m. gegužės 26 d. pakartotinai išsiųsta PVM sąskaita faktūra už rentgeno aparatą su prašymu patvirtinti dokumentų gavimą, o 2017 m. liepos 17 d. siuntė priminimą dėl vėluojančios sąskaitos apmokėjimo. Atsakovė dokumentų gavimo nepatvirtino, sąskaitų neapmokėjo. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei skolą iš atsakovės. Atsakovė nesutikdama su ginčijamo sprendimo dalimi, pateikė apeliacinį skundą.
10. Apeliantė nurodo, kad ieškovė aplinkybę, jog rentgeno aparatas „Endograph DC“ už 2 451 Eur buvo perduotas atsakovei, įrodinėjo tik PVM sąskaitos faktūros pagrindu. Tačiau, įvertinusi byloje esančią medžiagą, teismo posėdžių garso įrašus ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus teisėjų kolegija nustatė, jog 2017 m. vasario 9 d. ieškovė pateikė elektroniniu būdu atsakovei sutarties projektą dėl rentgeno aparato ir kt. įrangos pirkimo–pardavimo, ieškovė 2017 m. vasario 15 d. įsigijo dantų rentgeno aparatą „Endograph DC“ iš gamintojo, kuris ieškovei 2017 m. kovo 20 d. buvo atgabentas pagal krovinio važtaraštį, ieškovė atsakovei išrašė 2017 m. balandžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurią elektroniniu būdu pateikė atsakovei 2017 m. balandžio 11 d., pakartotinai išsiuntė 2017 m. gegužės 26 d. Teismo posėdžio metu liudytojai V. J. ir R. D. patvirtino, kad rentgeno aparatas pristatytas į atsakovės nuomojamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Liudytojas V. J. parodė, kad rentgeno aparato pristatymas ir montavimas buvo derinamas su atsakovės įmonės atstovu.
11. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, tačiau atsakovė, gavusi ieškovės pasiūlymą įsigyti dantų rentgeno aparatą, jokių pastabų nepateikė, gavusi sąskaitą dėl apmokėjimo, sąskaitos negrąžino ir prieštaravimų nereiškė, liudytojų parodymais nustatyta, kad rentgeno pristatymo ir montavimo aplinkybės, pristatymo laikas bei patekimas į patalpas buvo derinami su atsakovės atstovais, todėl šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė savo elgesiu patvirtino, jog ketinimų įsigyti dantų rentgeno aparatą neatsisako. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovę kokiu nors būdu informavo, jog įrenginio iš ieškovės nepirks ar kad grąžino pristatytą rentgeno aparatą ieškovei. Kad rentgeno aparatas nebuvo grąžintas ieškovei, patvirtina byloje pateiktas UAB „Limeta“ 2017 m. liepos 25 d. raštas Nr. 1-0707, į kurį atsakovė nepateikė jokio atsakymo. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovės elgesys rodo, kad atsakovė su ieškovės sąlygomis ir teiktu pasiūlymu sutiko, kad tarp šalių sutarties sąlygos dėl dantų rentgeno aparato pirkimo–pardavimo buvo suderintos.
12. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien aplinkybė, kad pristačius dantų rentgeno aparatą nebuvo pareikalauta pirkėjo, t. y. atsakovės atstovo, parašo, neleidžia abejoti, jog įrenginys buvo pristatytas atsakovei, nes šį faktą patvirtina atsakovės sudaryta patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., taip pat liudytojų parodymai: liudytojas D. L. patvirtino, kad atsakovės žodiniu pavedimu į patalpas atvežtą įrangą priimdavo patalpų nuomotojas (D. L.); liudytojas V. J. nurodė, kad atsakovės atstovas K. P. davė telefono numerį, kas atidarys patalpas, tas asmuo patalpų savininkas, kuriam K. P. turėjo paskambinti, kad įleistų; rentgeno aparatas buvo pritvirtintas prie sienos atskiram kambariuke; liudytojas R. D. nurodė, kad atvykus į (duomenys neskelbtini) buvo parodyta vieta, kur stovės rentgenas, nuvežė dentalinį rentgeną „Endos“, įleido tų patalpų šeimininkas; liudytojas D. L. patvirtino, kad yra tekę atidaryti patalpas ir įleisti. Pažymėtina, kad liudytojas R. D. paliudijo, kad patalpų šeimininkas yra maždaug liudytojo amžiaus, stambaus sudėjimo vyras, todėl nekyla abejonių, kad liudytojas patalpų nuomotoją D. L. yra matęs, tai taip pat patvirtina, jog dantų rentgeno aparatas iš tiesų buvo pristatytas atsakovei į jos nurodytas nuomojamas patalpas (duomenys neskelbtini).
13. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas ir aiškindamas sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisykles padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia ieškovės teiginius, jog šalys buvo susitarusios dėl įrangos pirkimo–pardavimo, ir kad ieškovė, vykdydama šalių susitarimą, įgijo ir pristatė dantų rentgeno aparatą į atsakovės kliniką (duomenys neskelbtini), už jį atsakovė neatsiskaitė. Atsakovė privalėjo bendradarbiauti ir elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai, ir jeigu atsakovės ketinimai dėl įrenginio įsigijimo pasikeitė, atsakovė, kaip sąžininga sutarties šalis, privalėjo ieškovę apie tai informuoti, ir todėl šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl įrenginio įsigijimo iš kito tiekėjo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tai, jog atsakovė reikalingą įrenginį įsigijo iš kito tiekėjo, neatleidžia atsakovės nuo sutarties vykdymo. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantė šių pirmosios instancijos teismo motyvų net neginčija.
14. Apeliantė nurodo, kad PVM sąskaita faktūra nėra besąlyginis įrodymas, kuris patvirtintų, jog prekės buvo parduotos ir perduotos pirkėjui ir kad ieškovės sąskaitoje yra nurodytos ir kitos prekės, kurias įsigijo atsakovė, tačiau dėl jų jokių reikalavimų šioje byloje nepareikšta ir ginčo, jog jos niekada nebuvo parduotos atsakovei, nebuvo.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši apeliantės nurodyta aplinkybė buvo išsamiai išnagrinėta pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovės atstovė dėl sąskaitoje nurodytų dviejų įrenginių paaiškino, kad buvo pristatytas tik vienas įrenginys (dantų rentgeno aparatas), kitam išrašyta kreditinė sąskaita, todėl reikalavimas reiškiamas dėl vieno dantų rentgeno aparato. Tokiu būdu apeliantės abejonės dėl galbūt neteisingos sąskaitos faktūros buvo pašalintos. Taip pat pažymėtina, kad remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais – 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. tarpusavio skolų suderinimo aktais bei buhalterine ataskaita „Skolos datai 2019-05-23 EUR“ ( I t., b. l. 27–29) patvirtinama aplinkybė, kad 2017 m. balandžio 10 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 1106195 pradinė suma iš tikrųjų buvo 5 082,00 Eur (sutampa su 2017 m. balandžio 6 d. prekių pirkimo–pardavimo sutarties projekte nurodyta suma), o vėliau sąskaitos suma buvo sumažinta išrašius kreditinę sąskaitą kitai prekei – „Videograph HD“, ir dėl to galutinė sąskaitos suma yra 2 541,00 Eur, kuri ir patvirtina ieškinyje pareikšto reikalavimo už rentgeno aparatą sumą. Be to, apeliantė byloje nepateikė jokių įrodymų, kad būtų ginčijusi išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ar ją grąžinusi ieškovei, arba pati išrašiusi debetinį dokumentą, todėl tokie apeliantės atsikirtimai atmestini kaip neįrodyti.
16. Nors apeliantė nurodo, kad vertinant liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus reikia atsižvelgti į jų subjektyvų pobūdį, tačiau akcentuoja tik ieškovei palankių liudytojų parodymus. Pažymėtina, kad būtent su atsakove tam tikrais santykiais susiję liudytojai (G. B. kaip buvęs atsakovės darbuotojas ir D. L. kaip esamas atsakovei nuomojamų patalpų savininkas) negalėjo prisiminti ir paliudyti rentgeno įrangos pristatymo ir sumontavimo aplinkybių, priešingai nei kaip liudytojai apklausti V. J. ir R. D., kurių parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. UAB „Limeta“ 2017 m. birželio 7 d. el. laiškas atsakovės atstovui K. P. „Laba diena p. P., Siunčiu Jums sumontuotos radiacinės įrangos pirkimo sutarties projektą“, kuris patvirtina, kad 2017 m. birželio 7 d. rentgeno aparatas buvo pristatytas atsakovei ir sumontuotas; taip pat V. J. 2017 m. liepos 25 d. el. laiškas K. P. „Laba diena, prašau įpareigoti savo atsakingus darbuotojus, pateikti jų kontaktus, dėl demontažo rentgeno aparato (duomenys neskelbtini)“, kuris patvirtina, kad 2017 m. liepos 25 d. rentgeno aparatas buvo atsakovei priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, skirtingai nei nurodo apeliantė, rašytiniai įrodymai, kurie vertinami kaip patikimesni, patvirtina ieškovei palankius liudytojų parodymus, bet nepatvirtina apeliantės nurodytų liudijimų prieštaringumo, todėl šie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
17. Apeliantė nurodo, kad rentgenologinė įranga gali būti pristatoma ir sumontuojam tik esant patvirtintam rentgenologinės įrangos priežiūros tarnybos įrangos montavimo projektui, kuriame yra nustatoma, kur ir kaip tokia įranga gali būti sumontuota. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė nurodė šią aplinkybę (nurodė, kaip ir pagal kokį projektą buvo sumontuota rentgeno įranga, kuri atsakovės buvo įsigyta), bet pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamo sprendimo motyvuose nurodė, kad pati atsakovė galėjo parengti ir patvirtinti tokį projektą. Toks motyvas turi būti vertinamas kritiškai, nes tokios įrangos įrengimo ir montavimo projektus turi teisę rengti atitinkamą licenciją turinti įmonė, o tokios licencijos atsakovė neturi.
18. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apeliantės argumentais, kadangi remiantis byloje esančiu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu su istorija apie UAB „Limeta“ 8 punkte nurodyta, kad UAB „Limeta“ licencijuojama veikla: jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių gaminimas, naudojimas, saugojimas, priežiūra, remontas, montavimas, prekyba. Taigi turėdama licenciją ieškovė turėjo teisę pristatyti ir sumontuoti atsakovei rentgeno įrangą. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad be įrangos sumontavimo projekto ieškovė negalėjo pristatyti įrangos, todėl ši nurodoma aplinkybė atmestina kaip neįrodyta. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal Radiacinės saugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį pareiga pranešti Radiacinės saugos centrui apie veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais numatyta ne įrangos pardavėjui, bet asmeniui, planuojančiam vykdyti tokią veiklą. Todėl apeliantė nepagrįstai kvestionuoja šią pirmosios instancijos teismo išvadą remdamasi Lietuvos higienos norma HN 31:2008 „Radiacinės saugos reikalavimai medicininėje rentgenodiagnostikoje“, nes šios higienos normos 12 punktas aiškiai nustato pareigą pateikti projektą atsakovei, o ne rentgeno aparato pardavėjui (ieškovei) – juridinis ar fizinis asmuo, norintis vykdyti veiklą su rentgenodiagnostikos aparatais, prieš gaudamas licenciją, privalo pateikti Radiacinės saugos centrui rentgenodiagnostikos procedūrų kabineto, aplink esančių patalpų bei teritorijos planus ir projekto dalį, kurioje aprašyta, kaip bus užtikrinta radiacinė sauga. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad pareigą pasirūpinti reikiamu leidimu turėjo ne ieškovė, o atsakovė, ir kad toks leidimas reikalingas ne įrangos pardavimui, bet veiklai su šia įranga.
19. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos jurisprudencijos vertinant byloje pateiktus įrodymus.
20. Teisėjų kolegija nesutikdama su tokiu apeliantės argumentu nurodo, kad vertindamas nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, kadangi vertino įrodymų visetą, o ne vieną kurį nors įrodymą. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).
21. Nagrinėjamu atveju įvertinus ginčijamo teismo sprendimo turinį, matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrindė padarytas išvadas, sprendime analizavo ir įvertino ne tik procesiniuose dokumentuose, rašytiniuose dokumentuose ir šalių susirašinėjimo medžiagoje nurodytas faktines aplinkybes, bet ir šalių bei liudytojų duotus paaiškinimus, įvertinus sprendimo turinį ir apeliacinio skundo argumentus nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais. Teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, atitinka faktinius bylos duomenis bei priimtas nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė nepalankias apeliantei išvadas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas dėl skundžiamos sprendimo dalies padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad byloje ieškovės pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovė dantų rentgeno aparatą perdavė atsakovės žinion, atsakovei perėjo nuosavybės teisė į dantų rentgeno aparatą, todėl atsakovei kyla pareiga sumokėti už įrenginį.
22. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
25. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
26. Ieškovė pateikė duomenis, jog patyrė 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Šias išlaidas patvirtina 2020 m. kovo 31 d. sąskaita faktūra Nr. 563/2020, 2020 m. balandžio 29 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1107. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, priteistina ieškovei 1 331,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės K. P. gamybinės įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Limeta“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 331,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.