Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. P. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą nuspręsta panaikinti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, M. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant teisę tokią specialiąją teisę įgyti, penkeriems metams;

- turto – transporto priemonės „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 4280 Eur konfiskavimas.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės 2023 m. birželio 2 d. nutarimu iki 2023 m. gruodžio 2 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas – M. P. turimam turtui – piniginėms lėšoms, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, valiuta Eur, Nr.: (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, valiuta Eur, Nr.: (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, valiuta Eur, Nr.: (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, valiuta Eur, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė 4280 Eur, uždraudžiant disponuoti (neišieškoma suma – 200 Eur), paliktas galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. P. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. balandžio 15 d. apie 17.32 val. Alytuje, prie pastato (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW X5“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas (1,76 promilių neblaivumas).

2. Alytaus apylinkės teismas ištyręs byloje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą bei pakankamumą, konstatavo, jog nusikalstama veika M. P. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra įrodyta. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. P. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. 1,76 promilių neblaivumas. Teismas skirdamas M. P. bausmę, tiek baudžiamojo poveikio priemones, atsižvelgė į tai, kad šią nusikalstamą veiką M. P. įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, anksčiau teistas 6 kartus, teistumas neišnykęs, yra darbingo amžiaus, registruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, iš kurių du kartus nubaustas už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti ir būnant neblaiviam, į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė. Teismas sprendė, kad M. P. skirtina arešto bausmė.

3. Nuteistasis M. P. skundžia Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti iki 20 parų arešto, ir vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmestinas

6. Visų pirma, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltinimo asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas M. P. tiek bausmės rūšį, tiek jos dydį, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Apylinkės teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, dėl ko skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog M. P. parinkta bausmės rūšis bei dydis atitinka bausmės skyrimo tikslus.

7. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 1 metų bausmės.

9. Iš esmės nuteistasis savo skunde neginčija jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšies, tačiau nesutinka su jos parinktu dydžiu. Apeliantas nurodo, jog dar ikiteisminio tyrimo metu prokuroras paaiškino, jog jam prisipažinus, yra galimybė bylą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlant jam skirti 20 parų arešto bausmę arba intensyvią priežiūrą. Kadangi jį tenkino prokuroro siūloma bausmė, jis sutiko su pasiūlytomis sąlygomis. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2023 m. birželio 7 d. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas M. P. pripažinti kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir siūlė jam skirt 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. P. paskirti 20 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. baudžiamuoju įsakymu M. P. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 parų arešto bausmė. Bausmės vykdymo atidėjimo nuspręsta netaikyti. Taigi, kaip matyti iš aptartų duomenų, prokuroras išties teismui siūlė skirti švelnesnę bausmę – 30 parų arešto bausmę, taikyti BK 64¹ straipsnio bei 75 straipsnio nuostatas. Šiame kontekste, aukštesnysis teismas pažymi, kad prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam siūloma skirtina bausmė, neįpareigoja teismo surašius teismo baudžiamąjį įsakymą skirti kaltinamajam būtent prokuroro pasiūlytą bausmę. Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, ką šiuo atveju M. P., pasinaudodamas tokia teise ir padarė. Visgi, išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

10. Skundžiamu teismo nuosprendžiu, M. P. paskirta kiek švelnesnė bausmė, nei tai buvo padaryta neįsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu. Tačiau nuteistasis visgi mano, jog bausmė yra per griežta, be to, apeliantas nurodo, jog teismas nesvarstė jo prašymo, paskirtą arešto bausmę leisti atlikti savaitgaliais, tik nurodant, jog teismas to negali padaryti. Atsakant į šį apelianto skundo argumentą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad galimybė iki 45 parų arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis buvo įtvirtinta BK 49 straipsnio 5 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2019 m. liepos 5 d., tačiau šio straipsnio dalies redakcija neteko galios 2019 m. liepos 6 d., ir aktualioje Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso redakcijoje taip pat neliko galimybės paskirtą arešto bausmę atlikti poilsio dienomis, todėl toks M. P. prašymas negalėjo būti tenkinamas, atsižvelgiant į tai, jog nusikalstama veika padaryta galiojant naujai įstatymo redakcijai.

11. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog M. P. praeityje teistas šešis kartus, paskutinį kartą 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 64 straipsnio 3, 4 dalimis, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Nuteistasis bausmę atliko 2022 m. gruodžio 16 d., o praėjus vos keturiems mėnesiams, nuteistasis, kaip konstatuota skundžiamu nuosprendžiu, padarė naują nusikalstamą veiką. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, M. P. padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio nuostatas vertinama kaip nusikaltimų recidyvas. Šios aplinkybės rodo, kad M. P. iš ankstesnio savo patyrimo visiškai nepasimoko, sistemingai daro nusikalstamas veikas, pažeidinėja įstatymus. Be to, kaip ir pažymėjo žemesnysis teismas, nagrinėjamu atveju itin svarbu paminėti, kad M. P. vairuoja automobilį būdamas neblaivus jau ne pirmą kartą. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (2 t., b. l. 38–46) matyti, kad 2021 m. gegužės 29 d. M. P. vairavo automobilį pakartotinai neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,48 promilių neblaivumas. Pastebėtina, jog baudžiamoji atsakomybė kyla tuomet kai asmuo vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus ir jam nustatomas nemažesnis kaip 1,51 promilės neblaivumas. Analogiškas pažeidimas fiksuotas 2018 m. lapkričio 19 d., kuomet M. P. neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,16 promilių girtumas. Iš minėto išrašo matyti, jog M. P. administraciniai nusižengimai susiję su automobilio vairavimu neturint tam teisės, automobilio vairavimu esant neblaiviam bei darant kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Be to, tai, kad apeliantas yra linkęs nesilaikyti visuomenei priimtinų elgesio taisyklių patvirtinta ir tai, kad M. P. baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalį, t. y., jog būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,29 promilės girtumas, pažeidė viešąją tvarką. Šių duomenų visumoje, teisėjų kolegija M. P. vertiną kaip linkusią nusikalsti asmenybę, dėl ko konstatuotina, kad siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti paskirti teisingai, pirmosios instancijos teismas M. P. tinkamai parinko trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę – areštą.

12. Nuteistojo M. P. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Nagrinėjamu atveju, M. P., atsižvelgiant į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, kad yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko bausmės dydį, kuris yra šiek tiek didesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Darytina pagrįsta išvada, jog nuteistasis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, taip pat ir analogiško pobūdžio, kas leidžia konstatuoti, jog nusikaltimas, dėl kurio jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu nebuvo padarytas atsitiktinai, dėl ko manyti, kad sušvelninus jam paskirtos bausmės dydį galėtų būti pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo.

13. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir apelianto pateikti duomenys apie tai, kad jo teigimu, jis netrukus taps naujagimio tėvu, o atlikinėdamas 40 parų arešto bausmę, jis negalės tinkamai pasirūpinti ką tik gimusiu vaiku, bei jo motina. Visgi, teisėjų kolegija pažymi, kad visos šios aplinkybės nuteistajam turėjo būti žinomos dar iki darant nusikalstamą veiką, tačiau tai jo nuo nusikaltimo darymo nesustabdė. Pažymėtina, jog nors nuteistasis ir pateikė į bylą medicininį išrašą apie G. J. numatomą gimdymo datą, t. y. 2023 m. rugsėjo 19 d., tačiau byloje nėra daugiau jokių duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti kokie santykiai išties sieja šiuos asmenis, t. y. ar jie veda bendrą ūkį, gyvena kartu ir kt. aplinkybių. Teisėjų kolegija neabejoja, kad dėl paskirtos bausmės nuteistasis patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad bausmė yra paties nusikaltimą padariusio asmens netinkamų veiksmų rezultatas. Būtų nesuprantama, jei padaręs nusikaltimą asmuo galėtų pasirinkti jam patogią bausmės rūšį ir jos dydį, toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusikaltimo pasekmių.

14. Nuteistasis M. P. savo apeliaciniame skunde prašo jam paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Nagrinėjamu atveju M. P. formaliai atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies sąlygas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas.

15. Skundą nagrinėjančiam teismui kyla pagrįstų abejonių, kad be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Visų pirma, tokią abejonę kelia tai, kad nuteistasis M. P. kaip jau minėta šioje nutartyje, ne kartą yra teistas už nusikalstamų veikų padarymą. Ankstesniais teismo nuosprendžiais, apeliantui buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės – bauda, laisvės apribojimas, o paskutiniu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, M. P. buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas nebus veiksminga priemonė nuteistąjį sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo bei tai, kad nebus pasiekti bausmės įgyvendinimo tikslai, teisėjų kolegijai kelia abejonių nuteistąjį charakterizuojantys duomenys. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. vasario 24 d. nuteistasis buvo paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos neatlikęs visos jam nuosprendžiu paskirtos bausmės, tačiau tinkamo savo elgesio ilgesnį laiką apeliantas nesugebėjo išlaikyti ir jau 2021 m. rugpjūčio 18 d. teismo nutartimi, taikytinas lygtinis paleidimas nuteistajam M. P. buvo panaikintas ir jis buvo pasiųstas atlikti likusią neatliktą bausmės dalį. Taigi, šios aplinkybės rodo, jog net ir nuolatos kontroliuojamas nuteistasis nesugebėjo elgtis pavyzdingai, laikytis jam nustatytų įpareigojimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo taikyti nuteistojo M. P. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą nėra pagrindo, kadangi nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti bausmės tikslai. Šio manymu nepaneigia ir tai, kaip jau minėta anksčiau šioje nutartyje, apelianto nurodomos aplinkybės dėl jo vaiko gimimo, kadangi prieš darant šią nusikalstamą veiką, nuteistajam turėjo būti žinomos aplinkybės susijusius su tai, jog jo vaiko motina laukiasi, tačiau nuo netinkamo jo elgesio šios aplinkybės nesulaikė. Be to, byloje nėra jokių duomenų, apie jo gimsiančio vaiko motinos finansinę padėtį bei kitų duomenų, dėl ko teismas galėtų daryti pagrįstas išvadas, jog kūdikio motina nesugebėtų pasirūpinti vaiku. Nuteistojo nurodomas gyvenimiškos įprastos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog jam paskirta reali arešto bausmė prieštarauja teisingumo principui.

16. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Skundą nagrinėjantis teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019). Teisėjų kolegija patikrindama skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo ribose, aplinkybių susijusių su netinkamu bausmės individualizavimu nenustatė, todėl konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta bausmė už nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas nėra per griežta, keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių, nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

17. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

18. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą nuteistajam M. P., kurias sudaro 80,00 Eur.

19. Nagrinėjamu atveju, būtinumą skirti nuteistajam M. P. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, tačiau skundžiamu nuosprendžiu, nuteistajam paskirta arešto bausmė, byloje nėra reikšmingų duomenų apie jo turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą bei gaunamas pajamas. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už M. P. antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. P. skundą atmesti.

Nepriteisti iš M. P. valstybės naudai 80,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. spalio 10 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.