- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- e2A-986-777/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00269-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė (pirm.)
- Atsakovas
- "Siloma"
- Ieškovas
- V. B.
- Advokatai
- Igor Manzurov
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolantos Gailevičienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Siloma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo ir 2022 m. birželio 16 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Siloma“ dėl kompensacijos už neatliktus darbus priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė 2022 m. sausio 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 3 650 Eur padarytus nuostolius. Pagrindiniai ieškinio argumentai:
1.1. Ieškovė su atsakove 2021 m. rugpjūčio 27 d. sudarė prekių pirkimo užsakymą - sutartį. Pagal minimą sutartį atsakovė įsipareigojo iki 2021 m. gruodžio 1 d. atlikti užsakymo darbus, o būtent: S. kapinėse įrengti J. B. kapavietę, pagaminti paminklą ir atlikti kitus su tuo susijusius darbus. Suėjus sutartyje numatytam terminui numatyti sutartyje darbai nebuvo pabaigti, o tai, kad buvo atlikta - kapavietės betonavimas, dengimas marmurine plokšte, atlikti nepriimtinai tiek savo estetiniu vaizdu, tiek techniškai. 2021 m. gruodžio 23 d. atsakovas buvo informuotas apie tai raštu, tačiau iš jo pusės jokios reakcijos nebuvo.
1.2. Ieškovė kreipėsi į VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupę“, kurie parengė Kapavietės įrengimo trūkumų nustatymo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitą ir joje nustatė, kad atlikti daliniai atsakovės darbai yra netinkami techniniu ir estetiniu požiūriu. Pagal minimą ataskaitą demontažo nuostolių darbai kainuoja 1 650 Eur.
1.3. Ieškovė avansu atsakovui sumokėjo 2 000 Eur.
1.4. Bendri ieškovės nuostoliai sudaro 3 650 Eur.
2. Ieškovė 2022 m. balandžio 5 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuris 2022 m. balandžio 5 d. teisėjo rezoliucija priimtas. Juo prašė iš atsakovės priteisti 3 650 Eur nuostolius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (suformuluotas naujas išvestinis reikalavimas) ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad 2021 m. gruodžio 1 d, buvo atvykusi pas atsakovę ir matydama, kad darbai neatlikti ir neaišku, kada jie bus atlikti, o tie darbai, kurie buvo atliekami, atlikti nekokybiškai, siūlė atsakovei grąžinti jai sumokėtą avansą ir tuo viskas būtų pasibaigę, tačiau atsakovė su tuo neutiko, motyvuodama tuo, kur jai padėti plyteles iš ieškovės užsakytos įrengti kapavietės. Po nepavykusios kalbos su atsakove ieškovė nurodė, kad nesusitarus kreipsis į teismą, atsakovė tam neprieštaravo. Nurodė ir tai, kad kalbos su atsakove apie panaudotą ne tokį plytelių storį iš viso nebuvo. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad atsakovė negalėjo susisiekti su ieškove, ieškovė slėpėsi nuo atsakovės. Tai atsakovės ilgą laiko tarpą negalima buvo rasti, teismui atsakovei procesinius dokumentus pavyko įteikti tik ieškovės iniciatyva.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi atsisakė priimti 2022 m. balandžio 27 d. patikslintą ieškinį ir atsakovės priešieškinį (priešieškinį buvo atsisakyta priimti ir 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei 2 000 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2022 m. sausio 31 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 980 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įpareigojo atsakovę per 10 dienų nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos demontuoti jos atliktus darbus su medžiagomis pagal 2021 m. rugpjūčio 27 d. sudarytą prekių pirkimo sakymą - sutartį su ieškove, o ieškovei suteikti tokią galimybę atsakovei pagal pareikalavimą. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai ir nustatytos faktinės aplinkybės:
4.1. 2021 m. rugpjūčio 27 d. šalys sudarė prekių pirkimo užsakymą - sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo iki 2021 m. gruodžio 1 d. pagaminti bei atlikti darbus – S. kapinėse įrengti J. B. kapavietę, pagaminti paminklą ir atlikti kitus su tuo susijusius darbus pagal ieškovės užsakymą, prieš tai suderinus jų projektus ir kiekius, o ieškovė įsipareigojo juos priimti ir už juos atsiskaityti. Sutarties pasirašymo dieną ieškovė sumokėjo atsakovei 2 000 Eur avansą. Atsakovė savo įsipareigojimų laiku neįvykdė ir nepabaigė užsakymo 2021 m. gruodžio 1 d., paaiškindama ieškovei, kad dėl darbuotojų susirgimo Covid ir taikytų prevencinių priemonių užsakymas bus užbaigtas vėliausiai 2021 m. gruodžio 3 d. Ieškovė 2021 m. gruodžio 2 d. žodžiu pranešė, kad su atsakove nutraukia sutartį dėl laiku neatlikto užsakymo ir pareikalavo grąžinti 2 000 Eur avansą. Atsakovė ieškovei paaiškino, kad paminklas buvo pagamintas pagal individualų užsakymą, taip pat atsakovė patyrė išlaidų susijusių su granito plokščių įsigijimu, kitų kapavietės įrengimui reikalingų medžiagų įsigijimu, nurodė, kad yra atlikti betonavimo, klijavimo, kiti kapavietės įrengimo darbai. 2021 m. gruodžio 23 d. atsakovei buvo įteiktas ieškovės pranešimas apie sutarties nutraukimą, nurodant, kad atsakovė iki sutartyje nurodyto termino savo įsipareigojimų neįvykdė, o tai kas buvo sumontuota (betonavimas su plokštėmis) yra „pasibaisėtina“, nes viską reikia demontuoti, o kapavietė neatitinka klientės lūkesčių; paragino grąžinti sumokėtą 2 000 Eur avansą. 2022 m. sausio 12 d. atsakyme į raštą atsakovė pranešė, kad kapavietės įrengimo darbai neužbaigti, paminklas nesumontuotas, nes pati ieškovė uždraudė sumontuoti paminklą, atlikti užbaigiamuosius darbus; su ieškove buvo sutarta dėl plokščių demontavimo darbų ir paminklo perdavimo. Ieškovė nesutiko atsiimti paminklą, nes, jos manymu, jis turi derėti prie įrengiamos kapavietės, kurios įrengimo darbus jau atlikinės ne atsakovė.
4.2. Ieškovė kreipėsi į VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupę“, kuri 2021 m. gruodžio 8 d. apžiūrėjo ir 2021 m. gruodžio 17 d. surašė Kapavietės įrengimo trūkumų nustatymo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitą. Šia ataskaita buvo nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 8 d. apžiūros metu nustatyti šie trūkumai, t. y. neatitikimai vizualiems, įprastai taikomiems tokių darbų reikalavimams: vertikalių granito plokščių sandūros su kitomis vertikaliomis plokštėmis ties kampais yra per didelio tarpo, tarpai tarp šių ir horizontalių plokščių yra taip pat per dideli. Paliktų tarpų dydžiai vizualiai aiškiai matomi t. y. 13,5 mm, 18 mm, 32 mm, tarpai nevienodo, o kintamo pločio, kampo plokštės nesuvestos į vieną tiesę, plokštės nevertikalios, suklijuotos pasvirusiai iki 2 laipsnių, vienos plokštės kampas nuskeltas, plyšių sandarinimas hermetiku vietomis jau iškritęs, vietomis sueižėjęs. Nustatytų trūkumų ištaisymo kaštai, keičiant vertikalias plokštes, apskaičiuoti pagal statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principus sudaro: 1 556,06 Eur su PVM. Nustatyti ir Prekių pirkimo užsakyme - sutartyje numatyti, tačiau neatlikti darbai: nebaigta montuoti vertikali plokštė ties postamentais, užtaisant atsiradusius tarpus, nėra trinkelių tako aplink, nėra paminklo, kryžiaus, raidžių. Minėti nebaigti darbai į sąmatinius skaičiavimus neįtraukti.
4.3. 2021 m. gruodžio 16 d. ieškovė kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Žybartuva“ su kuria sudarė užsakymą dėl kapavietės įrengimo. Iš šiame užsakyme esančio paskaičiavimo matyti, jog demontavimo darbai įkainoti 350 Eur, naujos kapavietės montavimo darbai – 1 650 Eur.
4.4. Posėdžio metu atsakovė nurodė, kad demontuos ir sutvarkys kapavietę savo jėgomis per 10 dienų. Ieškovė sutiko, kad atsakovė demontuotų savo sąskaita kapavietę ir tokiu būdu reikalavimo dėl 1 650 Eur atsisakė. Be to, atsakovė sutiko grąžinti ieškovei 2 000 Eur avansą. Teismas atsižvelgdamas į šalių poziciją dėl ieškinio konstatavo, kad atsakovė pripažįsta 2 000 Eur ieškovės reikalavimą ir yra pasiruošusi per 10 dienų sutvarkyti kapavietę savo jėgomis ir lėšomis. Todėl dėl to byloje nėra ginčo, tačiau atsakovė nesutinka atlyginti ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.
4.5. Ieškovė nori, kad kapavietė būtų sutvarkyta taip, kad joje būtų galima atlikti darbus iš naujo. Atsakovė sutinka tai padaryti savo jėgomis ir lėšomis, todėl teismas nepasisakė ir neanalizavo galimų atsakovės nuostolių, nes ieškovė po kapavietės sutvarkymo neįgis jokios liekamosios naudos ar atsakovės darbo vaisių (visas sumontuotas medžiagas atsakovė pasiima sau nieko nepalikdama ieškovei).
4.6. Šalys pripažino, jog joms po sutarties pasibaigimo termino – 2021 m. gruodžio 1 d. rasti konsensuso ir susitarti geruoju dėl sutarties termino pratęsimo nepavyko, tačiau teisme ieškovė sumažino savo reikalavimus ir šalys susitarė, jog atsakovė grąžins ieškovei 2 000 Eur avansą bei savo kaštais demontuos nebaigtą kapavietę. Laikė, kad šalių sutartis buvo nutraukta atsakovei neįvykdžius sutarties per nustatytą terminą. Duomenų, kad atsakovė grąžino ieškovei pastarosios sumokėtą avansą byloje nėra. Šis faktas sudaro galimybę konstatuoti, jog atsakovė, neįvykdydama sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, pažeidė ieškovės teises, todėl ieškovė įgijo teisę naudotis savo teisių gynimo per teismą būdu.
4.7. Per sutartyje nustatytą terminą (2021 m. gruodžio 1 d.) atsakovė sutarties neįvykdė, todėl konstatavo, kad ieškovė savo teisių gynimo būdu (vienašališku sutarties nutraukimu) pasinaudojo tinkamai, paisydama teisinio reguliavimo bei teismų praktikos. Dėl šios priežasties laikė, jog šalių sutartis buvo nutraukta teisėtai.
4.8. Ieškovė yra sumokėjusi atsakovei 2 000 Eur avansą, tačiau atsakovė avansą grąžinti geruoju sutiko tik teismo posėdyje. Ieškovės reikalavimas grąžinti perduotą avansą yra teisėtas, todėl atsakovė pastarąjį privalo įvykdyti (būti įpareigota įvykdyti). Avansas atsakovei buvo perduotas sutarties pagrindu, todėl sutartį nutraukus, lemia tai, jog išnyko ir teisinis pagrindas (sutartis), kuriuo atsakovė galėtų disponuoti perduotomis lėšomis (avansu). Ieškovei nutraukus sutartį, išnyko pagrindas, kuriuo atsakovė galėtų disponuoti avansu, todėl nuo sutarties nutraukimo, atsakovei atsirado pareiga avansą ieškovei grąžinti. Konstatavo, kad ieškovės reikalavimas, grąžinti sumokėtą 2 000 Eur avansą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ji patenkino.
4.9. Nesant ginčo dėl kapavietės sutvarkymo, atsakovę įpareigojo per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos savo jėgomis ir lėšomis sutvarkyti ginčo kapavietę, o ieškovę - suteikti atsakovei tokią galimybę pagal atsakovės pareikalavimą.
4.10. Konstatavo, kad yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Atsiliepimas
4.11. Atsakovė nesutinka atlyginti ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau faktinės aplinkybės tokios, kad po 2021 m. gruodžio 3 d. ieškovė, norėdama apginti savo teises pagrįstai kreipėsi į advokatą, taip pat specialistus (2021 m. gruodžio 8 d.), kad nustatyti faktinių darbų atlikimo kokybę ir jų baigtumą bendrame kontekste iki teisminio nagrinėjimo, t. y. rinko rašytinius įrodymus - išvadą, kaip savo reikalavimo vieną iš pagrindų. Tokių įrodymų rinkimas yra leistinas įstatymu ir nėra teismo vertinamas, kaip perteklinis, didinantis bylinėjimosi byloje kaštus.
4.12. Įvertino atsakovės poziciją, kaip nepagrįstą delsimą kompromiso keliu išspręsti ginčą. Nevertino ieškovės veiksmų, kaip sukėlusių nepagrįstą kreipimąsi į teismą dėl atsakovės sutarties neįvykdymo šalių sutartu terminu, kas yra nustatyta byloje. Nurodė, kad atsakovė tik po to, kai suprato, jog ieškovė gina savo teises su advokato pagalba, kas realiai susiję su atlygintinų paslaugų atlikimu, ir kas ateityje gali sąlygoti ieškinio pateikimą teismui, tik 2022 m. sausio 12 d. pateikė savo pasiūlymą ieškovės atstovui, kai ieškovė jau buvo patyrusi išlaidų dėl įrodymų rinkimo. Todėl teigti, kad ieškovė kalta dėl nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su specialisto išvada ir advokato pagalba nėra pagrindo.
4.13. Iš atsakovės ieškovės naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 80 Eur žyminis mokestis, 650 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai bei 250 Eur išlaidų ekspertui už kapavietės ataskaitos parengimą, iš viso - 980 Eur. Ieškinį patenkinus iš esmės, atsakovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų neatlygino.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. birželio 16 d. papildomu sprendimu papildomai priteisė ieškovei iš atsakovės 200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 980 Eur bylinėjimosi išlaidų ir ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. papildomą sprendimą panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės pirmos instancijos neįvertino Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių. Ieškovės procesinis elgesys buvo netinkamas CPK 93 straipsnio 4 dalies prasme. Ieškovė nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai atliko procesines pareigas.
6.2. Faktinės aplinkybės buvo tokios, kad ieškovė neįspėjusi iš anksto, 2021 m. gruodžio 1 d. uždraudė atsakovei atlikti bet kokius paminklo montavimo ir kapavietės įrengimo veiksmus, kai atsakovė jau buvo pagaminusi paminklą ir vykdė granito plokščių montavimo ir klijavimo veiksmus. Teismas nustatė, kad ieškovė nutraukė rangos sutartį, nes atsakovė iki 2021 m. gruodžio 1 d. neįrengė kapavietės, tačiau ieškovė teisme paaiškino, kad uždraudė montuoti kapavietės plokštes, nes buvo šalta ir jos manymu, esant šalčiui, kapavietės įrengimas negalimas. 2021 m. gruodžio 1 d. atsakovė jau montavo ir klijavo plokštes. Visos plokštės buvo sudėtos, dalis plokščių priklijuota, kitos dalies suklijuoti nepavyko dėl ieškovės draudimo, paminklas buvo pagamintas. Atsakovės atstovas paaiškino, kad per dieną, dvi – kapavietės įrengimo darbai būtų perduoti ieškovei. Pagal 2021 m. rugpjūčio 27 d. prekių pirkimo -užsakymo sutartį užsakovė buvo įsipareigojusi įrengti kapavietę iki 2021 m. gruodžio 1 d., tačiau dėl Covid pandemijos taikomų apribojimų buvo vėluojama pristatyti granito plokštes. taip pat dėl susirgimų tarp darbuotojų, buvo vėluojama užbaigti užsakymą dviem dienom. Ieškovei šis faktas nesukėlė jokių nepatogumų, priešingai, ieškovė turėjo pretenzijų dėl darbų atlikimo minusinėje temperatūroje. Ieškovė neteisėtai ir nepagrįstai nutraukė 2021 m. rugpjūčio 27 d. rangos sutartį, kurioje nurodyta, kad sutartis galioja iki visiško šalių įsipareigojimų įvykdymo. Rangos sutartyje nurodyta, jeigu pardavėjas pavėluoja sutartu laiku pristatyti ir perduoti prekę pirkėjui, pardavėjas moka pirkėjui 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo neperduotų prekių kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovė vėlavo perduoti darbų rezultatą dvi dienas. Nesutiko su teismo išvada, kad ieškovė turėjo teisę nutraukti sutartį neperdavus nustatytu terminu darbų rezultato. Priešingai, negu nustatė teismas, sutinkamai su Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.658 straipsnio 3 dalimi, jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aišku, kad jis nebus tinkamai atliktas, užsakovas turi teisę nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, – atsisakyti sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita. Jokių pastabų apie darbo trūkumus iki sutarties nutraukimo ieškovė neturėjo. Atsakovė įvykdė savo įsipareigojimus, užbaiginėjo darbus, pagamino paminklą, tačiau perduoti ieškovei darbų neteko galimybės, nes ieškovė uždraudė tęsti darbus motyvuodama ne termino praleidimu, o jos nuomone, netinkančiu darbams žiemos periodu.
6.3. Ieškovė su giminaičiais lankėsi 2021 m. gruodžio 2 d. atsakovės ofise, kur buvo sutarta, kad ieškovė atsiims paminklą, kuriuo kaina (740 Eur) būtų atskaičiuota nuo avanso sumos (2 000 Eur), o likusią dalį avanso atsakovė ieškovei grąžins. Ieškovė turėjo atsiimti paminklą 2021 m. gruodžio 3 d., tačiau į dirbtuves neatvyko. Iš ieškovės sudarytos su advokatu sutarties matyti, kad į advokatą ieškovė kreipėsi 2021 m. gruodžio 3 d., kai šalys dėl sutarties nutraukimo sąlygų dar derėjosi. Todėl nesutiko su teismo išvada, kad ieškovė, kurios teisės buvo pažeistos, turėjo teisę kreiptis į advokatą. Buvo pažeistos atsakovės, o ne ieškovės, teisės, nes būtent atsakovė patyrė didžiulių išlaidų dėl sutarties nutraukimo, nes užsakė ir išpjovė granito plokštes, pagamino paminklą, užbetonavo kapavietę, plokštes beveik sumontavo, t. y. atsakovė tinkamai vykdydama užsakymą stengėsi kuo greičiau darbus pabaigti. Atsakovė tikėjosi iš ieškovės sąžiningų veiksmų ir manė, kad ieškovė bent jau atsiims paminklą, kuris buvo jau pagamintas. Ieškovė pasielgė nesąžiningai, nes paminklo atsiimti neatvyko, apie savo valią dėl sutarties vykdymo ar nevykdymo nieko nepranešė, ir derybų eigoje kreipėsi į advokatą, kuris 2021 m. gruodžio 23 d. įteikė atsakovei pranešimą apie sutarties nutraukimą. Atsakovė 2022 m. sausio 12 d. atsakė advokatui apie tai, kad darbų vykdymo procesas ieškovės prašymu sustabdytas, yra pasirengusi grąžinti avanso pagrindu sumokėtus pinigus, po to kai bus išspręstas paminklo atsiėmimo klausimas, sutiko demontuoti plokštes.
6.4. Būdama informuota apie tai, kad atsakovė sutinka grąžinti avanso pinigus bei demontuoti kapavietę, ieškovė 2022 m. sausio 28 d. pateikė ieškinį teismui. Ieškinys pateiktas teismui neišnaudojus visų galimybių susitarti, esant atsakovės pozicijai, kad nori tartis. Atsakovė tikėjosi iš ieškovės atsakymo į 2022 m. sausio 12 d. pasiūlymą. Dėl šios priežasties mano, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes visų pirma, kreipėsi į advokatą 2021 m. gruodžio 3 d., nors buvo susitarusi su atsakove susitikti ir derėtis; antra, ieškovė pateikė teismui ieškinį žinodama, kad atsakovė pasirengusi pinigus grąžinti ir kapavietę demontuoti.
6.5. Ieškovės elgesys bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ieškovė nusiteikusi konfliktiškai ir siekia atsakovę „nubausti“. Atsakovė aiškiai nurodė, kad sutinka sudaryti taikos sutartį, siekdama nedidinti bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė parengė taikos sutartį ir išsiuntė ieškovės atstovui sutarties projektą 2022 m. balandžio 20 d. Pagal taikos sutarties sąlygas atsakovė sutiko demontuoti plokštes ir sutvarkyti kapavietę savo sąskaita, pasiūlė ieškovei atsiimti pagamintą paminką, kuriuo kaina 740 Eur, sutiko grąžinti ieškovei 1 260 Eur. Atsakovė nurodė, kad ieškovei atsisakius atsiimti paminklą, atsakovė pasirengusi grąžinti visą avansą, tai yra 2 000 Eur. Ieškovė nesutiko su tokiomis taikos sutarties sąlygomis, nenurodė jokios priežasties ir pateikė patikslintą ieškinį, kuris priimtas nebuvo, o atsakovė pateikė priešieškinį, kuris taip pat priimtas nebuvo. Iki kito teismo posėdžio atsakovė kreipėsi į ieškovę (nes advokatas neatsakinėjo į telefono skambučius) dėl leidimo demontuoti plokštes, tačiau ieškovė neleido. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė dar kartą pabrėžė, kad sutinka ieškovei gražinti jos sumokėtus 2 000 Eur ir demontuoti plokštes, tačiau ieškovė pareiškė, kad nori, kad bylą išspręstų teismas. Atsakovė deklaravo teismui ne vieną kartą, kad sutinka grąžinti 2000 Eur ir manė, kad tokiu būdu bus sudaryta taikos sutartis.
6.6. Mano, kad anksčiau nurodytos apinkybės patvirtina, jog ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis teikdama ieškinį teismui, nors žinojo, kad atsakovė sutinka grąžinti pinigus. Bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai vengė sudaryti taikos sutartį, nors atsakovė sutiko įvykdyti jos ieškinio reikalavimus, tai yra grąžinti avansą ir demontuoti kapavietę. Dėl šių nurodytų aplinkybių atsakovė ir nesutinka atlyginti ieškovės patirtas 650 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
6.7. Nesutiko mokėti ieškovei 250 Eur už specialisto išvadą, nes specialistas apžiūrėjo ir vertino ieškovei neperduotą ir neužbaigtą darbo rezultatą. Atsakovės užsakymas nebuvo užbaigtas, nes pati ieškovė sustabdė darbus, dėl ko ne visos plokštės buvo priklijuotos, paminklas nebuvo įmontuotas, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu specialistas vertino neužbaigtą ir neperduotą ieškovei darbą, nėra aišku, kodėl atsakovė turėtų už šią išvadą mokėti.
Žemesnės instancijos teismas
6.8. Teismas nustatė, kad ieškinys patenkintas visiškai, tačiau teismas ieškinį patenkino tik iš dalies, nes ieškovė reikalavo priteisti 3 650 Eur, o teismas priteisė 2 000 Eur. Todėl teismas privalėjo proporcingai bylinėjimosi išlaidas sumažinti, tačiau to nepadarė.
6.9. Nesutiko su papildomu 2022 m. birželio 16 d. teismo sprendimu, kuriuo teismas priteisė iš atsakovės papildomai 200 Eur advokato pagalbai apmokėti. Po teismo sprendimo paskelbimo ieškovės advokatas pateikė teismui prašymą, kad byloje yra pateikta 2022 m. balandžio 27 d. sąskaita už teisines paslaugas, kurioje nurodoma, kad tai suma 450 Eur už „konsultacijos, dalyvavimas teismo posėdžiuose, patikslinto ieškinio pateikimas“. Iš šios sumos pagal šią vieną sąskaitą faktūrą yra 250 Eur už patikslintą ieškinį (kas matyti pavedimo paskirtyje), 50 Eur ir 150 Eur už dalyvavimą teismo posėdyje (nurodyta mokėjimo paskirtyje). Kitų sąskaitų nebuvo išrašoma, reikia vadovautis nurodyta sąskaita. Sutartis, kuri pagrindžia išlaidas yra 2021 m. gruodžio 3 d. teisinių paslaugų sutartis, konkrečiai 4.1 p. Ieškovės atstovo prašymas nepagrįstas. Visų pirma, iš advokato sąskaitos faktūros apskritai nėra aišku, už kiek posėdžių sumokėta, kiek kainuoja vienas posėdis, taip pat nėra aišku, kiek kainuoja konsultacija. Antra, teismas nepriėmė ieškovės patikslinto ieškinio ir grąžino kartu su visais priedais, tame tarpe ir su ieškovės atstovo nurodyta sąskaita faktūra. Ieškovė į bylą sąskaitos faktūros nepateikė, bylos nagrinėjimo metu dėl šios sąskaitos faktūros nepasisakė, todėl mano, kad nebuvo pagrindo papildomu sprendimu iš atsakovės ieškovei papildomai priteisti 200 Eur advokato pagalbai apmokėti.
Atsiliepimas
7. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismo sprendimą prašė palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš apelianto jos turėtas 400 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Teismas sprendimu visiškai patenkino ieškovės reikalavimą, todėl teismui vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi nebuvo ir nėra pasirinkimo kažkaip kitaip išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimo, kaip tik jas priteisti iš kitos šalies - atsakovės.
7.2. Pagal ieškovės prašymą teismas vadovaudamasis priimto teismo sprendimo pagrindu priteisė iš atsakovės papildomu teismo sprendimu jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl kurių teismas nebuvo priėmęs teismo sprendimo, nors toks prašymas ir dokumentai, įrodantys jų buvimą, buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Prašymas dėl jų priteisimo buvo pateiktas per įstatymo nustatytą terminą.
7.3. Ieškovė viso teisminio proceso metu buvo sąžininga. Bandė šį ginčą išspręsti su atsakove iš karto neįtraukiant į procesą teismo, tačiau pati atsakovė nurodė, jeigu ieškovei kas nepatinka, gali kreiptis į teismą, ką ieškovė ir padarė. Vėliau pati atsakovė slėpėsi nuo teismo ir nepriiminėjo jokių dokumentų iš teismo, kas matyti iš bylos medžiagos. Tik ieškovės dėka pavyko atsakovei įteikti teismo procesinius dokumentus, nes ieškovė pateikė teismui papildomai visus turimus atsakovės kontaktus.
7.4. Ginčas atsirado dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė nėjo į kontaktą, kompromisus. Elgėsi negražiai, ignoravo ieškovę. Tokiu būdu negalima kalbėti apie jokį atsakovės apdairumą ar apie galimas aplinkybes, kurių atsakovė ir nenurodė, kurios sąlygotų galimybę atleisti atsakovę nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo. Ieškovė įrodė ieškinį ir atsakovei neliko nieko kito kaip tik pripažinti savo kaltę už ką ir turi atsakyti, kas papildomai užtraukia ir materialinę atsakomybę - ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovei nebūnant teisininkei nėra kito pasirinkimo, kaip samdytis teisininką ir apmokėti jo darbą. Be to ieškinys negali būti priimtas be žyminio mokesčio sumokėjimo, aplinkybės nurodytos CPK 83 straipsnio 3 dalyje, 84 straipsnyje nebuvo nustatytos ieškovei teikiant ieškinį. Atsakovės reikalavimas neapmokėti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
7.5. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovė buvo nesąžininga, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.
7.6. Atsakovė nurodė, kad neva nesutinka su ieškiniu, tačiau teismo proceso metu ieškinį visiškai pripažino, tačiau nesutiko mokėti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad ji jau nesutinka su ieškinio pripažinimu yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
7.7. Atsakovės atsiliepime nurodyta teismų praktika neatitinka šios bylos faktinių bylos aplinkybių ir pačios susidariusios situacijos, todėl netaikytina.
7.8. Ieškovė siekdama pagrįsti ieškinį turėjo ir išlaidų su specialisto samdymu, kuris kaip nešališkas asmuo ir teisiškai atsakingas už teisingos išvados davimą, dėl kapo įrengimo nustatė atsakovės netinkamus darbus. Atsakovė su tuo nesutikdama deklaratyviai tam priešinosi, tačiau kaip to reikalauja CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis nesiėmė jokių priemonių paneigti ieškovės argumentus ir įrodymus, o gal ir nebuvo ką neigti, nes tai buvo objektyvi tiesa.
7.9. Atsakovė bando suklaidinti apeliacinės instancijos teismą, tikėdamasi, kad apeliacinės instancijos teismas neskaitys bylos, neklausys jos posėdžių garso įrašų. Ieškinio sudedamoji dalis lygi 1 650 Eur yra kapavietės demontavimas. Ieškovės gera valia buvo leista pačiai atsakovei atlikti kapavietės demontavimo darbus. Dėl to šios sumos nebebuvo prašoma priteisti. Reikalavimas dėl 1 650 Eur priteisimo buvo transformuotas iš piniginio reikalavimo į darbus, atliekamus už šią sumą, kurią paskaičiavo specialistai, tačiau reikalavimas dėl kapavietės demontavimo išliko ir jį atliko atsakovė savo jėgomis. kaip ir numatė teismo sprendimas per 10 dienų po teismo sprendimo priėmimo.
7.10. Kita ieškinio reikalavimo dalis dėl 2 000 Eur buvo įvykdyta iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2022 m. birželio 30 d. (atsakovė atliko pinigų pervedimą į ieškovės banko sąskaitą). Tai gi skirtingai nei aiškina atsakovė, ieškinys buvo patenkintas visiškai sudarant atsakovei galimybę darbais patenkinti ieškovės reikalavimą dėl 1650 Eur, t. y. dėl kapavietės demontavimo, kas ir buvo dėstoma ieškinyje. Todėl negali būti kalbama apie kažkokį proporcinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nes ieškinys tenkintas visiškai, o vėliau ir savo veiksmais (kapavietės demontavimas per 10 dienų, 2 000 Eur grąžinimas ieškovei) atsakovė pripažino ieškinį visiškai.
7.11. Atsakovės išvedžiojimai dėl papildomo teismo sprendimo visiškai nepagrįsti, nes teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą papildomą teismo sprendimą, todėl į šiuos atsakovo argumentus nėra pagrindo atsikirsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisma, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
10. Atsižvelgiant į atsakovės apeliacinio skundo argumentus, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ir papildomas sprendimas, kuriais teismas iš atsakovės ieškovei priteisė turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių sutartis teisėtai buvo nutraukta atsakovei neįvykdžius sutarties per nustatytą terminą. Duomenų, kad atsakovė grąžino ieškovei pastarosios sumokėtą avansą byloje nėra. Šis faktas sudaro galimybę konstatuoti, jog atsakovė, neįvykdydama sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, pažeidė ieškovės teises, todėl ieškovė įgijo teisę naudotis savo teisių gynimo per teismą būdu. Ieškovės reikalavimas, grąžinti sumokėtą 2 000 Eur avansą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ji patenkino. Nesant ginčo dėl kapavietės sutvarkymo, atsakovę įpareigojo per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos savo jėgomis ir lėšomis sutvarkyti ginčo kapavietę, o ieškovę - suteikti atsakovei tokią galimybę pagal atsakovės pareikalavimą. Apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo patenkinti ieškovės reikalavimai dėl 2 000 Eur skolos priteisimo ir atsakovės įpareigojimo demontuoti jos atliktus darbus su medžiagomis pagal 2021 m. rugpjūčio 27 d. sudarytą prekių pirkimo užsakymą - sutartį su ieškove, o ieškovei suteikti tokią galimybę atsakovei pagal pareikalavimą, taip pat ir pirmosios instancijos teismo motyvų neskundė (apskųsta tik sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų), todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja apeliacinio skundo argumentų, susijusių ieškovės neteisėtu ir nepagrįstu sutarties nutraukimu.
12. Apeliantės apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo. Nurodė, kad pirmos instancijos neįvertino CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių. Ieškovės procesinis elgesys buvo netinkamas CPK 93 straipsnio 4 dalies prasme. Ieškovė nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai atliko procesines pareigas. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. birželio 16 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-98-378/2022 išaiškino, kad (262 šios nutarties punktas) šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis). (265 šios nutarties punktas) Vis dėlto tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 28 punktas).
14. Atsakovė, grįsdama CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymą teigė, kad: buvo sutarta, jog ieškovė 2021 m. gruodžio 3 d. atsiims paminką, tačiau to nepadarė; ieškovė 2021 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į advokatą, sudarė atstovavimo sutartį, nors šalys dar derėjosi dėl sutarties nutraukimo sąlygų; būdama informuota apie tai, kad atsakovė sutinka grąžinti avanso pinigus bei demontuoti kapavietę, ieškovė 2022 m. sausio 28 d. pateikė ieškinį teismui; ieškovė nesutiko su bylos nagrinėjimo metu atsakovės pasiūlytomis taikos sutarties sąlygomis, nenurodė nesutikimo priežasties; bylos nagrinėjimo metu atsakovei pareiškus (ne kartą), kad sutinka ieškovei grąžinti jos sumokėtus 2 000 Eur ir demontuoti plokštes, ieškovė pareiškė, kad nori, jog bylą išspręstų teismas. Atsakovės vertinimu, toks netinkamas ieškovės procesinis elgesys turėjo būti pripažintas pagrindu bylinėjimosi išlaidų ieškovei neatlyginti. Šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės procesinį elgesį bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, konstatuoja, kad jis nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį. Apeliantės nurodomas kaip netinkamas ieškovės procesinis elgesys nelaikytinas tokiu, kuris nekeltų abejonių dėl jos nesąžiningumo. Tokią išvadą teismas daro dėl šių žemiau nurodytų aplinkybių:
15.1. CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali užbaiti bylą taikos sutartimi, t. y. šalių teisė, o ne pareiga, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad ieškovės nesutikimas atsiimti paminklą, nurodant, kad paminklas turi derėti prie įrengiamos kapavietės, kurios įrengimo darbus atlikinės jau ne atsakovė, yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, leidžiantis nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Juolab, kad ieškovė teigia, kad 2021 m. gruodžio 2 d. siūlė apeliantei grąžinti sumokėtą 2 000 Eur avansą, viskas tuo, būtų ir užsibaigę, tačiau apeliantė tuo metu atsisakė tai padaryti.
15.2. CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arbe per atstovą. Įstatymas nenumato, ribojimų net ir vykstant šalių deryboms dėl sutarties nutraukimo sudaryti asmeniui atstovavimo sutartį, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad tai, jog ieškovė 2021 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į advokatą, sudarė atstovavimo sutartį, nors šalys dar derėjosi dėl sutarties nutraukimo sąlygų, yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, leidžiantis nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
15.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. birželio 16 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-98-378/2022 išaiškino, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6, 13 straipsniuose). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 25 punktas). CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje, aiškinant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, taip pat nurodyta, kad vienas iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų – kiekvieno asmens galimybė kreiptis į teismą dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo išnagrinėjimo (pvz., EŽTT 2000 m. birželio 29 d. sprendimas byloje G. M. prieš Ispaniją, par. 36, 39; 2001 m. liepos 31 d. sprendimas byloje M. prieš Prancūziją, par. 33). Teismo praktikoje pabrėžiama, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą turi būti aiškinama teisės viršenybės, kurios vienas pagrindinių aspektų yra teisinio apibrėžtumo principas, reikalaujantis, kad bylos šalys turėtų veiksmingą teisminės gynybos priemonę, suteikiančią galimybę išspręsti jų civilinių teisių klausimą, kontekste (EŽTT 2001 m. sausio 23 d. sprendimas byloje B. prieš Rumuniją, par. 61). Minėtuose tarptautiniuose, nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinta teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai, tiesiogiai susijusi su proceso šalių galimybe susigrąžinti patirtas, pagrįstas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo tikslu CPK yra nustatytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutas. Iš esmės tokios pozicijos yra laikomasi ir EŽTT praktikoje (žr. EŽTT 2020 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Č. ir R. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 73579/17 ir 14620/18, 65 punktą). Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir kasacinės instancijos teismo praktikai taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog ieškovė būdama informuota apie tai, kad atsakovė sutinka grąžinti avanso pinigus bei demontuoti kapavietę, ieškovė 2022 m. sausio 28 d. pateikė ieškinį teismui yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, leidžiantis nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
15.4. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali užbaiti bylą taikos sutartimi, t. y. šalių teisė, o ne pareiga, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad ieškovė nesutiko su bylos nagrinėjimo metu atsakovės pasiūlytomis taikos sutarties sąlygomis, šalims nesutarus dėl ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (šią aplinkybę ieškovė patvirtino teismo posėdžio metu atsakydama į atsakovės atstovės klausimą), teismui bylą išnagrinėjus iš esmės, nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu ir sutiko ieškovei grąžinti jos sumokėtus 2000 Eur ir demontuoti plokštes, jog tai yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, leidžiantis nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
16. Šalys turi teisę teikti įrodymus teismui (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Šalims po sutarties pasibaigimo termino - 2021 m. gruodžio 1 d., susitarti dėl sutarties termino pratęsimo ar sutarties nutraukimo nepavyko. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, apeliacinės instancijos teismas su ja sutinka, kad ieškovė kreipdamasi į specialistą (2021 m. gruodžio 8 d.), jog nustatytų faktinių darbų atlikimo kokybę ir jų baigtumą bendrame kontekste iki teisminio nagrinėjimo, t. y. rinko rašytinius įrodymus - išvadą, kaip savo reikalavimo vieną iš pagrindų. Tokių įrodymų rinkimas yra leistinas įstatymu ir nėra perteklinis. Juolab, kad atsakovės direktorius bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu paaiškino, kad 2021 m. gruodžio pabaigoje, sausio pradžioje jis buvo atostogose, todėl tik 2022 m. sausio 12 d. pateikė ieškovės atstovui pasiūlymą dėl ginčo sprendimo, kai ieškovė jau buvo patyrusi įrodymų rinkimo išlaidas.
17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad posėdžio metu atsakovė nurodė, jog demontuos ir sutvarkys kapavietę savo jėgomis per 10 dienų. Ieškovė sutiko, kad atsakovė demontuotų savo sąskaita kapavietę ir tokiu būdu reikalavimo dėl 1 650 Eur atsisakė. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų neskundė (apskųsta tik sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti ir šio pirmosios instancijos teismo nurodyto argumento teisėtumo ir pagrįstumo. Esant šiame punkte nurodytoms aplinkybėms nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė reikalavo priteisti 3 650 Eur, o teismas priteisė 2 000 Eur. Todėl teismas privalėjo proporcingai bylinėjimosi išlaidas sumažinti, tačiau to nepadarė.
18. Pagrįsti apeliantės argumentai, kad 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti 2022 m. balandžio 27 d. ieškovės patikslintą ieškinį, tačiau minėtoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad patikslintas ieškinys ir jo priedai grąžinami ieškovei. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad ieškovei buvo grąžinta ir 2022 m. balandžio 27 d. sąskaita už teisines paslaugas bei patvirtinimai apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, t.y. 2022 m. balandžio 19 d. 150 Eur patvirtinimas, kurio mokėjimo paskirtis už posėdį ir 2022 m. balandžio 19 d. 50 Eur patvirtinimas, kurio mokėjimo paskirtis už posėdį. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, t. y. 2022 m. gegužės 12 d. teismui nepateikė duomenų apie jos patirtas išlaidas už atstovo dalyvavimą posėdyje.
19. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės atstovas advokatas Igor Manzurov dalyvavo: 2022 m. balandžio 19 d. parengiamajame teismo posėdyje, kurio faktinė trukmė 15 min.; 2022 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje, kurio trukmė suapvalinus nustatyta tvarka 2 val. (faktinė trukmė 1 val. 40 min; Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomedacijis) 9 punktas). Todėl vien už ieškovės atstovo dalyvavimą 2022 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje maksimali galima priteisti suma yra 345,98 Eur (2 val. x 0,1 x 1 729,90 Eur (vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių), 2021 m. IV ketvirtis; Rekomendacijų 8.19 p.). Ieškovė už atstovo dalyvavimą prašo priteisti 200 Eur. Esant šiame punkte nurodytoms aplinkybės teisiškai yra nereikšmingos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nėra aišku, už kiek posėdžių sumokėta ir kiek kainuoja vienas posėdis.
20. Įvertinus visus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, susiję su pirmosios instancijos skundžiamo teismo sprendimo ir papildomo sprendimo (ne)teisėtumu ir (ne)pagrįstumu, teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Dėl procesinės bylos baigties
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą bei papildomą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir papildomą sprendimas, kuriais teismas iš atsakovės ieškovei priteisė turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl žyminio mokesčio grąžinimo
22. Apeliacinis skundas dėl bylinėjimosi išlaidų, t. y. procesinių teisės normų, žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (CPK 80 straipsnis), todėl atsakovei grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas 26,55 Eur žyminis mokestis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
23. Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 400 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Duomenų apie atsakoves patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti byloje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
24. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad apeliacinį skundą atmetus iš atsakovės ieškovei priteistinas 400 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą ir 2022 m. birželio 16 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinėss bendrovės „Siloma“ ieškovei V. B. 400 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijose teisme.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Siloma“ 26,55 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. birželio 28 d. mokėjimu Luminor banke