- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-09
- Bylos Nr.
- e2YT-21301-615/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13029-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Pareiškėjas
- J. R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- K. K., E. S., VĮ Turto bankas
skelbimu specialiame interneto tinklalapyje informavęs dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nekviečiant dalyvaujančių byloje asmenų į teismo posėdį ir jiems teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys K. K., E. S., VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė sutuoktinės R. I. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškėja pareiškime (el. b. l. 1–2) nurodė, kad:
1.1. pareiškėjas ir palikėja R. I. V. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. S., ir (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. S. (šiuo metu K./K.). Pareiškėjo sutuoktinė R. I. V. mirė (duomenys neskelbtini). Santuokoje pareiškėjas su sutuoktine įsigijo nekilnojamąjį turtą: 1) butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 1992 m. birželio 18 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1-1374; 2) sodo pastatą, unikalus (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pagal 1994 m. vasario 23 d. pagal pirkimo - pardavimo sutartį Nr. KAP-810; 3) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 1994 m. rugsėjo 5 d. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. P52/94-0214. Visas minėtas nekilnojamas turtas buvo įregistruotas pareiškėjo vardu.
1.2. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas ją palaidojo. Visas santuokoje bendrai įgytas nekilnojamas turtas liko pareiškėjo žinioje. Taip pat pareiškėjui liko sutuoktinei priklausę kilnojamieji daiktai, buities apyvokos daiktai ir jos asmeniniai daiktai. Bute (duomenys neskelbtini), pareiškėjas su sutuoktine gyveno visą laiką nuo 1982 metų. Pareiškėjas bute liko gyventi ir po sutuoktinės mirties, šiuo adresu deklaruota pareiškėjo gyvenamoji vieta.
1.3. Į notarą dėl palikimo priėmimo nei pareiškėjas, nei pareiškėjo dukros nesikreipė, tačiau sutuoktinei priklausiusį turtą pareiškėjas paveldėjo pradėdamas jį valdyti kaip savo. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas liko gyventi bute, (duomenys neskelbtini), butą prižiūrėjo savo nuožiūra, mokėjo už jį mokesčius. Taip pat pareiškėjo žinioje ir priežiūroje liko santuokoje įgytas žemės sklypas su sodo pastatu ir priklausiniais. Sodą pareiškėjas valdė ir prižiūrėjo savo nuožiūra, rūpinosi sodo nameliu su priklausiniais, mokėjo privalomus mokesčius.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo K. K. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka, pareiškėjo pareiškimą prašė patenkinti. Patvirtino pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes. Sutinka, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
3. Suinteresuotas asmuo E. S. atsiliepime į pareiškimą (el. b. l. 29) nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
5. Civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis), į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiant specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos (CPK 153 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
6. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).
7. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
8. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
9. Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas ir R. I. V. susituokė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 5). R. I. V. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6), į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo niekas nesikreipė (el. b. l. 3). Santuokoje pareiškėjas su sutuoktine įgijo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 12–15). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas mokėjo buto mokesčius. Taip pat byloje esanti Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pažyma patvirtina, kad pareiškėjas naudojosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius ir skolų neturi. Pareiškėjas pareiškime ir suinteresuoti asmenys atsiliepimuose patvirtino, kad pareiškėjas liko gyventi bute, kuris buvo įgytas santuokoje su sutuoktine, minėtame bute registruota pareiškėjo gyvenamoji vieta (el. b. l. 8). Pareiškėjas ir palikėja santuokoje susilaukė dviejų vaikų - K. K. ir E. S. (el. b. l. 9–11). Palikėjos dukros dėl palikimo priėmimo nesikreipė, pateiktuose atsiliepimuose sutiko, kad palikėjos palikimą faktiniu valdymų priėmė pareiškėjas.
10. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas priėmė sutuoktinės R. I. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo sutuoktinės R. I. S. mirties (duomenys neskelbtini) (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
11. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinės R. I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.