Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. D. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme priimtas pareiškėjo L. D. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjas prašo iškelti jam bankroto bylą, paskirti bankroto administratorių uždarąją akcinę bendrovę „Bankroto valdymas“ ir pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti kas mėnesį skirti 274 Eur sumą. Pareiškime nurodo, jog būdamas (duomenys neskelbtini) akcininku ir direktoriumi su tuometine uždarąja akcine bendrove „Hansa lizingas“ (duomenys neskelbtini) pasirašė laidavimo sutartį, pagal kurią laidavo už uždarosios akcinės bendrovės „Mistralis“ įsigyjamą vikšrinį ekskavatorių „CASE CX 290“. Teigia, kad atėjus ekonominei krizei (duomenys neskelbtini) akcijas pardavė, tačiau liko atsakingas uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingui“ pagal laidavimo sutartį. Nurodo, kad įmonė savo įsipareigojimų nevykdė, skolos išieškojimas buvo nukreiptas į laiduotoją, todėl iš jo išieškoma 58 465,17 Eur skolos uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ naudai ir 2381,91 Eur vykdymo išlaidų. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad yra skolingas valstybei 2926,59 Eur už nesumokėtą baudą, gautą už neperduotų (duomenys neskelbtini) dokumentų bei 403,90 Eur vykdymo išlaidų antstoliui A. L. už šios baudos išieškojimą. Pareiškėjas teigia, kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), kur jo mėnesinis atlyginimas sudaro 424 Eur ir jo įsiskolinimai sudaro 64 177,58 Eur, nurodo, kad jokio nekilnojamojo turto ar kokio kito vertingo turto, kurį pardavus būtų galima padengti skolas pareiškėjas neturi, todėl pareiškėjo teigimu akivaizdu, kad jis įsiskolinimų padengti negalės.

2017-03-27 teismo nutartimi pareiškėjo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo priimtas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą palaikė, nurodė, kad buvo (duomenys neskelbtini) akcininku ir direktoriumi. Teigia, kad buvo kreiptąsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą dėl dokumentų trūkumo. Paaiškino, kad šiuo metu aplinkybės yra pasikeitusios, nes jo sutuoktinė R. D. laukiasi vaiko. Yra sudaręs vedybinę sutartį. Šiuo metu nedirba, stovi darbo biržoje, moka jam išmokas 200 Eur per mėnesį. Jo sutuoktinė gauna 470 Eur pajamas. Išlaikomų asmenų neturi. Yra sudaryta buto nuomos sutartis, nuomos mokesčius mokės jo žmona. Turto neturi, yra dvi sąskaitos AB „Swedbank“ ir Danske bank.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė 2017-04-12 raštą Nr. (23.4-08E) RNA, kuriame nurodė, kad L. D. valstybės biudžetui ir fondams nėra skolingas, todėl Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nėra kreditorius L. D. nagrinėjamoje civilinėje byloje ir neturi teisinio pagrindo įstoti į bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atsisakoma iškelti bankroto bylą.

Iš byloje pateiktų dokumentų ir pareiškime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjo L. D. kreditoriai yra uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, prievolės suma 58 465,17 Eur, valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prievolės suma - 2926,59 Eur. Prievolės suma antstoliui T. U. – 2381,92 Eur, prievolės suma antstoliui A. L. – 403,90 Eur.

Fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau - FABĮ) 5 straipsnio 8 dalis numatyto sąlygas, kurią bent vieną nustačius, teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte nurodyta, kad bankroto bylos iškėlimas fiziniam asmeniui negalimas, kai paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223, straipsniuose ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu jis dėl to tapo nemokus.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-293-899/2014 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 80 MGL dydžio (3012,05 Eur) bauda ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 40 MGL dydžio (1506, 02 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 80 MGL dydžio (3012,05 Eur) bauda. Nuosprendyje konstatuota, kad L. D. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių (LR BK 222 str. 1 d.) ir nesunkių (LR BK 300 str. 1 d.) nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d., 4 d.). Šiaulių apygardos teismas 2014-11-27 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-873-309/201 nuteistojo L. D. apeliacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-04 nuosprendžio netenkino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-06-09 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312-222/2015 nuteistojo L. D. kasacinį skundą atmetė.

Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų, o BK 300 straipsnio 1 dalyje – prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3, 4 d.). Teistumas už juos išnyksta po trejų metų po bausmės atlikimo (BK 97 str. 1 d., 3 d. 3 p.a). Konstatuojama, kad pareiškėjas prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo metu turi teistumą, nes teistumas jam už nusikaltimus pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį nėra išnykęs. Pareiškėjas pareiškime nurodė neteisingą informaciją, kad nėra Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių nebūtų galima kelti bankroto bylos.

Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus LR BK 207, 208, 209, 216, 222 (apgaulingas apskaitos tvarkymas), 223 straipsniuose ir jo teistumas nėra išnykęs, jei dėl to jis tapo nemokus. Asmenys, kurių nemokumą lėmė padaryti nusikaltimai ar nusižengimai, išnykus teistumui įgyja teisę vėl kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-19 nutartis civ. byla Nr. 3K3-561/2014; 2015-01-09 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-65/2015). Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-293-899/2014 L. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį. Nuosprendyje konstatuoti L. D. neteisėti veiksmai, tai yra sudarymas tariamai teisėto sandorio, (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų slėpimas, dėl ko visiškai nebuvo galima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio (tarp jų ir įsipareigojimų pagal 2008-03-20 laidavimo sutartį). Konstatuota, kad šios aplinkybės lėmė tai, kad nebuvo galima išieškoti skolos iš (duomenys neskelbtini) civiline tvarka, dėl ko kreditoriui teko nukreipti išieškojimą į laiduotoją. Todėl teismas daro išvadą, kad ir teismo nuosprendžiu nustatyti L. D. neteisėti veiksmai sąlygojo tai, kad L. D. tapo nemokus ir mano, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp pareiškėjo nemokumo ir jo nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Kaip nurodoma ir teismų praktikoje, pareiškėjas, pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, tai yra už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, negali būti laikomas sąžiningu FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-118-154/2014). Konstatuojama, kad šie L. D. veiksmai laikytini nesąžiningais ir leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjo įmonės veiklos finansiniai sunkumai nebuvo pagrindinė priežastis, lėmusi sunkią dabartinę pareiškėjo finansinę būklę, o didelės įtakos tam turėjo ir nesąžiningi jo veiksmai, siekimas paslėpti dokumentus, turtą, vengimas atsiskaityti pagal prievoles, todėl pareiškėjo nemokumas ir jo teistumas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį yra susiję. Vertinant pareiškėjo sąžiningumą, taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš byloje pateiktų Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016-02-05 pažymos Nr. 14R-3404 ir 2017-03-14 pažymos Nr. 14R-11880 dėl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį nustatyta, kad pareiškėjas Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-293-899/2014 paskirtos baudos sumokėjęs nėra.

Paminėtina ir tai, kad pareiškėjui Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-3836-1004/2016 buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą. Šiaulių apygardos teismas 2016-06-20 nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-04 nutartį. Teismas visiškai sutinka su minėtose nutartyse nurodytais motyvais dėl pareiškėjo veiksmų nesąžiningumo, todėl dar kartą jų nebekartoja ir mano, kad pareiškėjo pareiškimas yra nepagrįstas.

Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms atsisakoma iškelti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 8 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 8 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą L. D., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.