Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2025-03-07 · Byla Nr. M1-438-674/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-07
Bylos Nr.
M1-438-674/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17361-2024-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelija Petkevičienė
Nukentėjusysis
B. B.
Advokatai
Jurgita Šlapaitienė, Petras Simėnas
Baudžiamoji byla Nr. M1-438-674/2025(Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17361-2024-9)Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.1.3.4.; 1.1.14.; 1.2.4.6.2.2; 2.10.11.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. kovo 7 d.Raseiniai

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė,

sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,

dalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitienei (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, M. V. globėjai A. Š., gynėjui advokatui Petrui Simėnui (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),

nukentėjusiosios B. B. atstovei pagal įstatymą V. P. ir atstovei advokatei Jurgitai Šlapaitienei,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kelmės rajono savivaldybėje atstovui Vyteniui Mascinskui,

ekspertei Sandrai Brazauskienei,

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), Lietuva, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, išsilavinimo neturi, gyvenančiai deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Lietuva, ištekėjusiai, neteistai, kaltinamai padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

M. V. nuo 2024 m. kovo 28 d. iki 2024 m. kovo 29 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), tyčia tempė už plaukų mažametei B. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), tuo sukeldama nukentėjusiajai B. B. fizinį skausmą.

Šalies argumentai

M. V. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad savo veiksmų pilnai nesuvokia, psichinėmis ligomis serga, nuolatos vartoja vaistus, lankosi pas daktarus, nuo nervų geria vaistus, kokia yra liga nežino, tik žino, kad geria vaistus. Ja rūpinasi jos dėdė "R." (atstovas pagal įstatymą nurodo, kad tai jos vyras, o ne dėdė) ir jos mama. Su 2024 m. gegužės 13 d. pranešimu apie įtarimą susipažino, perskaitė tyrėja ir jai paaiškino, pati skaityti ir rašyti nemoka, įtarimo nesupranta, bet žino apie ką bus apklausta. Ji pešė plaukus mergaitei, mergaitės vardo nežino, mergaitė yra dukra V., kurios pavardės nežino. Pešė todėl, nes ta mergaitė norėjo paimti jos šuniuką, pešė plaukus būdama namuose, savo namuose. Kai mergaitei pešė plaukus, mergaitė verkė, mergaitė buvo palaidais plaukais, ji mergaitei norėjo surišti, tempė plaukus rankomis, kad padėtų šuniuką. Kokia tai buvo diena nežino, lauke buvo šviesu. Kai patempė plaukus mergaitė padėjo šuniuką, niekas nematė, kai mergaitei tempė plaukus. Mergaitė nežino ar pasakojo kam nors, kad pešė jai plaukus. Ji mergaitės atsiprašė, apsikabino, susitaikė. Daugiau mergaitė pas ją nebuvo atvažiavusi, buvo tik pati viena V. atvažiavusi. Ant jos V. nepyksta. Ji supranta, kad tempė plaukus ir negerai padarė, buvo gaila mergaitės. Namuose viena nebūna, būna su vyru, bet jis nematė. Pas mergaitę į namus ji nevažiuoja ir nebenori su ja bendrauti, su V. irgi nenori bendrauti, V. atidavė nuo jos namų raktus, nes turėjo jos namų raktus, nenori, kad daugiau važiuotų (1 t., b. l. 155-156).???

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

M. V. kaltę patvirtina šie ištirti įrodymai:

Nukentėjusioji B. B. - psichologė paaiškino pabendravusi su nukentėjusiąja, nurodė, kad kalbėti mergaitė nenusiteikusi, neatsakė į nei vieną klausimą, apklausti nepavyko (1 t., b. l. 110-111).???

Liudytoja, B. B. atstovė pagal įstatymą, V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jos tą dieną buvo mieste. Grįžus pas V. ji dėliojo prekes pas juos virtuvėje, o M. V. šukavo jos dukrai B. plaukus. B. sucypė ir pradėjo labai verkti. Ji sušuko: ,,sakyk dėl ko dukra sucipo“. Nurodė, kad skaudėjo jai, nes ji pešė plaukus. Dabar su V. nebendrauja visai. Dukra iš po įvykio patyrė stresą, jos nepasilieka, nekalba, ,,gavo išgąstį“ ir nepasitiki niekuo. Nurodė, kad po to įvykio dukra verkė valandą. Ji tuo metu bijojo ir nepranešė policijai, bijojo V..

Liudytoja V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo duotus parodymus ankstesnius pamena šiek tiek, tai ką nurodė ne viskas buvo tiesa. Ne viską nurodė teisingai, nors buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Tačiau bijodama R. ir M. V., bijodama kaip jie gali pasielgti, ji nenurodė visos tiesos, nes R. V. yra nevaldomas. kad ji augina du mažamečius vaikus B. B., gimusią (duomenys neskelbtini), ir E. B., gimusį (duomenys neskelbtini). Dukra B. B. jokių spec. poreikių neturi. Sūnus E. B. turi kalbos raidos sutrikimą, (duomenys neskelbtini) negalią. Vaikus augina viena. Pati turi neįgalumą, darbingumo lygis 45 proc. 2024 m. kovo mėnesio gale, galėjo būtu 28 ar 29 dieną, tiksliai pasakyti negali, ji kartu su vaikais nuvyko pas savo pusseserę M. V., gyvenančią (duomenys neskelbtini), ir su ja kartu gyvenantį jos vyrą R. V.. M. yra jos tolima giminaitė, jai M. yra teta. Su M. ir jos vyru R. ji visuomet palaikydavo draugiškus santykius, vieni pas kitus važiuodavo į svečius, švęsdavo įvairias šventes. Kadangi gerai sutardavo, tai vieni kitiems padėdavo, R. jai buities darbuose yra padėjęs, ji jų šeimai finansiškai: yra maisto pirkusi, daiktų - laikrodį, telefoną "Samsung Galaxy", išsimokėtinai iš ,,Tele2“ pirko langų valymo sistemą, kurią moka iki pat šiol. Ji savo noru jiems pirko ir dovanojo įvairius daiktus, kadangi jai jie padėdavo, tai ir ji norėjo kažkaip atsilyginti, išskyrus mobilųjį telefoną, jo prašė M. V., kad jai nupirktų išsimokėtinai. Ji sutiko ir pati iki šiol moka už jį, nei R., nei M. nė kiek neprisidėjo. Norėtų, kad už jį sumokėtų, nes moka iš savo neįgalumo - iš viso 219 eurų už M. telefoną apie 5,75 eurus į mėnesį, telefono vertė apie 200 eurų. Turės mokėti iki 2026 m. vasario 26 d. 2024 metų pavasarį svečiavosi pas M. ir R. V., tai buvo savaitgalis, pamena lauke dar buvo vėsus oras. M. ir R. gyvena (duomenys neskelbtini), buto nepamena, ji net nuo jų namų raktus turėdavo, nes atvykus su vaikais iš kaimo dažnai užsukdavo pas juos. Tą pavasario savaitgalį, būnant su vaikais pas minėtus asmenis, atvyko be jokios priežasties, taip pasisvečiuoti, tai būdavo įprasta. Alkoholio nevartojo, ji yra visiškai nevartojanti, R. gal tą savaitgalį ir buvo išgėręs, nes R. vakarais išgeria. Pamena būnant R. ir M. bute, vakare pas juos į svečius buvo atėjusi jų kaimynė I. N., jie visi bendravo. Kažkuriuo metu su M. iki "(duomenys neskelbtini)" parduotuvės buvo nuėjusios, nunešė pirkinius į virtuvę ir juos dėjo į vietas kai išgirdo, kad pradėjo verkti jos dukra B. B., o I. sakė "ką darai?". Ji greit atėjo žiūrėti kas vyksta ir matė verkiančią dukrą, dukros klausė "B., kas atsitiko?", B. atsakė: "teta pešė už plaukų" ir rodė į M.. M. klausė "kodėl pešei už plaukų?", M. atsakė, kad B. lindo prie jos šuniuko, todėl ir pešė. Ji su M. susipyko, liepė M. atsiprašyti. M. atsiprašė, norėjo tą vakarą vykti į namus su vaikais, bet nebuvo autobusų ir liko pas jų namuose, ryte atsikėlusi su vaikais išvyko į namus. Kai pešė jos dukrai plaukus, matė I., R. nebuvo, jis tualete rūkė. Kai su vaikais grįžo į namus, pamatė ant B. kojos šlaunies nemažą mėlynę ir jos klausė, kas nutiko, jai dukra atsakė, kad susitrenkė į "dėdės" (R.) lovą, kad ją R. būtų mušęs, to nesakė. Dukra tik sakė, kad jai skaudėjo, kai M. tempė už plaukų. Daugiau atvejų ji nežino, kad M. ar R. smurtautų prieš jos vaikus, tai buvo pirmas atvejis. R. ne kartą yra prašiusi, kad žodžiu sudrausmintų jos vaikus, nes jie neklauso ir sunku jai vienai susitvarkyti, tai R. su jais griežtai pakalbėdavo ir jie aprimdavo. Dėl vaikų tikrai stengiasi kiek pati gali, su vaikais sutaria gerai, tik jie nelabai nori klausyti (1 t., b. l. 124-125, 2 t., b. l. 72-73).???

Liudytojas R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamoji yra jo žmona. Jam išaiškinama BPK 278 straipsnio numatyta teisė. Jis sutinka duoti parodymus. Jam išaiškinama pareiga sakyti tiesą, įspėjamas dėl atsakomybės. Parodė, kad matė kaip jo žmona šukavo plaukus B. B., tačiau išėjo parūkyti ir nematė to įvykio. Mergaitė pasilenkė paglostyti šuniuko, todėl jai pasilenkus ir pasipešė tie plaukai. Jo žmona negalią turi nuo vaikystės, I grupę. Ji negali suprasti kas atsitiko. Ji pastoviai vartoja vaistus. Matė, kad B. verkė, kai parėjo parūkęs. Nurodė, kad V. P. ėjo į parduotuvę, grįžo po pusės valandos. B. sakė mamai, kad pešė M. V. jai plaukus. Sakė skaudėjo, matė, kad ji verkė. Mergaitės plaukai ilgi, buvo susivėlusi. Kiekvieną kartą jai skaudėdavo, ji verkdavo. Šukavo iš po nakties.

Liudytoja R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad ji nieko nematė. Tik jai telefonu paskambino ir pasakojo V. P.. Sakė, kad M. V. tampė už plaukų B., jos dukrai, ir davė į užpakalį. Nematė ar buvo sužalojimai. Kai ji buvo pas tyrėją pasakė tą patį, ką ir sako. Nurodė, kad V. yra grubi su vaikais, pastumti gali, niekada daugiau nėra jos skriaudusi. Nesakė dėl ko tempė už plaukų. Mergaitė po to įvykio pasikeitė, visko bijo.

Liudytoja S. J. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra socialinė darbuotoja dirbanti su V. P. šeima. Parodė, kad 2024 balandžio 17 d. apsilankius P. namuose, buvo grįžusi sesuo iš užsienio ir jos kaip visada kalbėjosi kas naujo, kaip sekasi. P. sesuo prašė prisipažinti kas yra įvykę. Ji pasakiusi, kad pasakotų kas atsitiko. J. P. pradėjo pasakoti, kad besisvečiuojant pas M. V. namuose ji nematė, bet V. tampė už plaukų ir spyrė į sėdmenis jos dukrai B. B.. VTAS skyriui pranešė ir buvo iš mokyklos gauta informacija, kad ji klasėje rodė savo sėdmenis. Aiškinosi, kad taip negalima rodyti. Matomai ji norėjo parodyti, kad jai ten buvo mėlynės. Ji pati nematė mėlynių. Jai pasakė tik balandžio 17 d, bet kada tai įvyko sakė, galėjo būti sausio ar vasario mėnuo. Mergaitė nepasakė kas atsitiko, ji nekalbi, jai gali sakyti, bet ji nieko nesakė, žiūrėjo į vieną tašką. Ką mama papasakojo, kad jie buvo svečiuose, tą sakė ir mergaitė. Negali pasakyti, neatsimena ar ją mušė. Ji lanko šeimą, mergaitė jaučiasi gerai, mokykloje sunkumų iškyla. Kiek jai yra žinoma, dabar nebendrauja su V. šeima.

Liudytoja M. V. globėja A. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kas ji yra kaltinamosios mama, paskirta jos globėja. Parodė, kad M. V. yra rami, dažnai ji atvažiuodavo pas juos, ji nepiktybinė. V. yra nesveika, kalba nerišli, pastoviai vartoja stiprius vaistus. M. V. neturi savo nuomonės, ji jos nesupranta, jeigu pasakysi, kad darei, sakys, kad darė. Pas ją sulėtinta reakcija. Po to įvykio buvo atvažiavusi mergaitė su mama, bet šiuo metu, kiek jai žinoma, jau nevažiuoja ir nebendrauja. Dukros vyras kartu gyvena ir prižiūri, kad ji išgertu vaistus. Nėra buvę daugiau tokių atveju dėl smurto, bet keista, kad invalidam palieka vaikus. Ji atvažiuoja į savaitę du kartus, prižiūri dukrą.

Liudytoja V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Šiaulių VTAS Kelmės rajone, yra vyriausioji specialistė. Šiose pareigose dirba penkerius metus. Savo darbe vadovaujasi Valstybės vaiko teisių apsaugos įstatymu ir Vaiko situacijos vertinimo aprašu, bei kitais teisės aktais, rekomendacijomis. Jos tiesioginis vadovas yra L. Š.-T.. V. P. jų skyriuje yra žinomas asmuo, nes šeimai taikoma atvejo vadyba. V. P. šeima nėra pilna, ji viena augina du mažamečius vaikus, t.y. E. B. ir B. B.. Su šeima bendrauja tik tuomet kai yra gautas koks pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą. 2024 m. balandžio 23 d. iš Kelmės rajono socialinių paslaugų centro buvo gautas pranešimas apie pagalbos plano įgyvendinimą ir buvo minimas faktas, kad galimai prieš mažametę B. B. buvo naudotas smurtas. 2024 m. balandžio 24 d. į V. P. šeimą vyko viena. Trumpai charakterizuojant V. P., atvejo procesas šeimoje tęsiasi jau kuris laikas, V. P. trūksta socialinių įgūdžių, turi sveikatos problemų, buvo paskirti vaistai, kuriuos ne visuomet vartodavo, dėl ko buvo paskirti vaistai negali atsakyti, nes nepamena, bijo prikalbėti ne tiksliai, bet jei neklysta, V. P. yra nustatytas (duomenys neskelbtini). Asmuo turi problemų su emocijomis, naivi, buvo asmenų kurie linkę ja pasinaudoti, žinomas faktas, kad įvairiems asmenims buvo pirkusi išsimokėtinai įvairių įrenginių, daiktų, už kuriuos pati mokėdavo taip skriausdama savo šeimą. Lankantis šeimoje V. P. ir mažamečių vaikų santykiai atrodė geri. Sekančiai parodo, kad lankantis šeimoje buvo todėl, nes buvo gautas pranešimas apie vaiko teisų pažeidimą ir buvo minima pranešime informacija, kad V. P. su vaikais lankantis Kelmėje pas R. V. ir M. V. buvo galimai smurtaujama prieš V. P. dukrą B. B., nurodyta, kad R. V. spyrė į sėdmenis, o M. V. tempė už plaukų. Kada tai vyko nebuvo konkrečiai nurodyta. Bendraujant su V. P. sakė, kad "R. tikrai nesmurtavo" tik patvirtino faktą, kad M. V. tempė už plaukų, nes B. norėjo paimti ant rankų šuniuką ir dėl to tempė už kasos. Kaip V. P. nurodė, kad jai B. sakė, jog jai skaudėjo. V. P. nurodė, kad po įvykio nebendrauja su asmenimis, kurie netinkamai elgėsi su jos dukra. Tikėtina suprato, kad nederamai buvo pasielgta, todėl ir nebendrauja su asmenimis, bet apie įvykį niekam nepranešė. Atvykus ir bandant bendrauti su mažamete B. B., visiškai nepavyko prakalbinti, sėdėjo ir žiūrėjo į vieną tašką, net mama ragino, kad B. kalbėtų, bet nepratarė mergaitė nei žodžio, bandė šypsotis, bet prakalbinti nepavyko. Kiek žinoma, kad su B. sunku užmegzti emocinį ryšį, todėl jai su mergaite nepavyko pakalbėti. Bendrauta buvo ir su E. B., su berniuku pavyko pabendrauti, bet kiek pamena, E. B. jai nepatvirtino to fakto, kad prieš sesę B. B. būtų smurtauta, nieko nežinojo. Gavus visą informaciją 2024 m. balandžio 26 d. buvo pasirašyta vaiko situacijos vertinimo anketa. Apie šeimą žino tiek, kiek būtina jai atliekant savo pareigas, apie smurto atvejį tai ką sužinojo lankantis šeimoje viskas buvo užfiksuota vaiko situacijos vertinimo anketoje. Po apsilankymo buvo surengtas atvejo vadybos posėdis, rekomenduojama iš jų pusės (VTAS) buvo apsilankyti B. B. pas psichologą, gydytojo psichiatro konsultacijai. Kiek žino, rekomendacijų buvo laikomasi ir kreiptasi į specialistus (2 t., b. l. 58-59).???

Liudytoja R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra V. P. sesuo. Ji gyvena Didžiojoje Britanijoje, kartasi į Lietuvą grįžta atostogų. Paskutinį kartą Lietuvoje buvo 2024 metų balandžio mėnesį, buvo grįžusi porai savaičių. Grįžo, kad padėtų seseriai V. P., nes matė, kad sunkiai susitvarko su finansais, sužinojo, kad daug kam priėmusi įvairių paskolų, daiktų, todėl grįžo žiūrėti kas vyksta. Su seserimi V. sutaria labai gerai. Sesuo augina du mažamečius vaikus - B. B. ir E. B.. Vieną V. P. dukrą A. B. ((duomenys neskelbtini) augina ji, nes tuo metu, kada ji perėmė globą, V. tinkamai dukra negalėjo pasirūpinti. Seseriai yra nustatytas lengvas (duomenys neskelbtini), tačiau visumoje sesuo yra orientuota, gebanti tvarkytis buityje bei auginti vaikus, trūksta socialinių įgūdžių, bet padedama specialistų viską susitvarko, tik trūksta įgūdžių su finansų tvarkymu. Kai V. reikia pagalbos, ji visuomet padeda, jai V. niekuomet nemeluoja. Sesuo V. labai myli savo vaikus ir kiek įmanydama jais rūpinasi. Ji žino, kad 2024 metų pavasarį buvo smurtauta prieš B. B., tai sužinojo iš pačios sesers V. P. kalbėdama su ja vaizdo skambučiu ir būdama Anglijoje, kad prieš B. B. smurtavo M. V., tempė už plaukų, nes B., būdama Kelmėje pas M. V. namuose, norėjo paimti jos šuniuką, todėl M. tempė skaudžiai už plaukų ir B. skaudėjo. Tai jai pasakojo V.. Visą įvykį matė M. V. kaimynė I. N., nes ji gyvena kaimynystėje ir I. tuo metu buvo koridoriuje pas M., laukė V., nes turėjo eiti į lauką parūkyti. Tai jai sakė V., ji kiek suprato, V. buvo namuose, kai M. tempė už plaukų B.. Kodėl ji nieko nedarė, nežino. Ji nežino, kad V. būtų kažkur išvykusi ir vaikus palikusi vienus M. ir jos vyrui. V. pasakojo, kad tuo metu labai susipyko su M., nes suprato, kad B. skaudėjo, bet ji nežino ar B. verkė, ar kažkaip kitaip parodė skausmo jausmą. Ji, išgirdusi pasakojimą ir dar žinodama, kad įvairūs žmonės naudojasi jos seserimi (finansiškai naudojasi - R. V. ir I. N.), nusprendė grįžti į Lietuvą. Ji informavo socialinę darbuotoją S. J., kad grįš ir reikia žiūrėti kas vyksta V. šeimoje. Kai socialinė darbuotoja buvo V. šeimoje, ji buvo kartu ir ragino V., kad viską papasakotų. Grįžusi bendravo su B., jos sutaria gerai ir kokius penkis kartus sakė, kad jai M. tempė už plaukų, apie skausmą nieko nesakė, bet mano, kad skaudėjo, taip pat sakė, kad "dėdė" R. (M. V. vyras) ją mušė, bet neįvardijo kaip, tik sakė, kad į šoną sudavė ranka. Kas kartą klausiant rodė kitą šoną. Kada mušė - nesakė. B. B. nėra linkusi meluoti, su ja B. yra atvira, ar skaudėjo nesakė. R. ją mušė, nes B. neklausė mamos V. ir pati V. paprašydavo, kad sudrausmintų. Taip pat ir V. jai yra anksčiau sakiusi, kad R. ne kartą yra mušęs B., nes ji yra aktyvus vaikas. Ji yra padariusi garso įrašą, kai jai V. pasakojo tai, taip pat yra siuntusi socialinei darbuotojai. Kiek žino, po įvykio sesuo V. P. su M. ir R. V. šeima nebendrauja. M. ir R. V. turi kažkokią negalią, bet taip su vaikais elgtis negali. Ji žino apie įvykį tik iš pasakojimų, bet daugiau apie įvykį gali papasakoti I. N. ir R. P.. R. tolima giminaitė, bet ji bendrauja su V. (2 t., b. l. 62-63).???

Liudytoja I. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji pažįsta M. V. ir jos vyrą R. V., nes jie buvo kaimynai, sutardavo visuomet gerai, dabar bendrauja su jų šeima ir palaiko gerus santykius. Kiek jai žinoma, abu minėti asmenys turi (duomenys neskelbtini) negalią. Pažįsta V. P., susipažino per R. V.. V. vaikai R. V. vadindavo "dėde". Ji (duomenys neskelbtini) gatvėje, kaimynystėje su V. gyveno apie 6 mėnesius, išsikraustė 2024 metų rugsėjį. Kol gyveno, dažnai matydavo, kad V. P. su savo dviem vaikais - mergaite ir berniuku, atvykdavo pas M. ir R. į svečius. Kai V. atvykdavo, ji į svečius pas V. neidavo, nebent R. paskambindavo, kad kažko reikia. V. su vaikais yra buvusi pas ją namuose. Kiek ji matydavo, V. šeima su M. ir R. labai gerai sutardavo. Ji nežino, kad V. būtų palikusi R. ir M. prižiūrėti vaikus. Jai V. yra vieną kartą palikusi porai valandų vaikus. Ji yra buvusi pas V. namuose ir dabar su V. bendrauja, nėra susipykusi. Ji nieko nežino apie tai, kad 2024 metų pavasarį būtų smurto atvejis prieš V. P. vaikus ar prieš vieną kurį tai vaiką. Ji niekuomet nėra mačiusi, kad R. ar M. smurtautų prieš ką nors, o ypatingai prieš vaikus. 2024 m. gruodžio 12 d. jai per "messenger" grupę paskambino V. ir jos sesuo R.. Abi seserys pasakė, kad ją "įvėlė" dėl R. V. muštynių ir prašė paliudyti, bet ji joms pasakė, kad nieko nežino ir nesupranta apie ką jos kalba, sakė, kad jos "neveltų", nes ji nepasakos to, ko nežino. Ji nėra mačiusi, kad R. ar M. prieš ką nors smurtautų. Jai V. niekuomet nėra pirkusi jokių daiktų ar elektroninių prietaisų, nėra jos nieko prašiusi ir ja pasinaudojusi. Kiek žino, V. taip pat turi kažkokių sveikatos problemų ar net negalią, žino, kad geria raminamuosius vaistus. Jai V. nėra nieko blogo padariusi ar pasakiusi, su ja labai gerai sutaria, bet ja nesinaudoja ir V. jai nieko neperka. Kai bendrauja su V., ji visuomet būna su vaikais, nėra ant vaikų pastebėjusi jokių sužalojimų. Žino, kad V. su R. ir M. V. jau kuris laikas nebendrauja, o kodėl nebendrauja, ji nežino (2 t., b. l. 66-67).???

Ekspertė Sandra Brazauskienė teismo posėdžio metu parodė, kad ekspertizės aktą palaiko pilnai ir tvirtina. Paaiškino, kad iš pateiktų byloje medicininių dokumentų nustatė, kad tiriamoji serga (duomenys neskelbtini), jis nesuvokia savo veiksmų. Tikslinga jai taikyti priverčiamąją medicininio poveikio priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros centro sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Nurodė, kad tiriamoji turi globėja, kuri turi užtikrinti jos lankymąsi pas medikus ambulatoriškai. Viską spręs iš ligos istorijos ir gydymą paskirs gydytojas. Bus nutartis ir įpareigojimai bus pateikti globėjai.

2024 m. balandžio 26 d. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 6VSV-1747 nurodyta, kad 2024 m. balandžio 23 d. gauta informacija iš Kelmės rajono socialinių paslaugų centro. Informuojama apie V. P., gyvenančios (duomenys neskelbtini), situaciją šeimoje, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai: B. B., gimusi (duomenys neskelbtini), ir E. B., gimęs (duomenys neskelbtini).

Socialinė darbuotoja 2024 m. balandžio 17 d. apsilankiusi klientės namuose rado svečiuotis atvykusią klientės seserį R.. Pokalbio metu klientė pasisakė, kad vasario mėnesio pabaigoje telekomunikacijų įstaigų darbuotojams susisiekus su ja ir siūlant įsigyti naujai namų internetą ir kitos įrangos, moteris sutiko ir pasirašė naują sutartį naujam internetui, bei mobiliajam telefonui. Tą pačią dieną socialinei darbuotojai bendraujant su kliente ir jos seserimi R., klientė pasisakė, kad jai su vaikais svečiuojantis pas R. V., jis keletą kartų smurtavo prieš jos dukrą B. įspirdamas mergaitei į sėdmenis, o pusseserė M. V. tampė dukrai už plaukų. Klientė teigia pati nemačiusi, bet dukra jai sakiusi, kad buvo sukeltas fizinis skausmas. Mama apie galimą smurtą prieš vaiką, neinformavo socialinės darbuotojos ar atvejo vadybininkės, nesikreipė į kitus specialistus, galimai nesuvokdama situacijos rimtumo. Kada tai įvyko moteris negalėjo pasakyti, neprisiminė.

Socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima apsilankymų šeimoje metu dėl klientės emocinės būklės ne kartą kalbino kreiptis gydytojo psichiatro konsultacijai, anksčiau moteris vartojo gydytojo psichiatro paskirtus medikamentus, moteris kategoriškai atsisako kreiptis į specialistus. Klientė savarankiškai nutraukė vaikų ir paauglių gydytojo psichiatro paskirtus medikamentus sūnui E. B., motyvuoja tuo, kad savo vaiko jokiais vaistais nenuodys. V. P. yra nustatytas neįgalumas, diagnozė (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini). Klientė yra linkusi slėpti įvykius kurie daro žalą vaikams ir jai.

2024 m. balandžio 24 d. 11.12 val., apsilankyta vaiko gyvenamojoje vietoje. B. tvarkingai susišukavusi, aprengta švariais ir tvarkingais, amžių bei sezoną atitinkančiais rūbais. Vaiko motina neprieštaravo individualiam pokalbiui su vaiku, tačiau B. emocinio ryšio užmegzti nepavyko. Mergaitė žiūrėjo į vieną tašką be jokios reakcijos. Pajuokaujant, nukreipiant pokalbį ir klausimus ne apie pranešimo aplinkybes, taip pat nesikalbėjo, nerodė emocijų. Kelis kartus pajuokavus, pakutenus mergaitę, nusišypsojo. Vėliau mama skatino mergaitę kalbėtis, atsakyti ko klausiama, geranoriškai tarpininkavo kalbantis.

Toliau aptariant pranešimo aplinkybes moteris teigė, kad „R. tikrai nespardė B., jis tik žodžiu subara“. M. yra tempusi B. už plaukų, bet dėl ko tiksliai nežino, norėjo vaikas šuniuką, pinčerį paimti ant rankų. Už kasos paėmė ir patempė. B. apsiverkė, motina sudrausmino pusseserę ir išvažiavo į namus. Kada tas buvo nepamena. B. greit nurimo, sakė, kad skaudėjo. Nebevažiuoja ten (1 t., b. l. 26-38).???

2024 m. gegužės 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomas penkių aukštų daugiabutis namas, kuris dekoruotas geltona ir rausva spalva. Į bendrabučio tipo daugiabučio namo vidų patenkama pro rudos spalvos kodines (38) šarvuotas duris, laiptais užlipama į ketvirtą aukštą, tuomet pro pilkos spalvos duris patenkama į buto laiptinę. Laiptinėje matomos dvi durys po kaire puse ir dešine, pasukus į kairę pusę pro kitas pilkos spalvos duris patenkama į bendrabučio tipo holą, kuriame pačios pirmos durys po kaire puse yra pažymėtos 401 buto skaičiais. Patekus į buto vidų matomas siauras koridorius, ant sienos dešinėje pusėje sukabinti rūbai, kairėje pusėje palei sieną matomas staliukas, ant kurio sudėti buitiniai daiktai, paėjus koridoriumi tiesiai, po kaire puse matoma lova, šalia jos staliukas ant kurio sudėti mobilūs telefonai ir kiti daiktai, lovos priekyje matomos dvi rūbų spintos, kuriuose matosi sudėti rūbai. Lovos gale stovi dar dvi spintelės ir palei jas horizontaliai palei buto sieną stovi raudonos spalvos sofa-lova. Iš siauro buto koridoriaus pasukus į dešinę pusę matoma buto virtuvė, kurioje yra virtuvės buitinė technika, kurią nuo miegamojo kambario skiria stalas ant kurio yra padėtas akvariumas ir kiti buitiniai daiktai. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, niekas nepaimta (1 t., b. l. 40-49).???

PRĮR įvykio suvestinėje nurodyta, kad 2024 m. gegužės 2 d., 13.32 val., iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus gautas pranešimas apie tai, kad prieš mažametę B. B., gimusią (duomenys neskelbtini), galimai smurtavo vaiko motinos pusseserė M. V., gimusi (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 8-11)

Prie A. Š. apklausos pateiktas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų civilinėje byloje priimto 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimo kopija, kuriuo teismas tenkino A. Š. pareiškimą pripažinti M. V. neveiksnia ekspertų nustatytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, M. V. nustatyta globa ir A. Š. paskirta jos globėja (1 t., b. l. 134-138).???

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-10-489/2017, 2K-313-489/2019). Objektyviai tai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, Nr. 2K-474-489/2016, Nr. 2K-227-788/2017, Nr. 2K-128-895/2019).

M. V. kaltę įrodo šios aplinkybės: M. V. mažametei B. B. tempė už plaukų, mergaitei skaudėjo dėl ko ji verkė – taip išreiškė savo skausmą. B. B. apie jos atžvilgiu atliktus veiksmus pati pasisakė mamai. Įvykio aplinkybės išaiškėjo, kai nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą papasakojo savo seseriai, kuri gyvena užsienyje, o šiai grįžus ir esant pas V. P., ši viską papasakojo ją lankančiai socialinei darbuotojai. Kaltinamoji prisipažino, kad ji patempė už plaukų, kai mergaitė norėjo pakelti jos šuniuką. Nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojai.

Teismas ištyręs ir įvertinęs BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamosios M. V., nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą, liudytojų teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kitus byloje pateiktus įrodymus pripažįsta esant visiškai įrodyta, kad kaltinamoji M. V. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, nes ji (tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta) tyčia tempė už plaukų mažametei B. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), tuo sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 straipsnio 2 dalyje, numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Atlikus teismo psichiatrinę ambulatorinę ekspertizę gautas 2024 m. spalio 2 d. – 2024 m. spalio 31 d. VTPT Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 86TPK-199/2024, kur išvadoje nustatyta, kad: M. V. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu yra nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas, diagnozė - (duomenys neskelbtini), dėl kurio baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu ji negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. M. V. šiuo metu yra nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas, diagnozė - (duomenys neskelbtini). M. V. šiuo metu yra nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas, diagnozė - (duomenys neskelbtini), dėl kurio baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu ji negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. M. V. dėl psichikos sutrikimo nėra pilnavertė teismo proceso dalyvė, dėl intelekto defekto nesugeba suprasti jai pareikšto įtarimo juridinės reikšmės ir nesugeba atgaminti juridiškai aktualias įvykio aplinkybes. M. V. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (2 t., b. l. 16-19).

Teismas konstatuoja, kad M. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį. Tačiau nustatyta, kad ji baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdama nepakaltinama, ir šiuo metu kaip ir darant veiką negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, jai diagnozuojamas (duomenys neskelbtini) - 2024 m. spalio 2 d. – 2024 m. spalio 31 d. VTPT Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 86TPK-199/2024 (2 t., b. l. 16-19). Dėl (duomenys neskelbtini), M. V. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti – ji nepakaltinama.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015).

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-199/2024 nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu M. V. buvo psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), ji negalėjo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, taip yra ir šiuo metu. Be to ekspertizės akte nurodyta, kad M. V. dėl psichikos sutrikimo nėra pilnavertė teismo proceso dalyvė, dėl intelekto defekto nesugeba suprasti jai pareikšto įtarimo juridinės reikšmės ir nesugeba atgaminti juridiškai aktualias įvykio aplinkybes. Teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad M. V. nustatyti tiek medicininis, tiek juridinis nepakaltinamumo kriterijai. Teismo posėdžio metu ekspertė Sandra Brazauskienė patvirtino ekspertizės akto išvadą, nurodė, kad tikslinga M. V. skirti priverčiamąsias medicinines priemones – ambulatorinė stebėjimą pagal jos gyvenamąją vietą.

Teismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos pobūdį, teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 86TPK-199/2024 išvadą, ir iš teismo posėdžio metu duotų ekspertės paaiškinimų matyti, kad M. V. reikalingas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (BK 98 str. 1 d. 1 p.).

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 str. 1 d.). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 str. 2 d.).

Kiti klausimai

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.).

M. V. buvo skirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktu (2 t., b. l. 29, 32, 33).

2025 m. vasario 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi nukentėjusiajai B. B. paskirta atstovė advokatė Jurgita Šlapaitienė pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. vasario 12 d. raštą Nr. (10.1Mr.)KTS-2025-01172, pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų pažyma - 275,00 Eur už antrinę teisinę pagalbą (2 t., b. l. 34, 35, 52), iš kurių matyti, kad nukentėjusiajai B. B. buvo skirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba.

Atsižvelgiant į tai, kad M. V. šioje byloje yra pripažinta nepakaltinama ir negali atsakyti už įstatymo uždraustos veikos padarymą, teismas neturi pagrindo svarstyti klausimo dėl patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo iš M. V., todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

CD su nepilnametės B. B. apklausa (1 vnt., voke), prisegtą prie baudžiamosios bylos medžiagos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 401 straipsniu, 403 straipsniu, 440 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu,

nutaria:

M. V. padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir pripažinus ją nepakaltinama, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (pagal gyvenamąją vietą).

CD su nepilnametės B. B. apklausa (1 vnt., voke), prisegtą prie baudžiamosios bylos medžiagos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Išaiškinti, kad taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko, ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius priverčiamosios medicinos priemonės taikymo vietos teismui teikti išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras.

Teisėja Aurelija Petkevičienė