- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-01
- Bylos Nr.
- 2-637-308/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas
- Pareiškėjas
- G. T.
- Suinteresuotas asmuo
- O. G., Valstybinei mokesčių inspekcijai, VĮ Registrų centras
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant pareiškėjui G. T. ,jo atstovei adv.Stasei Jovaišienei,suinteresuotam asmeniui O. G.,jos atstovui adv.padėjėjui Stanislovui Raulušaičiui viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo G. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims-Valstybinei mokesčių inspekcijai,VĮ Registrų centras Alytaus filialui ir O. G. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nustatyti, kad jis-G. T. a.k(duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijęs nuosavybės teises į į 917,84 kv m bendro ploto fermos pastatą,kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)
Pareiškėjas nurodė, kad 2001 m. liepos mėn. pradžioje įgijęs iš O. G. veršidės pastatą (pagal įrašą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje – fermą), esančią (duomenys neskelbtini). Šis pastatas buvo statytas 1980 m., jis priklausė Vydenių tarybiniam ūkiui, o jo likvidavimo procese buvo perduotas Žemės ūkio bendrovei „Vydeniai“. 1995 04 20 ŽŪB „Vydeniai“ likvidacinė komisija veršidžių pastatus, kurių buvo du, kartu su kitu turtu už pajus perdavė naujai susikūrusiai Vydenių kiaulių komplekso žemės ūkio bendrovei. Apie 2000 m. prasidėjo ir Vydenių kiaulių komplekso ŽŪB likvidavimas, jo metu 2001 06 26 abu veršidžių pastatai buvo parduoti O. G.. Dar pastatams esant Vydenių kiaulių komplekso ŽŪB nuosavybėje, jais naudojęsis, ten laikęs gyvulius, todėl O. G. įgijus veršidžių pastatus, iš karto pradėjęs tartis su ja dėl vienos veršidės pardavimo. 2001 m. vasarą, apie liepos – rugpjūčio mėn., O. G. pardavė jam naudotą veršidės pastatą už 4000 Lt. Jai sumokėjęs pinigus, perėmęs jos turimus dokumentus, tačiau notarinė pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes pastatas nebuvo inventorizuotas ir teisiškai įregistruotas, taip pat nebuvo įregistruotos nei vieno faktinio savininko nuosavybės teisės į jį. Po veršidės faktinio nupirkimo ir toliau naudojęs pastatą gyvulių auginimui, tam jis naudojamas ir dabar. Jo šeima ūkininkauja, auginantys gyvulius, žmona Ž. T. nuo 2003 m. yra įregistravusi ūkininko ūkį, kuriame šiuo metu yra dvi galvijų bandos, vienos iš jų laikymo vieta –veršidės pastatas.Po pastato nupirkimo iš karto pradėjęs ir jo pagerinimo darbus. Kadangi fermoje nebuvo elektros, visų pirma užsakę elektros įvado įrengimą. Paraišką AB “Lietuvos energija“ dėl elektros įrenginių prijungimo pateikė bei sutartis su šia įmone sudarė žmona Ž. T., kuri įprastai tvarko visus šeimos reikalus, susijusius su dokumentacija. Elektra buvo pajungta 2001 m. lapkričio mėnesį, vėliau buvo atliekami reikalingi darbai: įrengtos pertvaros, sutvarkytas stogas, atliekami kiti smulkūs pastato priežiūros ir remonto darbai. 2011 metais užsakęs ir buvo atlikti pastato kadastriniai matavimai, statiniui suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastato teisinei registracijai atlikti jo užsakymu buvo suformuotas 1,72 ha ploto žemės sklypas. Faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kas jis yra sąžiningas ir teisėtas fermos pastato, kurio bendras plotas 917,84 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valdytojas nuo 2001 m. vasaros. Visą šį laiką, t.y. daugiau nei 10 metų, pastato valdymas buvo atviras ir nepertraukiamas, nors Nekilnojamojo turto registre ir nebuvo įregistruotas.Nurodytas aplinkybes dėl veršidės pastato, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimo bei ankstesnio jo valdymo patvirtina jo ir O. G. pasirašytas pakvitavimas dėl pinigų už pastatą gavimo, O. G. pastato įgijimo dokumentai (Be varžytynių parduodamo turto pirkimo – pardavimo sutartis, PVM sąskaita faktūra ir kasos pajamų orderio kvitas), 1995-04-20 perdavimo priėmimo aktas. Pareiškime nurodytas aplinkybes dėl tolesnio turto valdymo patvirtina Vartotojų elektros įrenginių prisijungimo prie elektros tinklų paraiška, Naujųjų vartotojų elektros įrenginių prisijungimo prie tinklų sutartis, sąskaita, išrašyta 2001-11-05 Ž. T. už naujo vartotojo elektros įrenginių prijungimą, Elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartis su buitiniu vartotoju. Pastato atvirą ir nepertraukiamą valdymą iki šiol patvirtina išrašas iš Ūkinių gyvūnų registro informacinės sistemos, o taip pat statinio kadastrinių matavimų atlikimas, žemės sklypo suformavimas (tai patvirtinančius dokumentus – Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos kopiją bei joje esantį žemės sklypo planą pateikiu prie pareiškimo). Aplinkybę, kad Nekilnojamas daiktas ir daiktinės teisės į pastatą nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre, patvirtina VĮ Registrų centras Alytaus filialo 2012-05-23 raštas. Todėl negalėdamas kitaip įgyvendinti savo nuosavybės teisės į faktiškai nupirktą pastatą-veršidę buvęs priverstas kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu faktą.
Pareiškėjo atstovė pareiškimą palaikė ir prašo pareiškimą tenkinti.Nurodė,kad suinteresuotas asmuo O. G. pripažįsta,kad buvo sudaryta faktinė pastato pirkimo pardavimo sutartis,kuri neatitiko įstatymų reikalavimų,nes nebuvo patvirtinta notarine tvarka ir tokios sutarties pagrindu pareiškėjas negalėjo įgyvendinti savo nuosavybės teisių į fermos pastatą,t.y.pareiškėjas negalėjo įregistruoti nuosavybės teisių,nes tokia sutartis negalėjo būti pripažinta galiojanti,kadangi buvo sudaryta ne notarine forma .Sudarant šią sutartį pardavėja perdavė ir dokumentų originalus,kurie visą laiką virš 10 m buvo pas pareiškėją ir suinteresuotas asmuo O. G. per šį laikotarpį nereikalavo šių dokumentų ir nekėlė jokių reikalavimų,kad išreikalautų pastatą iš pareiškėjo valdymo ir tuo pripažino faktinį šio pastato perleidimą nuosavybėn pareiškėjui.Suinteresuotas asmuo O. G. pripažįsta pinigų gavimo faktą,bet nesutinka,kad pareiškėjas nuosavybės teises galėtų įregistruoti įgyjamosios senaties pagrindu,o nori,kad šis statinys būtų įregistruotas jos vardu, o po to ji perleistų vėl pareiškėjui šitą pastatą,bet jau už didesnę kainą kaip pripažino suinteresuotas asmuo O. G..Tačiau šiuo atveju turi būti laikomasi pozicijos,kad faktinis susitarimas dėl pastato perleidimo buvo 2001 m ir tada buvo nustatyta parduodamo statinio kaina,bei suinteresuotas asmuo O. G. neturi teisės reikalauti peržiūrėti tuo metu sudaryto sandorio kainos ir vien dėl to nėra pagrįsto pagrindo prieštarauti pareiškėjo pareiškimui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo O. G. su pareiškimu nesutiko.Suinteresuotas asmuo ir jos atstovas nurodė,kad LR CK 4. 68 str. numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip 10 metų , kai per visą valdymo laikotarpį savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nusavybės teisę į tą daiktą.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį .Kasacinės instancijos teismo nutartyse nurodyta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, suėjimo, ir prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tik esant šių sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Pirmoji iš sąlygų įgyjamosios senaties nuostatoms taikyti yra ta, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. CK 4.47 str. Numato, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldėjimu, pasisavinant vaisius ir pajamas, pagaminant naują daiktą, pasisavinant bešeimininkį daiktą, pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites, pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus, pasisavinant radinį, lobį, atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams, konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą), įgyjamąja senatimi , kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėjas veršidę įsigijo kitu nei įgyjamosios senaties būdu, t.y. pagal sandorius, CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu.Kadangi pastatas įgytas pagal sandorius, tai įgyjamosios seanties institutas šiuo atveju netaikytinas.
Antroji iš sąlygų įgyjamosios senaties nuostatoms taikyti yra ta, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Nesutinka kad pareiškėjas išpildė d) sąlygą, t.y. daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą.Nors pareiškėjas teigia, kad pirko veršidę , tačiau CK 6.393 str. imperatyviai nurodo, kad Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sandoris turi būti sudarytas notarine tvarka, o šios tvarkos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį nuo jo sudarymo momento.Tai turėjo žinoti abi šalys, o įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo pareigos juos vykdyti.Tik dėl pareiškėjo nesąžiningų veiksmų – abiejų veršidžių dokumentų nesąžiningo pasisavinimo, O. G. negalėjo įregistruoti pastatų į viešą NT registrą ir tuo pačiu tinkamai parduoti šį nekilnojamąjį turtą kad ir pareiškėjui. Laikytina, kad pareiškėjas nesąžiningai valdė veršidę nuo tada, kai pasisavino veršidės dokumentus, t.y. nuo 2001m vasaros ir tokiu būdu neišpildyta ir a) sąlyga.Kadangi pareiškėjo veiksmų nuo pat 2001 metų negalima laikyti sąžiningais – neišpildytos įstatymų reikalaujamos a) ir d) sąlygos, bei kad veršidę pareiškėjas yra įgijęs kitu CK 4.47 nurodytu būdu, t.y. pagal sandorius – įgyjamosios senaties būdu šio nekilnojamojo turto įgijimo nustatymas negalimas.Kartu nurodė,kad pareiškėjui perdavus O. G. fermos dokumentus ji įregistruotų savo nuosavybės teises į fermos pastatą ir po to galėtų perleisti šį pastatą pareiškėjui,o susitarimas dėl fermos kainos būtų abiejų pusių derybų klausimas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo-Valstybinė mokesčių inspekcija pateiktu atsiliepimu nurodė,kad jie neprieštaraus pareiškėjo prašymui,jeigu jis teismo posėdyje pateiks įrodymus pareiškime nurodomas fermos įsigijimo aplinkybes ir teismas tokius parodymus pripažins pagrįstais ir prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo-VĮ Registrų centtras Alytaus filialas savo atsiliepimo į pareiškimą bei prieštaravimų pareiškimui dėl prašomo nustatyti fakto nepateikė,bei jo atstovas bylos nagrinėjime nedalyvavo.
Apie teisę kitiems suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą su pareiškimais dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimą ir apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje buvo paskelbta viešo skelbimo būdu 2012-06-11.Pirmo teismo posėdžio data buvo nustatyta 2012-07-18 , todėl įstatymo nustatytas 30 dienų terminas, per kurį turi būti skelbiamas pranešimas apie bylos nagrinėjimą, įgyvendintas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškėjo pateikto pakvitavimo(be nurodytos datos) (b.l.5)matyti,kad šiame pakvitavime yra nurodyta „Aš,G. T. ,pasas (duomenys neskelbtini) a/k (duomenys neskelbtini) ,sumoku pilną pinigų sumą (keturis tūkstančius litų)pilietei O. G. už (duomenys neskelbtini) kaime esantį veršidės vieną pastatą(kairyjį).Pastatą parduodu kartu su svarstyklėmis.G. T.(parašas).O. G.(parašas). Pinigus daviau esant liudytojams : A. J.(parašas),V. M. (parašas)„ .
Iš 1995-04-20 perdavimo-priėmimo akto(b.l.10)matyti,kad žemės ūkio bendrovės“Vydeniai“likvidacinė komisija perdavė naujai susikūrusiai kiaulių komplekso žemės ūkio bendrovei du veršidės pastatus,automobilines svarstykles bei kitą turtą.
Iš 2001-06-26 be varžytynių parduodamo turto pirkimo-pardavimo sutarties Nr.(be numerio) (b.l.6)matyti,kad Vydenių kiaulių komplekso žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos pirmininkas UAB“Valeksa“ įgaliotasis atstovas V. B. ,vadovaudamasis LR Vyriausybės 1997m spalio 1d.nutarimu Nr.1074 patvirtintais „Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėses nuostatais„1 p. pardavė,o O. G. a.k(duomenys neskelbtini) perka Vydenių KK ŽŪB priklausantį turtą-veršidė du pastatai,parduodamo turto kaina 4000 Lt.Kitais sutarties punktais aptariamas pinigų sumokėjimas bei sutarties neįvykdymo pasekmės,o 6 p.nurodytas,kad ši sutartis yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas.
Iš 2001-06-26 Vydenių kiaulių komplekso ŽŪB PVM sąskaitos-faktūros Nr.7630153 matyti,kad pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr.8 buvo išrašyta O. G. už veršidės du pastatatus 4000 Lt sumai, 2001-06-26 kasos pajamų kvitu Nr.13361019 patvirtinama,kad iš O. G. a.k(duomenys neskelbtini) yra priimta pagal sąskaitą Nr.7630153 keturi tūkstančiai litų(b.l.7-8).
Iš 2001-10-31 Ž. T. paraiškos dėl vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ,objekto prijungimo techninių sąlygų ir naujų vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie tinklų 2001-10-31 sutarties bei 2001-11-05 sąskaitos už naujo vartotojo prijungimą apmokėjimo(b.l.11-14)matyti,kad elektros trifazio įvado pajungimu į (duomenys neskelbtini) įvedimu rūpinosi ir sąskaita buvo išrašyta Ž. T. vardu.
Iš VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2012-05-23 pranešimo (b.l.17)matyti,kad nekilnojamasis daiktas-pastatas-ferma,kurio unik.Nr.(duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), bei daiktinės teisės į jį nekilnojamojo turto registre neįregistruota.
Pateiktu santuokos liudijimo nuorašu(b.l2.6)patvirtinama,kad pareiškėjas G. T. ir Ž. T. yra sutuoktiniai nuo 2000-07-29.
Iš pateikto ūkininko ūkio įregistravimo (b.l.15)matyti,kad Ž. T. 2003-05-02 buvo įregistruota ūkininke.
Iš 2008 m. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. savivaldybės skelbimo Varėnos rajono laikraštyje“Giružis“matyti,kad (duomenys neskelbtini) esanti veršidė yra įtraukta į statinių,kurie neturi savininko(ar savininkai nežinomi ),kurių naudojimo priežiūrą vykdo savivaldybės adminbistracija sąrašą nurodant,kad tai yra griuvėsiai(savivaldybės patvirtinti nuorašai yra Varėnos raj.apylinkės teisme išnagrinėtose civilinėse bylose Nr.2-83-308/2012, 2-488-308/2012, 2-489-308/2012).
Liudytoja Ž. T. parodė,kad su sutuoktiniu nuo 2000 m pradėję auginti gyvulius (duomenys neskelbtini) k. esančioje fermoje(po kaire puse),kur teisę naudotis šia ferma suteikė V. M.,kuris buvo faktiškas šių fermų savininkas,o fermos buvo įgytos jo darbuotojos O. G. vardu.2001 m V. M. pradėjo reikalauti atsipirkti iš jo tą naudojamą fermą už 4000 Lt, o kita ferma po dešine puse liktų jiems.Pasitarus su sutuoktiniu nutarę įsigyti šią fermą,kur sumokėjus 4000 Lt, raštą ,kad parduoda fermą G. T. pasirašė O. G.,bei po to perdavė ir visus turėtus fermos dokumentus G. T..Po šios fermos įsigijimo 2001 m kreipęsi į VĮ Registrų centras dėl fermos užregistravimo ,tačiau ten nurodė,kad tokio rašto pagrindu negali įregistruoti nuosavybės teisių,nes tokia sutartis nėra galiojanti .2001 m rudenį,kadangi fermoje buvo atjungta elektra,tai kreipusis dėl elektros pajungimo,kur elektros tinklai peržiūrėję R. T. turimus dokumentus dėl fermos įgijimo sutiko įvesti elektrą.Nuo 2001 m ferma naudojęsi be jokių kieno trukdžių,fermą sutvarkę gyvulių bei pašarų laikymui,tvarkę stogą,atlikę kitus priežiūros darbus.Tik 20012 m gegužės mėn.pabaigoje ar birželio mėn. į jų namus atvykęs V. M. prašė perduoti jam fermos dokumentus,sakydamas,kad jam reikia tvarkyti tos antros jau išardytos fermos įregistravimą,nors pats V. M. tą antrąją fermą (po dešine puse )buvo leidęs ardyti įvairiems žmonėms ir šiuo metu iš šios fermos yra likę tik griuvėsiai.O. G. į jų naudotą fermą po pardavimo daugiau niekad nebuvo atvykusi ir niekad nereiškusi jokių pretenzijų,kad jie ferma naudojasi kaip nors neteisėtai.
Liudytoja V. P. parodė,kad 1995 m susikūrus kiaulių auginimo komplekso ŽŪB jos anyta su pajais perėjo į šią ŽŪB .Tačiau vėliau bendrovė žlugo ,kur bendrovei formaliai dar vadovavo V. K.,bet faktiškai viską tvarkė V. M..Po to 2001m G. T. atpirko fermą,esančią po kaire puse ir ten visą laiką iki šiol laikė gyvulius, kitą fermą po dešine puse nugriovė V. M. su darbininkais ir išpardavė įvairiems žmonėms statybines medžiagas.
Iš bylos faktinių aplinkybių matyti,kad po 2001-06-26 suinteresuotas O. G. nebuvo įregistravusi nuosavybės teisių į jos 2001-06-26 be varžytynių parduodamo turto pirkimo-pardavimo sutarties Nr.(be numerio)pagrindu įgytus statinius,kur neatlikus šių statinių inventorizacijos(kadastrinių matavimų) ir jų neįregistravus nekilnojamojo turto registre O. G. negalėjo šių pastatų ar vieno iš šių pastatų perleisti LR CK 6.393 str.nustatyta tvarka,t.y.patvirtinta notarine forma,kur šios formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančia.O. G. ir pareiškėjo surašytą pakvitavimą pagal savo turinį,kadangi jame yra nurodymas apie pastato pardavimą su svarstyklėmis ir pinigų sumokėjimą, galima būtų laikyti nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi.Tačiau ši sutartis neatitinka LR CK 6.393 str.reikalavimų ir ji negali būti pripažinta galiojančia,t.y.ja negalima remtis prieš trečiuosius asmenis ir tokia sutartis nesuteikė pagrindo pareiškėjui įregistruoti nuosavybės teises.Tačiau ši sutartis nurodo,kad tarp šalių buvo susitarimas,kad suinteresuotas asmuo O. G. perduoda pareiškėjui šio pastato valdymą ir faktiškai(be įstatymais numatytų pagrindų)pripažindama jam teisę įgyvendinti nuosavybės teises į šį statinį perduodama visą šio statinio dokumentaciją.Daikto valdymo sąvoka yra įtvirtinta LR CK 4.22 str., kuri numato, kad daikto valdymu yra laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą.Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių matyti,kad jis nuo 2001 m rudens faktiškai valdė veršidę,kurią buvo įgijęs pagal rašytinį pakvitavimą iš O. G. ,esančią kairėje pusėje ,žiūrint pagal einantį kelio privažiavimą prie fermos.Toks pareiškėjo šio nekilnojamojo daikto valdymas nuo 2001 m vasaros buvo aiškus ir suprantamas tiek G. T.,tiek O. G. ir visos šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą įgijo (užvaldė) sąžiningai.O. G. nepateikė jokių įrodymų,kad ji per šį laikotarpį nuo 2001 m būtų reikalavusi grąžinti jai daiktą iš pareiškėjo valdymo ,būtų kreipusis į teismą dėl dokumentų apie fermą išreikalavimo iš pareiškėjo ir tuo nepagrindžia savo atsikirtimų. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai (LR CK 4.23 str. 2 d.). Valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (LR CK 4.26 str. 2 d.). Daikto įgijimo ir užvaldymo sąvokos, vadovaujantis LR CK 4.70 str. 1 d. atitinka viena kitą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo nurodytas nekilnojamasis daiktas bei šio daikto nuosavybės teisės būtų įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (LR CK 4.69 str. 3 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuodamas kasacinę praktiką 2011-02-23 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-7-67/2011 nurodo: „Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje A. L. C. v. VĮ Registrų centro Utenos filialas, bylos Nr. 3K-3-379/2004; 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje V. M., T. M. v. V. G., M. Š., R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje AB „Vilijampolės autotransportas“ v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-498/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Stoties turgus“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-586/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartis P. J. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kt., civilinė byla Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje O. L. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-514/2008; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB ,,Pakruojo arka“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-535/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje S. M. v. G. K., VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-176/2009; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal R. V. įmonės pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-202/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Narėpų metaliniai garažai“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. U. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje pagal UAB „Terekas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-156/2010; kt.). Taigi nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma:
1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas.
2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).
3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).
4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas.
5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas.
6. Daiktas valdomas nepertraukiamai.
7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas).
8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
<....> Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Be to, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Antada“ pareiškimą dėl valdymo fakto patvirtinimo, bylos Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos. „
LR CK 4.47 str. 11 p. numato nuosavybės teisės įgijimo pagrindą – įgyjamąją senatį. Šioje byloje yra nustatytos visos įstatymo numatytos nuosavybės teisės į daiktus įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos: pareiškėjas šiuo metu nėra daikto savininkas, nurodytą nekilnojamąjį turtą jis įgijo sąžiningai ir ne mažiau kaip dešimt metų jį valdo sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savo. Tai atitinka LR CK 4.68 str. 1 d. nustatytą įgyjamosios senaties sampratą.Byloje joks kitas suinteresuotas asmuo,išskyrus O. G., neprieštaravo nuosavybės teisės įgyjamosios senaties pagrindu nustatymui, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys nesikreipė į teismą bei neginčijo pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, nėra pareiškę pretenzijų dėl naudojimosi turtu ar jo valdymo. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas nėra nuginčytas (LR CPK 533 str. 1 d.),bei įrodomas pareiškėjo pateiktais įrodymais ir tai sudaro pagrindą tenkinti pareiškimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 4.47 str. 11 p., 4.68 - 4.71 str., LR CPK 530-533 str. teismas,
nusprendė:
Tenkinti pareiškimą.
Nustatyti , kad G. T. a.k(duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į 917,84 kv m bendro ploto fermos pastatą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.