Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-10-07 · Civilinė byla Nr. e2-22166-1014/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-07
Bylos Nr.
e2-22166-1014/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Kazlauskienė
Ieškovas
BMB ,,Motorų klubas“
Atsakovas
R. V.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BMB ,,Motorų klubas“, atstovaujamai bankroto administratoriaus Edmundo Raukčio, ieškinį atsakovui R. V. dėl žalos ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė BMB ,,Motorų klubas‘‘ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu dėl 5307,46 Eur žalos ir 5796 Eur nuostolių atlyginimo iš atsakovo R. V., 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinys priimtas 2019 m. gegužės 31 d teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui ieškinys su priedais įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y., įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. vasario 4 d. Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje eB2-366-910/2019 BMB ,,Motorų klubas‘‘ iškelta bankroto byla. BMB ,,Motorų klubas‘‘ bankroto administratoriumi paskirtas Edmundas Rauktys. Vadovaujantis VĮ Registrų centras duomenis BMB ,,Motorų klubas‘‘ įsteigė ir vadovavo atsakovas R. V.. Vadovaujantis Vilniaus miesto apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje eB2-366-910/2019 ieškovės vienasmenis valdymo organas – direktorius, kurio pareigas nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2019 m. vasario 21 d. ėjo atsakovas, buvo įpareigotas per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Apie pareigą perduoti ieškovės bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, duomenis ir dokumentus atsakovas informuotas paštu. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi tenkino ieškovės bankroto administratoriaus prašymą pagal bankroto administratoriaus pateiktą ieškovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tokiu būdu patvirtindamas ieškovės antros eilės kreditoriumi – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių ir jos kreditorinį reikalavimą 2494,34 Eur sumai. 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi į pirmos eilės kreditorių sąrašą įtraukė M. L. Š. su 1436,86 Eur finansiniu reikalavimu, ta pačia nutartimi į trečios eilės kreditorių sąrašą įtraukė antstolę Brigitą Palavinskienę su 98,52 Eur finansiniu reikalavimu. 2019 m. liepos 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas nutartimi į antros eilės kreditorių sąrašą įtraukė Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su 2682,08 Eur kreditoriniu reikalavimu.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 4 straipsnyje įtvirtinti pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo pagrindai: 1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų; 2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų; 3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų; 4) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų; 5) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties teismo antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. Pareiškimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo teismui turi teisę: 1) kreditorius (kreditoriai); 2) savininkas (savininkai); 3) įmonės administracijos vadovas. Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte, įmonės administracijos vadovas, savininkas (savininkai) pateikia pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnis). VĮ Registrų centro duomenis ieškovės vadovu nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2019 m. vasario 21 d. buvo atsakovas R. V.. Pareigą perduoti bankroto administratorei įmonės dokumentus ir turtą turi paskutiniai bendrovės valdymo organai (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Vadovo atsakomybė nustatyta ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje, joje yra numatyta, kad: įmonės vadovas ar kitas asmuo, įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo atlyginti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonei esant nemokiai, nebuvo pateiktas teismui pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat taikytini CK 2.87 ir LR CK CK 6.246 – 6.249 straipsniai.

Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta: kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo (ar kitų subjektų, kuriems pagal įstatymą nustatyta ši pareiga) pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Atsakovo žalos atlyginimo prievolė kyla iš – ĮBĮ 4 straipsnio – atsakovas, matydamas ieškovės sunkią finansinę padėtį, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad kasacinio teismo yra konstatuota, jog priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti ir netiesioginis, kai asmens veiksmais žala tiesiogiai nepadaryta, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013). Sprendžiant civilinės atsakomybės taikymo bendrovės vadovui klausimą, identifikavus, jog pareigų, kurių pažeidimas yra įrodinėjimas reikalaujant žalos atlyginimo, priskirtos vadovo, šiuo atveju, atsakovo kompetencijai, laikytina, jog atsakovo veiksmai laiku nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo sudarė sąlygas žalai atsirasti.

ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įmonės vadovas privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, jog įmonės vadovas įmonei esant nemokiai ir negalint atsiskaityti su kreditoriais nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje eB2-366-910/2019 2019 m. balandžio 15 d., 2019 m. balandžio 25 d., ir 2019 m. gegužės 14 d. nutartimis patvirtino pirmos – antros eilės kreditorinius Valstybinio socialinio fondo valdybos, M. L. Š. ir antolės Brigitos Palavinskienės finansinius reikalavimus 4766,58 Eur sumai, bei 2019 m. liepos 11 d. nutartimi į antros eilės kreditorių sąrašą įtraukė Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su 2682,08 Eur finansiniu reikalavimu. Tarp žalos kreditoriams ir įmonės vadovo (atsakovo) yra priežastinis ryšys, kadangi paaiškėjus, kad ieškovės įmonė yra nemoki (2018 m. liepos 1 d.), jei atsakovas būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės kreditoriniai reikalavimai nebūtų didėję.

Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę skolininko kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama. Taigi ieškovė neturi įrodinėti, jog Bendrovės vadovas yra kaltas, o paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad už įstatyme nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (už ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nevykdymą) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

Žalos dydį BMB ,,Motorų klubas“ sieja įmonės finansinių reikalavimų padidėjimu nuo 2018 m. liepos 1 d. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 15 d. patvirtino kreditoriumi –Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus kreditorinį reikalavimą – 2494,34 Eur sumai, 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi kreditoriumi patvirtino M. L. Š. kreditorinį reikalavimą 1436,86 Eur sumai, ta pačia nutartimi patvirtino antstolės Brigitos Palavinskienės kreditorinį reikalavimą 98,52 Eur sumai. 2019 m. liepos 11 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2682,08 Eur reikalavimą, iš viso 5307,46 Eur.

Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti įmonės turtą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį ir pan. Ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovo 5796 Eur grindė tuo, kad atsakovas neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartimi jam, kaip buvusiam įmonės vadovui, nustatyto ir ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtinto įpareigojimo perduoti bendrovės bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, priteistinos sumos dydį, ieškovės įsitikinimu, sudaro 2019 m. vasario 18 d. balanse nurodyta 5796 Eur suma.

Duomenų apie tai, kad atsakovas iki teismo sprendimo atlygino padarytą žalą ir nuostolius ar ne dėl jo kaltės jie atsirado, nėra (CPK 178 straipsnis), todėl teismas tenkina ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 5796 Eur, neįvykdžius Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartimi jam, kaip buvusiam įmonės vadovui, nustatyto ir ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtinto įpareigojimo perduoti bendrovės bankroto administratoriui įmonės turtą, bei 5307,46 Eur žalos, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, jog įmonės vadovas įmonei esant nemokiai ir negalint atsiskaityti su kreditoriais nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo (pavėlavo jį pateikti), iš viso 11103,46 Eur.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 11103,46 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 96 straipsniu, iš atsakovo R. V. priteistinos 250 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai, kurias sudaro 250 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (8,83 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) – 8,83 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės priteistinos valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei BMB ,,Motorų klubas“, juridinio asmens kodas 304762638, atstovaujamai bankroto administratoriaus Edmundo Raukčio iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11103,46 Eur (vienuolika tūkstančių vieną šimtą tris eurus, 46 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 11103,46 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą

Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,83 Eur (aštuonis eurus, 83 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Už pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą mokamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 3 ir 7 dalis.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėja Rūta Kazlauskienė