Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2020-03-24 · Administracinė byla Nr. I1-995-739/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-24
Bylos Nr.
I1-995-739/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02501-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Dalia Pranckienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-995-739/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02501-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 51.4; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 24 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. lapkričio 14 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN-AK), 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d., ir nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2019 m. spalio mėn. (dienos nenurodė) (b. l. 11).

Pareiškėjas skunde (b. l. 1–11) nurodė, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje (toliau – ir 2-as sektorius), laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d., ir nuo 2018 m. vasario 6 d. buvo apgyvendintas 9-to būrio 1-oje brigadoje, kurioje plotas ir higienos reikalavimai neatitiko nustatytų Europos Sąjungoje nustatytų reikalavimų įkalinimo sąlygoms. Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – ir CPT) ataskaitose yra nurodęs, jog būtina padidinti gyvenamojo ploto normą bendrabučio tipo patalpose vienam nuteistajam iki 4 kv. m. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad vertinant kalinimą kameroje, kurioje vienam asmeniui tenka 3–4 kv. m ploto, erdvės veiksnys svarbus, sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo. Pareiškėjas teigė, kad realiai jam tekęs plotas buvo daug mažesnis, nes didžiąją ploto dalį užėmė baldai. Be to, vakarinio patikrinimo metu Pravieniškių PN-AK pareigūnai nuteistuosius išvadina gaidžiais ir kitais negražiais žodžiais, patys sudarydami konfliktines situacijas. Tokie pareigūnai, kaip S. J., turėtų būti išmesti iš darbo. Teigė, kad būrio viršininkai neregistruoja jo skundų dėl netinkamo pareigūnų elgesio, buvęs būrio viršininkas V. R., esamas būrio viršininkas R. S. neregistruoja skundų dėl nederamo pareigūnų elgesio apskaitos žurnale ir neperduoda jų direktoriui, ir taip neatlieka savo tiesioginių pareigų. Be to, išvaro iš kabineto ir grasina psichologiniu smurtu. Pareiškėjas kėlė klausimą, ar yra laikomasi abipusės pagarbos principo. Teigė, kad dėl tokių veiksmų jis jautėsi pažemintas. Būrio viršininkai kitiems nuteistiesiems leidžia skaityti asmens bylos knygeles, kuriose yra asmeninė informacija apie nuteistojo nuobaudas, paskatinimus, bausmės vykdymo planus ir t. t. Tos knygelės yra skirtos tik administracijai ir kitiems pareigūnams, o ne kitiems nuteistiesiems. Taip yra netiesiogiai kiršinami nuteistieji ir iš to atsiranda konfliktai. Teigė, kad teisės aktai nenumato aliarmo mygtukų įrengimo lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, tačiau jeigu kiltų gaisras ar kitas nelaimingas atsitikimas, jis iš savo būrio naktį turėtų šokti per antro aukšto langą, taip rizikuodamas gyvybe ir sveikata, kadangi naktį jis (pareiškėjas) yra užrakintas. Be to, gaisrui gesinti skirtas gesintuvas yra būrio viršininko kabinete, kuris beveik visą laiką yra užrakintas, todėl jeigu kiltų gaisras, būtų keblu jį užgesinti, kyla rimtas pavojus jo sveikatai ir gyvybei. Pareigūnams nėra privaloma nešioti korteles su vardu ir pavarde, tačiau jis ir kiti nuteistieji privalo būti su asmens ženklais. Pagal įstatymą, norint parašyti skundą dėl netinkamo ar neteisėto pareigūno elgesio, pareigūnas privalo prisistatyti, tačiau realiai dauguma Pravieniškių PN-AK dirbančių pareigūnų neprisistato, vengdami atsakomybės dėl savo veiksmų, be to, dar įžūliau elgiasi, įžeidinėja ir vartoja necenzūrinius žodžius. Miegamosiose patalpose, virtuvėje ir pasimatymų kambariuose ištisus metus buvo tarakonų ir blakių, o vasarą – ir uodų, musių, širšių. Naikinami tik tarakonai ir blakės, be to, retai ir neefektyviai. Pareiškėjas teigė, kad kalinimo sąlygos neatitiko ir higienos normų reikalavimų. Jis buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis. Pareiškėjas teigė, kad kalinamas tokiomis netinkamomis sąlygomis, jis patyrė papildomą diskomfortą ir nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, orumo pažeminimą, buvo panaikintas privatumas, tokios sąlygos prilygo kankinimui, tyčiojimuisi. Už patirtą neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d., ir nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2019 m. spalio mėn. (dienos nenurodė) pareiškėjas prašė priteisti 12 000 Eur atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepimu į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 18–23) nurodė, kokiose gyvenamosiose patalpose pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d., ir nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d., nurodė jų plotą ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Darė išvadą, kad teisės normoje įtvirtinta minimalaus gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Paaiškino, kad pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Nuteistieji miega miegamuosiuose, kurie nerakinami. Pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko, tai patvirtina dienotvarkės. Pareigūnai elgiasi su nuteistaisiais laikydamiesi teisės normoje įtvirtinto abipusės pagarbos principo, vykdo savo pareigas laikydamiesi duotos priesaikos ir veiklos etikos principų, yra taktiški ir mandagūs. Pataisos įstaigos administracija pareiškėjo skundų dėl neteisėtų pareigūnų S. J., V. R. ar R. S. veiksmų negavo. Teisės aktas nenumato aliarmo mygtukų įrengimo lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Pataisos įstaigoje pagal 2016 m. lapkričio 23 d. sudarytą sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Utenos deratizacija“ yra teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas jų naikinimas. Atsakovės atstovas atsiliepime ir 2020 m. vasario 3 d. rašte Nr. S-116 „Dėl duomenų pateikimo“ (toliau – raštas „Dėl duomenų pateikimo“) (b. l. 51) nurodė, kad kortelės su įrašytu vardu ir pavardė pareigūnams nėra privalomos, jas reglamentavusi teisės norma neteko galios nuo 2017 m. kovo 1 d. Rašte „Dėl duomenų pateikimo“ paaiškino, kad nuteistųjų asmens bylos yra saugomos Saugumo valdymo skyriuje ir su jomis galima susipažinti teisės akto nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjo argumentai, kad jo asmens bylą buvo leidžiama skaityti ir matyti kitiems nuteistiesiems, yra nepagrįsti. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad pataisos įstaigos pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeidė, pareiškėjas neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veikimu ar neveikimu padarė jam žalos. Teigė, kad nėra būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų laikymo sąlygų Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje, 9-to būrio 1-oje brigadoje, atlyginimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje, 9-to būrio 10-oje brigadoje nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d., ir nuo 2018 m. vasario 6 d. (b. l. 2), ir prašė priteisti jam už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d., ir nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2019 m. spalio mėn. (dienos nenurodė) neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 11). Iš atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 19), Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojo 2019 m. gruodžio 18 d. pažymoje (b. l. 24) esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2-ame sektoriuje buvo laikomas: nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 5 d. – 1-o būrio 3-oje brigadoje, nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2018 m. vasario 6 d. – 9-to būrio 1-oje brigadoje, nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2018 m. kovo 20 d. – 12-to būrio 1-oje brigadoje, nuo 2018 m. kovo 20 d. – 9-to būrio 1-oje brigadoje (b. l. 19, 24). Taigi, pareiškėjas 9-to būrio 1-oje brigadoje (dėl kurios netinkamų sąlygų jis skundėsi) buvo laikomas ne tuo laikotarpiu, kurį jis nurodė, o nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2018 m. vasario 6 d., ir nuo 2018 m. kovo 20 d. iki skundo datos. Pareiškėjas skunde įvardino tik 9-to būrio 1-ą brigadą, o dėl laikymo sąlygų kitose brigadose nesiskundė, jokių aplinkybių, susijusių su tuo, nenurodė. Administracinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės ir jų pagrindu pareikštas reikalavimas. Todėl nagrinėjamos laikymo sąlygos pareiškėjo nurodytoje 9-to būrio 1-oje brigadoje, tuo laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo joje laikomas (nors laikotarpis neatitinka to, kurį nurodė pareiškėjas), o kadangi pareiškėjas nesiskundė dėl laikymo sąlygų 1-o būrio 3-oje brigadoje ir 12-o būrio 1-oje brigadoje, laikymo sąlygos minėtose brigadose byloje nenagrinėjamos. Pareiškėjas skunde nenurodė laikotarpio pabaigos, iki kada jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis 9-to būrio 1-oje brigadoje ir už kurį prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo skundas yra 2019 m. lapkričio 14 d. dienos (b. l. 1), ir į teismą išsiustas tą pačią dieną (b. l. 12). Pareiškėjas, surašęs skundą ir užrašęs jo datą, šiuo atveju nurodė ir laikotarpio, kuriuo galimai buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, pabaigą – 2019 m. lapkričio 14 d. (kadangi laikotarpio pabaigos pačiame skundo tekste nenurodė). Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad byloje turi būti sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos, atsiradusios laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2018 m. vasario 6 d., ir nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), atlyginimą.

Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Bylos duomenimis, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d., ir nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. buvo priskirtas paprastajai grupei (b. l. 59). Minėtas laikotarpis apima ir ginčo laikotarpį.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 9-to būrio 1-oje brigadoje gyvenamasis plotas neatitiko nustatytų Europos Sąjungoje nustatytų reikalavimų įkalinimo sąlygoms; be to, realiai jam tekęs plotas buvo daug mažesnis, nes didžiąją ploto dalį užėmė baldai (b. l. 2–5).

Dėl pareiškėjo teiginių skunde, kad gyvenamasis plotas neatitiko nustatytų Europos Sąjungoje nustatytų reikalavimų įkalinimo sąlygoms (b. l. 2), remiantis Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, Europos Žmogaus Teisių Teismo nurodyta gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui (b. l. 2–3) teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad tiek Europos kalėjimų taisyklės, tiek Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pozicija yra valstybėms narėms skirtos rekomendacijos dėl minimalių standartų, taikytinų laisvės atėmimo vietose. [...] Taigi, šie dokumentai iš esmės yra rekomendacinio pobūdžio, nėra teisiškai privalomi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-651-261/2017, 2017 m. vasario 21 d. administracinėje byloje Nr. A-552-261/2017). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad teisių apsaugos sistema, numatyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija), yra grindžiama subsidiarumo principu, pasireiškiančiu tuo, jog pirmiausia pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymąsi tenka nacionalinėms valstybės institucijoms. Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei kitų su tuo susijusių klausimų (pvz., ieškinio senaties, konkrečių ploto normų kamerų tipo (ar palatos) patalpoms ar kitų konkrečių reikalavimų kamerų įrengimui, ginčų dėl žalos atlyginimo nacionaliniuose teismuose nagrinėjimo tvarkos ir pan.), o pats Europos Žmogaus Teisių Teismas suteikia nacionalinėms valstybėms nuožiūros laisvę nustatyti, kokių priemonių ketinama imtis norint užtikrinti efektyvų naudojimąsi konkrečia teise ar laisve ir tai lemia inter alia nacionalinės teisės vertinimą ir taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2649-624/2018, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3627-502/2017); pati Konvencija nenumato nei konkrečių ploto normų kamerų tipo (ar palatos) patalpoms ar kitų konkrečių reikalavimų kamerų įrengimui, nei ginčų dėl žalos atlyginimo nacionaliniuose teismuose nagrinėjimo tvarkos. Tai numato tik kiekvienos valstybės narės, Konvencijos dalyvės nacionalinės teisės aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-850-261/2017). Tad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė, jog Konvencija nenumato konkrečių ploto normų gyvenamosiose patalpose, ir kad tai numato nacionalinės teisės aktai. Todėl nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekusį gyvenamąjį plotą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktu, t. y. ginčo laikotarpiu galiojusiomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹ punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 12 punktas nustato, kad Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa įgyvendinama 2014–2022 metais.

Remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 19, 24, 49), nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje buvo laikomas 9-to būrio 1-oje brigadoje (t. y. gyvenamojoje patalpoje), kurios plotas 60,05 kv. m, kurioje buvo įrengta 19 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,16 kv. m gyvenamojo ploto (60,05 / 19 = 3,16). Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1595-442/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018) pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas buvo apskaičiuotas, gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš patalpoje esančių lovų skaičiaus, kadangi nėra žinomas tikslus patalpoje laikytų asmenų skaičius. Apibendrinus aptartą, daroma išvada, kad pareiškėjas gyvenamojoje patalpoje buvo laikomas tinkamomis ploto sąlygomis, kadangi jam teko ne mažiau kaip 3,1 kv. m gyvenamojo ploto (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 papunktis). Be to, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017), pažymėtina, kad pareiškėjas neprivalėjo visą dieną būti savo gyvenamojoje patalpoje, jis galėjo judėti po lokalinį sektorių ir užsiimti leistina veikla, kadangi, atsakovės atstovo nurodytais duomenimis (b. l. 20), pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje.

Dalį ploto pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje užėmė baldai (b. l. 53), tačiau Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi būti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sąlygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-355-438/2020, 2019 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2632-261/2019, 2018 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2246-1062/2018, 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-355-438/2020, 2019 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2632-261/2019, 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Pats pareiškėjas skunde (b. l. 3) taip pat nurodė tokią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Nagrinėjamu atveju, minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas nebuvo nustatytas, todėl nėra pagrindo atsižvelgti į baldus, buvusius gyvenamojoje patalpoje. Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą dėl gyvenamojo ploto trūkumo gyvenamojoje patalpoje.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad vakarinio patikrinimo metu Pravieniškių PN-AK pareigūnai nuteistuosius išvadina negražiais žodžiais; teigė, kad pareigūnams nėra privaloma nešioti korteles su vardu ir pavarde; pagal įstatymą, norint parašyti skundą dėl netinkamo pareigūno elgesio, pareigūnas privalo prisistatyti, tačiau realiai dauguma pareigūnų neprisistato, vengdami atsakomybės už savo veiksmus ir dar įžūliau elgiasi, įžeidinėja, vartoja necenzūrinius žodžius; tokie pareigūnai, kaip S. J., turėtų būti išmesti iš darbo; būrio viršininkai neregistruoja jo skundų dėl netinkamo pareigūnų elgesio, buvęs būrio viršininkas V. R., esamas būrio viršininkas R. S. neregistruoja skundų dėl nederamo pareigūnų elgesio apskaitos žurnale ir neperduoda jų direktoriui, taip neatlieka tiesioginių pareigų, be to, išvaro iš kabineto ir grasina psichologiniu smurtu (b. l. 6–8).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punktas nustato, kad pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu. Dalį ginčo laikotarpio (nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2019 m. birželio 10 d.) galiojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklės, kurių 3 punkte įtvirtinti pagrindiniai pareigūnų veiklos etikos principai: pagarbos žmogui ir valstybei principas (pagal kurį pareigūnas privalo, be kita ko, gerbti suimtųjų, nuteistųjų ir kitų asmenų teises, laisves ir teisėtus interesus, valstybę, jos institucijas ir įstaigas (3.1.1 papunktis); pavyzdingumo principas (pagal kurį pareigūnas privalo, be kita ko, būti tolerantiškas ir paslaugus, pagarbiai elgtis su bausmių vykdymo sistemos pareigūnais, kitais darbuotojais, suimtaisiais, nuteistaisiais bei kitais asmenimis, stengtis konfliktines situacijas spręsti taikiai, mandagiai ir objektyviai (3.8.2 papunktis)) ir kiti principai. Kitą dalį ginčo laikotarpio (nuo 2019 m. birželio 11 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d.) galiojo Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu patvirtintas Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodeksas, kuriame nurodyta, be kita ko, kad veikla bausmių vykdymo sistemoje grindžiama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytais pagrindiniais valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principais (be kita ko, ir pagarbos žmogui ir valstybei principu), ir darbuotojui keliamais papildomais reikalavimais, tarp kurių yra ir reikalavimas sąžiningai atlikti tarnybines (darbo) pareigas ir funkcijas (6.1 papunktis). Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad pareigūnai elgiasi su nuteistaisiais laikydamiesi minėto Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 50 punkte įtvirtinto abipusės pagarbos principo, vykdo savo pareigas laikydamiesi duotos priesaikos ir minėtose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklėse įtvirtintų pagrindinių pareigūnų veiklos etikos principų, yra taktiški ir mandagūs, pagarbiai elgiasi su nuteistaisiais bei kitais asmenimis, stengiasi konfliktines situacijas spręsti taikiai, mandagiai ir objektyviai, laikosi kiekvienai situacijai deramo etiketo (b. l. 20).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pataisos įstaigos administracija pareiškėjo skundų dėl neteisėtų pareigūnų S. J., V. R., R. S. veiksmų nėra gavusi (b. l. 20). Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojas 2019 m. gruodžio 18 d. pažymoje nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d., ir nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. pataisos įstaigos direktoriui skundų dėl pareigūnų netinkamo elgesio su juo pateikęs nebuvo (b. l. 52). Minėtas laikotarpiai apima ir ginčo laikotarpį. Iš šių duomenų darytina išvada, kad Pravieniškių PN-AK administracija neturi duomenų apie tokius pareiškėjo skundus dėl netinkamo Pravieniškių PN-AK pareigūnų netinkamo elgesio su pareiškėju, ir atitinkamai neturi duomenų apie tokį pareigūnų elgesį su pareiškėju (negražius žodžius, įžeidinėjimą, skundų neregistravimą, išvarymą iš kabineto, grasinimą psichologiniu smurtu), kokį nurodė pareiškėjas.

Bylos medžiagoje nėra duomenų apie pareiškėjo skundus, pateiktus Pravieniškių PN-AK administracijai dėl tokio netinkamo pareigūnų elgesio, kokį nurodė pareiškėjas. Pareiškėjas skunde teigė, kad būrio viršininkai neregistruoja jo skundų dėl netinkamo pareigūnų elgesio, buvęs būrio viršininkas V. R., esamas būrio viršininkas R. S. neregistruoja skundų dėl nederamo pareigūnų elgesio apskaitos žurnale ir neperduoda jų direktoriui (b. l. 6), tačiau nenurodė jokio konkretaus atvejo, kada (kurią dieną) jo įvardinti būrio viršininkai V. R., R. S. ar kiti (jo neįvardinti) būrio viršininkai neužregistravo jo pateikto skundo, kokiu konkrečiai klausimu buvo jo skundas, dėl kurio pareigūno jis buvo pateiktas, ir kitų konkrečių aplinkybių nenurodė.

Dėl nuteistųjų skundų registracijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 194 punktas nustato, kad nuteistieji rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus įteikia pataisos įstaigos direktoriaus paskirtam administracijos atstovui, kuris juos registruoja Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnale; nuteistųjų rašytiniai pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, skirti pataisos įstaigos direktoriui, registruojami atskirame Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnale arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 197 punktą žodiniai nuteistųjų pasiūlymai, prašymai (pareiškimai) ir skundai registruojami Nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnale arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. Taigi, pagal šias Pataisos vidaus tvarkos taisyklių 194, 197 punkto nuostatas tam tikras pataisos įstaigos administracijos darbuotojas turi pareigą užregistruoti pateiktą nuteistojo skundą. Ginčo laikotarpiu iki 2019 m. birželio 10 d. galiojusių minėtų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių 3.1 papunktyje įtvirtintas pagarbos žmogui ir valstybei principas, pagal kurį pareigūnas privalo, be kita ko, sąžiningai atlikti tarnybines pareigas (3.1.4 papunktis), 3.8 papunktyje įtvirtintas pavyzdingumo principas, pagal kurį pareigūnas privalo, be kita ko, savo pareigas atlikti laiku ir deramai (3.8.1 papunktis). Ginčo laikotarpio nuo 2019 m. birželio 11 d. galiojusio minėto Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.1 papunktyje darbuotojui keliamas reikalavimas sąžiningai atlikti tarnybines (darbo) pareigas ir funkcijas (6.1 papunktis). Taigi, pagal šiuos etikos reikalavimus, pareigūnai privalo sąžiningai, laiku ir deramai atlikti savo tarnybines pareigas ir jiems paskirtas funkcijas. Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad pareigūnai vykdo savo pareigas laikydamiesi minėtose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklėse įtvirtintų pagrindinių pareigūnų veiklos etikos principų (b. l. 20). Teismas neturi pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad pareigūnai, vykdė savo pareigas, be kita ko, ir pareigą užregistruoti nuteistojo skundą. Be to, pareiškėjas, kaip jau rašyta, nenurodė jokio konkretaus atvejo, kada (kurią dieną) jo įvardinti būrio viršininkai V. R., R. S. ar kiti būrio viršininkai (kurių jis neįvardino) neužregistravo jo pateikto skundo, kokiu konkrečiai klausimu buvo toks jo skundas, dėl kokio pareigūno jis buvo pateiktas, ir kitų konkrečių aplinkybių nenurodė.

Žemesnės instancijos teismas

Iš pareiškėjo skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas skundžiasi tuo, kad skundo pateikimas jam buvo apsunkintas dėl tos priežasties, kad jis skunde negalėjo parašyti pareigūno pavardės, nes pareigūnams nėra privaloma nešioti korteles su vardu ir pavarde, ir pareigūnai neprisistato pareiškėjui (b. l. 8). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 52 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 27 d. iki 2017 m. kovo 1 d.), kuriame buvo įtvirtinta, jog pataisos įstaigų darbuotojai privalo matomoje vietoje nešioti korteles, kuriose įrašytas vardas, pavardė ir pareigos, neteko galios nuo 2017 m. kovo 1 d. Taigi, Pravieniškių PN-AK pareigūnai nuo 2017 m. kovo 1 d., t. y. praėjus keliams mėnesiams nuo ginčo laikotarpio pradžios, nebeprivalėjo nešioti tokių kortelių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Vis dėl to pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (pvz., kartu kalinčio asmens rašytinius paaiškinimus, ar, kai įmanoma, nuotraukas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neįvardino jokio konkretaus atvejo, kada jam buvo kilusi tokia situacija, kad jis norėjo sužinoti pareigūno vardą ir pavardę, tačiau šis nepasakė jam savo vardo ir pavardės, dėl ko konkrečiai tai buvo, ir kitų konkrečių aplinkybių nenurodė.

Teismas nenustatė pagrindo netikėti minėtų atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnai pagarbiai elgiasi su nuteistaisiais (taigi, ir su pareiškėju), vykdo pareigas laikydamiesi duotos priesaikos ir veiklos etikos principų. Bylos medžiagoje nėra pareiškėjo teiginius patvirtinančių duomenų (konkrečių aplinkybių nenurodė ir duomenų nepateikė ir pareiškėjas). Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Šie pareiškėjo skundo argumentai, susiję su netinkamu pareigūnų elgesiu, atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad būrio viršininkai kitiems nuteistiesiems leidžia skaityti asmens bylos knygeles, kuriose yra asmeninė informacija apie nuteistojo nuobaudas, paskatinimus, bausmės vykdymo planus, ir kurios yra skirtos tik administracijai ir kitiems pareigūnams, o ne kitiems nuteistiesiems; teigė, kad taip yra netiesiogiai kiršinami nuteistieji ir iš to atsiranda konfliktai (b. l. 6).

Pagrindinius susipažinimo su probacijos tarnybų priežiūroje esančių nuteistųjų ir tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose ir areštinėse (jos toliau vadinamos laisvės atėmimo vietomis) laikomų nuteistųjų bei suimtųjų asmens bylų dokumentais principus, šių dokumentų kopijų ir išrašų parengimo ir išdavimo reikalavimus nustato Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-218 patvirtintos Susipažinimo su nuteistųjų ir suimtųjų asmens bylų dokumentais taisyklės (toliau – Taisyklės) (Taisyklių 1 punktas). Taisyklių 2 punktas nustato, kad visi dokumentai, esantys nuteistųjų arba suimtųjų asmens bylose, yra konfidencialūs; susipažinti su asmens bylų dokumentais, gauti šių dokumentų kopijas ar išrašus leidžiama: bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiklos teisėtumo priežiūrą atliekantiems teismams, prokurorams, Lietuvos Respublikos Seimo skiriamiems kontrolieriams, Teisingumo ministerijai ir kitoms valstybės institucijoms pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (2.1 papunktis); Kalėjimų departamentui (2.2 papunktis); probacijos tarnybų priežiūroje esantiems ir buvusiems nuteistiesiems (jei nuteistasis nepilnametis – jo tėvams arba kitiems teisėtiems atstovams) ir laisvės atėmimo vietose laikomiems ir iš jų paleistiems nuteistiesiems arba suimtiesiems – su savo asmens bylos dokumentais (2.3 papunktis); ikiteisminio tyrimo įstaigoms – atliekant ikiteisminį tyrimą (2.4 papunktis); asmenims, turintiems nuteistojo, su kurio asmens bylos dokumentais pageidaujama susipažinti, sutikimą su notariškai paliudytu parašo tikrumu arba notaro patvirtintą raštišką įgaliojimą (2.4 papunktis); kitiems asmenims, kurie įrodo, kad turi pagrįstą ir teisės saugomą interesą susipažinti su asmens bylos dokumentais ar gauti šių dokumentų kopijas ar išrašus (2.5 papunktis). Pagal Taisyklių 4 punktą, susipažinimas su laisvės atėmimo vietose laikomų nuteistųjų asmens bylų dokumentais, šių dokumentų kopijų ir išrašų parengimas ir išdavimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais šiame punkte nurodytais teisės aktais.

Taigi, Taisyklių 2 punkte yra išvardintas baigtinis sąrašas asmenų, kuriems yra leidžiama susipažinti su nuteistojo asmens byla, ir jokiems kitiems asmenims nėra leidžiama su ja susipažinti. Taisyklių 3 punktas nustato, kad Taisyklių nuostatos netaikomos probacijos tarnybų ir laisvės atėmimo vietų darbuotojams, kuriems susipažinimas su nuteistųjų arba suimtųjų asmens bylų dokumentais reikalingas tarnybinėms pareigoms eiti. Atsakovės atstovas rašte „Dėl duomenų pateikimo“ (b. l. 51) patvirtino, kad nuteistųjų asmens bylos yra saugomos Saugumo valdymo skyriuje ir su jomis galima susipažinti vadovaujantis minėto Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. V-218 nustatyta tvarka. Tai yra nurodyta ir Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojo 2019 m. gruodžio 18 d. pažymoje (b. l. 52). Atsakovės atstovas rašte „Dėl duomenų pateikimo“ nurodė, kad pareiškėjo argumentai, jog kitiems nuteistiesiems yra leidžiama skaityti ir matyti jo asmens bylą, yra nepagrįsti (b. l. 51). Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo abejoti šių atsakovės atstovo, Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojo pažymoje nurodytų teiginių teisingumu, jog su pareiškėjo (nuteistojo) asmens byla galima susipažinti tik minėto Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip jau rašyta, Taisyklių 3 punkte nurodyta, kad Taisyklių nuostatos netaikomos probacijos tarnybų ir laisvės atėmimo vietų darbuotojams, kuriems susipažinimas su nuteistųjų arba suimtųjų asmens bylų dokumentais reikalingas tarnybinėms pareigoms eiti, t y. šie asmenys turėjo teisę susipažinti su pareiškėjo asmens byla. Dalį ginčo laikotarpio (iki 2019 m. birželio 10 d.) galiojo minėtos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklės, kurių 3 punkte įtvirtinti pagrindiniai pareigūnų veiklos etikos principai: atsakomybės principas (pagal kurį pareigūnas privalo, be kita ko, neskelbti ar kitais būdais nepaviešinti konfidencialios informacijos, kuri jam tapo žinoma atliekant tarnybines pareigas. Kitą dalį ginčo laikotarpio (nuo 2019 m. birželio 11 d.) galiojo minėtas Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodeksas, kurio 6.8 papunktyje nurodyta, kad darbuotojas privalo nesinaudoti kitais nei tarnybos (darbo) tikslais informacija, kuri tapo žinoma atliekant tarnybines (darbo) funkcijas ar vykdant tarnybines (darbo) pareigas, nesuteikti galimybės su šia informacija susipažinti tokios teisės neturintiems asmenims. Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad pareigūnai vykdo savo pareigas laikydamiesi minėtose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklėse įtvirtintų pagrindinių pareigūnų veiklos etikos principų (b. l. 20). Teismas neturi pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad tie Pravieniškių PN-AK pareigūnai, kurie dėl savo tarnybinių pareigų atlikimo galėjo matyti pareiškėjo asmens bylos duomenis, neleisdavo su ja susipažinti kitiems nuteistiesiems ar kitiems tokios teisės neturintiems asmenims.

Be to, pareiškėjas skunde ir nenurodė jokio konkretaus atvejo, kada kitiems nuteistiesiems buvo leista pamatyti jo paties asmens bylą, koks konkretus pareigūnas ir kokiems nuteistiesiems tai leido, ir tokių duomenų teismui nepateikė. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus, ir atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą, susijusį su pareiškėjo asmens bylos duomenų apsaugos pažeidimu.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad teisės aktai nenumato aliarmo mygtukų įrengimo lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, tačiau jeigu kiltų gaisras ar kitas nelaimingas atsitikimas, jis iš savo būrio naktį turėtų šokti per antro aukšto langą, taip rizikuodamas gyvybe ir sveikata, kadangi naktį jis (pareiškėjas) yra užrakintas; be to, gaisrui gesinti skirtas gesintuvas yra būrio viršininko kabinete, šis kabinetas beveik visą laiką užrakintas, todėl kilus gaisrui būtų keblu jį užgesinti; teigė, kad dėl to kyla rimtas pavojus jo sveikatai ir gyvybei (b. l. 7).

Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) nustato, kad prižiūrėtojo iškvietimo sistema įrengiama drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose (13.10 papunktis), kamerose (16.11 papunktis), tačiau nenustato reikalavimo įrengti tokį mygtuką paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose. Tai nurodė ir atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 20). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei (b. l. 59) ir buvo laikomas bendrabučio tipo, o ne kameros tipo, gyvenamojoje patalpoje (b. l. 20). Tad nei Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei kiti teisės aktai nenustatė reikalavimo įrengti aliarmo mygtuką ar prižiūrėtojo iškvietimo sistemą pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnio 7 dalis nustato, kad pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka užrakinami. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73¹ punktas numato, kad nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukštuose laikantis, be kita ko, 73¹.2 papunktyje nustatyto reikalavimo, jog kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus. Šiuo atveju, pareiškėjas teigė, kad jis naktį būna užrakintas (b. l. 7), tačiau nenurodė, kad jis būna užrakintas būtent gyvenamojoje patalpoje. Atsakovės atstovas teigė, kad nuteistieji (taigi, ir pareiškėjas) miega miegamuosiuose, kurie nerakinami (b. l. 20). Atsakovės atstovas taip pat teigė, kad pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko (b. l. 20). Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytu duomenų teisingumu, be to, šias aplinkybes, teismo vertinimu, patvirtina ir 2-ame sektoriuje 3-iame lokaliniame sektoriuje bausmę atliekančių nuteistųjų dienotvarkė (b. l. 29) (kuri taikoma pareiškėjui, kadangi 9-to būrio 1-a brigada buvo 3-iame lokaliniame sektoriuje (b. l. 19)). Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas nebuvo užrakinamas naktį gyvenamojoje patalpoje, galėjo judėti po visą lokalinį sektorių nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Teismas iš minėtų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73¹ punkto nuostatų daro išvadą, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas buvo užrakinamas naktį gyvenamajame aukšte (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73¹ punktas), jam turėjo būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūną (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73¹.2 papunktis) būtent gyvenamajame aukšte, o ne gyvenamojoje patalpoje. Tačiau pareiškėjas nesiskundė dėl to, kad gyvenamajame aukšte jam nebuvo sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūną – pareiškėjas skundėsi dėl aliarmo mygtuko nebuvimo gyvenamojoje patalpoje.

Pareiškėjas nors ir teigė, kad jis bijo galimai kilsiančio gaisro pasekmių, tačiau nenurodė, kad ginčo laikotarpiu jo gyvenamosiose ar bendro naudojimo patalpose, kuriomis jis naudojosi, buvo kilęs gaisras, kurio metu jo saugumui, sveikatai ar gyvybei buvo kilusi grėsmė, nenurodė, kad jam buvo kilęs poreikis pasinaudoti gesintuvu, tačiau to padaryti jis negalėjo dėl to, kad negalėjo prieiti prie šio gesintuvo (kuris jo teigimu buvo užrakintas būrio viršininko kabinete). Taigi, pareiškėjas nepagrindė, kaip buvo pažeistos jo teisės dėl to, ir kaip tai galėjo padaryti įtaką neturtinės žalos atsiradimui.

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės analizuojamu aspektu, ir atmeta šiuos pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su saugumo neužtikrinimu.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad miegamosiose patalpose, virtuvėje ir pasimatymų kambariuose ištisus metus buvo tarakonų ir blakių, o vasarą – ir uodų, musių, širšių; teigė, kad buvo naikinami tik tarakonai ir blakės, be to, retai ir neefektyviai (b. l. 8).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 20 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 21) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 11 d. pažymoje (b. l. 49) nurodytais duomenimis, 2016 m. lapkričio 23 d. Pravieniškių PN-AK sudarė sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią pataisos įstaigoje yra teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama minėta bendrovė, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas jų naikinimas (b. l. 21, 49). Šią aplinkybę, kad su minėta bendrove buvo sudaryta sutartis dėl kenkėjų naikinimo ir pagal šią sutartį ginčo laikotarpiu buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos, patvirtina Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 76-203 (jos kopija) sudaryta 2016 m. lapkričio 23 d. Pravieniškių PN-AK ir UAB „Utenos deratizacija“, kopija (b. l. 45–48), pagal kurios 1.1, 2.1, 3.2 papunkčius UAB „Utenos deratizacija“ įsipareigojo atlikti kenkėjų (tarakonų, blakių, blusų, pelių, žiurkių ir kitų šioje sutartyje nurodytų kenkėjų) monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugas du kartus per mėnesį ir pagal poreikį (b. l. 45), taip pat paslaugų, darbų atlikimo aktų kopijos, kuriuose yra duomenys apie UAB „Utenos deratizacija“ atliktus darbus (b. l. 42–44). Pareiškėjo nurodytų kenksmingų vabzdžių naikinimas vadinamas dezinsekcija (Vaitkevičiūtė Vilija. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: „Žodynas“, 2007, p. 236), o žalingų graužikų naikinimas vadinamas deratizacija (ten pat, p. 231). Iš minėtų paslaugų, darbų atlikimo aktų kopijų nustatyta, kad ginčo laikotarpiu UAB „Utenos deratizacija“ ginčo laikotarpiu arba artimu jam atliko kenkėjų stebėjimo ir/ar naikinimo darbus 2-o sektoriaus 3-o lokalinio sektoriaus 9-tame būryje (kuriame buvo laikomas pareiškėjas, b. l. 19, 24), 3-o lokalinio sektoriaus ilgalaikių pasimatymų patalpose: 2018 m. vasario 5 d. atliko dezinsekcijos darbus 9-tame būryje ir ilgalaikių pasimatymų patalpose (b. l. 42); 2018 m. vasario 20 d. atliko dezinsekcijos darbus 9-tame būryje (b. l. 43); 2018 m. birželio 18 d. atliko tarakonų naikinimo darbus 9-tame būryje (b. l. 44). Teismo vertinimu, paminėti bylos įrodymai leidžia daryti išvadą, kad Pravieniškių PN-AK yra skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų monitoringui ir naikinimui. Be to, atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 21), Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 11 d. pažymoje (b. l. 49) nurodytais duomenimis, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d., ir nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. su skundais dėl netinkamų įkalinimo sąlygų nesikreipė. Minėti laikotarpiai apima ir ginčo laikotarpį. Taigi, pareiškėjas nesikreipė į Pravieniškių PN-AK administraciją ir dėl kenkėjų buvimo patalpose. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Byloje nėra duomenų, jog, pareiškėjui pranešus administracijai apie patalpose pastebėtus kenkėjus, ši nesiėmė priemonių juos naikinti – neinformavo apie tai uždarąją akcinę bendrovę „Utenos deratizacija“. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Pareiškėjo skundo argumentai dėl kenkėjų buvimo yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 9-to būrio 1-oje brigadoje kalinimo sąlygos neatitiko ir higienos normų reikalavimų (b. l. 9); jis buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis (b. l. 10).

Pareiškėjas nesuformulavo, kuo kalinimo sąlygos neatitiko higienos normų reikalavimų, kodėl jos buvo antisanitarinės, t. y. kas būtent buvo netinkama. Todėl, pareiškėjui nenurodžius jokių konkrečių aplinkybių, teismas neturi galimybės įvertinti, ar buvo šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimas. Dėl pareiškėjo nurodytų konkrečių kalinimo sąlygų trūkumų (gyvenamojo ploto, kenkėjų, pareigūnų elgesio) šiame teismo sprendime buvo pasisakyta.

Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad yra valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.271 straipsnis) visuma. Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgia ir Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus Resocializacijos skyriaus pažymos duomenis, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d., ir nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. (kurie apima ginčo laikotarpį) dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, kuriuos galėjo sukelti netinkamos įkalinimo sąlygos, į psichologus nesikreipė (b. l. 50). Nenustačius visų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Dalia Pranckienė