Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos bendrabutis“, antstolis G. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. rugsėjo 16 d. teisme gautas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo kaip nepagrįstą ir neteisėtą panaikinti antstolio G. J. patvarkymą Nr. S-20-91-17093 vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog antstolis 2018 m. vasario 21 d. įregistravo areštą vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriose skolininkas keičiamas į Valstybę, atstovaujamą VĮ „Turto bankas“. Areštas vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įregistruotas praleidus terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, todėl yra pagrindas spręsti dėl antstolio patvarkymo Nr. S-20-91-17093 vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Suinteresuotas asmuo antstolis G. J. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Nurodė, jog pagal vykdomojoje byloje esančius duomenis VĮ „Turto bankas“ buvo žinoma apie taikomą areštą skolininko turtui. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti įstatymo nustatytos informavimo apie kreditorinius reikalavimus tvarkos nesilaikymo. Valstybei, kaip skolininko teisių perėmėjai buvo pakankama galimybė sužinoti apie visus palikėjo kreditorius, kadangi palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), turto areštas palikėjo buto daliai taikytas 2005 m. lapkričio 15 d., palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas tik 2018 m. spalio 24 d.

Suinteresuoto asmens UAB „Klaipėdos bendrabutis“ atsiliepimo į pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų nustatytu laiku nebuvo gautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007).

Iš vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolis vykdo Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 174,37 Eur skolos ir 2,80 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko J. B. išieškotojos UAB „Klaipėdos bendrabutis“ naudai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)); Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 151,81 Eur skolos, 3,91 Eur žyminio mokesčio ir 3,57 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko J. B. išieškotojos UAB „Klaipėdos bendrabutis“ naudai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)); Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 157,64 Eur skolos, 4,05 Eur žyminio mokesčio ir 69,73 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko J. B. išieškotojos UAB „Klaipėdos bendrabutis“ naudai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). 2018 m. vasario 21 d. Turto arešto aktu Nr. S-18-91-1739 antstolis areštavo skolininkui J. B. nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) skolininkas J. B. mirė (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal Klaipėdos m. 5 – ojo notaro biuro notarės R. K. 2018 m. spalio 24 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, mirusio skolininko J. B. turtą paveldėjo valstybė (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 38-39). 2020 m. rugpjūčio 26 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl šalies pakeitimo vykdymo procese Nr. S-20-91-17093, kuriuo nutarė mirusį skolininką J. B. pakeisti naujuoju skolininku Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 43).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja skundžia antstolio 2020 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymą Nr. S-20-91-17093, kuriuo antstolis nusprendė mirusį skolininką J. B. vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pakeisti Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, kaip jo teisių perėmėja. Pareiškėjos teigimu, antstolis turto areštą vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įregistravo praleidęs terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Terminas, inter alia, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014).

Aptartas išaiškinimas atitinka CK 5.63 straipsnio 1 dalies tikslus ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus, nes užtikrina kreditoriams geresnes sąlygas per įstatymo nustatytą terminą pareikšti reikalavimus mirusio skolininko įpėdiniams ir nesukuria įpėdiniams papildomų pareigų ieškoti palikėjo skolų, vadinasi, nepažeidžia jų teisėtų interesų, nes, turto arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus (Nekilnojamojo turto registrą ir kt.). Įpėdinis, domėdamasis paveldimu turtu ir matydamas, dėl kokios skolos paveldimas turtas yra areštuotas, turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. vasario 21 d. Turto arešto aktu Nr. S-18-91-1739, priimtu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis G. J. areštavo skolininko J. B. nekilnojamąjį turtą - ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas šiame Kodekse nustatyta tvarka. CK 5.63 straipsnio nuostatos dėl kreditorių reikalavimų pareiškimo palikėjo įpėdiniams tvarkos bei terminų privalomos ir antstoliui, vykdymo procese sprendžiančiam mirusio skolininko pakeitimo jo teisių perėmėju klausimą (CPK 596 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, kai mirusio skolininko turtą paveldėjo valstybė, nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, kad ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576 –578 straipsniuose nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, 20, 21 punktai). Išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jeigu išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, teismų praktika aptariamos kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad mirusio asmens kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytos reikalavimų pareiškimo tvarkos bei terminų ir tais atvejais, kai mirusio skolininko turtą paveldi valstybė, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualiosios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013; 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

Antstolio G. J. argumentas, kad pareiškėja žinojo apie mirusio skolininko turtui taikomą apreštą, yra nepagrįstas. Aplinkybė, jog mirusio skolininko turto areštas buvo išviešintas Turto arešto aktų registre 2018 m. vasario 21 d., o valstybė palikimą priėmė 2018 m. spalio 24 d., nesudaro pagrindo nesilaikyti įstatyme numatyto trijų mėnesių termino kreditoriaus reikalavimo pareiškimo veiksmams atlikti.

Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam įpėdiniui, paveldint mirusio asmens turtą, svarbu žinoti, kiek palikėjo kreditorių įgyvendins reikalavimus į palikimą sudarantį turtą. Atitinkamai valstybė, kaip ir bet kuris kitas įpėdinis, turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad reikalavimus dėl palikėjo prievolių šio kreditoriai valstybei, kaip įpėdiniui, pareikš CK 5.63 straipsnyje nustatytais terminais bei tvarka. CK 5.63 straipsnyje įtvirtintas terminas, per kurį mirusio skolininko kreditoriai turi pareikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniams, tarp jų – ir valstybei, itin svarbus teisiniam apibrėžtumui, civilinių santykių stabilumui užtikrinti. Dėl to įstatymo nustatyta, kad šis terminas gali būti pratęstas tik dėl svarbių priežasčių ir tik tuo atveju, jeigu nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Valstybė, paveldėdama tam tikro skolininko turtą, negavusi kreditorių reikalavimų per įstatymo nustatytą terminą, turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad kreditorių nėra arba jie nesiekia įgyvendinti teisės išsiieškoti skolą, ir todėl valstybė, tapusi šio turto savininke, turi teisę paveldėtą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti savo nuožiūra, tik laikydamasi valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo reglamentuojančių teisės aktų.

Įstatyme nenumatyta galimybės perduoti palikėjo įpėdiniams reikalavimus, apie kuriuos nebuvo pareikšta per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą, nepratęsus šio termino. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, ar įpėdinis jau yra priėmęs palikimą, teisiškai reikšminga sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014), bet ne dėl CK 5.63 straipsnyje nustatyto palikėjo kreditorių teisių ribojimo netaikymo. Pabrėžtina, kad teisė vertinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino pažeidimo priežasčių svarbą ir spręsti, ar yra pagrindas pratęsti pažeistą terminą, įstatymų leidėjo suteikta teismui (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). To negali daryti antstolis, spręsdamas mirusio skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimą CPK 596 straipsnio tvarka. Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kasacinis teismas, plėtodamas šio kreditorių reikalavimų pareiškimo būdo aiškinimo ir taikymo praktiką, suformulavo taisyklę, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkas J. B. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančią turto arešto aktų registro išrašo išsamią informaciją nustatyta, kad Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto areštas, nurodant, kad asmuo, kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikomas turto areštas – kreditorius UAB „Klaipėdos bendrabutis“, turto arešto pagrindas – Klaipėdos apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), turto arešto mastas – 377,88 Eur. Nurodytu 2018 m. vasario 21 d. turto arešto aktu Turto arešto aktų registre buvo išviešintas palikėjo turto areštas po jo mirties ((duomenys neskelbtini)) praėjus 6 metams. Taigi nagrinėjamu atveju Turto arešto aktų registre turto areštas buvo įregistruotas praleidus ne tik CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau ir naikinamąjį trijų metų terminą (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Dėl šios priežasties vykdomojoje byloje skolininko pakeitimo klausimas galėjo būti sprendžiamas tik po to, kai (jei) mirusio skolininko kreditorė (išieškotoja vykdymo procese) įgyvendins teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino pratęsimo CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka.

Be to, antstolis G. J. nurodo, jog skolininko buto daliai areštas buvo taikytas 2005 m. lapkričio 15 d. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, jog Turto arešto aktų registre 2005 m. lapkričio 15 d. buvo įregistruotas skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto areštas nurodant, kad asmuo, kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikomas turto areštas – kreditorius UAB „Klaipėdos bendrabutis“, turto arešto pagrindas – Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), turto arešto mastas – nenurodyta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016 suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, jog palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme. Plėtodamas šią praktiką kasacinis teismas vienoje iš bylų tinkamu reikalavimų pareiškimu pripažino ir tokį atvejį, kai esant keliems palikėjo kreditoriams vieno iš jų atžvilgiu nebuvo priimtas atskiras turto arešto aktas, tačiau registre buvo nurodytas turto arešto mastas tokia apimtimi, kuri leido palikimą priėmusiam įpėdiniui (valstybei) suvokti palikėjo kreditorių reikalavimų dydį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-969/2019 42 punktą). Kadangi nagrinėjamu atveju registre nebuvo nurodytas turto arešto mastas, palikimą priėmusiai įpėdinei (valstybei) nebuvo galimybės suvokti palikėjo kreditorių reikalavimų dydžio.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, pareiškėjos skundas laikytinas pagrįstu ir tenkintinu, o antstolio G. J. 2020 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymas Nr. S-20-91-17093 vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais ir 510 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės įmonės „Turto bankas“, skundą dėl antstolio veiksmų, tenkinti.

Panaikinti antstolio G. J. 2020 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymą Nr. S-20-91-17093 dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui G. J..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.