Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-09-08 · Civilinė byla Nr. 2YT-32698-820/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-08
Bylos Nr.
2YT-32698-820/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25961-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidas Pajeda
Suinteresuotas asmuo
savivaldybės įmonė „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-32698-820/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25961-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.11. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugsėjo 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) Ž. R. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuotasis asmuo savivaldybės įmonė „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančio lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti arešto tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Nurodo, kad nesutinka su antstolio patvarkymu vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nes suma neviršija vieno MMA ir pareiškėjas negali įsigyti nedraudžiamų daiktų. Lėšos, kurias gauna yra siunčiamos artimųjų. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes prašo panaikinti priimtą antstolio patvarkymą.

Antstolė Virginija Meškauskienė, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2016 m. liepos 19 d. patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą. Patvarkyme nurodyta, kad teisinis reguliavimas įgalina antstolį išieškojimą nukreipti į visas skolininko banko sąskaitoje esančias lėšas, išskyrus tas, kurių išieškojimą draudžia CPK 738 – 739 straipsniais. Skolininkas nepateikė įrodymų, kad gauna CPK 739 straipsnyje numatytas lėšas, į kurias negalima nukreipti skolų išieškojimo, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti sąskaitos arešto. Todėl, antstolės teigimu, nėra pagrindo naikinti priimto patvarkymo.

Suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą informuoti pranešimais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas dalyje.

Iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas skundžia antstolės patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš jo gaunamų lėšų ir jo turimų lėšų, todėl teismas nagrinėja ir pasisako dėl abiejų 2016 m. birželio 17 d. patvarkymų Nr. B-23926 ir Nr. B-23928.

Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl laikytina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma yra skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Tačiau kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-07-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

Pagal CPK 613 straipsnio nuostatas vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0015/13/03584, Nr. 0015/013/04254, Nr. 0015/13/04837, 0015/13/04826, Nr. 0015/13/05876, Nr. 0015/13/06124, Nr. 0015/13/07631, Nr. 0015/13/09784, Nr. 0015/13/09798, Nr. 0015/14/07613, Nr. 0015/14/10501, Nr. 0015/14/10607, 0015/14/10738, Nr. 0015/14/11512, Nr. 0015/14/11724, 0015/14/11910, Nr. 0015/14/11991, Nr. 0015/14/11999, Nr. 0015/14/12045, Nr. 0015/14/12129 ir Nr. 0015/14/12481 matyti, jog antstolė vykdo išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus iš skolininko Ž. R. SĮ „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ naudai. Antstolė 2016 m. birželio 17 d. priėmė patvarkymą, kurį skundžia pareiškėjas, vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (v. b. l. 26). Vykdymo proceso metu taip pat antstolė priėmė 2016 m. birželio 17 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos pareikalauta kiekvieną mėnesį nuskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 50 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (v. b. l. 25).

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Skolininkas, skųsdamas antstolės veiksmus, iš esmės teigia, kad iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija vieną MMA, ar ne.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XL VII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Kasacinis teismas taip pat nurodė, jog pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškant iš turto, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas yra įtvirtintas ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.

CPK 668 straipsniu reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą, turto. Tuo tarpu CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Nurodytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad nors pareiškėjas, būdamas įkalinimo įstaigoje, negauna darbo užmokesčio, tačiau jo periodiškai į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolės veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733 - 743 str.). CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Antstolė Virginija Meškauskienė 2016 m. birželio 17 d. priėmė patvarkymą Nr. B-23928 dėl skolos išieškojimo, kuriuo Alytaus pataisos namų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos pareikalauta kiekvieną mėnesį nuskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 50 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Konstatuotina, jog pagal nurodytą tvarką gali būti išieškoma ir iš pareiškėjo į asmeninę sąskaitą gaunamų lėšų, kurios laikytinos kitomis pajamomis, todėl antstolės 2016 m. birželio 17 d. patvarkymas Nr. B-23928 laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismas (Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, jog „teisėjų kolegija pažymi, kad antstolė ir bylą nagrinėję teismai, nors ir netaikė CPK 668 straipsnyje nustatyto vieno MMA dydžio išskaitų ribojimo, tačiau, pasisakydami dėl išieškojimo iš skolininko pajamų, nepagrįstai rėmėsi CPK 668 straipsniu, reglamentuojančiu išieškojimą iš turto. Šio straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Taigi po išskaičiavimų, atliktų CPK 736 straipsnio nustatyta tvarka iš skolininko gautų kitų pajamų, išieškojimas gali būti atliekamas CPK 668 straipsnio nustatyta tvarka, jei jos neviršija vieno MMA.

Nagrinėjamu atveju antstolė Virginija Meškauskienė skundžiamame 2016 m. birželio 17 d. patvarkyme Nr. B-23926 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodė, kad, vadovaudamasi CPK 688 straipsniu, areštuoja 457,62 EUR skolos ir 566,27 EUR vykdymo išlaidų, iš viso – 1 023,89 EUR skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Antstolė, priimdama patvarkymą, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų, t. y. nenurodė, kad, vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 668 straipsnių normomis, kurios riboja išieškojimą iš sumos neviršijančios vienos MMA. Šiame patvarkyme toks ribojimas nebuvo nurodytas. Ginčo metu galiojo 350 EUR MMA dydis. Antstolė nurodė, jog pagal ginčo patvarkymą išieškojo skolininko turėtą 25 EUR sumą. Akivaizdu, jog ši suma neviršija vieno MMA, todėl ji negalėjo būti išieškoma. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, antstolės 2016 m. birželio 17 d. patvarkymas Nr. B-23926 pripažintinas nepagrįstu ir naikintinu (CPK 513 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 290 - 291 ir 510 straipsniais,

nutaria:

patenkinti pareiškėjo (skolininko) Ž. R. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų dalyje.

Panaikinti antstolės Virginijos Meškauskienės 2016 m. birželio 17 d. patvarkymą Nr. B-23926 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Atmesti skundą dalyje dėl antstolės Virginijos Meškauskienės 2016 m. birželio 17 d. patvarkymo Nr. B-23928 dėl skolos išieškojimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vaidas Pajeda