- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-06
- Bylos Nr.
- 2S-258-1060/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08991-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Pareiškėjas
- A. S., V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Akademinė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. S. ir V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-16901-528/2023 pagal pareiškėjų A. S. ir V. S. skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų vykdomojoje byloje, suinteresuoti asmenys – Akademinė kredito unija, antstolė J. Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolės J. Ž. (toliau – antstolė) kontoroje vykdomas išieškojimas iš skolininkų A. S. ir V. S. pagal keletą vykdomųjų dokumentų, vienas kurių - Kauno miesto 19-ojo notaro biuro 2022 m. gruodžio 7 d. išduotas Notaro vykdomasis įrašas dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus Akademinės kredito unijos prašymą Nr. 7102 dėl 107 318,95 Eur skolos, 4 392,74 Eur palūkanų, 313,25 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už skolos sumą, kurią sumokėti praleistas terminas iki visiško prievolės įvykdymo, 377,84 Eur notaro atlyginimo, už vykdomojo rašto išdavimą išieškojimo išieškotojos Akademinės kredito unijos naudai. Vykdomojoje byloje priverstinai parduodamas hipotekos lakštu Nr. 201202020001314 įkeistas pareiškėjų turtas: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir turtas).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjai A. S. ir V. S. (toliau – ir skolininkai, pareiškėjai) kreipėsi į antstolę su skundu dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių, kad pareiškėjų turto varžytynės būtų atšauktos, priimti patvarkymą, kuriuo pareiškėjams būtų suteikta galimybė pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti. Skunde nurodė, kad antstolė apie varžytynių paskelbimą neinformavo, nesudarė galimybės pareiškėjams pasiūlyti savo pirkėją areštuotam turtui pirkti, turto vertės nustatymo procesas buvo atliktas netinkamai, turtas yra parduodamas už 190 400,00 Eur, t. y. žymiai žemesne nei jo rinkos kaina. Pareiškėjai tvirtina, kad turto pardavimo toje teritorijoje skelbimai rodo, kad panašaus turto vieno kvadratinio metro kaina yra didesnė, nei antstolės atliktas turto vertės nustatymas, todėl yra pagrindas skirti papildomą ekspertizę.
3. Antstolė 2023 m. rugpjūčio 17 d. Patvarkymu Nr. S23-19098 skundo netenkino ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalimi vykdomąją bylą su skundu persiuntė teismui. Patvarkyme nurodė, kad skolininkė A. S. 2023 m. sausio 27 d. buvo atvykusi į antstolės kontorą ir pateikė prašymą siųsti jai visus procesinius dokumentus elektroniniu paštu. 2023 m. kovo 16 d. patvarkymu buvo paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė, 2023 m. balandžio 25 d. ekspertizės aktu buvo nustatyta turto rinkos vertė (238 000,00 Eur). Antstolė, gavusi eksperto išvadą, priėmė patvarkymą dėl turto vertės nustatymo Nr. S-23161-7121, kuriuo nustatė, kad turto vertė yra 238 000,00 Eur, taip pat nurodė, kad iki varžytynių paskelbimo skolininkas turi teisę pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Patvarkyme buvo nurodyta varžytynių paskelbimo diena – 2023 m. gegužės 31 d. Patvarkymas 2023 m. gegužės 9 d. išsiųstas skolininkams elektroniniu paštu ir registruotąja pašto siunta. Skolininko V. S. antstolei nepavyko rasti nei telefonu, nei elektroniniu paštu, nei registruotomis pašto siuntomis, nei nuvykus į gyvenamąją vietą, o skolininkei A. S. negalint nurodyti jo buvimo vietos, 2023 m. birželio 5 d. buvo paskelbta skolininko paieška per policiją. Policijai suradus skolininką ir antstolei pranešus duomenis apie jį, taip pat įpareigojus skolininką konkrečiu laiku atvykti į antstolės kontorą, skolininkas nei tuo laiku, nei bet kada kitu laiku neatvyko, nesusisiekė, tačiau jam dokumentai buvo siunčiami policijos nurodytu ir VĮ Registrų centre nurodytu jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taip pat elektroniniu paštu. Antstolė tik 2023 m. liepos 20 d. patvarkymu parduoti turtą iš pirmųjų varžytynių Nr. S-23-161-11735 paskelbė varžytynes, patvarkymą išsiųsdama elektroniniu paštu, o skolininkui V. S. taip pat ir registruotąja pašto siunta. Per tą laiką pareiškėjai nesidomėjo vykdymo eiga, jokių prašymų nereiškė.
4. Antstolė taip pat nurodė, kad areštuoto turto pradinė kaina pirmose varžytynėse yra nustatyta 80 procentų rinkos kainos, taigi 190 400,00 Eur, kas reiškia, kad nustatyta turto rinkos vertė ir yra didesnė negu pradinė kaina varžytynėse, kaip tas reikalaujama proceso įstatymų (pradinė kaina pirmose varžytynėse sudaro 80 procentų nustatytos rinkos vertės, CPK 718 straipsnis). Pareiškėjai patys skelbime dėl savo turto pardavimo yra nurodę 205 000,00 Eur turto kainą, taigi tai netgi mažesnė vertė nei nustatyta vykdymo procese. Pareiškėjai nesusipažino su patvarkymais, kurie visi yra prieinami jiems susipažinti antstolių informacinėje sistemoje ir pareiškėjai su jais susipažinti gali bet kuriuo metu. Be to, pareiškėjai niekada nesikreipė dėl galimybės susipažinti su ekspertizės aktu. Šiuo atveju skolininkų nuomonė, esą turto vertinimas yra atliktas netinkamai, negali būti prilyginta motyvuotam prieštaravimui dėl turto vertės.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 25 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas, pasisakydamas dėl turto vykdomojoje byloje įkainojimo, nurodė, kad vykdomojoje byloje turtas buvo įvertintas eksperto – atestuoto turto vertintojo, vadovaujantis įstatymais reglamentuotais metodais, šaltiniais, principais, gyvenamojo nekilnojamojo turto įvykusių sandorių analize, išsamiai ištyrus vertinamą nekilnojamąjį turtą, atsižvelgiant į jo tipą, paskirtį, dislokacijos vietą ir fizines savybes. Pareiškėjai į antstolę dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės nėra kreipęsi. Savo teiginius esą rinkoje tokio turto vertė yra žymiai didesnė, pareiškėjai grindžia ne turto vertės nustatymo ataskaita, o skelbimų portaluose nurodytomis pageidaujamomis gauti sumomis, kurie neatspindi rinkos kainos. Antstolė turto vertę nustačiusi pagal ekspertizės aktą pagrįstai pirmosiose varžytynėse nurodė 80 procentų nustatytosios kainos, kas atitinka CPK 681, 718 straipsnių reguliavimą.
6. Teismas dėl pareiškėjų neinformavimo apie varžytynių paskelbimą nurodė, kad visi patvarkymai, priimti vykdomojoje byloje, buvo išsiųsti pareiškėjai A. S. jos nurodytu elektroninio pašto adresu, o skolininkui V. S. – jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu registruotąja pašto siunta. Įvertinus CPK 604 straipsnio, 605 straipsnio reikalavimus, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad antstolė pažeidė vykdymo proceso normas dėl pareiškėjų informavimo apie varžytynes. Be to, pareiškėjai žinojo apie vykdymo veiksmus, jiems raginimai įvykdyti sprendimą buvo įteikti pasirašytinai, ekspertas buvo atvykęs apžiūrėti turto jų gyvenamojoje vietoje, pirmosios varžytynės buvo paskelbtos gerokai vėliau nei po 20 dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo pareiškėjams, todėl pareiškėjai turėjo visas galimybes ir įstatyminę pareigą patys domėtis vykdymo eiga, o pasikeitus jų gyvenamajai vietai ar kontaktiniams duomenims, jie turėjo nedelsiant apie šias aplinkybes informuoti antstolę. Teismo vertinimu pareiškėjai savo teise surasti varžytynėse parduodamo turto pirkėją nepasinaudojo tik dėl savo pačių netinkamo veikimo – nesidomėjimo vykdymo eiga.
II. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjai A. S. ir V. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirajame skunde nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl turto vertės nustatymo proceso tinkamumo be pagrindo rėmėsi išimtinai tik ekspertizės aktu, kadangi ekspertizės akto buvimas dar nepatvirtina, kad turto vertinimo metu nustatyta turto vertė yra tiksli. Skolininkei pateikus objektyvius duomenis – panašaus turto pardavimo skelbimus tame pačiame rajone, kurių kaina skiriasi nuo turto ekspertizės akte nurodytos turto vertės, buvo pagrindas antstolei spręsti dėl papildomų priemonių tinkamam turto įvertinimui pasitelkimo.
Atsiliepimas
8. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nepatenkintas pareiškėjų skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje keliamas klausimas, ar nagrinėjamu atveju antstolei vykdymo procese buvo pagrindas atlikti papildomus veiksmus, susijusius su varžytynėse parduotino turto vertės nustatymu.
11. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis visais atvejais privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).
12. Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko teisių apsauga, užtikrinant, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant, tiek su kreditoriaus teisių apsauga, garantuojant, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai. Areštuoto ir iš varžytynių parduodamo įkeisto turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis).
13. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnį turto kaina – pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta arba sumokėta už turtą; turto rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
14. Taigi, teisės aktai įpareigoja antstolį tinkamai ir teisingai nustatyti areštuoto turto kainą, teisingas turto įkainojimas vykdymo procese yra svarbus skolininko ir išieškotojo interesams ginti, nes nuo to priklauso, kaip bus organizuojamas skolininko turto realizavimas, kokia kaina jis bus pardavinėjamas (CPK 718 straipsnis). Tačiau įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, nes ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimas yra antstolio teisė, o ne pareiga. Kaip žinia, antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Tuo tarpu vykdymo proceso šalys turi tinkamai vykdyti bendradarbiavimo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Taigi, tiek ieškotojas, tiek skolininkas taip pat turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, aktyviai padėti antstoliui greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai).
15. Nagrinėjamoje byloje iškilus ginčui dėl antstolio prievolės skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę skolininkei pateikus panašaus turto pardavimo skelbimų pavyzdžius, pirmiausia nurodytina, kad antstolis, ruošdamasis parduoti skolininko (turto savininko) turtą iš varžytynių, neabejotinai turintis pareigą elgtis teisingai ir veikti taip, kad parduodant daiktą iš varžytynių būtų gauta maksimali nauda, turi veikti ne vien išimtinai skolininko interesams, tačiau lygiavertiškai nepažeisti ir išieškotojo interesų kuo greičiau ir kuo didesne apimtimi patenkinti savo reikalavimus. Pasisakant konkrečiai dėl ekspertizės skyrimo vykdomajame procese pabrėžtina tai, kad įstatymui nustačius antstolio teisę, tačiau ne pareigą skirti ekspertizę (taip pat pakartotinę ar papildomą ekspertizę) turto vertei nustatyti, kiekvienu atveju dėl poreikio skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, pakartotinę ar papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę, sprendžia būtent išieškojimą vykdantis antstolis. Tuo tarpu kilus ginčui dėl antstolio atlikto įkainojimo, jį gali išspręsti teismas CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka išnagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų.
16. Ginčo byloje nustatyta, kad antstolė J. Ž. 2023 m. kovo 16 d. patvarkymu Nr. S23-6730 paskyrė skolininkams A. S. ir V. S. priklausančio įkeisto turto vertės nustatymo ekspertizę, ją pavesdama atlikti UAB „OBER-HAUS“ dirbančiam ekspertui turto vertintojui A. G.. Ekspertas 2023 m. balandžio 25 d. parengė ekspertizės aktą Nr. 3604 EKZ_2023 AGA KAUN, kuriuo nustatė, kad įkeisto turto rinkos vertė sudaro 238 000,00 Eur. Šio ekspertizės akto pagrindu antstolė 2023 m. gegužės 9 d. priėmė patvarkymą dėl turto vertės nustatymo Nr. S-23161-7121, kuriuo nustatė, kad turto vertė yra 238 000,00 Eur, taip pat nurodė, kad iki varžytynių paskelbimo skolininkas turi teisę pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Patvarkymas įstatyme nustatyta tvarka (elektroniniu paštu skolininkei, jai sutinkant taip gauti procesinius dokumentus ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresu registruotąja pašto siunta skolininkui, kaip tą numato CPK 604, 605 straipsniai) buvo išsiųstas skolininkams. Skolininkai prašymų ar prieštaravimų, susijusių su turto įkainojimu nereiškė. Tik paskelbus turto pirmąsias varžytynes, skolininkai kreipėsi į antstolę su skundu dėl antstolės veiksmų skundą grįsdami netinkamu turto įkainojimu. Skunde turto netinkamas vertės nustatymas argumentuojamas iš esmės keletu panašaus turto skelbimų pavyzdžiais, kurie esą patvirtina didesnę turto rinkos kainą toje vietovėje, kurioje yra ir pareiškėjams priklausantis parduodamas turtas. Antstolei 2023 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymu Nr. S23-19098 netenkinus skundo ir jį kartu su vykdomąja byla perdavus nagrinėti teismui, 2023 m. spalio 25 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi skundas buvo atmestas. Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, susijusius su turto vertės netinkamu nustatymu, kas jų vertinimu sudaro prielaidas antstoliui skirti papildomą ar pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantų argumentais nesutinka.
17. Pripažįstama, kad antstolis privalo vadovautis eksperto nustatyta turto verte, nes turto vertinimo ekspertizę atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, turintys specialių žinių ir naudojantys atitinkamus metodus turto vertei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Vienas iš ekspertizės (taip pat ir papildomos ar pakartotinės) skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės, kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 2, 3 dalys).
18. Teisės aktai įtvirtina, kad vykdymo proceso šalys, nesutikdamos su turto vertės nustatymu, gali reikšti motyvuotus prieštaravimus. Ginčo atveju skolininkai skundu dėl antstolio veiksmų prieštaraudami jų požiūriu netinkamam turto įkainojimui nurodo tik savo abejones, esą turtas galimai nebuvo tinkamai įvertintas, nes šiuo metu, atsižvelgiant į toje lokacijoje parduodamo nekilnojamojo turto skelbimus, vieno kvadratinio metro turto kaina yra didesnė nei vykdomojoje byloje ekspertizės aktu nustatyta pareiškėjų turto vertė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškina, jog skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Be to, turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344-421/2018).
19. Nagrinėjamu atveju apeliantai nors nurodo, kad jiems kyla pagrįstų abejonių, ar vykdymo proceso metu buvo nustatyta reali turto vertė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios abejonės yra visiškai nepagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad antstolio paskirtas ekspertas turėjo ekspertizei atlikti reikiamą kvalifikaciją, o antstolis, vykdomojoje byloje ekspertizės metu nustačius turto vertę, privalo ja vadovautis. Kartu pažymėtina, kad eksperto naudotų Turto vertinimo metodų apeliantai neginčijo ir neginčija bei nenurodo absoliučiai jokių argumentų dėl paties ekspertizės akto (eksperto atlikto tyrimo) ydingumo. Pareiškėjų skunde pateikti argumentai, kad viešuose portaluose panašaus turto skelbimuose yra nurodoma didesnė panašaus turto kaina, atitinkamai tai sąlygoja ir faktą, esą ginčo turto rinkos vertė taip pat yra didesnė (nei nustatė antstolė), nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjų teikiami kitų turto objektų pardavimo skelbimai negali paneigti teismo eksperto ir antstolės nustatytos ginčo turto rinkos vertės, nes kiekvieno nekilnojamojo turto objekto rinkos kaina yra skirtinga, apskaičiuojama individualiai pagal kiekvieno objekto būklę, vietą, plotą, įrengimo kokybę ir pan. Be to, Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ 26.1 papunktis numato, kad nuosavybės teisės perleidimo tikslu turto rinkos vertė turi būti nustatoma taikant individualų metodą. Šios metodikos 61 punktas, kaip nurodo apeliantai atskirajame skunde, nors ir numato, kad nesant informacijos apie panašaus arba analogiško turto sandorių kainas, turi būti naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, turto vertinimo ataskaitoje nurodant naudojamos informacijos šaltinius, ši nuostata taikytina turto vertintojui atliekant individualų turto vertinimą lyginamuoju metodu. Šiuo atveju įkainoto turto vertės neteisingumą argumentuojant kito turto pardavimo skelbimuose nurodyta kaina niekaip nei paneigiamas, nei patvirtinama konkretaus pareiškėjams parduodamo turto ekspertizės aktu nustatytos vertės pagrįstumas.
21. Pareiškėjams nepateikus pagrįstų turto vertės apskaičiavimų, kurie esmingai skirtųsi nuo ekspertizės akte nustatytos turto rinkos vertės, kuria antstolė nustatė teisingą pagal turimus duomenis turto vertę, pareiškėjų argumentai negali būti laikomi pagrįstais, ir atitinkamai jiems negali būti suteikta teisė pasinaudoti išimtine galimybe skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nes toks nepagrįstas veiksmas tik užvilkintų procesą ir padidintų jo išlaidas.
22. Apibendrinant visa tai, kas nurodyta, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kuriuo pareiškėjų skundas nebuvo patenkintas, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Proceso dalyviai nepateikė prašymo paskirstyti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, taip pat nepateikė ir duomenų apie tokias išlaidas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.