- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- 1A-359-300/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis, Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- R. B.
- Advokatai
- Naina Lanzbergienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.2.20.5.1Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje (BK 235 str. 1 d.)
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Boleslovo Kalainio ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. B. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. gegužės 3 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnų apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-19747-18 ir būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės, numatytos BK 235 straipsnyje, už melagingų parodymų davimą, tyčia davė melagingus parodymus apie tai, kad jis 2018 m. balandžio 28 d., apie 2.00 val., Joniškio r., kelyje Joniškis–Žeimelis–Pasvalys, 11 km 997 m, vairavo D. U. priklausantį automobilį „Volvo XC70“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo nuo kelio sankasos, nurodydamas, kad įvykio metu D. S. automobilio „Volvo XC70“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo, eismo įvykio nesukėlė, nors tokių aplinkybių nebuvo, bei melagingai nurodė kitas ikiteisminio tyrimo bylai Nr. 01-1-19747-18 tirti ir nagrinėti svarbias aplinkybes.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, subendrinti bausmę su ankstesniu nuosprendžiu.
2.1. Skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė į jo sveikatos būklę. Teismo posėdžio metu jis jautėsi blogai, tačiau teismas vis tiek tęsė jo apklausą, uždavė klausimus, kurių jis tuo metu negalėjo „pilnai“ suvokti, todėl prašo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
2.2. Skunde nurodoma, kad teismas pažeidė bausmių bendrinimo taisykles, nes paskirtos bausmės nesubendrino su Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžiu.
3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, tokių pažeidimų nenustatė, todėl nėra pagrindo viršyti apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. B. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimo bei paskirtos bausmės už šį nusikaltimą, tačiau kelia bausmių bendrinimo klausimą, taip pat teigia, kad dėl blogos sveikatos būklės negalėjo duoti parodymų pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
5. Dėl nuteistojo prašymo bylą gražinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis BPK 236 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas gali priimti nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tik tuo atveju, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, arba byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles, arba kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Nagrinėjamu atveju nė vienos iš anksčiau paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija byloje nenustatė, todėl prašymas grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui atmestinas.
6. Apeliaciniame skunde teigiama, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje nuteistasis blogai jautėsi, tačiau teismas neatsižvelgė į tai ir uždavė jam klausimus, kurių jis negalėjo suprasti. Iš teisiamojo posėdžio protokolo bei garso įrašo matyti, kad prasidėjus posėdžiui R. B. bei jo gynėjas nurodė, kad prašymų neturi (2018 m. rugsėjo 24 d. teisiamojo posėdžio garso įrašo 3 min. 4 sek.), R. B. nurodė, kad su jam pareikštu kaltinimu sutinka (2018 m. rugsėjo 24 d. teisiamojo posėdžio garso įrašo 4 min. 23 sek.), pradėjus kaltinamojo apklausą R. B. nurodė, kad jam sunku kalbėti, nemato viena akimi, todėl prašo vadovautis jo rašytiniais parodymais (2018 m. rugsėjo 24 d. teisiamojo posėdžio garso įrašo 4 min. 42 sek.–4 min. 50 sek.), tačiau teisėjai paklausus, ar jis gali duoti parodymus teisme, R. B. ėmė pasakoti įvykio aplinkybes, atsakė į teisėjos užduotus klausimus (2018 m. rugsėjo 24 d. teisiamojo posėdžio garso įrašo 4 min. 55 sek.–5 min. 7 sek.). Vėliau R. B. dar kartą pakartojus, kad blogai jaučiasi, teisėja pasiteiravo, kas jam yra, ar dėl sveikatos problemų kreipėsi į medikus ar galima tęsti bylos nagrinėjimą (2018 m. rugsėjo 24 d. teisiamojo posėdžio garso įrašo 6 min. 18 sek.–7 min. 30 sek.). R. B. bei jo gynėjas neprieštaravo bylos nagrinėjimui, todėl teismo posėdis buvo tęsiamas, nuteistasis sutiko, kad būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. (b. l. 167–169) Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė kaltinamojo teisės duoti paaiškinimus apie tiriamo įvykio aplinkybes, pareikšti savo nuomonę dėl kitų proceso dalyvių prašymų (BPK 22 straipsnio 3 dalis), kaltinamojo apklausa atlikta BPK 272 straipsnyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė jokių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie būtų sukliudę tinkamai išnagrinėti šią baudžiamąją bylą, todėl grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra jokio pagrindo.
7. Nuteistojo teigimu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turėjo būti subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžiu baudžiamojo byloje Nr. 1-264-1065/2018. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžiu R. B. paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 26 d. apeliacinės instancijos teismui atmetus nuteistojo apeliacinį skundą. (b. l. 98–99) Nors minėtas nuosprendis įsiteisėjo iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, bausmės nebuvo subendrintos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, jei priėmę nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-697/2018, 19 punktas), todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nauju nuosprendžiu paskirta bausmė turėjo būti subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme laikantis BK 63 ir 64 straipsniuose numatytų bausmių bendrinimo taisyklių.
8. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad skundžiamo nuosprendžio motyvuose teismas nurodė, kad šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės nebendrina su Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžiu, nes minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. spalio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1251-1079/2018, tačiau pastarasis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad 2018 m. spalio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose buvo paskelbti du apkaltinamieji nuosprendžiai R. B., t. y. 11 val. paskelbtas nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1251-1079/2018, o 11.30 val. – šioje baudžiamojoje byloje. Įvertinus susidariusią situaciją, kai tą pačią dieną paskelbiami keli apkaltinamieji nuosprendžiai ir pirmesniu paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu, todėl šiuo konkrečiu atveju aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nesubendrino bausmės su Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžiu, nelaikytina esminiu teisės taikymo pažeidimu, turėjusiu įtakos neteisingo nuosprendžio priėmimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo metu nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1251-1079/2018 yra įsiteisėjęs, nes Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-358-354/2018 atmetė nuteistojo R. B. apeliacinį skundą. Teismų praktikoje suformuluotos nuostatos reikalauja užtikrinti, jog ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, Nr. 2A-6-976/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-60-177/2018), todėl apygardos teismas negali šioje byloje spręsti ankstesniais nuosprendžiais R. B. paskirtų bausmių bendrinimo klausimo, nes tokiu būdu būtų nepagrįstai apribota nuteistojo teisė apskųsti sprendimą dėl bausmių bendrinimo. R. B. paskirtų laisvės atėmimo bausmių bendrinimą klausimus galės spręsti vėliausią nuosprendį priėmęs teismas (nagrinėjamu atveju tai Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai), esant paties nuteistojo prašymui ar bausmę vykdančios institucijos teikimui (BPK 347 straipsnis, 362 straipsnio 4 dalis).
9. Esant tokioms aplinkybėms nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. spalio 5 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas. (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo R. B. apeliacinį skundą.