Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų K. J., Viktoro Kažio, Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo K. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu:

pagal BK 253 straipsnio 2 dalį – 4 metams;

pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – 2 metams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams ir 5 mėnesiams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis dalinio sudėjimo būdu, pridedant dalį švelnesnės bausmės, pritaikius BK 65 straipsnio bausmių sudėjimo taisykles, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 metams ir 9 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš K. L. priteista (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai 364,92 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo K. L. apeliacinis skundas atmetamas.

4.1. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir nuteistojo K. L. apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, pripažindamas K. L. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 2 dalyje, paskyrė teisingą bausmę.

Dėl įrodymų vertinimo ir teismo šališkumo

5. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, neteisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.

5.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių pažeidimų, tirdamas bei vertindamas įrodymus.

5.2. Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų prasmės matyti, jog teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Įrodymų vertinimas yra teismo teisė bei pareiga. Baudžiamojo proceso kodeksas reikalauja, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

5.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog šioje baudžiamojoje byloje, vertinant įrodymus pirmosios instancijos teisme, pažeistos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas Baudžiamojo proceso kodekso nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą.

5.5.1. Tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

5.5.2. Įrodymų leistinumo kriterijus apibrėžtas BPK 20 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais veiksmais. Tai reiškia, jog spręsdamas, ar išnagrinėti bylos duomenys pripažintini įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams, ir nustatyti, ar juos patvirtina kiti bylos duomenys.

5.6. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, kadangi jis davė melagingus parodymus.

5.6.2. Atkreipiamas dėmesys, jog kiekvienu konkrečiu atveju duotų parodymų patikimumas nustatomas, juos palyginus su kitais byloje esančiais duomenimis, gautais iš skirtingų šaltinių. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nepažeidė.

5.7.1. Toks skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

5.8. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad dėl išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo daryti išvadą, jog K. L. bylą neobjektyviai išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas.

5.8.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas bei nešališkas teismas. Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmenų konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje išaiškinta, jog teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-414/2010; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42095/98; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06). Šališku turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai nurodo kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių dėl teisėjo nešališkumo.

5.8.2. Nešališkumo principo pažeidimas – besąlygiškas pagrindas panaikinti priimtą teismo sprendimą, tačiau šiam pažeidimui konstatuoti nepakanka vienos bylos šalies nuomonės. Turi būti pateikiami duomenys, patvirtinantys buvus pirmiau nurodytas aplinkybes ir leidžiantys kelti pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo.

5.8.3. Byloje nėra duomenų, jog nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl nuteistojo kaltės. Tai, kad teismas įrodymus vertino kitaip, nei pageidavo apeliantas, nereiškia teismą buvus šališką. Duomenų, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių, taip pat nėra.

Dėl K. L. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį

6. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistojo K. L. parodymus, įvykio vietos apžiūros, kratos ir Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro rašto dėl sutapimo DNR duomenų registre duomenis, specialistų išvadas, tarnybinio pranešimo dėl gautos kriminalinės žvalgybos informacijos duomenis, liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymus, duotus tyrėjui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui, ir padarė pagrįstą išvadą, kad K. L. savo gyvenamojoje vietoje laikė bei pagamino nedidelės galios sprogstamąsias medžiagas, taip pat pagamino iš didelę sprogstamąją galią turinčios sprogstamosios medžiagos savadarbį sprogmenį ir jį susprogdino viešojo transporto stotelėje. Baigiamajame akte išdėstytos teismo išvados yra logiškos, argumentuotos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje suformuluotomis išvadomis dėl nuteistojo kaltės.

6.1. Nuteistasis K. L. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltę patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas.

6.5. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant tokiems specialių tyrimų rezultatams, nėra pagrindo abejoti, jog įvykio vietoje surasta ir paimta cigaretės nuorūka su K. L. genotipu buvo palikta paties nuteistojo.

6.5.2.1. Pirmosios instancijos teismas tokiais K. L. parodymais pagrįstai nepatikėjo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokius teiginius taip pat vertina kaip nuteistojo pasirinktą gynybos taktiką, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

6.5.4. Apelianto teiginius dėl jo nedalyvavimo darant nusikaltimą ir jo tapatybės nustatymo procedūros paneigia jau aptartų procesinių veiksmų atlikimo eiliškumas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, įvykio vietos apžiūra, kurios metu rasta ir paimta cigaretės nuorūka, atlikta 2013 m. spalio 31 d. Biologinį tyrimą atlikusio specialisto išvada apie vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, radimą ant įvykio vietoje rastos nuorūkos gauta 2014 m. birželio 3 d. Šioje išvadoje nurodyta, kad rasti biologiniai pėdsakai, tinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, t. y. dar nežinant konkretaus asmens. Lyginant ant cigaretės nuorūkos rastų biologinių pėdsakų genotipą su DNR duomenų registro duomenimis, nustatyta, kad rastų biologinių pėdsakų genotipas sutapo su genotipu asmens, registre įvardytu kaip K. L.. Tokį biologinių pėdsakų genotipų sutapimą patvirtino Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2014 m. birželio 6 d. raštas. Tik tada, paėmus K. L. seilių lyginamąjį pavyzdį, atliktas specialus tyrimas (2014 m. rugpjūčio 12 d. specialisto išvada), kuriuo galutinai patvirtinta, jog ant iš įvykio vietos paimtos cigaretės nuorūkos rastų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su K. L. genotipu.

6.5.4.1. Kadangi minėti tyrimai užtruko, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas, tiriant versiją dėl kitų asmenų dalyvavimo, susprogdinant autobusų stotelę. Tai patvirtina baudžiamosios bylos pirmuose dviejuose tomuose esantys procesiniai dokumentai. Taigi ikiteisminis tyrimas buvo organizuojamas ir atliekamas, nesusikoncentruojant į vieną asmenį K. L., o tiriant visas galimas nusikaltimo padarymo versijas.

6.5.4.2. Visa tai paneigia buvus nuteistojo apeliaciniame skunde neįvardytų asmenų išankstinį susitarimą prieš jį, taip pat duomenų suklastojimą ikiteisminio tyrimo metu.

6.5.5. Dėl to apelianto skunde naujai iškeltą versiją dėl jį kaltinančių įrodymų (konkrečiai nuorūkos su jo DNR) pakišimo ar jų sukeitimo ikiteisminio tyrimo metu teisėjų kolegija atmeta kaip nelogišką ir prieštaraujančią objektyviai bylos medžiagai.

6.6. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad, tik gavus objektyvius duomenis, jog galimas įtariamasis dėl autobusų stotelės susprogdinimo yra K. L., 2014 m. lapkričio 13 d. jam ir broliams priklausančiame bute, jo kambaryje, atlikta krata.

6.6.1. Darant kratą K. L. namuose, viename iš kambarių rastos ir paimtos lipnios juostos atplaišos, viena iš kurių yra su prilipintu laidu, smulkūs laideliai, lituoklis, metalinė dėžutė su užrašu „Medžioklinis, bedūmis parakas“, mikroschema su prijungta nuotolinio valdymo antena, keturi laideliai, nuoskutos bei mikrodalelės nuo grindų, 9 mikroschemos, tapeto dalis su ant jos esančiais galbūt folijos gabaliukais, sietelis, stiklinis indas su jame esančiais likučiais, stiklinė taurė, plastikinis indelis su užrašu „Pigmentinė aliuminė folija“, litavimui skirta „cina“ ir kt. (t. 1, b. l. 97–109).

6.6.2. Atlikus kratos metu paimtų medžiagų ir prietaisų tyrimą, nustatyta, kad metalinėje talpoje su užrašu etiketėje „Medžioklinis, bedūmis parakas“ esanti biri medžiaga yra svaidomojo poveikio nedidelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga – bedūmis parakas, skirtas šaudmenims užtaisyti. Tirti pateikto parako masė – 130,8 g. Biri medžiaga, esanti panašaus į tapetą popieriaus lakšto fragmente, skaidraus bespalvio stiklo taurėje, skaidraus bespalvio stiklo inde (dubenyje), vokuose Nr. 7 ir Nr. 8, yra savadarbė nedidelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga, kurios pagrindiniai komponentai – aliuminio (Al) pudra ir svaidomojo poveikio sprogstamoji medžiaga – bedūmis parakas. Panašaus į tapetą popieriaus lakšto fragmente esančios medžiagos masė – 4,4 g. Skaidraus bespalvio stiklo inde (dubenyje) esančios medžiagos masė – 2,4 g. Skaidraus bespalvio stiklo taurėje esančios medžiagos masė – 29,0 g. Voke Nr. 7 esančios medžiagos masė – 1,7 g. Ant voke Nr. 8 esančios daktiloskopinės plokštelės lipnaus paviršiaus surinkti minėtos medžiagos pėdsakai. Plastmasiniame indelyje su užrašu etiketėje „Pigmentinė aliuminio pudra“ esanti medžiaga, ant lipnios juostos fragmentų, metalinių laikiklių, lituoklio ir metalinio kiaurasamčio esančios medžiagos mikrodalelės yra aliuminio (Al) pudra. Aliuminio (Al) pudra pati savaime nėra sprogstamoji medžiaga, tačiau dėl šios medžiagos fizikinių ir cheminių savybių ji naudojama, gaminant savadarbes sprogstamąsias medžiagas. Tirti pateiktos savadarbės sprogstamosios medžiagos ir pramoninės gamybos sprogstamoji medžiaga – bedūmis parakas – gali būti panaudotos, gaminant savadarbį sprogmenį kaip sprogstamosios medžiagos užtaisas. Tirti pateikti objektai: elektros lempučių junginio (šviesos girliandos) fragmentai, elektros srovės šaltinis, kanifolija, lydmetalis, elektronikos montavimo plokštės ir ant jų esančios įvairios radijo detalės, įvairios izoliacinės juostos, mikrojungikliai, elektrinis lituoklis, metaliniai laikikliai yra laisvos apyvartos prekės, tačiau jie gali būti panaudoti, gaminant savadarbį sprogmenį, kaip gamybos įrankiai ir pagalbinės priemonės bei kaip konstrukcijos sudėtinės dalys (t. 1, b. l. 152–158).

6.6.3. Atlikę tyrimą, paminėtą šios nutarties 6.3 punkte, specialistai nustatė, kad ant tirti pateiktų objektų: metalo fragmento, lipnios juostos, lipnios juostos su dviem laidais yra medžiagų, kurios įprastai įeina į savadarbių brizantinio poveikio didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų sudėtį – aliuminio (Al), sieros (S) ir kalio chlorato (KClO3) pėdsakai. Specialistai taip pat konstatavo, kad įvykio vietoje susprogdintas savadarbis sprogmuo, kuris, tikimiausia, buvo sudarytas iš šių dalių: sprogstamosios medžiagos užtaiso – savadarbės brizantinio poveikio didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos, kurios pagrindiniai komponentai – aliuminis (Al), siera (S) ir kalio chloratas (KClO3); susprogdinimo mechanizmo – savadarbio sprogdiklio, sudaryto iš elektros grandinės ir savadarbio elektrinio detonatoriaus; metalinio konteinerio, kurio išoriniai paviršiai apvynioti juodos spalvos lipnia izoliacine juosta. Tokios konstrukcijos sprogmens, kaip šioje išvadoje aprašytas, sprogimas įvyksta aktyvavus sprogdiklį, šiuo atveju, tikėtina, pasiuntus elektros impulsą į detonatoriaus elektros tiltelį. Pagal ekspertinę praktiką sprogimo galingumas galėjo prilygti apie 20 g trotilo (TNT) ekvivalento (t. 1, b. l. 144–147).

6.6.4. Vadinasi, K. L. gyvenamojoje vietoje, kambaryje, kuris, kaip kratos metu nurodė jo broliai, priklausė nuteistajam K. L., buvo rasti tokie patys sprogstamosios medžiagos komponentai, kurie buvo panaudoti, gaminant autobusų stotelėje susprogdintą savadarbį sprogmenį.

6.7. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis K. L. teisiamajame posėdyje neginčijo, jog kratos metu surastos medžiagos yra sprogstamosios ir galėjo būti panaudotos sprogmeniui gaminti, tačiau nesutiko, kad šios medžiagos (kaip ir įrankiai bei visos kitos priemonės, ant kurių rasti šių medžiagų likučiai) priklauso jam.

6.7.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistojo K. L. parodymus, o jo keliamas versijas dėl nuomininkų, brolio G. L. parodymų vertinimo pagrįstai atmetė.

6.7.2. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad minėtame bute galėjo gyventi ir gyveno nuomininkai, kiti svetimi žmonės, kuriems galėjo priklausyti kratos metu surastos medžiagos.

6.7.3. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. L. (t. 1, b. l. 78–79), kurio parodymai teisiamajame posėdyje buvo paskelbti (t. 4, b. l. 15), nieko nenurodė apie bute gyvenančius ar gyvenusius nuomininkus ar kitus asmenis.

6.7.4. Apeliacinės instancijos teismas apelianto prašymu ėmėsi priemonių iškviesti ir apklausti teismo posėdyje liudytoją G. L., tačiau, kaip matyti iš įteikto teismo šaukimo, šis liudytojas atsisakė vykti į teismo posėdį teigdamas, kad neduos parodymų prieš brolį (t. 4, b. l. 181, 193). Taigi liudytojas pasinaudojo jam įstatymo suteikta galimybe neduoti parodymų apie šeimos narį (BPK 82 straipsnio 2 dalis).

6.7.5. Šiuo atveju aplinkybė, jog, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo apklaustas liudytojas G. L., nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių visumos, kurios pakanka teisėjų vidiniam įsitikinimui formuoti, byloje vertinant surinktus ir ištirtus įrodymus, nes šio liudytojo negalėjimą apklausti teisme lėmė objektyvios priežastys.

6.7.6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme ar apeliaciniame skunde nuteistasis K. L. nenurodė tarp jo ir brolio G. L. buvus kokių piktumų, nesutarimų, dėl kurių pastarasis su broliu T. L. kratą atliekantiems pareigūnams melagingai nurodė, jog kambariu, kuriame buvo surastos kaltinime nurodytos medžiagos, naudojosi K. L.. Kratos protokole G. L. pasirašė, jokių prieštaravimų ar papildymų nepateikė. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad kratos protokole įrašytas nuteistojo brolių paaiškinimas yra klaidingas ar melagingas.

6.8. Ne mažiau svarbu tai, jog pats nuteistasis K. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad dar vaikystėje lankė elektrikų būrelį, domėjosi elektros prietaisų gamyba, detalių kūrimu, todėl tarp jo daiktų galėjo būti lydmetalių, ,,cinų“, pleistrų. K. L. taip pat parodė, kad lituodavo, dirbdavo skirtingose patalpose, jog nemaišytų broliams. Dar vėliau prisiminė, kad prieš sulaikymą gyveno kambaryje, kuris yra buto kairėje pusėje, buvo sukūręs šviesos muziką, baterijų kroviklį, signalizaciją, elektros prietaisus gamindavo pagal brėžinius (t. 4, b. l. 12–14).

6.8.1. Tokie nuteistojo K. L. parodymai iš esmės neprieštarauja jau minėtiems ikiteisminio tyrimo metu duotiems liudytojo G. L. parodymams, kurie teisiamajame posėdyje buvo ištirti, taip pat kratos protokole nurodytoms aplinkybėms (t. 1, b. l. 97–109). Be to, jie patvirtina apelianto ginčijamą faktą, jog jis galėjo turėti ir turėjo įrankius, priemones elektrotechnikos gaminiams gaminti bei juos pats (pa)naudojo.

6.9. Byloje nėra duomenų, kad nuteistojo broliai išmanė apie elektros prietaisų gamybą. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija neabejoja, jog kratos metu paimtos sprogstamosios (ir ne tik) medžiagos, prietaisai bei įrankiai nepriklausė apelianto broliams ar kitiems bute galėjusiems lankytis asmenims.

6.10. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo K. L. prašymu iškvietė ir apklausė jį sulaikiusius policijos pareigūnus E. A. bei N. K.. Liudytojai parodė, kad iš tiesų sulaikė K. L. jo gyvenamojoje vietoje ir pristatė į policijos komisariatą, surašė tarnybinį pranešimą, tačiau sulaikymo pagrindas buvo K. L. paskelbta paieška kitoje baudžiamojoje byloje dėl padirbtų pinigų. Jie neatliko jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų dėl autobusų stotelės susprogdinimo. Liudytojai parodė neprisimenantys, kuriame kambaryje sulaikė K. L., nieko draudžiamo kambaryje nematė, tačiau nieko ir neieškojo, jiems atvykus K. L. miegojo (t. 4, b. l. 172–173).

6.10.1. Tokie liudytojų parodymai dėl K. L. sulaikymo pagrindo atitinka rašytinę bylos medžiagą. Iš jos matyti, jog K. L., kaip ieškomas asmuo, iš tiesų sulaikytas 2014 m. gegužės 12 d. savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir pristatytas į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą (t. 4, b. l. 142, 146).

6.10.2. Nors K. L. sulaikytas kitame kambaryje, o ne tame, kuriame anksčiau buvo atlikta krata ir kurį broliai nurodė kaip K. L. kambarį (tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad K. L. sulaikyti atvykę pareigūnai rado jį miegantį, o iš kratos metu darytų nuotraukų (t. 1, b. l. 100–101) akivaizdu, jog kambaryje, kuriame rastos sprogstamosios medžiagos bei kitos priemonės, nėra lovos), tačiau ši aplinkybė nepaneigia apelianto kaltės padarius inkriminuojamas veikas, nes ir pats nuteistasis yra nurodęs, kad bute naudojosi visais kambariais.

6.11. Pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, jog kratos metu rastos ir paimtos sprogstamosios medžiagos priklausė K. L., patvirtina jau minėto liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, nurodytos aplinkybės dėl nusikaltimo padarymo.

6.11.1. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, nes juos paneigiančių patikimų duomenų byloje nėra. Šis liudytojas apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją išsamiai parodė, kada ir kaip K. L. pasigamino savadarbį sprogmenį, kur jį išbandė ir išvyko po įvykio. Tokie jo parodymai atitinka kitus rašytinius įrodymus.

6.11.2. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliaciniame skunde paminėtas veiksmas dėl kaimynų, kurie paneigtų liudytojo Nr. 1 nurodytas aplinkybes dėl grasinimų susprogdinti, apklausos buvo atliktas dar ikiteisminio tyrimo metu, iš karto po įvykio policijos pareigūnams aiškinantis sprogimo aplinkybes. Kaip matyti iš 2015 m. liepos 22 d. tarnybinio pranešimo, vyresnysis tyrėjas bendravo (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) namo trečios laiptinės gyventojais, tačiau niekas iš laiptinėje gyvenančių asmenų negalėjo patvirtinti girdėję grasinimų ar šūkavimų apie susprogdinimą. Užfiksuota ir tai, jog namo gyventojai brolius L. apibūdino kaip dažnai vartojančius alkoholį, vienas ant kito šaukiančius ir besibarančius kaimynus. Tačiau niekas iš namo gyventojų negirdėjo ir nesuprato, ką tiksliai vieni kitiems broliai šaukdavo (t. 2, b. l. 88).

6.11.2.1. Priešingai, nei skunde nurodo apeliantas, tokie K. L. namo kaimynų paaiškinimai nepaneigia liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymuose užfiksuotų aplinkybių, nes jis ir netvirtino, kad K. L. grasino konkretiems kaimynams, kaip ir to, jog tuo metu, kai K. L. šaukė laiptinėje apie susprogdinimą, kažkas iš namo laiptinės būtų tai stebėjęs.

6.11.3. Iš 2014 m. rugpjūčio 29 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad Telšių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK gavo kriminalinės žvalgybos informaciją, jog K. L. savo namuose užsiima sprogstamųjų užtaisų gamyba ir susprogdino (duomenys neskelbtini) m. esančią autobusų stotelę (t. 2, b. l. 85). Gavus tokią informaciją, ir buvo apklaustas įslaptintas liudytojas Nr. 1. Nors šio liudytojo parodymuose yra netikslumas dėl K. L. grįžimo į Lietuvą laiko (liudytojas nurodė 2014 m. birželio mėn., o K. L. buvo sulaikytas 2014 m. gegužės 12 d.), tačiau toks netikslumas nėra esminis.

6.12. Visi šioje nutartyje aptarti įrodymai patvirtina, kad K. L. savo gyvenamojoje vietoje laikė ir pagamino nedidelės galios sprogstamąsias medžiagas, taip pat pagamino savadarbį sprogmenį, sudarytą iš didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos, kurį vėliau viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) miesto gatvėje panaudojo, jį susprogdindamas viešojo transporto stotelėje.

6.13. Neteisėto disponavimo sprogstamosiomis medžiagomis atveju BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika atribojama nuo veikos, numatytos šio straipsnio 1 dalyje, remiantis sprogstamųjų medžiagų didele sprogstamąja galia. Bylos duomenys įrodo, kad K. L. pagamino savadarbį sprogmenį, sudarytą iš savadarbės brizantinio poveikio didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos.

6.14. Turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika atribojama nuo veikos, numatytos šio straipsnio 1 dalyje, be kita ko, remiantis vertinamuoju visuotinai pavojingo būdo požymiu. Viešojo transporto stotelės susprogdinimas mieste neabejotinai rodo tokį požymį esant.

6.15. Išdėstyti argumentai įrodo pirmosios instancijos teismą pagrįstai nustačius nuteistąjį K. L. padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir jas teisingai kvalifikavus.

Dėl bausmės

7. Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmės skyrimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais.

7.1. Kita vertus, nuteistasis K. L. apeliaciniame skunde nenurodė jokių motyvų dėl už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių, todėl, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jų išsamiau pasisakyti, tik konstatuoja, kad už vieną veiką paskirta minimali, o už kitą – mažesnė nei vidutinės trukmės bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra per griežtos. Paskirtos bausmės subendrintos nuteistajam palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridėjus tik nedidelę dalį – 5 mėnesius iš paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės, todėl subendrinta bausmė (laisvės atėmimas 4 metams ir 5 mėnesiams) taip pat yra teisinga. Bausmių apėmimo būdas, numatytas BK 63 straipsnio 5 dalyje, nagrinėjamu atveju negali būti taikomas.

Dėl bausmių subendrinimo pagal atskirus nuosprendžius

8. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę nepagrįstai subendrino su kitu nuosprendžiu paskirta ir visiškai atlikta bausme.

8.1. Toks nuteistojo teiginys neteisingas.

8.2. BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje nustatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys).

8.3. Tokios nuostatos reikalauja užtikrinti, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-2/2014, 2A-6-976/2016 ir kt.).

8.4. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę (laisvės atėmimą 4 metams ir 5 mėnesiams) subendrino su (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu (laisvės atėmimu 2 metams ir 5 mėnesiams) bei 2017 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu (areštu 40 parų) paskirtomis bausmėmis, jas iš dalies sudėdamas, ir, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, galutinę subendrintą bausmę paskyrė laisvės atėmimą 6 metams ir 9 mėnesiams. Vadovaudamasis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitė sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2017 m. liepos 5 d., taip pat pagal ankstesnius nuosprendžius atliktas bausmes (BK 63 straipsnio 9 dalis).

8.5. Skundžiamas veikas K. L. padarė anksčiau, nei (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismas priėmė 2014 m. lapkričio 28 d. ir 2017 m. balandžio 19 d. nuosprendžius (t. 3, b. l. 1–32, 177–180). Vadinasi, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 9 dalimi ir nepažeidė bausmių bendrinimo taisyklių.

8.6. Apeliantas teisingai skunde teigia, kad jis jau atliko pagal ankstesnį nuosprendį paskirtą bausmę.

8.6.1. Iš tiesų Alytaus pataisos namų 2016 m. balandžio 12 d. pažymoje nurodyta, jog K. L. laikomas atlikęs pagal (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo 2 metams ir 5 mėnesiams bausmę. Iš pataisos namų jis išvyko 2016 m. balandžio 12 d. (t. 3, b. l. 58).

8.7. Iš jau minėto (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nuosprendžio matyti, kad K. L. po nuosprendžio paskelbimo buvo paleistas teismo posėdžių salėje kaip atlikęs bausmę.

8.8. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu į bausmės laiką įskaitė pagal abu ankstesnius nuosprendžius atliktas bausmes. Taigi į skundžiamu nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo 6 metams ir 9 mėnesiams bausmės laiką įskaitytos pagal ankstesnius nuosprendžius atliktos 2 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bei 40 parų arešto bausmės.

8.9. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrindamas su bausmėmis, paskirtomis ankstesniais nuosprendžiais, teismas laikėsi BK 63 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir subendrintą bausmę paskyrė tokią, kokia būtų buvusi, priimant vieną nuosprendį už visas nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2A-2/2014, 2A-7-3/2014 ir kt.).

8.9.1. Priešingu atveju, jeigu teismas netaikytų BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatų ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės nesubendrintų su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, teismas neturėtų teisinio pagrindo įskaityti pagal ankstesnius nuosprendžius atliktų bausmių.

8.10. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad apygardos teismas, priimdamas dėl K. L. apkaltinamąjį nuosprendį, jo įstatymų garantuojamų teisių nepažeidė.

Dėl civilinių ieškinių

9. Skundžiamame nuosprendyje teisingai ir motyvuotai priteistas civilinis ieškinys. Nesant apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija dėl jo išsamiau nepasisako.

10. Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. L. apeliacinį skundą atmesti.