- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-07
- Bylos Nr.
- A-1121-602/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04180-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Veslava Ruskan (pran.)
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. (A. R.) pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo administracinėje byloje Nr. A-1121-602/2016 pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2014 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-86; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2014 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 68-102 dėl pareiškėjo 2014 m. kovo 24 d. skundo; 3) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. S-161 (7-115/2014).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. (4.65)-FR0682-86 dėl VMI 2014 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 68-102 dėl pareiškėjo 2014 m. kovo 24 d. skundo ir MGK 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. S-161 (7-115/2014) dalis dėl delspinigių priskaičiavimo ir sumažino pridėtinės vertės mokesčio delspinigius iki 7 415,68 Eur (25 604,87 Lt), gyventojų pajamų mokesčio delspinigius iki 3 350,90 Eur (11 570 Lt). Kitą dalį skundo atmetė kaip nepagrįstą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II.
Pareiškėjas A. R. 2016 m. lapkričio 5 d. (pagal pašto spaudą ant voko) pareiškimu prašo priimti papildomą sprendimą, kuriuo būtų išspręstas žyminio mokesčio priteisimo klausimas patenkinus skundą iš dalies, tai pat pasisakyta dėl teismo sprendimo išeiti už apeliacinio skundo ribų.
Pareiškime nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartyje nėra nurodyta, kokia skundo dalis yra tenkinama, nes apeliacijos objektas buvo ne visas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimas. Teismas nepateikė motyvų dėl išėjimo už apeliacinio skundo ribų. Be to, patenkinus skundą iš dalies, nebuvo išspręstas teismo išlaidų paskirstymo klausimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. R. siekia, kad būtų priimtas papildomas sprendimas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 95 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant teismas, priėmęs byloje sprendimą, savo iniciatyva arba proceso dalyvių pareiškimu gali priimti papildomą sprendimą: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti. Taigi papildomas teismo sprendimas gali būti priimtas tik dėl teismui pareikštų, tačiau neišspręstų materialinių teisinių reikalavimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-943/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-35/2012, 2016 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-428-261/2016).
Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (ABTĮ 95 str. 2 d.). Šis terminas nėra naikinamasis, todėl nustačius, jog jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, gali būti atnaujinamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA502-79/2009).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta ir paskelbta 2016 m. rugsėjo 12 d., todėl pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo galėjo būti paduotas iki 2016 m. rugsėjo 26 d. Šiuo atveju pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo teismui buvo pateiktas tik 2016 m. lapkričio 5 d., t. y. praleidus įstatyme numatytą 14 dienų terminą.
Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pastebėtina, jog ABTĮ konkrečiai nenumato, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tokio pobūdžio priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neprašo atnaujinti praleisto pareiškimo padavimo termino ir jokių priežasčių, kodėl minėtas terminas buvo praleistas, nenurodo, todėl teisėjų kolegija vertina, jog terminas praleistas be svarbių priežasčių ir nėra pagrindo spręsti dėl jo atnaujinimo.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 95 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. R. (A. R.) pareiškimą dėl papildomo sprendimo administracinėje byloje Nr. A-1121-602/2016 priėmimo atmesti.
Nutartis neskundžiama.