Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

valstybės institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovui Justinui Mikalauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui Ž. M., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl bažnytinės santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo, nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo , išlaikymo priteisimo, turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, priteisti išlaikymą ir padalinti santuokoje įgytą turtą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Ieškovė nurodė, jog (duomenys neskelbtini) su atsakovu susituokė Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčioje. Gyvendami kartu su atsakovu susilaukė sūnaus P. M., gimusio (duomenys neskelbtini). Santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo. Gyvendama santuokoje, ieškovė pasiskolinusi pinigų, įsigijo automobilį Audi A3, kurį prašo priteisti jai. Prasidėjo nesutarimai, išryškėjo skirtingi interesai bei poreikiai, susiklostė konfliktiški tarpusavio santykiai. Atsakovas girtauja, nesirūpina namais, vaiku. Atsakovas vartoja fizinį, psichologinį smurtą prieš ieškovę. Kartu su atsakovu negyvena, neveda bendro ūkio. Ji išsinuomojo butą ir gyvena su vaiku. Atsakovas su vaiku bendrauja tik tada, kai ji nuvežą vaiką atsakovui, išlaikymo neteikia. Ji nedraudžia atsakovui bendrauti su vaiku. Nurodė, kad nei ji bei bendrų kreditorių neturi. Prašė ieškinį tenkinti, panaikinti įrašą apie sudarytą santuoką, palikti jai santuokinę pavardę, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, iš atsakovo priteisti 300 eurų išlaikymą, jai priteisti automobilį AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovui Ž. M. ieškinys su visais jo priedais yra įteiktas, teismo šaukimas į posėdį įteiktas. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, negautas pareiškimas bylos nagrinėjimą atidėti. Ieškovė nurodė, kad atsakovui yra žinoma apie posėdį ir ji prašė bylą nagrinėti, nes atsakovas nurodė, kad į posėdį neatvyks. Vadovaujantis ekonomiškumo ir koncentracijos principais, teismui nenustačius svarbių priežasčių dėl kurių atsakovas neatvyko į teismo posėdį ir nesidomėjo bylos eiga, teismas nutarė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant.

4. Institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas palaikė duotą išvadą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nurodė, kad tikslinga nepilnamečio vaiko P. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nes vaikas ir gyvena kartu su motina ir nebus pažeisti vaiko interesai. Iš atsakovo reikalinga priteisti išlaikymą, kad būtų užtikrinti vaiko poreikiai ir interesai.

ieškinys tenkintinas.

5. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susituokė Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčioje (duomenys neskelbtini). Apie sudarytą santuoką įrašas padarytas Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė sūnaus P. M., gimusio (duomenys neskelbtini). Santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo. Gyvendami santuokoje įgijo automobilį AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda.

6. Kaip nustatyta, sutuoktiniai negyvena sutuoktinių gyvenimo ir bendro ūkio nebeveda. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.27 str. 1 d. nustatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai yra grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti tik kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti asmeninių interesų kito sutuoktinio asmeniniams interesams.

7. Ieškovė nurodė, jog jų santuoka yra nutrūkusi ir turi būti nutraukta, kaltu dėl santuokos nutraukimo pripažįstant atsakovą, nes atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas – smurtavo, vartojo psichologinį ir fizinį smurtą, ją įžeidinėjo, žemino. Atsakovas, gavęs procesinius dokumentus, ieškinio neginčijo. Pagal CK trečios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 - 3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio supratimo ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Kaip nustatyta nuo 2022 metų gruodžio mėnesio sutuoktiniai kartu negyvena, bendro ūkio neveda, bendro gyvenimo metu atsakovas netinkamai vykdė sutuoktinio pareigas. Antra sąlyga, kuri turi būti nustatyta, kad pripažinti sutuoktinį kaltu dėl šeimos iširimo yra ta, kad kaltas sutuoktinio elgesys, iš esmės pažeidžiantis jo kaip sutuoktinio pareigas, bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Kaip nustatyta atsakovas konfliktavo, girtavo, įžeidinėjo atsakovę, netinkamai elgėsi vaiko akivaizdoje, dėl smurto buvo kviečiami policijos pareigūnai, lankėsi vaiko teisių apsaugos darbuotojai. Atsakovas tapo agresyvus, neprognozuojamas, pjaustė ir degino ieškovės drabužius, išdaužė automobilio langą.

8. Teismas, remdamasis ieškinyje nurodytomis bei posėdžio metu ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl santuokos nutrūkimo priežasčių, atsižvelgdamas į tai, kad šalys kartu nebegyvena, nepalaiko ryšių ir nei viena iš jų nesiekė susitaikymo, vertina, jog šalių santuoka iširo ir ieškovės bei atsakovo santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Todėl, šioje dalyje ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

9. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – M., o atsakovui paliktina dabartinė pavardė – M.

10. Šalims neprašant išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas nepriteistinas.

11. Ieškovė prašė nepilnamečio sūnaus P. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes vaikas ir gyvena kartu su ieškove. Tarp vaiko ir motinos yra artimas ryšys, vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Atsakovas tam neprieštaravo. Institucijos duodančios išvadą- vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas paaiškino, jog nepilnamečio vaiko gyvenamos vietos nustatymas su motina, nepažeis nepilnamečio vaiko teisių ir jo teisėtų interesų. Sprendžiant ginčus dėl vaiko, teismas privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo nuomonę. Šiuo atveju, kadangi vaikas yra dar mažas ir negali išreikšti savo nuomos, teismas vaiko neišklausė, nors ir ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nėra. Kadangi nėra jokių įrodymų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina kaip nors prieštarautų vaiko ar kitų asmenų interesams, šis ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas pilnai ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. (CK 3.59 str. ).

12. Ieškovė nurodė, kad neprieštarauja atsakovui dėl bendravimo su vaiku ir mano, kad susitars dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl atsakovo bendravimo tvarka su vaiku nenustatytina.

13. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui periodines išmokas po 300 eurų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės nuo kreipimosi į teismą dienos. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). CK 3.192 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti išlaikymo dydį, įtvirtina proporcingumo principą.

14. Posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo to laiko, kai jie kartu negyvena, neteikia vaiko išlaikymui lėšų. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 str. 1 d.), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 str. 2 d., 3.196 str.).

15. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (LAT nutartys 3K-3-209/2013, 3K-3-491/2013 ir kt.).

16. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (LAT nutartis 3K-3-16-706/2016).

17. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 300,00 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui P. M., kuris būtų teikiamas nuo ieškinio nagrinėti teisme priėmimo momento iki vaiko pilnametystės. Atsakovas, gavęs procesinius dokumentus, prašomos priteisti sumos neginčijo.

18. Ieškovė, apskaičiuodama vaiko poreikius ieškinyje nurodė, kad nepilnamečio sūnaus P. poreikių patenkinimui vidutiniškai reikalinga apie 600,00 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro: išlaidos maistui, drabužiams/avalynei, komunaliniams mokesčiams, transportui (kurui) ,higienos prekėms, lavinimui ir ugdymui, laisvalaikiui, pramogoms, darželiui. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, jog vaikas specialiųjų poreikių neturi, tačiau paaiškino, kad vaikas auga ir jo poreikiai keičiasi, turi sveikatos problemų.

19. Savo reikalavimui pagrįsti ieškovė pateikė į bylą vaiko išlaidas patvirtinančius įrodymus, tai mėnesio poreikių išlaidas, pažymą apie priskaičiuotus ir apmokėtus mokesčius už darželį, medicininius dokumentus.

20. Kita vertus, ieškovės nurodomos mėnesinės išlaidos vaiko poreikiams patenkinti- apie 600,00 eurų yra netgi mažesnės, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis (840,00 Eur neatskaičius mokesčių arba 633,00 Eur atskaičius mokesčius), kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose ir kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) ar kitas vaiko įstatyminis atstovas neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius) (LAT nutartys e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.; e3K-3-495-1075/2020, 40 p. ir kt.), todėl teismas sprendžia, kad ieškovės nurodoma vaiko išlaikymui reikalinga suma yra protingo ir realaus dydžio, todėl ši suma pripažintina įrodyta (CPK 185 str.).

21. Teismo vertinimu, ieškovės apskaičiuota išlaikymo suma per mėnesį yra protingo dydžio ir galimai atitinka vaiko realius poreikius. Remiantis byloje esančiais duomenimis darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams – tiek kasdieniams, tiek papildomiems patenkinti reikalinga 600 eurų dydžio išlaikymo suma per mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu bei aukščiau paminėtos teismų praktikos suformuluotomis taisyklėmis, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nepaneigė ieškinyje nurodytų pirmiau išvardintų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų ir jų dydžio (CPK 185 str.).

22. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl vaiko išlaikymo sumos mažinimo valstybės ieškovei mokama suma pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, pažymi, jog pagal Kasacinio teismo praktiką, išmokų vaikams tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Įvertinus tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo vaiko išlaikymo sumą mažinti vaikui valstybės mokamos išmokos suma. Abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

23. Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Todėl tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

24. Pažymėtina, kad atsakovas jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, sveikatos būklę ir pan. į bylą nepateikė. Kaip paaiškino ieškovė, atsakovas yra sveikas ir darbingas asmuo, moka išlaikymą vaikui iš pirmos santuokos, turi nuosavą būstą. Gavęs procesinius dokumentus, atsakovas pašomos priteisti sumos neginčijo.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuomojasi bustą, dirba, jos pajamos yra gaunami vaiko pinigai ir atlyginimas- apie 900 eurų, jai ir jos vaikui pragyventi padeda tėvai, giminaičiai. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei taip pat patvirtina, kad jos turimas turtas ir pajamos yra mažos. Vaikas turi sveikatos problemų, jam nustatyta bronchinė astma, žvairumas, šias aplinkybes patvirtina pateikti medicininiai dokumentai. Be to ieškovei tenka ir kasdienė sūnaus priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Vaikas gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių jo turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia pilną išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą. Kadangi vaikas, kurį atsakovas turi išlaikyti, gyvena su motina, atsakovas turi didesnes galimybes dirbti ir gauti didesnį atlyginimą, nes jam nereikia rūpintis vaiku kiekvieną dieną. Kaip matyti, ieškovei reikia vienai ne tik materialai išlaikyti vaiką, bet ir juo rūpintis, nes atsakovas su vaiku nebendrauja. Atsakovas gavęs procesinius dokumentus atsiliepimo nepateikė ir į posėdį neatvyko. Šiuo metu atsakovo padėtis yra geresnė nei ieškovės ir atsakovas šiuo laikotarpiu turėtų teikti didesnio dydžio išlaikymą vaikui. Atsižvelgiant į esamas aplinkybes, vaiko amžių, pripažįstama, kad 300 eurų per mėnesį suma iš vieno iš tėvų yra pakankama suma nepilnamečio vaiko išlaikymui ir atitinka jo poreikius.

26. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui P. M., mokamą po 300,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. birželio 15 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

27. Ieškovė skirtina jos vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 str. 1 d.).

28. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

29. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos ar išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys (tėvai) turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir (ar) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, taip pat dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.174 str. 4 d., 3.175 str. 3 d., 3.201 str.).

30. Sutinkamai su Civilinio kodekso 3.59 straipsnio nuostatomis teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą. Kaip nustatyta šalys santuokoje dalinto turto neįgijo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys santuokoje bendrai jokio nekilnojamojo turto neįgijo.

31. Ieškovė prašė padalinti santuokoje įgytą registruotiną kilnojamąjį turtą – automobilius AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas jokia forma savo valios dėl ieškovės ieškinio neišreiškė, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir ieškovės asmeninėn nuosavybėn paskiriant automobilį AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 300 eurų vertės.

32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

33. Ieškovė 2023 m. balandžio 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.4Mr)ATP-C-2023-03045) buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Į bylą pateikta pažyma (2023-10-25 Nr.APD-2023-15128), kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 368,33 eurai. Įvertinus tai, jog ieškinys patenkintas visiškai, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo.

34. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 109 eurai žyminio mokesčio už reikalavimą nutraukti santuoką, 22 eurai už turtinį reikalavimą ir 81 euras (300,00 x 12) x 0,03) x 0,75) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, iš viso 212,00 eurų.

35. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 13,28 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 13,28 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotos Leliūnų Šv.Juozapo bažnyčioje (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos tarp R. M. (V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apskaitos akto įrašą, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei R. M. santuokinę pavardę – M., o atsakovui Ž. M.- M..

Nustatyti vaiko P. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina R. M..

Priteisti iš atsakovo Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko P. M., gimusio (duomenys neskelbtini), atstovaujamo motinos R. M., išlaikymui mokėti išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokamomis po 300 (tris šimtus) eurų nuo 2023 m. birželio 15 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubai, sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo.

Nustatyti, kad Ž. M. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi P. M. tvarka nustatoma šalių susitarimu.

Pripažinti, kad automobilis AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos, 1998 m., turto rinkos vertė 300 eurų, yra asmeninė R. M. nuosavybė.

Priteisti iš atsakovo Ž. M., a. k (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 368,33 Eur (tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sąsk. Nr. LT 247300010112394300, (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis -įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo Ž. M. į valstybės biudžetą 212(du šimtus dvylika) eurų žyminio mokesčio ir 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) teismo turėtų pašto išlaidų (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.