Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-02-29 · Civilinė byla Nr. e2S-498-643/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-29
Bylos Nr.
e2S-498-643/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13451-2023-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Ieškovas
A. Z.
Atsakovas
V. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-498-643/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13451-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.8; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovui V. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas patikslintas ieškovės A. Z. ieškinys atsakovui V. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvo laikinosios valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Šalies argumentai

2. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y., priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai Ū. V. po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su dukra tvarką, nustatant jog šalių duktė Ū. V. kartu su atsakovu laiką leidžia slenkančiu grafiku tokiu principu: 1) pirmąsias 6 dienas (5 naktis) nuo teismo sprendimo priėmimo šalių duktė praleidžia kartu su ieškove, sekančias 4 dienas (3 nakvynes) praleidžia kartu su atsakovu, vėliau – 6 dienas (5 naktis) praleidžia kartu su ieškove ir t.t.; 2) paskutinę mėnesio savaitę atsakovas su šalių dukra praleidžia 5 dienas (4 nakvynes); 3) tas tėvas, su kuriuo būna šalių duktė darbo dienomis, pristato dukrą į ugdymo įstaigą ir iš jos pasiima; 4) persidengiančiomis dienomis, t.y. tomis dienomis, kai šalių duktė turi praleisti su atsakovu ir ši diena yra darbo diena, ieškovė nuveda šalių vaiką į ugdymo įstaigą, o atsakovas ją iš ugdymo įstaigos pasiima. Tokiu pačiu principu vyksta apsikeitimas šalių dukra, kai šalių duktė turi būti su ieškove – atsakovas ryte nuveža dukrą į ugdymo įstaigą, o vakare iš ugdymo įstaigos dukrą pasiima ieškovė; 5) tais atvejais, kai apsikeitimas vaiku vyksta savaitgaliais, atsakovas atvyksta pasiimti iš jos gyvenamosios arba kitos iš anksto raštu sutartos vietos 10 val. ryto, o ieškovė vyksta pasiimti dukters iš atsakovo gyvenamosios vietos arba kitos iš anksto raštu sutartos vietos iki 19 val.; 6) šalių dukrai iki pradedant lankyti bendrojo mokyklinio ugdymo įstaigą, vasaros laikotarpiu šalių dukra su atsakovu praleidžia 2 savaites, iš kurių nepertraukiamai praleidžiama ne daugiau nei po 7 kalendorines dienas; 7) šalių dukrai pradėjus lankyti bendrojo mokyklinio ugdymo įstaigą, vasaros atostogų metu šalių dukra su atsakovu nepertraukiamai praleidžia 2 savaites; 8) Šv. Kūčias bei Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas šalių duktė su tėvais leidžia rotacijos principu: pirmųjų po teismo sprendimo įsiteisėjimo Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų šventines dienas praleidžia su ieškove, Šv. Velykų šventines dienas - su atsakovu, sekančių Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų šventines dienas - praleidžia su atsakovu, o Šv. Velykų šventines dienas - su ieškove ir t.t.; 9) šalys atskirai susitaria, kad tais kalendoriniais metais, kuomet Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų šventines dienas šalių duktė praleidžia su atsakovu, Šv. Kalėdų antrąją dieną ir ieškovės gimimo dieną (gruodžio 26 d.), šalių duktė praleidžia su ieškove; 10) kiekvienais metais Motinos dieną šalių duktė praleidžia su ieškove; 11) Kiekvienais metais Tėvo dieną šalių duktė praleidžia su atsakovu; 12) atsižvelgdamos į tai, kad atsakovo gimimo diena ir šalių dukters gimimo diena yra tą pačią dieną (birželio 1 d.), šalys susitaria, kad šalių dukters gimimo dieną švęs kartu atskirai suplanavę gimimo dienos šventę. Šalių dukters gimtadienio dieną nei vienas iš tėvų nedaro kliūčių kitam tėvui pasveikinti dukrą, su ja pabendrauti, įteikti jam dovanų ir pan.; 13) tuo atveju, jei šalių dukters gimimo diena sutampa su Tėvo diena, šalys susitaria vadovautis šios tvarkos 3.13 punkte numatytos tvarkos; 14) dukters ligos atveju šalys susitaria vaiką slaugyti tokiu principu: šalių dukters ligos atveju, šalių dukrą slaugo tas iš tėvų, su kuriuo pagal numatytą bendravimo tvarką Šalių dukra leidžia laiką, išskyrus tuos atvejus, kai dėl ligos sudėtingumo yra reikalingas lovos rėžimas ar kiti specifiniai slaugos poreikiai, atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas. Tuo atveju, jei atsakovas negali slaugyti dukters, ją slaugo ieškovė; 15) tuo atveju, jei nei atsakovas, nei ieškovė dėl darbo negali slaugyti dukters, šalys išlaidas auklei dalijasi per pusę; 16) šalys susitaria viena kitą informuoti apie dukters būklę ir atsižvelgiant į jos savijautą, nesudaryti kliūčių jos aplankyti nepriklausomai nuo to, pas kurią iš šalių duktė bus ligos atveju; 17) šalys susitaria, kad atsižvelgiant į ieškovės darbinę veiklą, iš anksto suplanuotų ieškovės komandiruočių metu, šalių duktė būna su atsakovu. Tuo atveju, jei atsakovas dėl vykdomos veiklos negali būti su šalių dukra ir informavus apie tai ne vėliau nei prieš mėnesį, šalys susitaria, kad ieškovės komandiruotės metu šalių dukrą prižiūrės ieškovės mama arba ieškovės brolis; 18) šalys susitaria, kad atsakovo, iš anksto suplanuotų atsakovo komandiruočių metu, šalių duktė būna su ieškove; 19) šalys nesudaro kliūčių skyriumi nuo duktės būnančiam tėvui bendrauti su šalių dukra telekomunikacijos priemonėmis.

3. Ieškovės prašymas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Ieškovė nurodė dirbanti AB „Novaturas“, ieškovės su darbo santykiais susijusios pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 1000 Eur/mėn. Šalys bandė ginčą išspręsti taikiai, tačiau atsakovui reikalaujant sutarti mažametės dukters bendravimo tvarką su skyriumi gyvenančiu tėvu 50/50 principu, šalims susitarimo pasiekti nepavyko. Ieškovė siekia, kad šalių mažametė dukra neprarastų ryšio su skyriumi gyvenančiu tėvu, todėl atsižvelgusi į atsakovo užimtumą vykdant individualią veiklą, į jo turimus projektus ir kitas veiklas, bandė suderinti visiems prieinamą bendravimo tvarką, tačiau atsakovas reikalauja matytis su mažamete dukra tik jam patogiu metu, neatsižvelgiant į vaiko interesus, todėl ieškovė nusprendė mažametės dukters interesus ginti teismine tvarka.

3.2. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas nurodė, kad komunikuos tik dėl vaiko sveikatos, kitų klausimų su ieškove nesprendžia, į skambučius neatsiliepia. Taip pat, 2024 m. šalių bendrai turimo kalendoriaus grafike sužymėjo, kad šalių duktė praleis pas atsakovą po savaitę laiko, nors net pirminis šalių susitarimas žodžiu toks nebuvo. Ieškovė nurodė, kad, iš esmės, atsakovas savo elgesiu tik įrodė ieškovės ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, kad susitarimas tarp šalių galimas tik tada, kai jis tinkamas atsakovui, o jei jis netinkamas – atsakovas vienašališkai pasielgia taip, kaip jam atrodo tinkama, visiškai ignoruodamas ieškovės nuomonę ir neatsižvelgdamas į tai, kad klausimas, visgi, sprendžiamas dėl mažamečio vaiko ir turėtų labiausiai atspindėti jo interesus.

Atsiliepimas

4. Atsakovas atsiliepime nesutiko su ieškovės prašymu ir prašė teismo atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyti bendravimo tvarką su dukra taip: 1) A. Z. su dukra Ū. V. bendrauja kas savaitę (porinėmis metų savaitėmis neporiniais metais, neporinėmis metų savaitėmis poriniais metais) (po 7 dienas), paimdama dukrą pirmadienį iš ugdymo / švietimo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir atvesdama ją kitos savaitės pirmadienį ryte į ugdymo įstaigą, iš kurios, pasibaigus užsiėmimams dukrą pasiima vaiko tėvas V. V. ir bendrauja su dukra ateinančias 7 dienas iš eilės; 2) šalys sudaro galimybę kitam tėvui įsiterpti į bendravimo laiką, tokia tvarka: trečiadienį, kai nėra to tėvo bendravimo savaitė, pasiimant dukrą iš ugdymo /švietimo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir grąžinant vaiką 19:00 val. kitam tėvui į jo gyvenamąją vietą. Vaiką perduoda tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra mažametė dukra; 3) dėl objektyvių priežasčių vaikui nelankant ugdymo įstaigos (nesunkios ligos, moksleivių atostogų ir pan.), pirmadieniais nuo 17:30 val. iki 18:30 val. vaiką kitam tėvui į jo gyvenamąją vietą perduoda tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra mažametė dukra.

5. Atsakovas nesutikimą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia šiais argumentais:

5.1. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė bent vienos iš alternatyvios sąlygos, norint nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, t.y., kad vieno iš tėvų gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti vaiko interesų, todėl tenkinti ieškovės prašymo negalima.

5.2. Atsakovas pabrėžė, jog nors ieškovė ir teigia, jog su mažamete dukra Ū. V. kartu gyvena nuo 2022 m. gruodžio 29 d., ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, tačiau nereikia pamiršti fakto, jog iki to laiko kartu su ieškovė bei dukra nepertraukiamai gyveno ir atsakovas. Atsakovas laikotarpyje nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 19 d. bandant išsaugoti šalių santykius, nors ir gyveno kitame bute, tačiau daug laiko leisdavo ieškovės namuose, kuriuose bendraudavo su savo dukra, vaiko bendravimas su tėčiu nebuvo ir nėra pasikeitęs. Į pasikeitimus vaiko gyvenime atsakovas žiūrėjo itin atsakingai, todėl nuo 2023 m. vasario mėnesio, su tikslu suteikti savo vaikui antrus saugius namus ir jaukią emocinę aplinką, iki liepos mėnesio atsakovas išsinuomavo namą (duomenys neskelbtini). Ne konkretūs namai, kuriuose gyvena vienas ar kitas tėvas turi reikšmės mažametei Ū., bet jos ir tėvų tarpusavio ryšys, todėl akivaizdu, kad abu tėvai turi galimybes ir užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui.

5.3. Atsakyme į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas nurodė, kad ieškovė nesugeba derinti praleidžiamo kokybiško laiko su šalių mažamete dukra ir savo darbo iš namų, kai tam yra poreikis (pvz. vaikas serga). Ieškovė ne kartą yra teigusi atsakovui, jog tuomet, kai šalių dukra serga ir gydytojos nurodymu turi likti namuose ir neiti į darželį, ji neima nedarbingumo pažymėjimų, neva jai tai neapsimoka, gaunamas darbo užmokestis tokiais atvejais būna ženkliai mažesnis. Tais atvejais, kai sergant dukrai ja rūpinasi ieškovė, vaikui leidžiama be perstojo žiūrėti televizorių, kad ieškovė tuo metu galėtų dirbti. Atsakovui ieškovė yra teigusi, jog dukrai ir jai puikiai pavyksta suderinti ir darbą, ir žaidimus. Tačiau kitais kartais ieškovė tiesiog nuolat skundžiasi, kad nieko nespėja ir niekam neturi laiko. Taip, atsakovo pagrįstu įsitikinimu yra neatliepiami vaiko antriniai, emociniai ir psichologiniai poreikiai, elementari sergančio vaiko priežiūra, atsakovas net gi ne kartą yra pabrėžęs ieškovei, jog vaiko nuolatinis televizoriaus žiūrėjimas yra ydinga praktika.

5.4. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka visiškai neatitinka vaiko interesų, riboja tėvo teisę bei pareigą vienodai praleisti laiką su vaiku, kokią turi motina. Atsakovas sutinka su ieškovės teiginiu, jog „šalių dukrai tėra 3 metukai, jai itin svarbu saugos pastovumo ir prieraišumo jausmas“, tačiau kategoriškai nesutinka su ieškovės siūloma laikina bendravimo tvarka. Nepilnametės mergaitės tėvai praktiškai jau dabar įgyvendina bendravimo su vaiku „po lygiai" principą. Tokiu būdu būtinieji vaiko poreikiai, kurie yra susiję su vaiko buvimo su kiekvienu iš tėvų, yra tenkinami pagal faktą kiekvieno tėvo atskirai. Visi kiti vaiko poreikiai yra tenkinami to tėvo, su kuriuo atitinkamu metu yra vaikas arba atskiru tėvų susitarimu. Visais atvejais visos papildomos išlaidos tėvų yra pasidalinamos per pusę ir dėl to niekada tarp šalių nėra kilę jokio ginčo. Atsakovas niekada nėra atsisakęs tenkinti ar kompensuoti ieškovės patirtų išlaidų vaikui dalies, o kartais ir viršydamas jam priklausančią dengti dalį.

Šalies argumentai

6. Atsakovas 2023 m. gruodžio 11 d. prašymu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: įpareigoti ieškovę A. Z. netrukdyti atsakovui atostogauti ir išvykti į Didžiąją Britaniją ir Kanarų salas 2024 m. sausio 5 – 22 dienomis su mažamete Ū. V. bei šiam tikslui perduoti atsakovui galiojantį vaiko kelionės dokumentą.

7. Atsakovas prašymą grindžia šiais argumentais:

Atsiliepimas

7.1. Atsakovas nurodė, kad ieškovės piktavališkumas, dvigubų standartų taikymas, nuolatinis planų keitimas (kuomet atsakovas visomis išgalėmis stengiasi padėti ir prisitaikyti), įsakmūs nurodymai atsakovui ir veikimas priešingai vaiko interesams yra pagrindinė problema. Tam nėra jokio kito pagrindo kaip tik ieškovės noras paversti atsakovo šventinį laikotarpį bei artėjančias atostogas itin nemaloniomis, neišleidžiant kartu šalių dukros atostogų su tėčiu. Ieškovė puikiai žino, kad atsakovui jo dukra gyvenime yra pati svarbiausia ir kad įskaudinti atsakovą ji gali tik nuskriausdama savo pačios dukrą, kas yra visiškai nesuderinama su vaiko interesais ir yra ne kas kita kaip akivaizdus piktnaudžiavimas motinos valdžia. Toks ieškovės elgesys yra susijęs ne su nepilnamečio vaiko interesais, bet su jos pačios siekiu bet kokia kaina dirbtinai sukurti procesinį pranašumą byloje bei diktuoti savo sąlygas tėvo ir dukters bendravimui.

7.2. Ieškovė ilgą laiką ignoravo atsakovo bandymus geranoriškai susitarti dėl planuojamų atostogų su dukra, kelis kartus yra paminėjusi, jog vaikas nėra buvęs su tėčiu taip ilgai, tokiu būdu tarsi išreikšdama savo nepritarimą tokios pačios trukmės atostogoms su tėčiu, kokias vaikas praleis su mama, galiausiai į situaciją įsikišus šalių atstovėms, atsakovas 2023 m. gruodžio 5 d. gavo atsakymą, kad „Dėl atostogų ieškovė pasisakys, kai sužinos kelionės detales (kuriam laikotarpiui ketinama išvykti, į kurią šalį ir pan.)“, kas iš esmės reiškia, kad ieškovė ir vėl savavališkai nuspręs, kaip ir kiek riboti tėvo bendravimą su dukra ir padarys tai „paskutinę minutę“. Taigi, jau dabar ieškovė bando dirbtinai sukurti situacijas, keliančias grėsmę tėvo ir dukters tarpusavio ryšiui, kas kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar praleidus ilgas atostogas su dukra, nebus vaiku sumanipuliuota ir ar ieškovė bus pasirengusi geranoriškai perduoti atsakovui galiojantį vaiko pasą. Vis dėlto šalių teisės bendrauti ir atostogauti su dukra yra lygios.

Šalies argumentai

8. Ieškovė prašo teismo netenkinti atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

9. Ieškovė nesutikimą su atsakovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia šiomis aplinkybėmis:

9.1. Nurodo, kad tik dėl atsakovui vienam žinomų priežasčių, iš konteksto ištraukti susirašinėjimai staiga tampa „prašymais“, „nuolankiais derinimaisis“ „leidimo gavimais“ ar „ieškovės malonės suteikimu“, kai iš esmės pats atsakovas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodo, kad derinant kalendorių pirmiausia savo užimtumą nurodydavo jis ir tuomet būdavo derinamas bendravimo grafikas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė dirba pastoviu grafiku ir vieninteliai atvejai, kuomet atsirasdavo poreikis derintis ir prie ieškovės užimtumo, būdavo komandiruotės arba darbo renginiai.

9.2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2023 m. gruodžio 3 d. elektroniniu laišku, likus valandai iki suplanuoto atvykimo pasiimti šalių dukters iš namų, informavo, kad su dukra praleis nepertraukiamą 10 dienų laikotarpį (nuo gruodžio 3 iki gruodžio 13 d.) ir planuoja atostogas nuo sausio 5 dienos iki sausio 22 dienos imtinai. Nors atsakovas teigia, kad savo atostogas prisiderino prie ieškovės, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės ir dukters išvyka aplankyti jos močiutės į Daniją atsakovui buvo žinoma jau nuo rugsėjo mėn. pabaigos. Vartojant tokią pačią terminologiją, kokią vartoja atsakovas, ieškovė kreipėsi ir gavo leidimą iš atsakovo vykti pas savo mamą su šalių dukra. Žinant gruodžio mėn. užimtumo kalendorių ir suplanuotą kelionę, ieškovė bandė sudėlioti bendravimo grafiką, tačiau atsakovui kliuvo, kad gruodžio mėn. dėl kelionės nesigauna su dukra būti 12 kalendorinių dienų. Taigi, atsakovas nuo gruodžio 14 dienos pakeitė planus, įterpė savo atostogas (nors šalių duktė pasakoja, kad tėtis išvyko dirbti, o ne atostogauti) ir nusprendė valandą prieš atvykstant pasiimti dukrą informuoti, kad bus su ja nepertraukiamai 10 dienų.

9.3. Apeliantė pažymėjo, kad nuo pat pradžių prašė pateikti planuojamos kelionės detales, tačiau kaip matyti, atsakovas iki šiol negali tiksliai nurodyti į kokią šalį jie ketina skirsti. Pažymėtina, kad Tenerifės ir Didžiosios Britanijos net oro sąlygos yra skirtingos, o atsakovas neturi tinkamų šiltam sezonui šalių dukters drabužių. Juolab, jei atsakovas yra nusipirkęs kelionės bilietus 3 asmenims į Didžiąją Britaniją nuo sausio 12 iki sausio 19 dienos, žinant atsakovą jis tikrai nepirks papildomų bilietų naujai kelionei sausio 9-20 dienomis. Be to, atsižvelgiant į galimus skrydžius į Tenerifės salas tiek iš Lietuvos, tiek iš Didžiosios Britanijos matyti, kad paskutinės minutės kelionių variantai atsiliepimo pateikimo dieną yra tik arba su ilgais laukimais tarp skrydžių ir persėdimais, arba su nakvyne išvykstant arba parskrendant iš Tenerifės, tad klausimas, ar tokia kelionė apskritai yra planuojama.

9.4. Ieškovė nurodė, kad iš kelionės į Daniją šalių duktė grįžta sausio 4 d. Todėl abejotina, ar ką tik grįžus po kelionės būtų logiška vėl ilgam laikotarpiui atitrūkti nuo mamos. Ieškovė akcentuoja, kad neprieštarauja, jog atsakovas vežtųsi vaiką į suplanuotą kelionę į Didžiają Britaniją, į kurią skrydžio bilietai pateikti su prašymu, tačiau atkreipia dėmesį, kad atostogų su vaiku laikotarpis yra per ilgas.

9.5. Ieškovė paminėjo, kad atsakovas su šalių dukra niekada nebuvo išvykę atostogų net Lietuvoje, o nepertraukiamų atostogų klausimas (ypač tokiam ilgam laikotarpiui) šalių nebuvo niekada derintas. Šis klausimas iškilo tik tada, kad ieškovė suplanavo kelionę į Daniją (nors ieškovė ir šalių dukra į Daniją skraido gana dažnai lankyti ten gyvenančios močiutės) jau pateikus ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi ieškovės A. Z. ir atsakovo V. V. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir nustatė tokią laikiną bendravimo tvarką: 1) pirmąsias 6 dienas (5 naktis) nuo 2024 m. sausio 23 d. šalių duktė praleidžia kartu su ieškove, sekančias 6 dienas (5 nakvynes) šalių duktė praleidžia kartu su atsakovu, vėliau – 6 dienas (5 naktis) šalių duktė praleidžia kartu su ieškove ir t.t.; 2) tas tėvas, su kuriuo būna šalių duktė darbo dienomis, pristato dukrą į ugdymo įstaigą ir iš jos pasiima; 3) persidengiančiomis dienomis, t. y. tomis dienomis, kai šalių duktė turi praleisti su atsakovu ir ši diena yra darbo diena, ieškovė nuveda šalių vaiką į ugdymo įstaigą, o atsakovas ją iš ugdymo įstaigos pasiima. Tokiu pačiu principu vyksta apsikeitimas šalių dukra, kai šalių duktė turi būti su ieškove – atsakovas ryte nuveža dukrą į ugdymo įstaigą, o vakare iš ugdymo įstaigos dukrą pasiima ieškovė; 4) tais atvejais, kai apsikeitimas vaiku vyksta savaitgaliais, atsakovas atvyksta pasiimti dukters iš jos gyvenamosios arba kitos iš anksto raštu sutartos vietos 10 val. ryto, o ieškovė vyksta pasiimti dukters iš atsakovo gyvenamosios vietos arba kitos iš anksto raštu sutartos vietos iki 19 val.; 5) šalių dukters ligos atveju, šalių dukrą slaugo tas iš tėvų, su kuriuo pagal numatytą bendravimo tvarką šalių dukra leidžia laiką, išskyrus tuos atvejus, kai dėl ligos sudėtingumo yra reikalingas lovos rėžimas ar kiti specifiniai slaugos poreikiai, atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas. Tuo atveju, jei atsakovas negali slaugyti dukters, ją slaugo ieškovė. Šalys turi viena kitą informuoti apie dukters būklę; 6) šalys nesudaro kliūčių skyriumi nuo duktės būnančiam tėvui ar motinai bendrauti su šalių dukra telekomunikacijos priemonėmis. Šalys (tėvai) turi sudaryti galimybę motinai/tėvui (skambinant) pabendrauti su vaiku telefonu ar kita ryšio priemone (kuria naudojasi abi ginčo šalys), atsižvelgiant į vaiko režimą, taip pat atsižvelgiant į šalių ir vaiko užimtumą tuo metu; 7) motina A. Z. praleidžia su dukra atostogas nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos iki 2024 m. sausio 5 d., taip pat papildomą dieną (vaikui pailsėti ir susiruošti kelionėms su tėvu) 2024 m. sausio 6 d.; 8) tėvas V. V. su dukra atostogauja laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 7 d. iki sausio 22 d. (imtinai), paimant dukrą 2024 m. sausio 7 d. iš darželio (jeigu tą dieną vaikas nebus darželyje, iš gyvenamosios vietos pas motiną, o 2024 m. sausio 22 d. iki 20 val. grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą pas motiną (dėl objektyvių priežasčių negalint grąžinti vaiko 2024 m. sausio 22 d., tuomet vaikas grąžinamas 2024 m. sausio 23 d. motinai iki 8 val. ryto arba susitariama tarp tėvų, kad vaikas tėvo nuvežamas tiesiogiai į darželį. Atsakovui perduodamas šių atostogų laikotarpiui vaiko pasas. Atsakovas grąžina vaiko pasą motinai tuo pačiu metu, kai grąžina vaiką ar šalims susitarus kitu metu. Likusioje dalyje prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

11. Pirmos instancijos teismo nutartis iš esmės grindžiama tokiais motyvais:

11.1. Nėra pagrindo nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su motina, nes ieškovė nepagrindė ir neįrodė prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtinumo šioje dalyje. Ieškovė nepateikė šioje proceso stadijoje pakankamų įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog yra būtinybė nustatyti laikiną šalių dukros gyvenamąją vietą su motina ir vaiko gyvenamosios vietos su motina nustatymas iki teismo sprendimo geriausiai atitiktų vaiko interesus. Be to, šalių dukra ir taip faktiškai gyvena su motina (ieškove), jos gyvenamojoje vietoje, tam iš esmės šiuo metu neprieštarauja ir atsakovas, tuo tarpu atsakovas gyvena skyrium, o byloje šioje dalyje tarp šalių šioje dalyje yra ginčas, kadangi atsakovas neatmeta dar galimybės, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo.

11.2. Byloje nepateikta šioje proceso stadijoje duomenų apie pablogėjusį vaiko ir tėvo ryšį, ar nevykstantį skyrium gyvenančio tėvo ar vaiko bendravimą, faktiškai pagal šioje proceso stadijoje pateiktus duomenis, bendravimas vyksta nuolatinis, vyksta reguliarus ir vyksta intensyviai, vaiko interesas (turėti bendravimą su abiem tėvais) užtikrintas ir vykdomas. Kaip pati ieškovė pažymėjo bendravimas netgi jau šiuo metu vyksta beveik artimo 50/50 bendravimo modeliui.

11.3. Pirmos instancijos teismas sutiko su Tarnybos išdėstyta išvada, jog ieškovės pasiūlyta laikina bendravimo tvarka iš esmės neprieštarauja vaiko interesams. Tačiau kartu teismas pažymi, kad tam tikri ieškovės pasiūlyti bendravimo punktai nėra įvykdomi ir kelia interpretacijų bendravimo tvarkos vykdyme (pvz., siūloma, kad paskutinę mėnesio savaitę atsakovas praleidžia su vaiku 5 dienas, tačiau nėra aišku, kaip būtų vykdomas toks bendravimas, kai paskutinė mėnesio savaitė turėtų 1–4 dienas). Tarnyba išvadoje taipogi yra pažymėjusi, jog nors šalių vaikas yra nedidelio amžiaus, bet šalių nepilnametis vaikas su tėčiu bendrauja pasilikdamas kelioms dienoms bei kelioms nakvynėms, dėl to dažnesnis bendravimo pobūdis vaikui galėtų būti priimtinas.

11.4. Teismas taip pat pritarė ieškovės nuomonei, jog šalių dukrai yra 3 metai (artėja 4-ieji), šalių dukrai itin svarbus saugos pastovumo ir prieraišumo jausmas, bet nesutinka su ieškovės prašyme nurodytais siūlymais, kad vien dėl amžiaus vaikas turėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ženkliai mažiau nei ieškovė bendrauja su vaiku (nors pati ieškovė neneigia, jog atsakovas šiuo metu bendrauja su dukra jau ilgą laiką didelius ženklius laikotarpius per mėnesį, bendravimas beveik prilygsta 50/50 bendravimo modelio tvarkai).

11.5. Teismas pažymėjo, kad situacijoje išlaikant ir tėvų lygiateisiškumą būtų teisinga bent nuo 2024 m. sausio 7 d. iki sausio 22 d. (neįtraukiant sausio 5-6 dienos, leidžiant vaikui šiek tiek pailsėti po ankstesnės kelionės, kartu su motina jos gyvenamojoje vietoje, nebent tėvai dėl vaiko interesų kitaip dar susitartų, nes ir nepateikta teismui duomenų apie kelionę iš karto sausio 6 d.) nustatyti, kad tuomet šalių dukra bendrauja su atsakovu, kuris per šį laikotarpį gali vykti kartu su vaiku atostogauti ir į užsienį, o motina įpareigojama perduoti šiam laikotarpiui vaiko dokumentus, o pasibaigus šiam laikotarpiui atsakovas grąžina dukros dokumentus motinai. Nėra duomenų, kad toks bendravimas galėtų vaikui pakenkti, priešingai, tikėtina, kad padėtų dar labiau puoselėti ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu, tą pažymėjo ir Tarnyba išvadoje. Be to, tokio amžiaus vaikai praktikoje jau važiuoja (ar skrenda) atostogauti su tėvais. Todėl tikslinga nustatyti, kad tėvas gali išvykti atostogoms su vaiku į užsienį nurodytam laikotarpiui ir tokia teisė jam nustatoma, o atsakovė įpareigojama perduoti atsakovui šių nurodytų atostogų laikotarpiui vaiko pasą, vaiko pasas po atostogų grąžinamas motinai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Ieškovė A. Z. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties (toliau – skundžiama nutartis), kuria prašo pakeisti skundžiamą nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones nustatant bendravimo tvarką, kad šalių duktė Ū. V. kartu su atsakovu laiką leidžia slenkančiu grafiku tokiu principu: 1) pirmąsias 6 dienas (5 naktis) nuo teismo sprendimo priėmimo šalių duktė Ū. V. praleidžia kartu su ieškove, sekančias 4 dienas (3 nakvynes) šalių duktė Ū. V. praleidžia kartu su atsakovu, vėliau – 6 dienas (5 naktis) šalių duktė Ū. V. praleidžia kartu su ieškove ir t.t.; 2) paskutinę mėnesio savaitę atsakovas su šalių dukra Ū. V. praleidžia 5 dienas (4 nakvynes); 3) tas tėvas, su kuriuo būna šalių duktė Ū. V. darbo dienomis, pristato dukrą Ū. V. į ugdymo įstaigą ir iš jos pasiima; 4) persidengiančiomis dienomis, t. y. tomis dienomis, kai šalių duktė Ū. V. turi praleisti su atsakovu ir ši diena yra darbo diena, ieškovė nuveda šalių vaiką į ugdymo įstaigą, o atsakovas ją iš ugdymo įstaigos pasiima. Tokiu pačiu principu vyksta apsikeitimas šalių dukra Ū. V., kai šalių duktė turi būti su ieškove – atsakovas ryte nuveža dukrą į ugdymo įstaigą, o vakare iš ugdymo įstaigos dukrą pasiima ieškovė; 5) tais atvejais, kai apsikeitimas vaiku vyksta savaitgaliais, atsakovas atvyksta pasiimti dukters Ū. V. iš jos gyvenamosios arba kitos iš anksto raštu sutartos vietos 10 val. ryto, o ieškovė vyksta pasiimti dukters Ū. V. iš atsakovo gyvenamosios vietos arba kitos iš anksto raštu sutartos vietos iki 19 val.; 6) šalių dukrai iki pradedant lankyti bendrojo mokyklinio ugdymo įstaigą, vasaros laikotarpiu šalių dukra su atsakovu praleidžia 2 savaites, iš kurių nepertraukiamai praleidžiama ne daugiau nei po 7 kalendorines dienas; 7) Šv. Kūčias bei Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas šalių duktė su tėvais leidžia rotacijos principu: pirmųjų po teismo sprendimo įsiteisėjimo Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų šventines dienas praleidžia su ieškove, Šv. Velykų šventines dienas – su atsakovu, sekančių Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų šventines dienas – praleidžia su atsakovu, o Šv. Velykų šventines dienas – su ieškove ir t.t.; 8) Motinos dieną šalių duktė praleidžia su ieškove; 9) Tėvo dieną šalių duktė praleidžia su atsakovu; 10) atsižvelgdamos į tai, kad atsakovo gimimo diena ir šalių dukters gimimo diena yra tą pačią dieną (birželio 1 d.), šalys susitaria, kad šalių dukters gimimo dieną švęs kartu atskirai suplanavę gimimo dienos šventę. Šalių dukters gimtadienio dieną nei vienas iš tėvų nedaro kliūčių kitam tėvui pasveikinti dukrą, su ja pabendrauti, įteikti jam dovanų ir pan.; 11) tuo atveju, jei šalių dukters gimimo diena sutampa su Tėvo diena, šalys susitaria vadovautis šios tvarkos 1.1.10 punkte numatytos tvarkos; 12) dukters ligos atveju šalys susitaria vaiką slaugyti tokiu principu: šalių dukters Ū. V. ligos atveju, šalių dukrą Ū. V. slaugo tas iš tėvų, su kuriuo pagal numatytą bendravimo tvarką šalių dukra Ū. V. leidžia laiką, išskyrus tuos atvejus, kai dėl ligos sudėtingumo yra reikalingas lovos rėžimas ar kiti specifiniai slaugos poreikiai, atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas. Tuo atveju, jei atsakovas negali slaugyti dukters, ją slaugo ieškovė; 13) tuo atveju, jei nei atsakovas, nei ieškovė dėl darbo negali slaugyti dukters, šalys išlaidas auklei dalijasi per pusę; 14) šalys susitaria viena kitą informuoti apie dukters būklę ir atsižvelgiant į jos savijautą, nesudaryti kliūčių jos aplankyti nepriklausomai nuo to, pas kurią iš šalių duktė bus ligos atveju; 15) šalys susitaria, kad atsižvelgiant į ieškovės darbinę veiklą, iš anksto suplanuotų ieškovės komandiruočių metu, šalių duktė būna su atsakovu. Tuo atveju, jei atsakovas dėl vykdomos veiklos negali būti su šalių dukra ir informavus apie tai ne vėliau nei prieš mėnesį, šalys susitaria, kad ieškovės komandiruotės metu šalių dukrą prižiūrės ieškovės mama arba ieškovės brolis; 16) šalys susitaria, kad atsakovo, iš anksto suplanuotų atsakovo komandiruočių metu, šalių duktė Ū. V. būna su ieškove; 17) šalys nesudaro kliūčių skyriumi nuo dukros Ū. V. būnančiam tėvui bendrauti su šalių dukra telekomunikacijos priemonėmis.Taip pat prašo panaikinti skundžiamą nutartį dalyje dėl atostogų su atsakovu V. V. trukmės nuo 2024 m. sausio 7 d. iki 2024 m. sausio 22 d. ir nustatyti, kad atsakovas V. V. su šalių dukra Ū. V. kartu atostogauja nuo 2024 m. sausio 5 d. iki 2024 m. sausio 14 d.

13. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

Šalies argumentai

13.1. Ieškovė nesutinka su pirmos apeliacijos išvada, kad šalių dukters bendravimas su atsakovu ankščiau vykdavo 50/50 modeliu. Ieškovė nurodo, kad šalių dukters bendravimas su atsakovu vykdavo nurodytu intensyvumu, t.y. vidutiniškai 10 nakvynių per mėnesį (skaičiuojant vidurkį) arba 129 dienas per metus. Byloje esantys faktiniai duomenys įrodo, kad tarp šalių faktiškai niekada nebuvo nusistovėjęs nei artimas 50/50 modeliui bendravimo su vaiku modelis, nei nuolatinis nepertraukiamas šalių dukters buvimo pas atsakovą laikotarpis.

13.2. Apeliantės teigimu, pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dalyje dėl laikinos bendravimo tvarkos pagal modelį 6 dienos (5 dienos) pas ieškovę, 6 dienos (5 naktys) pas atsakovą visiškai nevertino, kad atsakovo darbo pobūdis yra nepastovus, jis neturi pastovaus darbo grafiko, jo darbo grafikas priklauso nuo to, ar jis turi projektinės veiklos ar ne. Ieškovė patikslintame ieškinyje akcentavo atvejus, kad atsakovas dirba projekte, jo darbas trunka pamainomis po 12 valandų, todėl yra neįmanoma atsakovui laiku pristatyti šalių dukrą į darželį ar iš jo pasiimti, jei iš numatytų 6 dienų, kurias šalių duktė turėtų praleisti pas atsakovą, pastarasis turėtų darbinės veiklos projekte. Byloje tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, kad bendravimo tvarkos grafikas iki šiol būdavo planuojamas atsižvelgiant, pirmiausia, į atsakovo užimtumą (kadangi pastarasis neturi pastovaus darbo grafiko ir pastovių darbo valandų).

13.3. Ieškovė pažymi, kad nors pirmos instancijos teismas nurodė, kad atsakovas su šalių dukra bendrauja ilgą laiką ženklius laikotarpius per mėnesį, tačiau ši išvada neatitinka byloje esančių duomenų – kaip minėta, šalių dukra su atsakovu praleidžia vidutiniškai 10 dienų per mėnesį, ir vadovaujantis paties atsakovo pateiktais kalendoriais – per mėnesį praleidžiamas laikas išskirtinais atvejais būdavo nepertraukiamas (kaip jau minėta – ligos atveju arba 2023 m. gegužės mėn. komandiruotės atveju), visais kitais atvejais – tokių ilgų periodų nebūdavo.

13.4. Apeliantė akcentuoja, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo prioritetą teikė ne vaiko saugumo ir stabilumo jausmo užtikrinimui, o iš esmės vieno iš tėvų interesui turėti lygų bendravimo laiką su vaiku kaip ir kartu su vaiku gyvenantis tėvas, neatsižvelgiant į tai, ar toks modelis atitinka vaiko interesus.

13.5. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 3 d. iki 2023 m. gruodžio 13 d. atsakovui nusprendus praleisti nepertraukiamą laikotarpį su šalių dukra ir apie tai informavus likus valandai iki atvykimo pasiimti šalių dukrą iš jos gyvenamosios vietos, šalių dukters elgesys itin pasikeitė – dukrai grįžus namo 2023 m. gruodžio 13 d., vaikas tapo irzlus, nuolat seka ieškovę akimis, stengiasi būti visada šalia, dažnai kartoja „mama niekur neik ir neišeik“, atsisako savarankiškai valgyti, prašo, kad būtų maitinama, nešiojama ant rankų, migdoma, reikalauja miegoti kartu, ėmė dažnai atsikalbinėti ir priekaištauti. Tokio dukros elgesio anksčiau nebūdavo. Ieškovės vertinimu, toks šalių dukters regresuojantis elgesys demonstruoja atsaką į vykstančią situaciją, todėl ieškovė mano, kad tikslingiausia netraumuoti vaiko ir kardinaliai nekeisti nusistovėjusios vaiko gyvenimo rutinos ir bendravimo intensyvumo. Ieškovė atkreipia dėmesys, kad atsakovas nors ir teigia turintis itin stiprų ryšį su vaiku, kurį nuolat puoselėja, tačiau nuo 2023 m. gruodžio 13 d. iki šio atskirojo skundo pateikimo dienos, atsakovas nei karto nebendravo su šalių dukra jokiomis telekomunikacijos priemonėmis, yra tik paprašęs atsiųsti dukters nuotraukų.

Atsiliepimas

14. Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti 2023 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.

15. Atsakovo atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

15.1. Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismui, kuris atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus padarė pagrįstą išvadą pasiremdamas byloje esančiais įrodymais, kurie tik patvirtina faktą, kad šalių bendravimo modelis su mažamete dukra yra artimas 50/50. Nors ieškovė ir teigia, jog teismas padarė nepagrįstą ir prieštaraujančią byloje esantiems įrodymams išvadą, tačiau nepateikia tą paneigiančių jokių įrodymų, kas faktiškai reiškia, jog byloje esantys įrodymai patvirtina artimą 50/50 bendravimo modelį, tai taip pat teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas „Byloje nepateikta šioje proceso stadijoje duomenų apie pablogėjusį vaiko ir tėvo ryšį, ar nevykstantį skyrium gyvenančio tėvo ar vaiko bendravimą, faktiškai pagal šioje proceso stadijoje pateiktus duomenis, bendravimas vyksta nuolatinis, vyksta reguliarus ir vyksta intensyviai, vaiko interesas (turėti bendravimą su abiem tėvais) užtikrintas ir vykdomas“, su kuo atsakovas visiškai sutinka.

15.2. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieškovei ilgesnis dukros praleidimas su tėčiu ligos atveju ar ieškovės komandiruotės/darbo metu yra absoliučiai toleruojama ir ieškovei dėl to nekyla jokių priekaištų, tačiau kitu atveju ilgesnio dukros praleidimo laiko su tėčiu pagal ieškovę būti negali. Tai įrodo, kad ieškovė visiškai nenori pripažinti, kad mažametė šalių dukra su atsakovu bendrauja panašiais laikotarpiais kaip ir ieškovė. Atsakovas dar kartą nori pažymėti, kad visada stengėsi derintis, kad bendravimo laikas būtų lygus ir tuo pačiu pirmiausia tiktų ieškovei.

15.3. Atsakovas pažymi, kad darbas ar jo pobūdis niekada nebuvo ir nebus kliūtimi bendravimui su vaiku. Atsakovui bendravimas su vaiku yra vienas didžiausių prioritetų gyvenime. Be kita ko, nors ieškovė nuolat pabrėžia, jog atsakovo darbo pobūdis yra nepastovus, jis neturi pastovaus darbo grafiko, jo darbo grafikas priklauso nuo to, ar jis turi projektinės veiklos ar ne, atsakovas nori akcentuoti, jog iki 2023 metų vidurio (kol ieškovė diktavo visas sąlygas vaiko priežiūrai) atsakovas visuomet atsiklausdavo ieškovės ar potencialus projektas būtų priimtinas, ir ar jiems kartu pavyktų naviguoti dukros priežiūrą. Jau nuo pat proceso pradžios atsakovas yra nurodęs (įskaitant pateiktus įrodymus), jog yra atsisakęs darbų, nes ieškovės netenkino datos ir jos jau susiplanuoti darbai. Atsakovas pabrėžia, ką įrodo byloje pateikti įrodymai, jog atsakovo užimtumas pirmiausia būdavo sudėliojamas į šalių pildomą kalendorių ieškovės prašymu, kad vėliau ji galėtų sudėlioti savo užimtumą pagal savo pačios poreikius. Šios problemos ieškovė niekada nėra kėlusi ir tai buvo daroma išskirtinai tik ieškovės prašymu, tačiau šį faktą ji absoliučiai ignoruoja, puikiai žinodama, jog atsakovas taip elgėsi jos paliepimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

17. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties dalis, kuria iš dalies tenkinti ieškovės ir atsakovo prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Skundžiama nutartimi teismas nustatė tokią laikiną ieškovės ir atsakovo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką: 1) pirmąsias 6 dienas (5 naktis) nuo 2024 m. sausio 23 d. šalių duktė praleidžia kartu su ieškove, sekančias 6 dienas (5 nakvynes) šalių duktė praleidžia kartu su atsakovu, vėliau – 6 dienas (5 naktis) šalių duktė praleidžia kartu su ieškove ir t.t.; 2) tas tėvas, su kuriuo būna šalių duktė darbo dienomis, pristato dukrą į ugdymo įstaigą ir iš jos pasiima; 3) persidengiančiomis dienomis, t. y. tomis dienomis, kai šalių duktė turi praleisti su atsakovu ir ši diena yra darbo diena, ieškovė nuveda šalių vaiką į ugdymo įstaigą, o atsakovas ją iš ugdymo įstaigos pasiima. Tokiu pačiu principu vyksta apsikeitimas šalių dukra, kai šalių duktė turi būti su ieškove – atsakovas ryte nuveža dukrą į ugdymo įstaigą, o vakare iš ugdymo įstaigos dukrą pasiima ieškovė; 4) tais atvejais, kai apsikeitimas vaiku vyksta savaitgaliais, atsakovas atvyksta pasiimti dukters iš jos gyvenamosios arba kitos iš anksto raštu sutartos vietos 10 val. ryto, o ieškovė vyksta pasiimti dukters iš atsakovo gyvenamosios vietos arba kitos iš anksto raštu sutartos vietos iki 19 val.; 5) šalių dukters ligos atveju, šalių dukrą slaugo tas iš tėvų, su kuriuo pagal numatytą bendravimo tvarką šalių dukra leidžia laiką, išskyrus tuos atvejus, kai dėl ligos sudėtingumo yra reikalingas lovos rėžimas ar kiti specifiniai slaugos poreikiai, atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas. Tuo atveju, jei atsakovas negali slaugyti dukters, ją slaugo ieškovė. Šalys turi viena kitą informuoti apie dukters būklę; 6) šalys nesudaro kliūčių skyriumi nuo duktės būnančiam tėvui ar motinai bendrauti su šalių dukra telekomunikacijos priemonėmis. Šalys (tėvai) turi sudaryti galimybę motinai/tėvui (skambinant) pabendrauti su vaiku telefonu ar kita ryšio priemone (kuria naudojasi abi ginčo šalys), atsižvelgiant į vaiko režimą, taip pat atsižvelgiant į šalių ir vaiko užimtumą tuo metu; 7) motina A. Z. praleidžia su dukra atostogas nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos iki 2024 m. sausio 5 d., taip pat papildomą dieną (vaikui pailsėti ir susiruošti kelionėms su tėvu) 2024 m. sausio 6 d.; 8) tėvas V. V. su dukra atostogauja laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 7 d. iki sausio 22 d. (imtinai), paimant dukrą 2024 m. sausio 7 d. iš darželio (jeigu tą dieną vaikas nebus darželyje, iš gyvenamosios vietos pas motiną, o 2024 m. sausio 22 d. iki 20 val. grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą pas motiną (dėl objektyvių priežasčių negalint grąžinti vaiko 2024 m. sausio 22 d., tuomet vaikas grąžinamas 2024 m. sausio 23 d. motinai iki 8 val. ryto arba susitariama tarp tėvų, kad vaikas tėvo nuvežamas tiesiogiai į darželį. Atsakovui perduodamas šių atostogų laikotarpiui vaiko pasas. Atsakovas grąžina vaiko pasą motinai tuo pačiu metu, kai grąžina vaiką ar šalims susitarus kitu metu. Likusioje dalyje prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

19. Apeliantė nesutinka su nurodyta laikina bendravimo tvarka ir prašo teismo ją pakeisti, nustatant bendravimą su dukra tokia tvarka: šalių duktė Ū. V. kartu su atsakovu laiką leidžia slenkančiu grafiku tokiu principu: 1) pirmąsias 6 dienas (5 naktis) nuo teismo sprendimo priėmimo šalių duktė Ū. V. praleidžia kartu su ieškove, sekančias 4 dienas (3 nakvynes) šalių duktė Ū. V. praleidžia kartu su atsakovu, vėliau – 6 dienas (5 naktis) šalių duktė Ū. V. praleidžia kartu su ieškove ir t.t.; 2) paskutinę mėnesio savaitę atsakovas su šalių dukra Ū. V. praleidžia 5 dienas (4 nakvynes); 3) tas tėvas, su kuriuo būna šalių duktė Ū. V. darbo dienomis, pristato dukrą Ū. V. į ugdymo įstaigą ir iš jos pasiima; 4)persidengiančiomis dienomis, t. y. tomis dienomis, kai šalių duktė Ū. V. turi praleisti su atsakovu ir ši diena yra darbo diena, ieškovė nuveda šalių vaiką į ugdymo įstaigą, o atsakovas ją iš ugdymo įstaigos pasiima. Tokiu pačiu principu vyksta apsikeitimas šalių dukra Ū. V., kai šalių duktė turi būti su ieškove – atsakovas ryte nuveža dukrą į ugdymo įstaigą, o vakare iš ugdymo įstaigos dukrą pasiima ieškovė; 5) tais atvejais, kai apsikeitimas vaiku vyksta savaitgaliais, atsakovas atvyksta pasiimti dukters Ū. V. iš jos gyvenamosios arba kitos iš anksto raštu sutartos vietos 10 val. ryto, o ieškovė vyksta pasiimti dukters Ū. V. iš atsakovo gyvenamosios vietos arba kitos iš anksto raštu sutartos vietos iki 19 val.; 6) šalių dukrai iki pradedant lankyti bendrojo mokyklinio ugdymo įstaigą, vasaros laikotarpiu šalių dukra su atsakovu praleidžia 2 savaites, iš kurių nepertraukiamai praleidžiama ne daugiau nei po 7 kalendorines dienas; 7) Šv. Kūčias bei Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas šalių duktė su tėvais leidžia rotacijos principu: pirmųjų po teismo sprendimo įsiteisėjimo Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų šventines dienas praleidžia su ieškove, Šv. Velykų šventines dienas – su atsakovu, sekančių Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų šventines dienas – praleidžia su atsakovu, o Šv. Velykų šventines dienas – su ieškove ir t.t.; 8) Motinos dieną šalių duktė praleidžia su ieškove; 9) Tėvo dieną šalių duktė praleidžia su atsakovu; 10) atsižvelgdamos į tai, kad atsakovo gimimo diena ir šalių dukters gimimo diena yra tą pačią dieną (birželio 1 d.), šalys susitaria, kad šalių dukters gimimo dieną švęs kartu atskirai suplanavę gimimo dienos šventę. Šalių dukters gimtadienio dieną nei vienas iš tėvų nedaro kliūčių kitam tėvui pasveikinti dukrą, su ja pabendrauti, įteikti jam dovanų ir pan.; 11) tuo atveju, jei šalių dukters gimimo diena sutampa su Tėvo diena, šalys susitaria vadovautis šios tvarkos 1.1.10 punkte numatytos tvarkos; 12) dukters ligos atveju šalys susitaria vaiką slaugyti tokiu principu: šalių dukters Ū. V. ligos atveju, šalių dukrą Ū. V. slaugo tas iš tėvų, su kuriuo pagal numatytą bendravimo tvarką šalių dukra Ū. V. leidžia laiką, išskyrus tuos atvejus, kai dėl ligos sudėtingumo yra reikalingas lovos rėžimas ar kiti specifiniai slaugos poreikiai, atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas. Tuo atveju, jei atsakovas negali slaugyti dukters, ją slaugo ieškovė; 13) tuo atveju, jei nei atsakovas, nei ieškovė dėl darbo negali slaugyti dukters, šalys išlaidas auklei dalijasi per pusę; 14) šalys susitaria viena kitą informuoti apie dukters būklę ir atsižvelgiant į jos savijautą, nesudaryti kliūčių jos aplankyti nepriklausomai nuo to, pas kurią iš šalių duktė bus ligos atveju; 15) šalys susitaria, kad atsižvelgiant į ieškovės darbinę veiklą, iš anksto suplanuotų ieškovės komandiruočių metu, šalių duktė būna su atsakovu. Tuo atveju, jei atsakovas dėl vykdomos veiklos negali būti su šalių dukra ir informavus apie tai ne vėliau nei prieš mėnesį, šalys susitaria, kad ieškovės komandiruotės metu šalių dukrą prižiūrės ieškovės mama arba ieškovės brolis; 16) šalys susitaria, kad atsakovo, iš anksto suplanuotų atsakovo komandiruočių metu, šalių duktė Ū. V. būna su ieškove; 17) šalys nesudaro kliūčių skyriumi nuo dukros Ū. V. būnančiam tėvui bendrauti su šalių dukra telekomunikacijos priemonėmis.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo keisti skundžiama nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos dėl toliau nurodytų priežasčių.

21. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

22. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė laikiną ieškovės ir atsakovo su šalių nepilnamete dukra 50/50 bendravimo tvarką, pagal kurią ginčo šalys iki kol šioje byloje bus priimtas galutinis sprendimas su nepilnamete dukra bendraus po tiek pat laiko (po 6 dienas ir 5 naktis). Apeliantė skunde su tokiu teismo nustatytu šalių ir nepilnametės dukters bendravimo modeliu nesutinka ir nurodo, jog šalių dukters bendravimas su atsakovu anksčiau (iki kreipimosi į teismą) vyko vidutiniškai 10 nakvynių per mėnesį (skaičiuojant vidurkį) arba 129 dienas per metus, todėl pirmos instancijos teismas, nustatydamas laikiną bendravimo tvarką pagal 50/50 modelį, pagal kurį šalių dukra su kiekvienu iš tėvų praleidžia 6 dienas (5 naktis),nepagrįstai konstatavo, kad anksčiau tarp ginčo šalių ir jų dukters buvo nusistovėjęs 50/50 bendravimo modelis, ir, atitinkamai, nepagrįstai skundžiama nutartimi nustatė būtent tokią laikiną bendravimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

24. Teismo vertinimu, apeliantės argumentai, jog anksčiau (iki kreipimosi į teismą) tarp ginčo šalių ir jų nepilnametės dukros nebuvo taikomas 50/50 bendravimo modelis, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog tokia laikina bendravimo tvarka negali būti nustatyta teismo nutartimi, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimas yra intensyvus, reguliarus, atsakovas su dukra bendrauja ženkliais laikotarpiais, todėl tokios bendravimo tvarkos (50/50 modeliu) nustatymas iki tol kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje, užtikrins šalių ir jų nepilnametės dukters bendravimo tvarkos tęstinumą, padėties stabilumą ir nepilnametės dukters interesų apsaugą (turėti bendravimą su abiem tėvais).

25. Apeliantė nesutikimą su teismo nustatyta 50/50 bendravimo tvarka taip pat grindžia tuo, jog kad atsakovo darbo pobūdis yra nepastovus, jis neturi pastovaus darbo grafiko, jo darbo grafikas priklauso nuo to, ar jis turi projektinės veiklos ar ne, todėl jis negalės užtikrinti tokios bendravimo tvarkos laikymosi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais, kadangi šie apeliantės argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti apie atsakovo piktnaudžiavimą užimtumu. Priešingai, byloje esantys duomenys (susirašinėjimai, kalendoriaus duomenys, nuotraukos) patvirtina, kad atsakovas savo noru pakankamai daug laiko praleidžia su dukra, ją prižiūri. Pažymėtina, kad pats atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog darbai ir užimtumas nėra problema pasimatyti su dukra ir su ja leisti laiką, kadangi atsakovui bendravimas su vaiku yra vienas didžiausių prioritetų gyvenime. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais atsakovo nurodytais argumentais, kadangi, kaip pirmiau minėta, bylos duomenys patvirtina atsakovo siekį kuo daugiau laiko praleisti su dukra.

26. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad mergaitė po bendro laiko su tėvu (laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 3 d. iki 2023 m. gruodžio 13 d.) pasikeitė, t. y. tapo irzli, nesitraukia nuo ieškovės, atsisako savarankiškai atlikti tam tikrus veiksmus, atsikalbinėja. Tokį mergaitės elgesio pokytį ieškovė traktuoja kaip atsaką į vykstančią situaciją, todėl mergaitė turėtų su ieškove praleisti daugiau laiko. Pažymėtina, kad ieškovė byloje nepateikė jokių nurodytas aplinkybes pagrindžiančių duomenų, t. y. kad šalių dukra po nurodyto bendravimo laikotarpio su tėvu (atsakovu) būtų priešiškai nusiteikusi. Be to, apeliantė tokį mergaitės elgesį sieja tik su vienkartiniu atveju, nenurodo, kad toks mergaitės elgesys būtų nuolatinis kiekvieną kartą bendraujant su atsakovu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės aprašytas vienkartinis ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstas argumentas nėra pakankamas spręsti, kad bendravimas su tėvu neatitinka vaiko interesų, ir nesudaro pagrindo riboti vaiko bendravimą su tėvu (atsakovu).

27. Pažymėtina, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK3.175 straipsnio2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023).

28. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog atsakovo bendravimas su šalių dukra 50/50 bendravimo modeliu kenktų vaiko interesams. Priešingai, byloje šalių pateikti rašytiniai įrodymai ir Tarnybos pateikta išvada dėl vaiko aplinkos įvertinimo, patvirtina, kad vaikas puikiai sutaria su atsakovu, noriai leidžia su juo laiką, neprieštarauja susitikimams su juo, o atsakovas iš savo pusės aprūpina mergaitę, organizuoja su ja veiklas ir susitikimus ir atliepia jos interesus. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovo prisidėjimas finansiškai prie pirkinių, susitikimų organizavimas, teiravimasis apie mergaitės sveikatą ir būseną, rūpinimasis jos psichologine sveikata ir iniciatyva mergaitei parūpinti reikiamą psichologo pagalbą. Atsakovas rūpinasi mergaite finansiškai, fiziškai ir emociškai, todėl nėra jokių aplinkybių dėl ko turėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su atsakovu. Teismas sutinka su pirmos instancijos teismu, kad abu tėvai rūpinasi mergaite, atliepia jos lūkesčius ir aprūpina ją reikiamomis gyvenimo sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 50/50 modelio laikiną šalių ir jų dukros bendravimo tvarką, tiek ieškovei, tiek atsakovui pagrįstai suteikė galimybę maksimaliai įsitraukti į vaiko auklėjimą.

29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia šalių ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jų, tiek vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, susijusius su šalių galimybėmis pasirūpinti nepilnamete dukra ir kt. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos jo teisės bei teisėti interesai. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

30. Esant aukščiau nurodytam , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė ginčo šalių ir jų nepilnametės dukros laikiną bendravimo tvarką, kuri šiuo metu atitinka geriausius vaiko interesus. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė