Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Rimdeikaitės ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5751-945/2016 pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, su darbo santykiais susijusių sumų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose. Atsakovė pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą kartu su atsiliepimu pateikė nemažai rašytinių įrodymų: Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-12-23 įsakymo Nr. A-3732 su priedu nuorašą, Kauno technologijos universiteto 1997-06-26 diplomo A Nr. 01994 kopiją, Kauno technologijos universiteto 1998-12-18 diplomo A Nr. 014473 kopiją, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-12-29 įsakymo Nr. A-3864 su priedu kopiją, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 1998-10-05 įsakymo Nr. 501-k kopiją, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-25 įsakymo Nr. AP-62 kopiją, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-12-14 įsakymo Nr. AP-1027 kopiją, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-12-31 įsakymo Nr. AP-1410 kopiją Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-12-29 įsakymo Nr. A-3863 su priedu kopiją, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-23 įsakymo Nr. AP-1304 kopiją, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-25 įsakymo Nr. AP-906 kopiją, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-07-02 įsakymo Nr. AP-594 kopiją, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-12-30 įsakymo Nr. AP 1284 kopiją, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-04-02 įsakymo Nr. AP-1010 kopiją. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-30 nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau minėti su atsakovės atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti Kauno apygardos teismui dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nes buvo atsakovės žinioje, todėl nėra pagrindo juos priimti po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.). Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apeliantės atleidimo iš darbo DK 129 straipsnio pagrindu sąlygas. Atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevykdė CPK 414 ir 417 straipsniuose nustatytos pareigos. Priešingai, nei tvirtina apeliantė, pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus surinktus įrodymus dėl pareigybių, kurias, pasak ieškovės, ji galimai galėjo užimti ir kurios jai nebuvo pasiūlytos, t. y. kurios ieškovei ir teismui kėlė abejonių. Teismo iniciatyva į nagrinėjamą bylą 2016 m. kovo 9 d. buvo išreikalauti rašytiniai įrodymai (1 t., b. l. 93–113) apie ieškovei išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas, Viešosios tvarkos skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašas, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 11 d. įsakymas Nr. A-1924 su priedais, Viešosios tvarkos skyriaus valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sąrašas su pareigybėms keliamais reikalavimais ir vykdytomis funkcijomis, Kauno miesto savivaldybės mero 2016 m. kovo 7 d. potvarkis Nr. MA-57 ir 2016 m. kovo 7 d. potvarkis Nr. MA-91. Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. posėdyje nutarta, kad atsakovės atstovė turi pateikti ieškovės reikalaujamus duomenis ir užtikrinti liudytojų dalyvavimą teismo posėdyje (1 t., b. l. 129–130). Vadovaujantis minėta teismo nutartimi į bylą buvo pateikti rašytiniai įrodymai (detali informacija apie Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojus, atleistų valstybės tarnautojų detali ataskaita, detali ataskaita atleistų darbuotojų, Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. 53-9, A. R. (P.) diplomo kopija, Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas) (1 t., b. l. 132–162), taip pat teismas apklausė į 2016 m. balandžio 29 d. teismo posėdį atvykusius liudytojus (E. Š., A. A., V. J., P. L.), dalies prašymų dėl įrodymų tyrimo ieškovės atstovė atsisakė (1 t., b. l. 163, 164, 166).Teismas, nagrinėdamas ieškovės nurodytus ieškinio pareiškime argumentus dėl ieškovės atleidimo iš darbo, nustatė, kad ieškovė negalėjo užimti Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus Bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklos priežiūros ir kontrolės poskyrio vyriausiojo specialisto, Statybos leidimų skyriaus vyriausiojo specialisto, Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pakaitinio valstybės tarnautojo pareigybės. Teisėjų kolegija šiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria ir laiko teisinga, kadangi aiškindamas ginčo aplinkybes šios kategorijos bylose teismas nepažeidė suformuotos teisminės praktikos dėl DK 129 straipsnio taikymo, aiškino individualiai ieškovės atveju susidariusią situaciją analizuodamas ieškovės teiginius dėl darbdavio galimai neišnaudotos galimybės palikti ieškovę dirbti darbe (CPK 185 str.).Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas dėl nerealių pertvarkymų Kauno miesto savivaldybėje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatomis, 2015 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. T-290 patvirtino didžiausią leistiną Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičių – 630, taip sumažindama 156 pareigybėmis iki tol galiojusį didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, skaičių – 786. Taip pat numatė, kad šis sprendimas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015-12-29 sprendimu Nr. T-723 Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičius pakeistas į 654, t. y. iki tol galiojęs skaičius – 786 – sumažintas 132 pareigybėmis, nustatant tarybos sprendimo įsigaliojimą nuo 2016 m. sausio 1 d. Tad nėra pagrindo abejoti dėl Kauno miesto savivaldybėje įvykusių pertvarkymų realumo atleidžiant iš darbo apeliantę ir kitus darbuotojus taip, kaip tai nusprendė padaryti Kauno miesto savivaldybės taryba. Nagrinėjamu atveju ieškovės A. R. Viešosios tvarkos tarnybos Administracinių teisės pažeidimų tyrimo poskyrio vyriausios specialistės pareigybė buvo panaikinta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. A-2465 ,,Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“ 1.30 papunkčiu. Taip buvo panaikintos penkių vyriausiųjų specialistų, dirbusių Viešosios tvarkos tarnybos Administracinių teisės pažeidimų tyrimo poskyryje, pareigybės, tarp jų ir šiame skyriuje dirbusios ieškovės pareigybė (2016-04-25, DOK 9621, priedas Nr. 2-4). Šios aplinkybės nėra nuginčytos nagrinėjamoje byloje, o ieškovės apskųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos aktai dėl pareigybių panaikinimo yra galiojantys (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinė byla Nr. eA-1408-520/2017), todėl teisėjų kolegija vadovaujasi šiais aktais byloje (CPK 182 str. 1 d. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime tinkamai nustatė, jog nesant duomenų apie tai, kad kokios nors skyriaus iki pokyčių vykdytos funkcijos būtų perskirstytos kitiems struktūriniams padaliniams, darytina išvada, jog faktiškai skyriuje buvo panaikintos penkios iki pokyčių buvusios pareigybės. Pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė patvirtina pokyčių, kaip pagrindą taikyti DK 129 straipsnį, realumą.Apeliantės argumentų dėl tariamai padarytų pažeidimų Kauno miesto savivaldybės sprendimų įgyvendinimo, procedūrų nesilaikymo nepagrįstumą patvirtina pateikti į bylą rašytiniai įrodymai (atsakovės atsiliepimo į ieškinį 2016-02-23 DOK3907 priedas Nr. 25). Atsakovė 2016-04-22 rašte Nr. (33.195)R-1838 pateikė paaiškinimus ir rašytinius įrodymus apie darbuotojus ir valstybės tarnautojus, kuriems buvo įteikti informaciniai lapeliai dėl įspėjimo apie pareigybės panaikinimą, taip pat informaciją ir įrodymus iš oficialių duomenų bazių, kiek atsakovės darbuotojų nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31d. buvo atleista, kiek iš jų buvo valstybės tarnautojai, kiek darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (2016-04-25, DOK 9621). Atsakovės duomenys, nurodyti paaiškinime apie pareigybių panaikinimą, sutapo su Kauno miesto savivaldybės administracijos Personalo valdymo skyriaus 2016-02-22 raštu Nr. 12-2-22, kur nurodyta, kad, įgyvendinant Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. T-290, nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 31 (įskaitytinai) Kauno miesto savivaldybės administracijoje nebuvo įsteigta naujų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybių. Tad negalima sutikti su apeliantės apeliacinio skundo motyvu, jog aplinkybę, kad sprendimo įgyvendinimas buvo vykdomas nesilaikant teisės aktuose nustatytų procedūrų, patvirtina ir pati atsakovė, pateikdama į bylą Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 16 d. aiškinamąjį raštą Nr. (33.198) R-5382 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. T-290 „Dėl didžiausio leistino Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičiaus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip neįrodytas (CPK 12, 178 str.).Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės taryba, kaip kompetentingas organas, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, priėmė sprendimą pakeisti Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūrą ir sumažinti didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, skaičių. Administracijos direktorius 2015-08-19 įsakymu Nr. A-2465 panaikino pareiškėjos pareigybę. Atsakovė vadovavosi galiojančių teisės aktų nuostatomis, atleido ieškovę (neatsiradus kitų laisvų pareigų, kurioms keliamus reikalavimus ji atitiktų) iš Viešosios tvarkos skyriaus Administracinių teisės pažeidimų tyrimo poskyrio vyriausiojo specialisto (13 koeficientas) pareigų.Priešingai, nei teigia apeliantė, kad atsakovė nepateikė duomenų, kokiais kriterijais, vertinimais, skaičiavimais ar kitais objektyviais duomenimis vadovaudamasi darbo grupė pateikė Viešosios tvarkos skyriaus pareigybių poreikį, bylos medžiaga patvirtina, kad administracijos direktorius sudarė darbo grupę dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015-06-09 sprendimo Nr. T-290 įgyvendinimo, kur dalyvavo administracijos direktoriaus pavaduotojai, personalo ir teisės specialistai, kiekvieno svarstomo padalinio vadovas. Padalinio vadovo pateiktais argumentais ir vertinimu, kiek darbuotojų yra reikalinga tam, kad padalinys galėtų atlikti jam priskirtas funkcijas, buvo remiamasi sprendžiant dėl konkrečiame padalinyje esančių pareigybių panaikinimo. Viešosios tvarkos skyriuje nuspręsta palikti 29 pareigybes. Tai, kad bendro kriterijaus dėl reorganizacijos metu panaikinimo dalies padalinių, funkcijų perskirstymo nebuvo nustatyta, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovės veiksmai yra neteisėti, neatitinkantys realių atsakovės poreikių ir galimybių vykdyti pavestas funkcijas. Surinktų byloje įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovė, spręsdama galimumą išsaugoti ginčo pareigybę, vertino ne tik ieškovės, bet ir visų institucijos darbuotojų kvalifikaciją ir gebėjimus, išsilavinimą ir pirmumo teisę būti paliktiems darbe. Todėl apeliantės teiginiai dėl atsakovės atmestinai atliktų vertinimų dėl ieškovės galimumo dirbti darbą pagal pareigybę, nesant tai pagrindžiančių įrodymų, yra neįrodyti ir prieštaraujantys daugeliui į bylą pateiktų įrodymų, tad laikomi neįrodytais.Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovė, po reorganizacijos Viešosios tvarkos skyrius nebuvo papildytas naujais darbuotojais, kad reorganizacijos tikslas buvo atsisakyti funkcijų dubliavimo ir užtikrinti, kad tas pačias ar net platesnes funkcijas galėtų vykdyti mažesnis darbuotojų skaičius, ir šio rezultato buvo pasiekta institucijoje panaikinus 132 pareigybes, struktūriniai pertvarkymai, įgyvendinant Kauno miesto savivaldybės tarybos valią, buvo atlikti ir Kauno miesto savivaldybės administracija toliau vykdo jai pavestas funkcijas.Negalima sutikti su apeliantės argumentais, kad ieškovei A. R. nebuvo pateikta pasiūlymų dėl darbo, jog po Viešosios tvarkos skyriaus struktūrinių pertvarkymų jo sudėtyje esančio Administracinių teisės pažeidimų tyrimo poskyryje liko tik viena darbuotojo (J. S.), dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė. Likusiai dirbti poskyryje darbuotojai pareiginiais nuostatais yra pavestos vykdyti visiškai kitos funkcijos, nei iki struktūrinių pertvarkymų vykdė ieškovė. Ieškovės darbo funkcijos buvo susijusios su poskyrio vedėjo darbo organizavimu, dokumentų registravimu. J. S. darbo funkcijos susijusios su savivaldybės teisės aktų, reglamentuojančių viešąją tvarką, vykdymo kontrole, administracinio poveikio priemonių taikymu ir administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymu. Šią pareigybę užimanti J. S. yra išleista vaiko priežiūros atostogų ir ši pareigybė laikinai, kol į pareigas grįš J. S., buvo siūlyta užimti ieškovei A. R., tai patvirtina liudytojos E. Š. paaiškinimai (teismo 2016-04-29 posėdžio protokolas). Ieškovė atsisakė dirbti pagal terminuotą darbo sutartį šioje pareigybėje. Todėl šią pareigybę (J. S.) sutiko laikinai užimti naikinamo Statybos leidimų skyriaus vyriausioji specialistė A. B..Byloje nenuginčyta atsakovės nurodyta aplinkybė, kad G. V., kuri, laimėjus atranką, priimta į Viešosios tvarkos skyriaus pakaitinio valstybės tarnautojo, kol į pareigas grįš S. S., pareigybė Viešosios tvarkos skyriaus Administracinių teisės pažeidimų poskyrio vyriausiojo specialisto, darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, 2015-12-31 (kaip ir apeliantės) panaikinta. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaip neturintis reikšmės sprendžiant klausimą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo vertintinas ieškovės argumentas, jog įvykdžius atranką ir G. V. 2015 m. gruodžio 30 d. perkėlus į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas <...>, jos iki perkėlimo užimtas Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas pageidavo užimti ieškovė, kadangi po perkėlimo atlaisvėjusi pareigybė buvo panaikinta tą pačią, kaip ir ieškovės pareigybę (2015 m. gruodžio 31 d.). Atsakovė pagrįstai akcentuoja, kad institucijos vadovui yra suteikta teisė spręsti dėl pareigybių panaikinimo, perkėlimo ir funkcijų priskyrimo bei perskirstymo, kad panaikindama G. V. pareigybę ir perkeldama valstybės tarnautoją A. P. iš poskyrio į skyrių, atsakovė galiojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė. Byloje nenuginčyta, kad Viešosios tvarkos skyriaus Administracinių teisės pažeidimų poskyrio vyriausiasis specialistas A. P. yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys ir turi garantiją likti darbe, bei tai, jog šis asmuo ilgą laiką ėjo valstybės tarnautojo pareigas Viešosios tvarkos skyriuje ir gali atlikti kontrolės funkcijas, todėl jis buvo perkeltas iš poskyrio į skyrių, pavedant administracinių teisės pažeidimų, numatytų Viešosios tvarkos skyriaus nuostatuose, prevencijos, kontrolės bei administracinių teisės pažeidimų protokolo surašymo funkcijų vykdymą. Esant tokioms aplinkybėms sprendžiama, kad byloje įrodyta, jog panaikinus G. V. pareigybę, bendras pareigybių skaičius nepasikeitė, kadangi į skyrių su valstybės tarnautojo pareigybe buvo perkeltas garantijas likti darbe kaip profesinės sąjungos renkamojo organo narys turėjęs ir tokios pačios kategorijos valstybės tarnautojo pareigas kitame skyriuje užėmęs A. P.. Sprendimą, kaip nurodyta anksčiau, priėmė kompetentingas pareigūnas, kuriam yra suteikta teisė spręsti dėl tarnautojo pareigybių perkėlimo.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės įgytas išsilavinimas neatitiko Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus Bendrojo naudojimo objektų valdytojų priežiūros ir kontrolės poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybei keliamų reikalavimų, todėl pirmumo teisė tarp ieškovės ir A. V. ir neturėjo būti lyginama. Bylos duomenimis, A. V. atitiko pareigybei keliamus kvalifikacinius reikalavimus, turėjo technologijos mokslų studijų srities aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą. Byloje nekilo ginčo dėl liudytojos E. Š., kuri buvo tiesiogiai atsakinga už pareigybių siūlymą įspėtiems apie pareigybių panaikinimą darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, paaiškinimo teisingumo, kad A. V. pareigybės buvo pasiūlytos dėl to, jog jis atitiko pareigybei keliamus reikalavimus, o ieškovė jų neatitiko. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių nekilo ginčas, ar pagrįstai Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus Bendrojo naudojimo objektų valdytojų priežiūros ir kontrolės poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybė buvo pasiūlyta A. V. ir ar jis atitiko jai keliamus reikalavimus. Ieškovė nekvestionavo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-04-13 įsakymu Nr. 53-9 patvirtinto Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus Bendrojo naudojimo objektų valdytojų priežiūros ir kontrolės poskyrio vyriausiojo specialisto pareiginių nuostatų ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016-04-22 rašto Nr. (33.195)R-1838, kuriame buvo nurodyta, jog A. V. atitiko pareigybei keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės argumentai dėl to, jog pirmosios instancijos teismas neva nepagrįstai nevertino jos įgytos patirties ir kvalifikacijos kituose atsakovo padaliniuose, atmestinas kaip nepagrįstas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų visetą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 302, 331, 332 straipsniais,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimo nekeisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.