Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas Kauno apskrities darbuotojų profesinė sąjunga „Sandrauga“ (toliau – ir Sąjunga, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2431 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Apskaitos skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“; 2) Administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2432 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Asmenų aptarnavimo skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“; 3) Administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2433 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“; 4) Administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2434 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“; 5) Administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2435 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“; 6) Administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2436 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Kūno kultūros ir sporto skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“; 7) Administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2438 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos Kultūros ir turizmo plėtros skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“; 8) Administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2439 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyriaus karjeros valstybės tarnautojų pareigybių panaikinimo“; 9) Administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2440 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus karjeros valstybės tarnautojų pareigybių panaikinimo“; 10) Administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2441 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Valstybinės kalbos kontrolės skyriaus karjeros valstybės tarnautojų pareigybių panaikinimo“; 11) Administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2442 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“; 12) Administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2443 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“; 13) Administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2444 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizavimo skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“; 14) Administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2445 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“; 15) Administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2446 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“; 16) Administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2447 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“; 17) Administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2448 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos Švietimo ir ugdymo skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“; 18) Administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. A-2465 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“; 19) Administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. A-2532 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus karjeros valstybės tarnautojų pareigybių panaikinimo“.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnio, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 22 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktų, 47 straipsnio, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, nepagrįstai priėmė ginčijamus administracinius aktus, kadangi nesikonsultavo ir neinformavo darbuotojų atstovų apie numatomus organizacinės struktūros pertvarkymus, galimus darbuotojų atleidimus. Atsakovas taip pat neatsižvelgė į 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje (toliau – ir Direktyva) ir Tarptautinės darbo organizacijos 1981 m. birželio 19 d. rekomendacijos „Dėl kolektyvinių derybų skatinimo“ nuostatas. Nurodytuose teisės aktuose įtvirtinta darbdavio pareiga konsultuotis su darbuotojų atstovais prieš priimant tokio pobūdžio sprendimus, kurie turės įtakos darbuotojų teisinei padėčiai, tačiau atsakovas nurodytos pareigos nevykdė. Pareiškėjo teigimu, priimant ginčijamus administracinius aktus buvo pažeistos pagrindinės procedūros, taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą.

Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad ginčijami administraciniai aktai, kurie tiesiogiai teisinių pasekmių Sąjungai nesukelia ir nepažeidžia jokių jos materialinių teisių ar interesų, yra teisėti ir pagrįsti. Skundžiamais Administracijos direktoriaus įsakymais buvo nuspręsta panaikinti įvairių Administracijos struktūrinių padalinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybes. Kauno miesto savivaldybės mero ir tarybos narių iniciatyva buvo parengtas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. TR-412 „Dėl didžiausio leistino Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš Savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičiaus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ projektas, kuris buvo svarstytas Kauno miesto trišalės tarybos 2015 m. birželio 5 d. posėdyje, ir buvo nutarta pritarti sprendimo projektui iš esmės. Administracijos direktorius 2015 m. birželio 5 d. raštu Nr. (33.200)R-2675, kuris buvo išsiųstas elektroniniu paštu, paprašė Sąjungos pirmininko K. J. bei kitų profesinių sąjungų pirmininkų atvykti į konsultavimą dėl grupės darbuotojų atleidimo iš darbo. Į 2015 m. birželio 8 d. įvykusį Administracijos direktoriaus ir profesinių sąjungų atstovų susitikimą Sąjungos pirmininkas neatvyko, tačiau atvyko kitų profesinių sąjungų atstovai.

Atsakovas nurodė, kad Administracijos direktorius 2015 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A-1924 sudarė darbo grupę siūlymams dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. T-290 „Dėl didžiausio leistino Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš Savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičiaus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ įgyvendinimo parengti. Ši komisija 2015 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais surengė daug posėdžių, kuriuose svarstė Administracijos skyrių funkcijas, pareigybes ir žmoniškųjų išteklių poreikius. Administracijos direktorius 2015 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 12-2-99 išsiuntė Sąjungos pirmininkui K. J. susipažinti darbo grupės protokolų išrašus. Kadangi iš profesinių sąjungų nebuvo gauta jokių pastabų, Administracijos direktorius 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymais Nr. A-2431, Nr. A-2432, Nr. A-2433, Nr. A-2434, Nr. A-2435, Nr. A-2436, Nr. A-2437, Nr. A-2438, Nr. A-2439, Nr. A-2440, Nr. A-2441, Nr. A-2442, Nr. A-2443, Nr. A-2444, Nr. A-2445, Nr. A-2446, Nr. A-2447, Nr. A-2448 ir 2015 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. A-2465 panaikino kai kurias pareigybes Administracijoje. Administracijos direktorius 2015 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. (33.200)R-3748 Sąjungos pirmininko K. J. paprašė atvykti į konsultavimą dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. T-290 įgyvendinimo, tačiau pirmininkas į 2015 m. rugsėjo 3 d. 14 val. įvykusį Administracijos direktoriaus ir profesinių sąjungų atstovų susitikimą neatvyko. Administracijos direktorius 2015 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. (33.200)R-3822 Sąjungos pirmininko K. J. paprašė atvykti į 2015 m. rugsėjo 9 d. 10 val. tęstinį konsultavimą dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. T-290 įgyvendinimo, tačiau pirmininkas neatvyko.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga“ skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad prieš priimdamas skundžiamus administracinius aktus atsakovas kreipėsi į pareiškėją dėl konsultavimosi, tačiau Sąjungos pirmininkas ar kitas įgaliotas atstovas į paskirtą susitikimą dėl konsultavimosi neatvyko, Administracijos direktorius 2015 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 12-2-99 Sąjungos pirmininkui K. J. išsiuntė susipažinti darbo grupės protokolų išrašus, tačiau iš pareiškėjo jokio atsakymo ar pastabų nebuvo gauta. Administracijos direktorius 2015 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. (33.200)R-3748 ir 2015 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. (33.200)R-3822 Sąjungos pirmininkui K. J. pasiūlė atvykti į susitikimus dėl konsultavimosi dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. T-290 įgyvendinimo, tačiau pareiškėjo atstovas į Administracijos direktoriaus ir profesinių sąjungų atstovų susitikimus neatvyko. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas vėlesniais raštais informavo pareiškėją apie vykstančias konsultacijas dėl savivaldybės darbuotojų atleidimo iš darbo. Teismo vertinimu, atsakovo Elektroninių paslaugų ir informacinių technologijų skyriaus 2016 m. balandžio 20 d. raštas Nr. 26-6-76 patvirtina, kad pareiškėjo pirmininkui K. J. elektroniniu paštu siųsti raštai serverio veiksmų žurnale nurodyti kaip priimti. Be to, aplinkybę, kad elektroniniu paštu pareiškėjo pirmininkui išsiusti raštai pasiekė adresatą, t. y. gavėjo serverį, patvirtino liudytojo S. K., kuris yra Administracijos Elektroninių paslaugų ir informacinių technologijų skyriaus specialistas, teismo posėdyje duoti parodymai. Pažymėjęs, kad elektroninio pašto adresas, kuriuo buvo siųsti nurodyti raštai, buvo pareiškėjo naudojamas kaip oficialus elektroninio pašto adresas elektroniniams laiškams gauti ir siųsti, teismas sprendė, jog tai buvo tinkamas dokumentų siuntimas.

Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinęs surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovas nepažeidė darbdavio pareigų vykdyti konsultacijas su darbuotojų atstovais, juos informuoti apie sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, nustatytų DK 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 47 straipsnio 1–4 dalyse, jas vykdė. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo teisės konsultavimosi ir informavimo procedūros metu dėl numatomo pareigybių skaičiaus mažinimo ir struktūrinių pertvarkymų Administracijoje nebuvo pažeistos, darbuotojų atstovų konsultavimas ir informavimas vyko tinkamai. Pareiškėjo atstovų nedalyvavimą jose teismas vertino kaip pareiškėjo valia pasirinktą elgesio variantą. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad jis nurodytų raštų apie galimybę konsultuotis negavo, ir sprendė, jog šis argumentas nepaneigia, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas ir turėjo galimybę konsultuotis su atsakovu dėl Administracijos struktūrinių padalinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo ir atsakovo skundžiamų sprendimų, susijusių su struktūrinių padalinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo, turinčio esminę įtaką darbuotojų teisinės padėties keitimuisi. Teismas atkreipė dėmesį į atsakovo nurodytą aplinkybę, jog ginčijami sprendimai šiuo metu jau yra įvykdyti ir jų panaikinimas nesukurs pareiškėjui teisinių pasekmių, bei konstatavo, kad ginčijami įsakymai yra pagrįsti ir teisėti, todėl jų naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

III.

Pareiškėjas Kauno apskrities darbuotojų profesinė sąjunga „Sandrauga“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino ginčui teisingai išspręsti reikalingas materialiosios teisės normas, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstas ir neteisėtas, teisinio reguliavimo ir teismų praktikos nuostatoms prieštaraujančias išvadas, t. y. pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylą, tačiau šias teisės taikymo klaidas galima ištaisyti ir apeliacinės instancijos teisme.

2. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimo praktiškai nemotyvavo. Tai pagrindžia vien jau tai, kad viena skundžiamo pirmosios instancijos sprendimo pastraipa yra akivaizdžiai nesusijusi su šioje byloje nagrinėjamu klausimu, nes joje yra iš esmės nukopijuoti motyvai iš kitos bylos, nesusijusios su nagrinėjama byla. Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai įsigilino į bylos esmę, sprendimui motyvuoti neteikė didelės svarbos, savo nuomonę dėl ginčo dalyko galbūt jau buvo susiformavęs, nes iš pradžių net atsisakė priimti skundą.

3. Pirmosios instancijos teismas kaip vienintelį įrodymą, kad atsakovas prieš priimdamas ginčo sprendimus konsultavosi su darbuotojų atstovais, juos kvietė į susitikimą, laikė atsakovo pateiktus neva išsiųstus ir gautus elektroninius laiškus. Be to, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne objektyvių, nešališkų ir nesuinteresuotų specialistų paaiškinimais, o atsakovo darbuotojo (liudytojo) nuomone. Kadangi pareiškėjas nurodė, kad siųstų elektroninių laiškų negavo, vienas iš ginčo aspektų buvo nustatyti, kada ir kaip tariamai atsakovas juos siuntė. Be to, pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl tokio ydingo informacijos siuntimo būdo. Skundžiamais sprendimais buvo atleista daugiau nei 130 žmonių, todėl atsakovo pasirinktas informacijos pateikimo būdas neatitinka protingumo, sąžiningumo, proporcingumo ir gero administravimo principų. Atsakovas visiškai neįrodė informacijos siuntimo ir jos gavimo fakto. Šiame kontekste yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika sprendžiant panašius klausimus: 2011 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-1007/2011 ir 2013 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-275/2013. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių ir neteisingai taikė įrodinėjimą administraciniame procese reglamentuojančias teisės normas bei dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.

4. Į skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytą darbo grupę nebuvo įtrauktas nei vienas darbuotojų atstovas, o visa darbo grupė buvo sudaryta tik iš atsakovo darbuotojų, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo laikomasi konsultavimo ir informavimo procedūros. Direktyva įtvirtina darbdavio pareigą konsultuotis su darbuotojų atstovais prieš priimant tokio pobūdžio sprendimus, kurie turės įtakos darbuotojų teisinei padėčiai, o ne po jų priėmimo, ir tai turi apsaugoti nuo to, kad su darbuotojais susiję svarbūs sprendimai nebūtų priimti ir paskelbti viešai iš anksto neįgyvendinus adekvačios darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais tvarkos. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad nacionaliniai teismai turi aiškinti nacionalinę teisę atsižvelgdami į Europos Sąjungos teisės nuostatas. Administracijos direktorius nesudarė darbuotojų atstovams galimybių atlikti tinkamą, adekvatų tyrimą bei nesuteikė pakankamai laiko pateikti savo nuomonę. Iš byloje esančių darbo grupės protokolų matyti, kad juose sprendimas dėl tam tikrų darbo vietų naikinimo jau yra priimtas, todėl darbuotojų atstovai tokiam sprendimui jau nebegali daryti įtakos ar teikti pasiūlymus.

Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas vadovaujantis teisės aktais ir nenukrypstant nuo teismų praktikos. Dėl Sąjungos teisės kreiptis į teismą atsakovas paaiškina, kad pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo, kokios Sąjungos materialiosios teisės ar interesai buvo pažeisti ginčijamais sprendimais. Be to, kaip buvo pažymėta bylos nagrinėjimo metu, įgyvendinant skundžiamus Administracijos direktoriaus įsakymus praktiškai visi darbuotojai buvo atleisti šalių susitarimu, o tokiu atveju informavimo ir konsultavimo procedūros su įstaigoje veikiančiomis profesinėmis sąjungomis neatliekamos bei jų sutikimo gavimas nėra reikalingas. Ginčijami sprendimai šiuo metu jau yra įvykdyti ir jų panaikinimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukurs.

Dėl informavimo ir konsultavimo procedūros atsakovas pažymi, kad 2015 m. birželio 8 d., t. y. prieš priimant Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. T-290 ir skundžiamus Administracijos direktoriaus įsakymus, buvo surengtas Administracijos direktoriaus ir profesinių sąjungų atstovų susitikimas, apie kurį pareiškėjas buvo informuotas, tačiau jo atstovai į susitikimą neatvyko. Vėliau pareiškėjui buvo siunčiami susipažinti darbo grupės protokolų išrašai, pasiūlyta atvykti į konsultavimą dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. T-290 įgyvendinimo.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad DK nenustato darbdaviui pareigos gauti profesinės sąjungos sutikimą ar besąlygiškai atsižvelgti į profesinės sąjungos nuomonę dėl struktūrinių pakeitimų, nes konsultacijų tikslas yra pasikeitimas nuomonėmis bei siekis sušvelninti galimus padarinius darbuotojams. Nei DK, nei kiti šiuo metu galiojantys teisės aktai nenustato konsultacijų rengimo tvarkos ar trukmės, todėl šiais klausimais reikia remtis teismų praktika, kuri patvirtina, kad konsultacijos gali būti tęstinės ir net tais atvejais, kai konsultacijos iš viso nėra surengiamos, tai savaime nėra pagrindas pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2009). Nors šiuo atveju buvo surengtas ne vienas susitikimas su profesinėmis sąjungomis ir pareiškėjas buvo informuotas apie juos, tačiau jo atstovai nei į vieną susitikimą neatvyko ir tai rodo, kad pats pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis ir nesiekia geranoriško konsultavimo ir bendradarbiavimo su Kauno miesto savivaldybe, t. y. pats nevykdo jam teisės aktais nustatytos pareigos atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu (Profesinių sąjungų įstatymo 10 str. 4 d.).

Atsakovas akcentuoja, kad Sąjungai raštai atvykti į konsultacijas buvo siųsti ne tik elektroniniu paštu, tačiau ir paštu, nei vienas siųstas laiškas nėra grįžęs į Administraciją. Raštas su darbo grupės protokolų išrašais buvo siųstas registruotu paštu ir pareiškėjo atstovas teismo posėdyje patvirtino šio rašto gavimą. Taip pat daugelis raštų buvo siųsti ir elektroniniu paštu, nes šiuo metu bendravimas būtent elektroniniais laiškais jau yra pripažįstamas tinkamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2472-525/2016).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Bylos dalykas – atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymų Nr. A-2431, Nr. A-2432, Nr. A-2433, Nr. A-2434, Nr. A-2435, Nr. A-2436, Nr. A-2438, Nr. A-2439, Nr. A-2440, Nr. A-2441, Nr. A-2442, Nr. A-2443, Nr. A-2444, Nr. A-2445, Nr. A-2446, Nr. A-2447 ir Nr. A-2448; 2015 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. A-2465 bei 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. A-253, kuriais buvo panaikintos Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės, teisėtumas ir pagrįstumas.

Šiuos atsakovo įsakymus ginčijo pareiškėjas Kauno apskrities darbuotojų profesinė sąjunga „Sandrauga“, skundą grįsdama tuo, jog įsakymai yra neteisėti, nes juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą. Pareiškėjo teigimu, Administracijos direktorius, prieš priimdamas įsakymus, turinčius esminės įtakos darbuotojų teisinės padėties keitimuisi, privalėjo vykdyti informavimo ir konsultavimosi procedūras su įstaigoje veikiančiomis profesinėmis sąjungomis (DK 22 str. 1 d. 6 ir 7 p., 47 str. 2 ir 4 d.; Profesinių sąjungų įstatymo 13 str. 1 d.), tačiau to neįvykdė. Atsakovas atsikirtimuose į skundą teigė, kad darbuotojų atstovų teisės konsultavimosi ir informavimo procedūros metu nebuvo pažeistos, nes darbuotojų atstovų konsultavimasis ir informavimas vyko tinkamai ir vadovaujantis teisės aktais.

DK 22 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose įtvirtintos darbuotojų atstovų pagrindinės kolektyvinio atstovavimo teisės saugoti darbuotojų teises ir interesus darbdaviui priimant sprendimus dėl grupės darbuotojų atleidimo, įmonės, įstaigos ar organizacijos reorganizavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti įtakos darbuotojų teisinei padėčiai bei gauti informaciją ir konsultuotis su darbdaviais dėl dabartinės ir būsimos įmonės (struktūrinio padalinio) veiklos, ekonominės padėties bei darbo santykių būklės, taip pat prieš priimant sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai. Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo, ekonominius, socialinius klausimus įstatymų numatytais atvejais darbdavys privalo spręsti, suderinęs su profesinės sąjungos organais.

Šioje byloje kilusio ginčo teisinius santykius reglamentuoja DK 47 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbuotojų atstovai turi teisę į informavimą ir teisę į konsultavimą. Informavimas – informacijos (duomenų) perdavimas darbuotojų atstovams, siekiant supažindinti su reikalo esme. Konsultavimas – pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbuotojų atstovų ir darbdavio užmezgimas bei plėtojimas. Darbdavys privalo reguliariai, ne rečiau kaip kartą per metus, informuoti darbuotojų atstovus apie dabartinę ir būsimą įmonės (struktūrinio padalinio) veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę ir konsultuotis su jais (DK 47 str. 2 d.). Prieš priimdamas sprendimą dėl grupės darbuotojų atleidimo iš darbo, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir su jais konsultuotis. Informavimas turi apimti planuojamų atleidimų priežastis, bendrą ir atleidžiamų darbuotojų skaičių pagal jų kategorijas, laikotarpį, per kurį bus nutraukiamos darbo sutartys, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, darbo sutarčių nutraukimo sąlygas ir kitą svarbią informaciją. Konsultacijomis turi būti siekiama išvengti grupės darbuotojų atleidimų ar sumažinti jų skaičių arba sušvelninti šių atleidimų padarinius (DK 47 str. 3 d.). Prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti (DK 47 str. 4 d.). Jeigu darbdavys pažeidė savo pareigą informuoti darbuotojų atstovus ar darbuotojus pagal DK 47 straipsnį, tai darbuotojų atstovai ar darbuotojai gali kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises.

Pažymėtina, kad DK 47 straipsniu, be kita ko, įgyvendinamos 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje, kurios tikslas sukurti bendrą sistemą, nustatančią minimalius darbuotojų teisės į informavimą ir konsultavimąsi reikalavimus Europos Sąjungos įmonėse ir padaliniuose, nuostatos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550-687/2015). Pareiga konsultuotis nustatyta kaip priemonė, užtikrinanti darbuotojų teises ir skatinanti darbuotojus bei darbdavius bendradarbiauti. Be to, įstatyme nustatyti darbdavio pareigos numatomo grupės darbuotojų atleidimo atveju konsultuotis su darbuotojų atstovais pažeidimo padariniai – draudimas nutraukti darbo sutartį (DK 130¹ str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad bendriausia prasme konsultacijų su darbuotojais tvarkos pažeidimas (nesilaikymas) būtų pagrindas pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, jeigu būtų nustatyta, jog konsultacijų su darbuotojų atstovais nesurengimas ar surengimo tvarkos pažeidimas galėjo turėti esminę įtaką konkretaus darbuotojo atleidimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2008).

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėtomis teisės aktų nuostatomis, įvertinęs bylos šalių išsakytus argumentus dėl pareiškėjo skundo pagrindo ir reikalavimų pagrįstumo, išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas nepažeidė teisės aktuose įtvirtintos pareigos konsultuotis, nes atsakovas, prieš priimdamas ginčijamus sprendimus, kreipėsi į pareiškėją dėl konsultavimosi, tačiau pareiškėjo pirmininkas ar kitas įgaliotas atstovas į paskirtą susitikimą dėl konsultavimosi neatvykdavo. Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad jam siųstų elektroninių laiškų negavo, siuntimo būdas elektroniniu laišku yra ydingas, o atsakovas, pasirinkdamas tokį informacijos pateikimo būdą, nesilaikė protingumo, sąžiningumo, proporcingumo, gero administravimo principų. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių ir neteisingai taikė įrodinėjimą administraciniame procese reglamentuojančias normas, be to, sprendimas praktiškai yra nemotyvuotas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir sprendimo motyvavimu, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino bylos šalių pateiktus įrodymus būtent vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis ir sprendime motyvuotai atsakė į visus pareiškėjo reikalavimus. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo reikalavimai dėl jo skunde nurodytų aplinkybių yra nepagrįsti ir neįrodyti, apeliaciniame skunde pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, patikimumo, tačiau tai neteikia jokio pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertimą reglamentuojančias proceso teisės normas, paskirstė įrodinėjimo naštą. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo atliktą teisinį bylos faktų vertinimą, taip pat nepripažįsta pagrįstais pareiškėjo argumentų, jog skundžiamas sprendimas nemotyvuotas. Tai, kad sprendime yra nurodytos ir Profesinių sąjungų įstatymo 15, 17 straipsnių nuostatos, nėra pagrindas teigti, jog sprendimas yra nemotyvuotas.

Įvertinus atsakovo byloje pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad atsakovas byloje įrodė, jog kreipėsi į pareiškėją dėl konsultavimosi ir pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad Administracija planuoja priimti sprendimus dėl pertvarkymų ir darbuotojų atleidimo. Akcentuotina, kad atsakovo kreipimasis į pareiškėją ir informacijos siuntimas elektroniniu paštu nėra draudžiamas pirmiau aptartomis teisės aktų normomis. Pareiškėjas, teigdamas, kad toks informacijos siuntimas yra ydingas, savo pozicijos nepagrindžia teisės aktų normomis. Pareiškėjo nurodyta teismų praktika yra suformuota bylose, kuriose buvo nagrinėjami kitokio pobūdžio ginčai. Nagrinėjamu atveju atsakovas, pasirinkęs tokią informacijos siuntimo formą, šioje byloje turėjo pareigą įrodyti, kad pareiškėjas gavo informaciją.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Administracijos direktorius 2015 m. birželio 5 d. raštu Nr. (33.200)R-2675 informavo Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininką, taip pat kitų profesinių sąjungų pirmininkus apie 2015 m. birželio 8 d. įvyksiančias konsultacijas dėl grupės darbuotojų atleidimo iš darbo. Šis raštas buvo išsiųstas elektroniniu paštu pareiškėjo pirmininkui K. J. elektroniniu paštu – (duomenys neskelbtini). Tokiu pat būdu buvo išsiųsti raštai ir kitoms profesinėms sąjungoms. Į 2015 m. birželio 8 d. įvykusį Administracijos direktoriaus ir profesinių sąjungų atstovų susitikimą atvyko kitų profesinių sąjungų atstovai, tačiau pareiškėjo pirmininkas ar įgaliotas atstovas į susitikimą neatvyko. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A-1924 buvo sudaryta darbo grupė dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. T-290 „Dėl didžiausio leistino Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš Savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičiaus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ įgyvendinimo. Byloje nustatyta, kad darbo grupėje nedalyvavo pareiškėjo pirmininkas ar įgaliotas asmuo, tačiau Administracijos direktorius 2015 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 12-2-99 pareiškėjo pirmininkui K. J. išsiuntė paštu registruotu laišku susipažinti darbo grupės protokolų išrašus. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas ir paprastu paštu pareiškėjui siuntė raštus dėl atvykimo į konsultacijas, nėra duomenų, kad laiškai buvo sugrąžinti atsakovui. Šiuo aspektu konstatuotina, kad pareiškėjas, atstovaudamas darbuotojų teisėms ir interesams bei turėdamas pareigą ginti šiuos interesus, jokių pretenzijų atsakovui dėl pradėtų įstaigos pertvarkymų procedūrų nereiškė, atsakovui nenurodė, kad negavo jokios informacijos apie pradėtą Administracijos pertvarkymo procedūrą ir dalyvavimą konsultacijose. Šiame kontekste akcentuotina, kad DK 35 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog ne tik darbdaviai ir darbuotojai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepiktnaudžiauti savo teise, bet taip turi elgtis ir darbuotojų atstovai.

Byloje taip pat nustatyta, kad Administracijos direktorius 2015 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. (33.200)R-3748, adresuotu pareiškėjo pirmininkui K. J., paprašė atvykti į 2015 m. rugsėjo 3 d. 14 val. susitikimą dėl konsultavimosi dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. T-290 įgyvendinimo, kuriuo buvo patvirtintas didžiausias leistinas Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš Savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičius ir Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūra. Administracijos direktorius 2015 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. (33.200)R-3822, kuris buvo adresuotas pareiškėjo pirmininkui K. J. išsiųsta elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), informavo pareiškėją apie galimybę atvykti į 2015 m. rugsėjo 9 d. 10 val. vyksiantį tęstinį konsultavimąsi dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. T-290 įgyvendinimo, tačiau pareiškėjo atstovas neatvyko.

Atsakovas šioje byloje teikė įrodymus, kad pareiškėjas gavo jo siųstus elektroniniu paštu raštus, t. y. buvo pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos Elektroninių paslaugų ir informacinių technologijų skyriaus 2016 m. balandžio 20 d. raštas Nr. 26-6-76 bei apklaustas liudytojas (Kauno miesto savivaldybės administracijos Elektroninių paslaugų ir informacinių technologijų skyriaus specialistas), iš kurių darytina išvada, kad pirmininkui K. J. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) siųsti laiškai pasiekė gavėjo serverį, t. y. jie buvo gauti.

Apibendrinant šioje byloje atsakovo pateiktus įrodymus, susijusius su pareiškėjui siųsta informacija apie Administracijos pertvarkos procedūras, priimtus sprendimus, kvietimus į konsultacijas, apie elektroniniu būdu siųstų laiškų pareiškėjo pirmininkui gavimą, šių įrodymų visumą, vadovaujantis pirmiau aptartomis nuostatomis, reglamentuojančiomis įrodymų vertinimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas ir turėjo galimybę konsultuotis su atsakovu dėl Administracijos struktūrinių padalinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo ir atsakovo skundžiamų sprendimų, susijusių su struktūrinių padalinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo, turinčio esminę įtaką darbuotojų teisinės padėties keitimuisi. Pareiškėjas byloje nėra pateikęs įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti suabejota šia išvada ar ji pripažinta nepagrįsta.

Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, laikėsi ABTĮ nuostatų, atsakė į pareiškėjo reikalavimus ir išnagrinėjo teisiškai reikšmingus pareikštiems reikalavimams išspręsti skundo argumentus, dėl kurių buvo prašoma tenkinti šiuos reikalavimus, t. y. atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtas sprendimas yra aiškus ir pakankamai motyvuotas, atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus.

Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl atsakovo administracinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo, atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.