Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-07-18 · Civilinė byla Nr. 2S-1111-459/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-18
Bylos Nr.
2S-1111-459/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02041-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Pareiškėjas
J. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1111-459/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02041-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.3; 3.4.5.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Aleksandras Selezniovas, V. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė išreikalauti iš antstolio vykdomąją bylą bei taikyti laikinąją apsaugos priemonę – vykdymo sustabdymą. Nurodė, kad tik 2016 metais pareiškėjui neoficialiai tapo žinoma, kad antstolis vykdo išieškojimą nežinomomis aplinkybėmis. Buvo kreiptasi į antstolį dėl informacijos ir duomenų gavimo, tačiau antstolis atsisakė pateikti informaciją iš vykdomosios bylos, pažymi, kad jokių procesinių dokumentų nėra gavęs.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo antstolis Aleksandras Selezniovas 2019 m. kovo 19 d. pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad pareiškėjas iš esmės neskundžia jokio antstolio procesinio dokumento ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. Pažymėjo, kad apie visus antstolio atliekamus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje skolininkas J. K. yra informuojamas, į visus tiek pareiškėjo, tiek jo atstovų prašymus raštu buvo atsakyta. Skolininkas antstolio veiksmų CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka neskundė.

3. Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

4.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių bylos aplinkybių nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 2 d. vykdomojo rašto dublikatas priimtas vykdyti 2011 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu, o 2011 m. rugpjūčio 26 d. antstolio kontoroje gautas pirmasis pareiškėjo J. K. prašymas, kuriame nurodyta informacija apie jo turtinę padėtį. Nurodo, kad pareiškėjui apie vykdymo veiksmus galėjo ir turėjo žinoti apie septynerius metus laiko, ir dėl to, kad pareiškėjui dokumentai buvo siunčiami, o pareiškėjas naudojosi CPK nustatytomis teisėmis teikdamas prašymus.

Šalies argumentai

4.2. Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų nurodo, kad pareiškėjas skunde išdėsto deklaratyvaus pobūdžio teiginius. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog antstolis išieško lėšas, iš kurių išieškoti negalima, be to, pats pareiškėjas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir domėtis vykdomosios bylos eiga.

4.3. Pirmosios instancijos teismas dėl antstolio Aleksandro Selenzniovo veiksmų vykdant vykdomąją bylą nurodo, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstolis pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės nuostatas, apie visus atliekamus veiksmus antstolis tinkamai informavo pareiškėją, atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, atliko teisėtus ir pagrįstus veiksmus, dėl šių priežasčių pareiškėjo skundo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) J. K. prašo panaikinti 2019 m. balandžio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį ir civilinį procesą nutraukti, pridėti civilinę bylą Nr. 2YT-4271-965/2019 prie atskirojo skundo nagrinėjimo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

5.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė neatitinkančias tikrovės, išgalvotas ir nemotyvuotas aplinkybes. Nurodo, kad neskundžia antstolio veiksmų, o tik prašo sustabdyti vykdymo veiksmus, nes neturi kompetencijos paruošti procesinį dokumentą dėl antstolio veiksmų apskundimo, nes šiam procesui būtina advokato pagalba.

5.2. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo klausimą be apelianto konkretaus skundo ir be reikalavimų. Nurodo, kad neteikė nei skundo dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų vykdomosios bylos Nr. 0010/11/02773 aplinkybėse, nei reikalavimų. Mano, kad dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis priimta neteisėtai, todėl naikintina.

Atsiliepimas

6. Suinteresuotas asmuo antstolis Aleksandras Selezniovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1. Dėl apelianto atskirojo skundo argumentų suinteresuotas asmuo antstolis Aleksandras Selezniovas nurodo, kad iš apelianto pateikto prašymo ir atskirojo skundo nėra aišku, kokius veiksmus apeliantas skundžia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmetamas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą.

Dėl atskirojo skundo argumentų

9. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, ir teigia, kad neskundžia antstolio veiksmų, o tik prašo sustabdyti vykdymo veiksmus. Atsižvelgiant į apelianto nurodytus argumentus, darytina išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, faktines bylos aplinkybes, kurių pagrindu padarė išvadą, kad apelianto skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas.

10. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-40/2010).

11. Vadovaujantis CPK 586 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vadovaudamasis CPK 651 straipsniu, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nagrinėjamu atveju antstolis 2011 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu priėmė vykdymui Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3660/1998 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko J. K. išieškotojai V. K..

12. Remiantis byloje pateiktu apelianto skundu dėl antstolio veiksmų nustatyta, kad apeliantas 2019 m. kovo 18 d. antstoliui pateikė skundą, kurio netenkinus, jis perduotas nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Apeliantas skunde nurodė, kad antstolis jokių procesinių dokumentų nesiunčia, apeliantas jokių dokumentų nėra gavęs, be to, antstolis neteikia informacijos, kokio dydžio lėšos yra išieškotos.

13. Kadangi apeliantas pateiktu skundu nurodė, kad antstolis vykdydamas vykdomąjį dokumentą pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, tai yra nesiunčia procesinių dokumentų apeliantui, nebendradarbiauja, laiko, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves, mano, jog nagrinėjamu atveju būtina spręsti klausimą dėl apelianto nurodytų galbūt antstolio Aleksandro Selezniovo atliktų vykdymo proceso pažeidimų.

14. Pirmiausia apeliantas nurodė, kad antstolis pažeidė vykdymo procesą, kadangi antstolis nesiunčia procesinių dokumentų ir nebendradarbiauja su apeliantu. Teismui patikrinus vykdomosios bylos duomenis nustatyta, jog antstolis siuntė apeliantui 2011 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo, jame nurodė, kad pradėjo vykdyti išieškojimą iš apeliantui priklausančių piniginių lėšų pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl išlaikymo. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, apeliantas jau 2011 m. rugpjūčio 26 d. pateikė antstoliui Aleksandrui Selezniovui prašymą, kuriame nurodė, kad neturi nekilnojamojo turto. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju apeliantui apie vykdymo procesą yra žinoma nuo 2011 metų ir pats apeliantas teikė prašymus antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

15. Antra, vertinant vykdomosios bylos medžiagą, matyti, kad vykdomojoje byloje pateikti duomenys patvirtina, jog antstolis siuntė procesinius dokumentus, tai yra 2011 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymą areštuoti pinigines lėšas, be to, pasirašytinai įteikė apeliantui turto arešto aktą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti tiek su skunde dėl antstolio veiksmų, tiek atskirojo skundo argumentais, kad antstolis Aleksandras Selezniovas yra atlikęs neteisėtus veiksmus. Apeliantas nei atskirajame skunde, nei skunde dėl antstolio veiksmų nepateikė jokių objektyvių argumentų ir / ar rašytinių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog antstolis yra atlikęs neteisėtus veiksmus (CPK 178 straipsnis).

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šios nutarties 9–15 punktuose atmetami apelianto argumentai, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdydamas vykdomąją bylą pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Pažymėtina, kad apeliantas neturėdamas teisinių žinių surašyti skundą ir tinkamai suformuluoti skundo reikalavimus, turi teisę kreiptis į advokatą, o nesant tokios galimybės, jis gali kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka (CPK 161 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), atskirasis skundas netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo netenkinus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo antstolis Aleksandras Selezniovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Raimonda Andrulienė