Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

2.5.10.2.; 2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.5.2.17.; 3.1.17.5.; 3.2.3.1.; 3.2.4.2.; 3.2.4.9.3.; 3.2.4..9.3.2.; 3.2.4.11.; 3.2.6.4.

2016 m. birželio 16 d.

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA B. I. Company“, Lietuvoje veikiančio per AAS „BTA B. I. Company filialą, ieškinį atsakovui K. P. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas AAS „BTA B. I. Company“ („BTA I. C.“ SE teisių ir pareigų perėmėjas), Lietuvoje veikiantis per AAS „BTA B. I. Company“ filialą, ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo K. P. 372,39 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur žyminį mokestį.

Ieškinyje nurodė, kad Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su R. S. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir apdraudė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas. 2015-10-12 d. apdraustosios patalpos buvo užlietos iš atsakovui K. P. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas. Ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 372,39 Eur dėl apgadinto apdraustojo turto. Pažymėjo, kad dėl atsakovo teisinės atsakomybės yra suformuota Lietuvos A. T. praktika (LAT 2014-04-16 c.b. Nr. 3K-3-204/2014; LAT 2014-06-27 c.b. Nr. 3K-3-341/2014; 2012-03-20 Nr. 3K-3-105/2012). LAT išaiškino, kad nėra teisiškai svarbu tiksliai nustatyti atsakovui priklausančiose patalpose įvykusios avarijos priežastį. LAT 2008-05-29 d. Nutartyje c.b. Nr. 3K-3-299/2008, pažymėjo, kad ieškovas neprivalo įrodinėti dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Nagrinėjamu atveju, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad avarija įvyko atsakovui priklausančiose patalpose.

Atsakovas K. P. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikia įrodymų, jog patalpos, esančios A. ir J. G. 5-3, Kaune, buvo aplietos dėl atsakovo kaltės, ir kad apliejimo židinys yra atsakovui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) Kaune. Butas aplietas ne iš atsakovui priklausančio buto, nes virš vandens pratekėjimo vietos, bute, esančiame A. ir J. G. 5-3, Kaune, bute A. ir J. G. 5-7, nėra jokio sanitarinio mazgo, kuriuo tekėtų vanduo. Artimiausias sanitarinis mazgas bute A. ir J. G. 5-7, Kaune yra nutolęs nuo projektuojamos apliejimo vietos daugiau nei per vieną metrą. Tuo įsitikinti galima nuvykus į atsakovo butą. Nesant sąsajų tarp užpylimo vietos ir atsakovo bute esančių sanitarinių mazgų, nėra jokio pagrindo teigti, jog įvykis įvyko dėl atsakovo kaltės. Ieškovo pateikiama medžiaga negali būti traktuojama kaip nešališka, nes jis šioje byloje yra suinteresuotoji pusė. Atsakovui priklausančiame bute po minėto įvykio jokie santechniniai darbai nebuvo vykdomi, tačiau vanduo tekėti į butą, esantį A. ir (duomenys neskelbtini), Kaune, liovėsi. Po minėto įvykio, dušu, esančiu (duomenys neskelbtini), buvo naudojamasi kaip ir anksčiau. Todėl, jei užliejimo židinys būtų atsakovui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) Kaune, tai butas, esantis A. ir J. G. 5-3, dar sykį būtų užlietas, po įvykio praėjus vos 1-3 dienoms, tačiau naujas užliejimas neįvyko. Taip pat ieškovas neapklausė buto, esančio 3-iame aukšte, savininkų, kurie galėjo būti šio apliejimo židiniu, nes atsakovui priklausantis butas yra naujai suremontuotas, todėl, sandarumo ir naujumo požiūriu, butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra didesnės rizikos šaltinis, nei atsakovui priklausantis, butas.

Ieškovas dublike nurodė, kad vadovaujantis LAT 2008-05-29 d. nutartimi c.b. Nr. 3K-3-299/2008 – dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (LAT 2014 birželio 27 dienos Nutartis c.b. Nr. 3K-3-341/2014). Pažymėjo, kad atsakovas bute Nr. 7 net negyvena. Į bylą pateikti įrodymai - pranešimas apie įvykį, bei apžiūros aktas, patvirtina faktinę aplinkybę, kad atsakovui priklausančiame bute gyvena nuomininkė, kuri paaiškino, jog naudojosi dušu, kuris keletą kartų buvo remontuotas ir tai galimai buvo užpylimo priežastimi. Nuomos sutartis registrų centre neregistruota ir ieškovas neturi duomenų apie atsakovo mokamą gyventojų pajamų mokestį nuo nuompinigių, todėl tie asmenys galimai gyvena kitais pagrindais. Ieškovas neprivalo įrodinėti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Atsakovas nepateikia jokių įrodymų dėl bendrojo naudojimo inžinierinės technikos avarijos už kurią galimai būtų atsakinga administruojanti įmonė. Atsakovo paaiškinimai dėl 11 buto savininko atsakomybės yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir nesudaro pagrindo šio buto savininką įtraukti į nagrinėjamą bylą. Atsakovas nepateikia įrodymų, kad jis buvo užpiltas iš 11 buto, t.y. buvo aplietos lubos, grindys ir tuomet vanduo prasisunkė į 3 butą.

Atsakovas K. P. triplike pažymėjo, kad pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį ieškovas privalo įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš atsakovui priklausančio buto. Tačiau nei vienas iš ieškovo pateiktų dokumentų: 1) Defektų aktas; 2) Pranešimas apie įvykį; 4) skambučio į draudimo bendrovę audio įrašas; 3) bei kiti ieškovo pateikiami dokumentai neįrodo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra aplietas dėl atsakovo kaltės, ir kad apliejimo židinys yra atsakovui priklausantis butas. Ieškovo pateikti dokumentai tik patvirtina tą faktą, kad butas esantis A. ir J. G. 5-3, Kaune buvo užlietas vandeniu, tačiau neįrodo, kad apliejimo židinys yra atsakovui priklausantis butas. Byloje nebuvo apklausta (nepateikta rašytinių dokumentų) tuo metu gyvenusi A. ir J. G. 5-7 pilietė A. H., todėl teigti, kad įvykio priežastis yra jos naudojimasis dušu, ir kad dušas buvo keletą kartų remontuotas nėra jokio pagrindo ir tai negali būti traktuojama kaip įrodymai. Taip pat ieškovas neapklausė (nepateikta rašytinių dokumentų) buto, esančio A. ir J. G. 5-11, savininkų, kurie galėjo būti šio apliejimo židiniu.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas pripažįsta faktines aplinkybes, kad buvo užpylimas vandeniu, neginčija žalos dydžio. Atsakovas nurodo, kad ieškovas neįrodė, jog apliejimo židinys yra jam priklausančiame bute. Reikia vadovautis ieškinyje ir dublike nurodyta teismų praktika, kuri skelbia, kad ne nukentėjęs ar ieškovas, perėmęs jo teises, turi įrodinėti kaip ten atsakovo bute laistėsi vandeniu, o atsakovas turi įrodyti priešingai, kad apliejimo šaltinis ir židinys buvo galimai kitur. Šiuo atveju atsakovas jokių įrodymų nepateikė. Priešingai, atsakovas net negyvendamas tame bute teikia kažkokius paaiškinimus, kurių jis nežino, nes tame bute gyvena nuomininkai. Šios faktinės aplinkybės atsakovas neneigia. Atsakovas kelia abejones dėl nukentėjusiojo buto savininko Slaviko parašo ir prašo skirti rašysenos ekspertizę. Byloje ieškovas pateikė du dokumentus, susijusius su šiuo užliejimu, t.y. pranešimą apie įvykį ir defektų aktą. Juose yra būtent savininko Slavino parašai. Tai net nekeistų situacijos, jei tai būtų ne Slaviko, o jo sūnaus parašai. Bet kuriuo atveju tai yra nukentėjusiojo ar jo atstovo parašai ir paaiškinimai, kurie patikrinti draudimo kompanijos atstovų ir nustatyta, kad užpylimas buvo ir tokios apimties. Atsakovas tripliko ketvirtame punkte pripažįsta ir nurodo, kad užpylimai liovėsi. Pažymėtina, kad dėl to paties buto, t.y. 3, dar bus užvesta viena byla, nes lapkričio 10 d. vėl pakartotinai buvo užpiltas tas pats butas Nr. 3 iš to paties buto Nr. 7.

Atsakovas K. P. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad buto savininkas Slavikas bute negyvena, jo argumentai dėl užliejimo židinio nėra pagrįsti. Užliejimo faktas buvo. Jo (atsakovo) butas yra virš Slaviko buto. Atsakovo butas yra anksčiau remontuotas, nei dar virš jo esantis butas 5-11. Atsakovo butas nebuvo užlietas. Dėl dušo kabinos negali pasakyti, nes ten visada ir taip drėgna. Nežino kaip virš jo esantis butas galėjo užlieti nukentėjusių butą. Jeigu būtų pas jį kažkokios žymės, tai gal tikėtina. Užliejimo metu jis pas save bute nebuvo. Užliejimą pamatė kažkur po savaitės. Defektų aktą pasirašė ten negyvenantis žmogus. Įrodymų, kad apliejimo židinys yra butas aukščiau, o ne atsakovo, nėra pateikta. Kad židinys yra atsakovo butas, įrodymų irgi nėra. Neteigia, kad bendrovė klaidingai nustatė kaltininką. Jo bute esančiais įrenginiais, kai jo nebūna, naudojasi jo šeimos draugai, juos įleidžia.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad draudėjas R. S. pas ieškovą AAS „BTA B. I. Company“ (buvęs pavadinimas „BTA I. C.“ SE) Gyventojų turto draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2014-07-03 iki 2016-07-02 apdraudė jam priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, būsto draudimu („Apsauga plius“ – ugnis, vanduo, stichinės jėgos ir kt.).

Draudėjas R. S. 2015-10-15 rašytiniu pranešimu apie įvykį informavo ieškovą apie aplietas apdraustas patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), o būtent, kad 2015-10-12 d. 3 val. nakties pasigirdo vandens lašėjimas ant lubų; prieš tai girdėjosi pas viršuje gyvenančius kaimynus judėjimas; ryte pastebėjo ant lubų apdailos kylančias pūsleles; 8 val. ryte bendravo su kaimynu, kur gyvena nuomininkė, kuri paaiškino, kad naudojosi dušu, kuris jau keletą kartų buvo remontuotas. Įgaliotas ieškovo atstovas, 2015-10-15 surašė defektų aktą, kad pasak nukentėjusiojo 2015-10-12 apie 3 val. jis pastebėjo lašantį vandenį per lubas, kreipėsi į 7 butą ir sužinojo, kad pas juos netvarkinga dušo santechnika. Užpylimo metu buvo padaryta žala, todėl ieškovas įvertinęs žalos dydį išmokėjo 372,39 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto apdraustojo turto. Ginčo byloje dėl užliejimo metu padarytos žalos butui 372,39 Eur sumoje įvertinimo nėra.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad R. S. ir E. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. 1996-0005-9032:0003, esantis Kauno m. sav., Kauno m., A. ir J. G. g. 5-3. A. K. Pečiuliui nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. 1996-0005-9032:0007, esantis Kauno m. sav., Kauno m., A. ir J. G. g. 5-7, t.y. tame pačiame name. Bylos šalys teisme patvirtino faktines aplinkybes, kad 2015-10-12 buvo buto, adresu A. ir J. G. g. 5-3, Kaunas, apliejimas ir tai, kad virš aplietų patalpų yra atsakovui priklausantis butas.

Nagrinėjam ginčui svarbu tai, kad Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, suformulavo taisyklę, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai.

Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims ((duomenys neskelbtini) straipsnis). (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; kt.).

Atsakovas nagrinėjamoje byloje neginčija įrodinėtinų aplinkybių ir įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisyklių, tik teigė, kad apliejimo vandeniu židinys buvo ne jam nuosavybės teise priklausančiame bute, nes labiau tikėtina, kad vanduo ištekėjo iš buto Nr. 11, esančio virš atsakovo buto. Pažymėtina, kad įrodymų, kurie paneigtų ieškovo su ieškiniu pateiktus įrodymus dėl vandens prasiskverbimo židinio atsakovui priklausančiame bute, atsakovas byloje nepateikė, taip pat neprašė teismo skirti ekspertizę tiksliai nukentėjusiojo asmens buto užpylimo priežasčiai nustatyti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusiojo asmens R. S. butas buvo užpiltas iš virš jo esančių patalpų. Virš aplieto buto yra atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas Nr. 7. Virš atsakovo buto yra butas Nr. 11. Nors atsakovas su ieškiniu nesutiko, teisme teigė, jog apliejimo šaltinis galimai yra butas Nr. 11, tačiau šių aplinkybių byloje nepagrindė jokiais įrodymais. Teismas logiškai negali net padaryti hipotetinės prielaidos,kad ieškovo butas buvo užlietas dar aukščiau esančio buto,kai atsakovas teisme nurodė,kad jo butas nebuvo užlietas aukščiau esančio buto.Nustatyta ir atsakovas neginčijo, kad įvykio metu atsakovo bute gyveno ir jame esančiu dušu galėjo naudotis kažkas iš atsakovo šeimos draugų, kuriems jis leidžia gyventi bute. Teismas pažymi (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Nagrinėjama byla nėra priskirtina bylų, kuriose teismas turėtų savo iniciatyva rinkti įrodymus, kategorijai. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, būtent atsakovas K. P. siekdamas įrodyti, kad užpylimo šaltinis yra ne jam priklausančiame bute, o virš jo buto esantis butas Nr. 11, ir vykdydamas įrodinėjimo pareigą (CPK 178 str.), turėjo teikti tai pagrindžiančius įrodymus. Tačiau, kaip jau nurodyta, tokių įrodymų byloje atsakovas nepateikė. Nurodyti argumentai yra tik pačio atsakovo samprotavimai. Nepateikus kitokių įrodymų, kurie paneigtų vandens patekimo iš atsakovo buto į nukentėjusio asmens užlietą butą ir vandens pratekėjimo iš jo buto faktą, byloje ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai: pranešimas apie įvykį, defektų aktas, įvykių išklotinė, draudžiamojo įvykio tyrimų aktas laikytini pakankamais nustatyti faktą, kad patalpos buvo užlietos būtent iš atsakovui priklausančio buto. Atsakovo nurodomos abejonės dėl pranešime apie įvykį ir defektų akte esančių R. S. parašų autentiškumo nepagrįstos jokia bylos medžiaga,ir teismo nuomone tai neturi įtakos faktinėms bylos aplinkybėms,todėl dėl šių atsakovo argumentų teismas išsamiau nepasisako.

LR CK 6.263 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Asmuo, savo veiksmais pažeidęs šias elgesio taisykles, privalo visiškai atlyginti žalą, padarytą asmeniui, turtui (CK 6.263 str. 2 d.). LR CK 6.266 straipsnyje įtvirtina, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Taip pat LR CK 6.1015 str. 1 d. nuostata, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Ieškovas, vadovaudamasis su nukentėjusiuoju asmeniu sudaryta būsto draudimo sutartimi, apskaičiavo draudimo išmoką ir išmokėjo jam 372,39 Eur dydžio draudimo išmoką. 2015-12-17 raštu ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo, tačiau atsakovas ieškovui žalos geranoriškai neatlygino. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad ieškovas įrodė įstatymo ir kasacinio teismo praktikoje nurodytas aplinkybes, kad butas vandeniu užpiltas iš viršuje esančio atsakovo buto, o ne kitų šaltinių. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys yra tenkintinas – iš atsakovo K. P. ieškovui AAS „BTA B. I. Company“ priteistina 372,39 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2016-03-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinas 15,00 Eur dydžio ieškovo sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AAS „BTA B. I. Company“ (j.a.k. (duomenys neskelbtini), buv. K. V. iela 63, LV-1142, Ryga, Latvijos Respublika), Lietuvoje veikiančiam per AAS „BTA B. I. Company“ filialą (į.k. (duomenys neskelbtini) buv. Viršuliškių skg. 34, 05132 Vilnius), iš atsakovo K. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 372,39 Eur (tris šimtus septyniasdešimt du eurus 39 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 372,39 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2016-03-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.