- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- e2A-594-881/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01126-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Rasa Gudžiūnienė, Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- A. S.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4129-614/2018 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovėms bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras ir valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. S. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovių BAB banko Snoras ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ lygiomis dalimis 4 810 Eur procesinių palūkanų. Nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio mėnesį kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei BAB bankui Snoras, trečiajam asmeniui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis dėl suklydimo jo su atsakove sudarytas penkias indėlio sertifikatų įgijimo sutartis ir pripažinti jo sumokėtą pagal ginčijamas sutartis 133 799 Lt sumą ieškovo lėšomis jo mokėjimo sąskaitoje banke. Ieškinys teisme buvo priimtas 2013 m. rugpjūčio 20 d. Dar nepriėmus sprendimo byloje ieškovo reikalavimas atsakovių buvo patenkintas – 2016 m. vasario 1 d. ieškovui AB SEB banke buvo išmokėta 39 261,36 Eur suma. Ieškinio reikalavimams esant pripažintiems, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi bylą Nr. 2-1993-262/2016 nutraukė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 9 punktu. Ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsniu ir 6.210 straipsniu, prašo priteisti iš atsakovių procesines palūkanas už 39 261,36 Eur sumą nuo civilinės bylos Nr. 2-1993-262/2016 iškėlimo, t. y. nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d., iki prievolės (ieškovo reikalavimų) įvykdymo, t. y. 2016 m. vasario 1 d., iš viso – 4 810 Eur. Ieškovas nurodė, kad palūkanos susidarė dėl abiejų atsakovių kaltės.
Atsiliepimas
2. Atsakovė BAB bankas „Snoras“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad iki kreipimosi į teismą palūkanos skaičiuojamos tik CK 6.210 straipsnio pagrindu, o nuo bylos iškėlimo dienos – 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl jos ir vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų skaičiavimo pagrindas bei pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme. Atsakovės prievolė ieškovui pagal pareikštą ieškinį nebuvo piniginė prievolė. Piniginės prievolės – t. y. reikalavimo mokėti draudimo išmoką, vykdymo reikalavimas buvo nukreipiamas ne į banką, o į trečiąjį asmenį byloje – VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Per bylos nagrinėjimo laiką atsakovė BAB bankas Snoras nesinaudojo ieškovo piniginėmis lėšomis ir negalėjo gauti iš jų jokios naudos, nes neteko licencijos, todėl iš jos negali būti priteistos palūkanos už naudojimąsi ieškovo pinigais. Be to, ieškovo reikalavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktui bei Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (toliau – ir Bankų įstatymas ar BĮ) 85 straipsnio 3 dalies 2 punktui.
Šalies argumentai
3. Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti palūkanas nepagrįstas, kadangi ieškovas pradėjo reikalauti procesinių palūkanų, kai procesas tarp šalių nebevyksta. Ieškovo nurodoma 2013 metais pradėta civilinė byla Nr. 2-1993-262/2016 baigta dar 2016 metais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi pripažinta, kad ieškovų sumokėtos sumos už banko indėlių sertifikatus yra draudimo objektas pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą (toliau – ir IĮIDĮ). Vadovaudamasi šia nutartimi atsakovė, remdamasi banko 2015 m. lapkričio 24–27 d. perduotais duomenimis apie indėlių sertifikatų turėtojus ir jiems paklausančias indėlių draudimo išmokas, išmokėjo draudimo išmoką, pervesdama ją į AB SEB banką 2015 m. gruodžio 14 d. Ieškovui atsiėmus draudimo išmoką, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 30 d. nutraukė bylą dėl ieškovo reikalavimo įvykdymo vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 9 punktu. Atsakovė nėra pažeidusi įstatymo ar ieškovo teisių, draudimo išmoką sumokėjo po to, kai gavo banko duomenis ir pagal įstatymą. Atsakovė neturėjo teisinės bei faktinės galimybės patenkinti ieškovo reikalavimo anksčiau, nei kasacinis teismas išaiškino faktines galimybes ir bankas perdavė duomenis atsakovei. Atsakovė prašė taikyti ieškovo reikalavimui penkerių metų ieškinio senaties terminą (IĮIDĮ 10 straipsnio 2 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Atsižvelgdamas į ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto ir Bankų įstatymo 85 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, teismas sutiko su atsakove, kad ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo iš BAB banko Snoras negali būti tenkinamas.
6. Teismas taip pat nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-1993-262/2016 ieškovas A. S. 2013 m. rugpjūčio 12 d. ieškinyje piniginio reikalavimo dėl draudimo išmokos išmokėjimo ar priteisimo nebuvo pareiškęs. Minimoje byloje VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ procesinė padėtis ieškovo ieškinio pagrindu buvo ne atsakovas, o trečiasis asmuo. Teismas pažymėjo, kad įstatymo pagrindu procesinės palūkanos iš atsakovo gali būti priteistos esant ieškovo valiai pateikti atsakovui piniginio pobūdžio reikalavimą ir kai šio reikalavimo (ieškinio) pagrindu teisėjo rezoliucija ar nutartimi teisme atsakovui iškelta byla, bei kai byloje yra rašytinis ieškovo prašymas už neįvykdytą piniginį reikalavimą, dėl kurio byla pradėta, skaičiuoti palūkanas.
7. Kadangi ieškovas, turėdamas išimtinę teisę spręsti kaip ir kokiu būdu ginti savo pažeistas teises, piniginio reikalavimo civilinėje byloje Nr. 2-1993-262/2016 nebuvo pareiškęs, o VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsakovu į bylą apskritai nebuvo įtraukęs, teismas konstatavo, kad piniginis reikalavimas nebuvo minimos civilinės bylos Nr. 2-1993-262/2016 nagrinėjimo dalykas, todėl nagrinėjamu atveju nėra įgyvendinta paminėta procesinių palūkanų taikymo (skaičiavimo) sąlyga – tai, kad byloje turi būti pareikštas ieškovo reikalavimas atsakovui dėl piniginės prievolės įvykdymo (CK 6.210 ir 6.37 straipsniai).
8. Teismas pažymėjo, kad skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą (sumokėtą) sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti, o tokiam reikalavimui nesant pareikštam, procesinės palūkanoms skaičiuoti pagrindo nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas A. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas priėjo prie klaidingos išvados, kad apelianto reikalavimas negali būti patenkintas. Apelianto reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo buvo grindžiamas CK 6.37 ir 6.210 straipsnių nuostatomis, reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra išvestinis iš pagrindinio, jau patenkinto materialiojo reikalavimo. Procesinių palūkanų mokėjimą nustato CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio nuostatos nustato tik palūkanų dydį, bet ne jų priteisimo sąlygas.
9.2. Nepaisant prieš tai buvusio procesinio pavadinimo procesinės palūkanos susidarė dėl atsakovių kaltės – BAB bankas „Snoras“, įvykus draudžiamajam įvykiui, nepateikė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ duomenų, reikalingų išmokėti apeliantui priklausančią draudimo išmoką, o VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, įvykus draudžiamajam įvykiui, nesilaikė pareigos išmokėti investuotojams draudimo išmokas, nepareikalavo iš AB banko Snoras duomenų, reikalingų išmokų mokėjimui, pažeidė teisės aktuose įtvirtintas normas. Pagal IĮIDĮ nustatytą reglamentavimą, trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ negalėjo apeliantui išmokėti draudimo išmokos, kol negavo atitinkamų duomenų iš atsakovės, todėl BAB bankas Snoras taip pat yra tinkamas atsakovas byloje. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ginčo aspektas dėl to, ar indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, teisės požiūriu buvo neaiškus, tačiau tai nereiškia, kad turėtų būti ribojama teisėtai teismo procesą inicijavusio ieškovo teisė į jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, įskaitant procesines palūkanas, kompensaciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-12-943/2016).
9.3. Teismas laikėsi neteisingos pozicijos, kad apeliantas nebegali reikšti reikalavimo dėl procesinių palūkanų, tokio reikalavimo nesant pareikšto anksčiau. Teismų praktikoje nėra draudžiama reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo reikšti atskirai nuo pagrindinio materialinio reikalavimo.
9.4. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir ieškovo raštu pareikštas reikalavimas priteisti palūkanas, tačiau nei teisė į procesinių palūkanų priteisimą, nei jų apskaičiavimo tvarka įstatymo leidėjo nėra siejamos su prašymo priteisti procesines palūkanas pateikimo momentu.
Atsiliepimas
10. Atsakovė BAB bankas Snoras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Skundžiamame sprendime teismas aiškiai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra įgyvendinama procesinių palūkanų taikymo (skaičiavimo) sąlyga – tai, kad byloje turi būti pareikštas ieškovo reikalavimas atsakovui dėl piniginės prievolės įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą (sumokėtą) sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti, o tokiam reikalavimui nesant pareikštam, skaičiuoti procesines palūkanas nėra pagrindo.
10.2. Viena iš sąlygų priteisti procesines palūkanas – tai naudojimasis kreditoriaus lėšomis per bylinėjimosi laiką, papildomos naudos gavimas, kai taip yra pažeidžiami kreditoriaus interesai. Apelianto inicijuotoje civilinėje byloje Nr. 2-1993-262/2016 atsakovės veikla objektyviai nebuvo galima, disponuoti ginčo objektu tapusiomis piniginėmis lėšomis negalėjo, kadangi 2011 m. gruodžio 7 d. atsakovei buvo iškelta bankroto byla ir paskirtas administratorius.
10.3. Apelianto tokio pobūdžio reikalavimai, kaip teisingai pažymėjo teismas, prieštarauja ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto ir Bankų įstatymo 85 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatoms.
10.4. Apeliantas nekorektiškai cituoja Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-12-943/2016, kadangi šioje byloje apskritai nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl procesinių palūkanų priteisimo indėlio sertifikatų turėtojų naudai.
11. Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė, antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas, trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006). Šiuo atveju nėra antrosios sąlygos – atsakovė nėra praleidusi indėlių draudimo išmokos išmokėjimo termino, nėra pažeidusi IĮIDĮ įtvirtintos išmokų mokėjimo tvarkos, nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų apelianto atžvilgiu. Ta aplinkybė, kad atsakovė išmokėjo apeliantui indėlių draudimo išmoką už indėlio sertifikatus, nereiškia, kad atsakovė patenkino apelianto ieškinio reikalavimus. Indėlių draudimo išmokėjimas indėlių sertifikatų turėtojui buvo vykdomas IĮIDĮ nustatyta tvarka, o ne tenkinant pareikšto ieškinio reikalavimus.
11.2. Ieškinyje apeliantas pats patvirtina, kad, reikšdamas reikalavimus dėl indėlių sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo, neprašė priteisti procesinių palūkanų, todėl dabar pareikšto tokio reikalavimo tenkinimas, kaip nurodoma teismų praktikoje, paneigtų procesinių palūkanų paskirtį (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1157-433/2018).
11.3. Civilinė byla Nr. 2-1993-262/2016 buvo nutraukta tiek apeliantui, tiek teismui pripažinus, kad nebėra nei ieškinio dalyko, nei pagrindo, nes ieškinio reikalavimas iš esmės įvykdytas, draudimo išmoka išmokėta. Atsižvelgiant į tai, apeliantas neturi pagrindo reikalauti procesinių palūkanų priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl procesinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo ankstesnės bylos dėl indėlio sertifikatų įgijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis iškėlimo teisme dienos iki draudimo išmokos sumokėjimo dienos.
14. CK 6.37 straipsnis reglamentuoja įvairių rūšių palūkanų mokėjimą pagal pinigines prievoles. Mokėjimo pagrindą sudaro tai, kad pinigais išreikšta prievolė nustatytu laiku nėra įvykdoma. Viena vertus, ši prievolė turi būti piniginė, t. y. jos vykdymą sudaro pareiga perduoti pinigus. Antra, pagrindą skaičiuoti ir mokėti palūkanas sudaro tai, kad prievolė laikotarpiu, už kurį skaičiuojamos palūkanos, būtų realiai egzistuojanti ir dar galiojanti, t. y. neįvykdyta ar kitaip nepasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-695/2019).
15. CK 6.37 straipsnio 2 dalis reglamentuoja vadinamųjų procesinių palūkanų mokėjimą. Joje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis dvejopa – kompensacinė ir skatinamoji. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti neįvykdytą prievolę ar teismo sprendimą, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 668-915/2015; 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 20 punktą).
17. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas priteisti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 193/2014; 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 21 punktą).
18. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu apeliantas prašė priteisti iš abiejų atsakovių BAB banko Snoras ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ procesines palūkanas už laikotarpį nuo ankstesnės bylos dėl indėlio sertifikatų įgijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis iškėlimo teisme dienos, t. y. 2013 m. rugpjūčio 20 d., iki draudimo išmokos sumokėjimo apeliantui dienos, t. y. 2016 m. vasario 1 d.
19. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą atsakovei BAB bankui Snoras atmetė, padaręs išvadą, kad toks reikalavimas negali būti tenkinamas dėl Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte bei Bankų įstatymo 85 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyto reguliavimo, pagal kurį, iškėlus bankui bankroto bylą yra nutraukiamas palūkanų už visas banko prievoles skaičiavimas; o reikalavimo atsakovei VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ netenkino atsižvelgdamas į tai, kad ankstesnėje byloje apeliantas šiai atsakovei nebuvo pareiškęs jokių piniginių reikalavimų.
20. Nors apeliantas nesutinka su visu skundžiamu teismo sprendimu, tačiau jokių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apelianto ieškinio reikalavimo atsakovei BAB bankui Snoras tenkinimas prieštarautų teismo nurodytam teisiniam reguliavimui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktui, BĮ 85 straipsnio 3 dalies 2 punktui), nepateikė.
21. Apeliantas reikalavimo priteisti procesines palūkanas pareiškimą BAB bankui Snoras motyvuoja tuo, kad dėl pastarojo veiksmų (reikalingų duomenų nepateikimo) VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ negalėjo išmokėti apeliantui draudimo išmokos, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, viena vertus, reikalavimas priteisti draudimo išmoką ankstesnėje byloje nebuvo pareikštas, kita vertus, apelianto skundo argumentai patvirtina, kad piniginę prievolę sumokėti apeliantui draudimo išmoką turėjo ne BAB bankas Snoras, o VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, todėl ir dėl šių priežasčių apeliantas nepagrįstai reikalauja procesinių palūkanų priteisimo iš BAB banko Snoras.
22. Antra, apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, jog apeliantas negali reikšti reikalavimo dėl procesinių palūkanų, nes tokio reikalavimo nebuvo pareiškęs ankstesnėje byloje. Kaip minėta, teismas atmetė ieškinį ne dėl to, kad apeliantas ankstesnėje byloje nebuvo pareiškęs reikalavimo priteisti procesines palūkanas, bet, kiek tai susiję konkrečiai su atsakove VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, kad pastarosios apskritai nebuvo įtraukęs dalyvauti byloje atsakovu ir nebuvo pareiškęs jai jokių piniginių reikalavimų, t. y. nenustatęs vienos iš procesinių palūkanų priteisimo sąlygų – byloje pareikšto ieškovo reikalavimo atsakovui dėl piniginės prievolės įvykdymo (CK 6.37 ir 6.210 straipsniai). Šią išvadą paneigiančių argumentų apeliantas taip pat nenurodė.
23. Pažymėtina, kad pagal faktines aplinkybes panašioje byloje kasacinis teismas yra pasisakęs, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir nėra skaičiuojamos už ankstesnį laikotarpį nuo anksčiau išnagrinėtos bylos iškėlimo, kurioje toks ieškovų reikalavimas priteisti procesines palūkanas nebuvo pareikštas, o atsakovė įvykdė prievolę sumokėjusi draudimo išmokas dar iki ieškinio pareiškimo nagrinėjamoje byloje dėl procesinių palūkanų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 210- 403/2019, 32 punktas). Taigi, net tuo atveju, jei ankstesnėje byloje apeliantas būtų pareiškęs atsakovėms (vienai iš jų) piniginio pobūdžio reikalavimus, remiantis pateiktais kasacinio teismo argumentais, vis tiek nebūtų teisinio pagrindo priteisti apeliantui procesines palūkanas, nes atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ sumokėjo apeliantui draudimo išmoką, t. y. įvykdė piniginę prievolę, dar iki šios civilinės bylos dėl procesinių palūkanų priteisimo iškėlimo.
24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
25. Įrodymų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovės nepateikė, todėl dėl jų priteisimo nesprendžiama.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.