- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-14
- Bylos Nr.
- e2-4129-614/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01126-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- BAB banko Snoras, VĮ Indėlių
- Ieškovas
- A. S.
- Kategorijos
- 2.5.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant atsakovo BAB banko Snoras atstovui A. M., atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas atstovei S. S., ieškovui A. S. ir jo atstovui advokato padėjėjui V. T. nesant, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams BAB bankui Snoras ir VĮ Indėlių ir investicijų draudimas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. S. 2018 m. birželio 19 d. pateiktu ieškiniu atsakovams BAB bankui Snoras ir VĮ Indėlių ir investicijų draudimas prašė priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis 4.810,00 Eur procesinių palūkanų (e.b.l. 1-4). Ieškovas nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio mėnesį jis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui BAB bankui Snoras, trečiajam asmeniui VĮ Indėlių ir investicijų draudimas, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis dėl suklydimo jo su atsakovu sudarytas penkias indėlio sertifikatų įgijimo sutartis ir pripažinti jo sumokėtą pagal ginčijamas sutartis 133.799,00 Lt sumą ieškovo lėšomis jo mokėjimo sąskaitoje banke. Ieškinys teisme buvo priimtas 2013 m. rugpjūčio 20 d. Dar nepriėmus sprendimo byloje ieškovo reikalavimas atsakovų buvo patenkintas – 2016 m. vasario 1 d. ieškovui banke AB SEB buvo išmokėta 39.261,36 Eur suma. Ieškinio reikalavimams esant pripažintiems, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi bylą nutraukė vadovaudamasis CPK 293 str. 9 d. pagrindu (civilinė byla Nr.2-1993-262/2016). Ieškovas, remdamasis CK 6.37 str. ir 6.2410 str., procesines palūkanas iš atsakovų prašo priteisti už 39.261,369 Eur sumą, apskaičiuotas laikotarpiu nuo civilinės bylos Nr.2-1993-262/2016 iškėlimo, t. y. nuo 2013-08-20 iki prievolės (ieškovo reikalavimų) įvykdymo, t. y. 2016-02-, t. y. 0– 4.810,00 Eur. Ieškovas nurodė, kad palūkanos susidarė dėl abiejų atsakovų kaltės. Ieškovas taip pat pateikė dubliką (e.b.l. 60-62), nurodė, jog jis turėjo teisę pareikšti ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo ir po procesinio sprendimo byloje Nr. 2-1993-262/2016 priėmimo dienos – ir turi teisę į palūkanas iki atsakovų prievolės visiško įvykdymo bet ne vėliau nei iki senaties termino pabaigos. Ieškovas nurodė, jog senaties terminas nėra pasibaigęs, nes pažeidimas buvo tęstinis.
Atsiliepimas
Atsakovas BAB bankas „Snoras“ atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškovo reikalavimą nurodė, jog CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. sąveika yra tokia, kad iki kreipimosi į teismą palūkanos skaičiuojamos tik CK 6.210 str., pagrindu, o nuo bylos iškėlimo dienos – 6.37 str. 2 d. pagrindu, todėl jos ir vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų skaičiavimo pagrindas bei pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme. Atsakovo BAB bankas prievolė ieškovui pagal pareikštą ieškinį nebuvo piniginė prievolė. Piniginės prievolės – t. y. reikalavimo mokėti draudimo išmoką vykdymo reikalavimas buvo nukreipiamas ne į banką, o į trečiąjį asmenį byloje - VĮ Indėlių ir investicijų draudimas. Per bylos nagrinėjimo laiką atsakovas BAB bankas Snoras nesinaudojo ieškovo piniginėmis lėšomis ir negalėjo gauti iš jų jokios naudos, nes neteko licencijos, todėl iš jo negali būti priteistos palūkanos už naudojimąsi ieškovo pinigais. Be to ieškovo reikalavimas prieštarauja LR Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 10 str. 7 d. 3 p. bei LR Bankų įstatymo (BĮ) 85 str. 3 d. 2 p. Atsakovas taip pat pateikė tripliką (e.b.l. 75-76), nurodė, jog ieškovas neįrodė CK 6.210 str. taikymo sąlygų.
Atsakovas VĮ Indėlių ir investicijų draudimas (trumpinama IID) atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti palūkanas nepagrįstas, kadangi ieškovas pradėjo reikalauti procesinių palūkanų kai procesas tarp šalių nebevyksta. Atsakovas nurodė, kad ankstesnė ieškovo nurodoma 2013 m. pradėta civilinė byla Nr.2-1993-262/2016 baigta dar 2016 metais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi pripažinta, kad ieškovų sumokėtos sumos už banko indėlių sertifikatus yra draudimo objektas pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą. Vadovaujantis minima nutartimi IDĮ, remdamasi banko 2015 m. lapkričio 24 – 27 d.d. perduotais duomenimis apie indėlių sertifikatų turėtojus ir jiems paklausančias indėlių draudimo išmokas, išmokėjo draudimo išmoką, pervesdama ją į AB SEB banką 2015-12-14. Ieškovui atsiėmus draudimo išmoką, 2016-03-30 Vilniaus apygardos teismas nutraukė bylą dėl ieškovo reikalavimo iš esmės įvykdymo vadovaudamasis CPK 293 str. 9 d. Atsakovas nėra pažeidęs įstatymo ar ieškovo teisių, draudimo išmoką sumokėjo po to, kai gavo banko duomenis ir pagal įstatymą. Atsakovas neturėjo teisinės faktinės galimybės patenkinti ieškovo reikalavimo anksčiau, nei 1) kasacinis teismas išaiškino faktines galimybes ir 2) bankas perdavė duomenis IID. Ieškovas minėtoje byloje nebuvo pareiškęs reikalavimo skaičiuoti procesines palūkanas. Atsakovas taip pat prašė taikyti penkerių metų ieškinio senatį (IĮIDĮ 10 str. 2 d.) (e.b.l. 45-51). Atsakovas taip pat pateikė tripliką (e.b.l. 64-69), nurodė, jog ieškovas ieškinį padavė 2018 m., kai įstatymo nustatytas 5 m senaties terminas palūkanoms skaičiuoti jau buvo pasibaigęs, nes apie reikalavimo teisę ieškovas sužinojo 2012 m. kovo 22 d. Teisė reikalauti procesinių palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo, bet ne daugiau kaip iki pagrindinės prievolės ieškinio senaties termino pabaigos. Ieškovas teisę reikalauti pagrindinės prievolės įvykdymo turėjo 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos, taigi, iki 2016-11-06, tuo tarpu dėl papildomos prievolės – palūkanų priteisimo ieškovas reikalavimą pateikė tik 2018-06-19 d., tai yra praleidęs ieškinio senaties terminą, kurį atsakovas reikalavo taikyti.
Šalies argumentai
Ieškovas ir jo atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą jiems nesant (e.b.l. 3).
Atsiliepimas
Atsakovo BAB banko Snoras atstovas A. M. prašė ieškinį atmesti banko procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.
Atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas atstovė S. S. prašė taikyti ieškinio senatį, atmesti ieškinį atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovas A. S. buvo banko klientas nuo 2006 m. 2011 metais A. S. buvo sudaręs su BAB banku Snoras penkias indėlio sertifikato įsigijimo sutartis.
Lietuvos banko valdyba 2011-11-16 nutarimu Nr. 03-186 priėmė sprendimą iki 2012-01-16 paskelbti atsakovo veiklos apribojimą (moratoriumą), o 2011-11-24 nutarimu Nr. 03-196 priėmė sprendimą panaikinti visam laikui atsakovui išduotą banko licenciją. Vilniaus apygardos teismas 2011-12-07 iškėlė atsakovui bankroto bylą. Banko bankroto byloje buvo patvirtintas ieškovo finansinis reikalavimas, kylantis iš indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių.
Iš pateiktų procesinių dokumentų patvirtintų kopijų bei iš LITEKO duomenų matyti, kad 2013-08-16 Vilniaus apygardos teisme buvo gautas ieškovo A. S. ieškinys atsakovui BAB bankui Snoras, trečiajam asmeniui VĮ Indėlių ir investicijų draudimas, kuriuo ieškovas prašė pripažinti negaliojančiomis dėl suklydimo jo ir atsakovo BAB banko Snoras sudarytas penkias indėlio sertifikato įgijimo sutartis ir prašė pripažinti jo pagal ginčo sutartis sumokėtą 133.799,00 Lt (kas sudaro 38.750,87 Eur) sumą ieškovo lėšomis jo mokėjimo sąskaitoje BAB banke Snoras (2013-08-12 d. ieškovo ieškinys, e.b.l. 24-29). Šio ieškinio pagrindu 2013-08-20 teisėjo rezoliucija buvo pradėta civilinė byla Nr.2-1993-262/2016 (2013 m. bylos numeris buvo 2-5274-611/2013). 2014 m. balandžio 25 d. bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės precedentą sudarančią civilinę bylą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-7-602-684/2015 išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad asmenų (ieškovų) sumokėtos sumos už banko indėlių sertifikatus yra draudimo objektas pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą.
Nustatyta, kad po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties priėmimo, atsakovas BAB bankas Snoras 2015 m. lapkričio 24 – 27 dienomis perdavė atsakovui VĮ Indėlių ir investicijų draudimas duomenis apie draudiminį įvykį ir duomenis apie asmenis, sudariusius indėlio sertifikato įsigijimo sutartis, taip pat ir apie ieškovą A. S..
2015 m. gruodžio 14 d. atsakovas išmokėjo draudimo išmokas asmenims, nustatyta tvarka pervesdamas lėšas į AB SEB banko sąskaitą. Ieškovas A. S. draudimo išmoką atsiėmė 2016 m. vasario 1 dieną (e.b.l. 5).
2016 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-1993-262/2016 Vilniaus apygardos teismas bylos nagrinėjimą atnaujino, civilinę bylą nutraukė CPK 293 str. 9 punkto pagrindu bei priteisė ieškovui bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo BAB banko Snoras (e.b.l. 36-37). Minima teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. spalio 3 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo šalių apeliacinius skundus ir pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 30 dienos nutarties dalį dėl iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažindamas iki 144,81 Eur.
Ginčas šioje byloje tarp šalių kilo dėl ieškovo (kreditoriaus) teisės reikalauti skaičiuoti procesines palūkanas ir atsakovų prievolės jas mokėti, kai civilinę byla yra užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl to, kad pagrindinė prievolė įvykdyta.
CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti buvo praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (1 dalis). Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 dalis). Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Rašytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį (3 dalis).
Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Bankų įstatymo 85 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, jog netesybų ir palūkanų už visas banko prievoles skaičiavimas nutraukiamas teismui priėmus nutartį iškelti bankui bankroto bylą.
Sutinktina su atsakovu, jog ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo iš BAB banko Snoras negali būti tenkinamas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015 ir jose nurodytą praktiką).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr.e3K-3-325-684/2017 konstatuota, jog procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: pirmiau minėta, kad procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, minimoje byloje suformuluota teisės taikymo taisyklė: procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014 ir jose nurodytą praktiką).
Minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.e3K-3-325-684/2017 ieškovas atsakovais buvo įtraukęs du atsakovus – BAB banką Snoras ir VĮ Indėlių ir investicijų draudimas, minimoje byloje ieškovas reiškė ne tik reikalavimą dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių nuginčijimo ir lėšų pripažinimo indėliu, bet byloje taip pat buvo pareikštas piniginis reikalavimas – ieškovas prašė priteisti iš atsakovo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas draudimo išmoką bei priteisti procesines palūkanas.
Bendras civilinio proceso dispozityvumo ir rungtyniškumo principas įpareigoja ginčo šalis pačias suformuluoti reiškiamų reikalavimų dalyką ir pagrindą. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje Nr.2-1993-262/2016 ieškovas A. S. 2013 m. rugpjūčio 12 d. ieškiniu piniginio reikalavimo dėl draudimo išmokos išmokėjimo ar priteisimo nebuvo pareiškęs. Minimoje byloje VĮ Indėlių ir investicijų draudimas procesinė padėtis ieškovo ieškinio pagrindu buvo ne atsakovas, o trečiasis asmuo.
Įstatymo pagrindu procesinės palūkanos iš atsakovo gali būti priteistos esant ieškovo valiai pateikti atsakovui piniginio pobūdžio reikalavimą ir kai šio reikalavimo (ieškinio) pagrindu teisėjo rezoliucija ar nutartimi teisme atsakovui iškelta byla, bei kai byloje yra rašytis ieškovo prašymas už neįvykdytą piniginį reikalavimą, dėl kurio byla pradėta, skaičiuoti palūkanas.
Kadangi ieškovas, turėdamas išimtinę teisę spręsti kaip ir kokiu būdu ginti savo pažeistas teises, piniginio reikalavimo civilinėje byloje Nr.2-1993-262/2016 nebuvo pareiškęs, o VĮ Indėlių ir investicijų draudimas atsakovu į bylą apskritai nebuvo įtraukęs, tenka konstatuoti, jog piniginis reikalavimas nebuvo minimos civilinės bylos Nr.2-1993-262/2016 nagrinėjimo dalyku. Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra įgyvendinta paminėta procesinių palūkanų taikymo (skaičiavimo) sąlyga – tai, kad byloje turi būti pareikštas ieškovo reikalavimas atsakovui dėl piniginės prievolės įvykdymo (CK 6.210 ir 6.37 straipsniai). Minėta, kad skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą (sumokėtą) sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti, o tokiam reikalavimui nesant pareikštam, procesinės palūkanoms skaičiuoti pagrindo nėra.
Dėl ieškinio senaties taikymo teismas pažymi, jog CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto sutrumpinto 5 metų ieškinio senaties termino ieškovas teismo vertinimu nepraleido. Sutiktina, kad VĮ Indėlių ir investicijų draudimas praleido prievolės ieškovui įvykdymo terminą, nes draudimo išmoką ieškovas galėjo atsiimti tik nuo 2015 m. gruodžio 14 dienos, o tai reiškia tęstinį pažeidimą iki pat prievolės įvykdymo dienos. Esant tęstiniam pažeidimui, t. y. kai jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl tęstinio pažeidimo teisinių padarinių, susijusių su kiekviena atskira tęstinio pažeidimo diena, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis), todėl teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs nuo procesinių palūkanų skaičiavimo.
Anksčiau išdėstytais argumentais ieškovo ieškinys dėl procesinių palūkanų priteisimo atmetamas nesant jo patenkinimo pagrindo (CPK 178 straipsnis).
Ieškovo ieškinio netenkinus, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų ieškovo naudai nepriteisiamos. Atsakovai duomenų apie patirtas išlaidas nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265-270 straipsniais,
nusprendė:
Ieškovo A. S. ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.