Kauno apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 3.1.7.5; 3.2.6.1; 3.4.1.2.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 30 d.

dalyvaujant ieškovei G. R., jos atstovei advokatei Jolantai Ramoškienei, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui V. R. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad su atsakovas išvyko į užsienį darbuotis, tačiau vėliau nebegrįžo, nuo to laiko neteikia vaikams išlaikymo, visiškai neprisideda prie šeimos išlaikymo. Paaiškino, kad galimai atsakovas turi sukūręs kitą šeimą.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, nedalyvavimo priežastys nežinomos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka nepilnamečių vaikų interesus, iš atsakovo priteistinas išlaikymas ir nustatytina atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, (duomenys neskelbtini) įregistruota Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 12). Šalys yra nepilnamečių A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 13, 14). S. R. diagnozuotas hipermetropinis astigmatizmas, skirti akiniai, gydyta stacionare dėl žarnyno uždegimo, persirgo plaučių uždegimu, bronchitu, pašalinti adenoidai ir tonzilės, dažnai kartojasi nosiaryklės uždegimai. A. R. persirgo bronchitu, dažnai kartojasi nosiaryklės uždegimai, gydyta stacionare dėl rotavirusinės infekcijos, ausų ir gerklės uždegimo, diagnozuotas atopinis dermatitas, toliaregystė, hipermetropinis astigmatizmas, skirti akiniai (b. l. 15). V. R. nekilnojamojo turto neturi (b. l. 16). G. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas iki santuokos (b. l. 16, 17). G. R. vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 18). V. R. vardu įregistruota transporto priemonė Jeep Grand Cherokee, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). S. R. mokosi Kauno (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje (b. l. 22), lanko (duomenys neskelbtini) būrelį (b. l. 21), dalyvauja (duomenys neskelbtini) vykdomoje programoje (duomenys neskelbtini), mokestis 83 Eur. A. R. lanko Kauno lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini) (b. l. 23), mokestis už darželį sudaro 57,20 Eur per mėnesį (b. l. 28). G. R. dirba Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, darbo užmokestis vidutiniškai yra 580 Eur per mėnesį (b. l. 24), gauna 15,20 Eur išmoką vaikui (b. l. 25).

Dėl santuokos nutraukimo.

Teismas nurodo, kad šalių santuoka sudaryta bažnyčios nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikoje įregistruotos ir valstybės pripažintos religinės organizacijos kanonų nustatytą teisės procedūrą. Po bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitą bažnytinė santuoka sukelia civilines teisines pasekmes (LR CK 3. 304 str.). Išaiškintina, kad bažnytinės santuokos nutraukimo klausimus gali spręsti tik bažnyčios institucijos, nes bažnytinė santuoka teismo sprendimu nenutraukiama (LR Konstitucijos 6 str., 38 str. 4 d., 43 str. 4 d.). Teismas turi teisę pasisakyti tik dėl civilinių teisinių santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau sprendžiant dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, vadovaujamasi LR CK 3 knygos nuostatomis reglamentuojančiomis santuokos nutraukimo tvarką ir teisines pasekmes.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos IV skyriaus nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškinyje nurodyta ir ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, kadangi jis nesirūpino šeima ilgiau nei metus. Paaiškino, kad sutuoktinis išvyko į užsienį darbuotis, žadėjo grįžti, tačiau šiuo metu santykiai su sutuoktiniu nutrūkę, nuo 2015 lapkričio visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas turi kitą šeimą, tačiau tai pagrindžiančių duomenų teismui nėra pateikta. Ieškovė nurodė, kad jau tuo metu, kai galimai atsakovas susirado kitą moterį, jų tarpusavio santykiai buvo pašliję ir esminės įtakos santuokos iširimui atsakovo elgesys (kita šeima ar moteris) neturėjo. Aplinkybes, kad atsakovas yra išvykęs patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Duomenų paneigiančių šiuos ieškovės paaiškinimus byloje nėra pateikta.

Įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškovo paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialinę paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, darytina išvada, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovas nebuvo lojalus, negerbė šeimos, paliko šeimą ir nesirūpina nei ieškove, nei šalių nepilnametėmis dukromis, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, prisidėti prie šeimos išlaikymo, todėl pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27, 3.30 straipsniuose. Šalys nebegyvena kaip šeima, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, todėl teismas daro išvadą, kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybės. Imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.64 str. 2 d.). Kadangi atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpina daugiau nei metus, ieškovei vienai tenka pareiga rūpintis šeima ir šalių nepilnametėmis dukromis, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CPK 3 str. 7 d., CK 1.5 str.), teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo ir santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, todėl šalių santuokos apskaitos įrašas naikintinas dėl atsakovo kaltės.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (LR CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės R. ir R.

Šalys išlaikymo vienas iš kito nereikalauja.

Dėl turto padalijimo.

Šalys santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas ieškovės G. R. vardu, įgytas iki santuokos sudarymo ir yra asmeninė ieškovės nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką nedalintinas (b. l. 16, 17).

Pagal bylos duomenis matyti, kad santuokos metu šalys įgijo kilnojamąjį turtą – atsakovo vardu registruotą transporto priemonę Jeep Grand Cherokee, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo šią transporto priemonę palikti atsakovui, sau kompensacijos neprašo. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė registruota atsakovo vardu, ieškovė už šią transporto priemonę kompensacijos iš atsakovo neprašo, transporto priemonė priteistina atsakovui V. R..

Ieškovės teigimu, šalys kreditorių neturi.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Byloje nustatyta, kad nepilnametės S. R. ir A. R. gyvena su motina Lietuvoje, atsakovas gyvena Vokietijoje. Teismas sprendžia, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nepilnametėmis dukromis visapusiškai rūpinasi ieškovė, nėra duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams. Išvadą teikianti institucija prašymui nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina neprieštaravo. Atsižvelgiant į tai, nepilnamečių S. R. ir A. R. gyvenamoji vieta nustatytina su motina G. R..

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2016-07-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 380 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 170 Eur per mėnesį kiekvienai, nurodė, kad abiejų dukrų išlaikymui kas mėnesį reikalingi 700 Eur. Ieškovė pateikė duomenis, kad mergaitės lanko ugdymo įstaigas, darželis yra mokamas, mergaitėms reikalingi akiniai. Atsakovas ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčijo, savo pozicijos dėl ieškovės reikalavimų nepateikė. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (9 ir 6 metai), į tai, kad byloje yra duomenų apie specialiuosius vaikų poreikius, vaikams reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodoma bendra 700 Eur per mėnesį suma šiuo metu yra pakankama šalių nepilnamečių dukrų poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaikų poreikių, todėl abu tėvai turėtų skirti šią sumą nepilnamečio vaiko išlaikymui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Ieškovė yra dirbanti, byloje duomenų apie atsakovo įdarbinimą nėra, tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, gali dirbti ir gauti su darbo santykiais susijusias pajamas. Teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pakankamas pajamas vaikams išlaikyti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnamečiams vaikams S. R. ir A. R. priteistinas išlaikymas po 170 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-02-12) iki vaikų pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Iškovė prašo iš atsakovo priteisti po 510 Eur kiekvienai dukrai išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 205-11-01 iki 2016-02-01, skaičiuojant po 170 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovas duomenų, kad teikė išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams minėtu laikotarpiu, nepateikė. Kadangi ieškovės prašoma išlaikymo įsiskolinimo suma minimali, duomenų apie teiktą išlaikymą nėra, todėl šis reikalavimas tenkintinas.

Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.200 str., 3.208 str.), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė.

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. l p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (LR CK 3.190 str.), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).

Ieškovė prašo nustatyta atsakovo bendravimo su dukromis tvarką tuo metu kai atsakovas bus Lietuvoje, t. y. siekdama išvengti nesitarimų ir galimų konfliktų prašo nustatyti konkrečią bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais. Šiuo atveju prieštaravimų dėl ieškovės nurodytos bendravimo tvarkos nėra pateikta, duomenų, kad tokia tvarka neatitiktų nepilnamečių vaikų interesus ir poreikius bei galimai ribotų atsakovo teises nėra pateikta, todėl bendravimo tvarka nustatytina pagal ieškovės nurodytą tvarką.

Išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms galima kreiptis ir prašyti pakeisti bendravimo tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 81 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur advokato pagalbai.

Iš atsakovo valstybei priteistinas 153 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir 6,44 Eur už procesinių dokumentų įteikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 str. teismas

nusprendžia:

Panaikinti santuokos, sudarytos tarp ieškovės G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje sudarytos ir apskaitytos (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, apskaitos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio kaltės.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei G. R. palikti santuokinę pavardę – R., atsakovui V. R. palikti prigimtinę pavardę – R.

atsakovui V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę Jeep Grand Cherokee, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečių A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kiekvienai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-02-12) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), po 510 Eur (penkis šimtus dešimt eurų) kiekvienai už laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2016-02-01.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su nepilnametėmis dukromis A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Atsakovui V. R. gyvenant (būnant ar viešint) Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais:kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., t. y. tris dienas nepertraukiamai, pasiėmimo ir grąžinimo vietą derinant su dukrų motina G. R..vieną mėnesį vasaros atostogų metu, pusę vaikų pavasario ir žiemos atostogų.vieną dieną pagrindinių švenčių: Šv. Velykų, Šv. Kalėdų, dienomis pagal susitarimą su vaikų motina G. R..Nepilnamečių dukrų tėvas su dukromis praleidžia kas antrą dukrų gimtadienį, kiekvieną savo gimtadienį bei Tėvo dienos savaitgalį.Visais nurodytais atvejais, atsakovas V. R. privalo ne vėliau kaip prieš vieną savaitę informuoti ieškovę G. R. apie ketinimą susitikti su vaikais, informuojant bet kuria susisiekimo priemone.

Atsakovui V. R. gyvenant už Lietuvos Respublikos ribų, jis turi teise bendrauti su nepilnamečiais vaikais:ne trumpiau kaip dvi savaites dukrų vasaros atostogų metu, nelyginiais metais dukrų pavasario ir lyginiais metais žiemos atostogų metu.Vaikų kelionės išlaidas finansuoja abu sutuoktinai asmeninėmis lėšomis tokiu būdu: vieno susitikimo išlaidas apmoka dukrų mama G. R., kito susitikimo - dukrų tėvas V. R..Visais nurodytais atvejais, atsakovas V. R. privalo ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį informuoti ieškovę G. R. apie ketinimą susitikti su vaikais, informuojant bet kuria susisiekimo priemone.Šalys įsipareigoja informuoti viena kitą apie vaikų gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, vaikų mokymąsi, pasiekimus, sveikatos būklę, jų poreikius ir netrukdyti viena kitai bendrauti su dukromis galimomis ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, internetu ir pan.).Tiek ieškovė, tiek atsakovas privalo ne vėliau kaip prieš keturias dienas informuoti vienas kitą apie pasikeitimus vykdant šią bendravimo tvarką, t. y. dukroms susirgus ar atsiradus kitoms svarbioms priežastims, ir perkelti susitikimą analogiškam laikotarpiui kitu sutartu laiku.Vaikų tėvai, tiek vaikų motina, tiek ir tėvas toliau dalyvaus savo nepilnamečių dukrų auklėjime. Tėvas įsipareigoja ir toliau rūpintis savo dukterų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, prisidėti prie sąlygų dukroms tinkamai mokytis, papildomai ugdytis sudarymo. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečių dukrų auklėjimu turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į dukrų interesus ir poreikius.

Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 581 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 153 Eur žyminio mokesčio ir 6,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.