Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-12-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-373-380/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-385-903/2019Nutartis · 2019-10-31Klaipėdos apylinkės teismas
  2. AN2-373-380/2019Nutartis · 2019-12-17Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-17
Bylos Nr.
AN2-373-380/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01406-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Pažeidėjas
V. V.
Advokatai
Vidmantas Martyšius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-373-380/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01406-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. (V. V.) atstovo advokato Vidmanto Martyšiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 31 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus Jūrų uosto policijos grupės (toliau – ir Institucija) tyrėjas 2019-08-02 V. V. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis 2019-08-02 9.35 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,63 promilės (paklaida ± 0,02 promilės) girtumas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Institucijos tyrėja 2019-08-02 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. V. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Šis nutarimas buvo apskųstas teismui.

3. Skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2019-10-31 nutartimi skundas buvo netenkintas, o Institucijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. atstovas advokatas V. Martyšius prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019-10-31 nutartį; 2) pakeisti Institucijos 2019-08-02 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas V. V. nustatyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą 6 mėnesiams.

4.1. Skunde nurodoma, jog skundžiama nutartis yra formali, neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas netinkamai taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nukrypo nuo aktualios teismų praktikos. Nesutinkama su teismo teiginiu, jog ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos tik tuo atveju, kai nustatomos išimtinės aplinkybės, nes to nenumato teisinis reguliavimas. Be to, tai prieštarauja teismų praktikai (pvz., Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartis byloje Nr. 11-16-347/2017, Trakų rajono apylinkės teismo nutartis byloje Nr. 11-69-239/2017, Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-600-327/2017, AN2-515-539/2017, AN2-435-397/2018, Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2- 266-361/2017), nes šiose bylose ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos pritaikytos iš esmės nustačius panašias faktines aplinkybes kaip ir V. V. administracinio nusižengimo byloje. Apylinkės teismas pažeidė ANK 567 straipsnio 1 dalies bei ANK 569 straipsnio 4 dalies imperatyvus, nes neįvertino dalies skundo argumentų, dėl to negalėjo atskleisti bylos esmės ir išsamiai išnagrinėti skundo. Teismas nevertino, ar administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti tik pakeitus skundžiamą nutarimą – sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, taip nukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo dar 2008 m. lapkričio 7 d. nutartyje suformuotos praktikos. Taip pat teismas nepagrįstai nevertino nusižengimo padarymo aplinkybių (vietos ir laiko), taip tinkamai neįvertindamas ir jo pavojingumo, nors net baudžiamosiose bylose veikos padarymo vieta turi lemiamos reikšmės vertinant veikos pavojingumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-35-719/2018). Be to, teismas, pasisakydamas, kad aplinkybės, kurios lemia atimtos teisės poreikį ir egzistuojančios dar iki nusižengimo padarymo, negali būti pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nepagrįstai ir plečiamai aiškino ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes tokios taisyklės jokiame įstatyme nėra įtvirtintos.

4.2. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino jo atstovaujamo asmens padaryto nusižengimo realaus pavojingumo, V. V. teigiamai charakterizuojamos asmenybės bei neproporcingai didelės neigiamos jam paskirtos administracinio poveikio priemonės įtakos visos šeimos interesams, todėl nepagrįstai skundo netenkino ir net nesvarstė galimybės nustatyti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą.

4.3. Skunde teigiama, jog įstatymas draudžia vairuoti asmeniui, apsvaigus nuo alkoholio, kai neblaivumas viršija 0,4 promilės, tačiau nusižengimo pobūdis, priešingai, nei nurodo apylinkės teismas, pats savaime neužkerta kelio ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui, nes įstatymas nenumato, jog dėl tam tikrų nusižengimų švelnesnės nei įstatymas numato nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skirti negalima. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad KET pažeidimas padarytas vos keletą metrų nuvažiavus nuo kelto, kai eismas vyksta minimaliu greičiu („vorele“), realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams šis nusižengimas nesukėlė, žala nepadaryta. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad V. V. neblaivumas po vienos valandos neviršijo leistinos normos.

4.4. Vertinant visumą reikšmingų ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymui aplinkybių svarbu ir tai, kad apeliantas pažeidimo neginčijo, neblaivumo patikrinimo nevengė ir nuoširdžiai nurodė aplinkybes, kad alkoholio buvo vartojęs jūriniame kelte, plaukdamas iš Švedijos. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas fiksuotas ryte, tikėtina, jog V. V. galėjo tinkamai neįvertinti savo būklės dėl galėjimo vairuoti bei dėl likusio alkoholio kiekio organizme. Svarbu ir tai, jog šioje administracinėje byloje jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant V. V. asmenybę, aktualu, jog jis anksčiau nebuvo baustas už analogiško pobūdžio KET pažeidimus, susijusius su kelių eismo transportu. Be to, anksčiau administracine tvarka (per 22 transporto priemonių vairavimo metus) baustas tik 2 kartus, paskirtos piniginės baudos yra sumokėtos. Visa tai leidžia spręsti, kad 2019-08-02 KET pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio ir nerodo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nihilistinio požiūrio į visuotinai priimtinas bei teisės aktuose įtvirtintas elgesio taisykles bei poveikio priemones už jų pažeidimą.

4.5. Skunde nurodoma, jog reikia atsižvelgti į tai, kad Visagine V. V. rūpinasi išsituokusiais tėvais (V. V., gimusiu (duomenys neskelbtini) (neįgaliu pensininku), ir motina J. V., gimusia (duomenys neskelbtini)), taip pat nepilnamečiais savo vaikais: sūnumi N. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir dukra D. V., gimusia (duomenys neskelbtini). Pažymima, jog apelianto sutuoktinė N. V. pagal išgales dirba siuvėja už minimalų atlygį, yra ruošiama planinei kepenų operacijai. V. V. praktiškai yra vienintelis šeimos išlaikytojas. Jo suvirintojo darbas Švedijoje yra susijęs būtent su specialiosios teisės naudojimu, todėl šios teisės atėmimas vieneriems metams turėtų neigiamų padarinių ne tik kasdieniniame jo gyvenime, bet ir labai apribotų jo galimybę užtikrinti pragyvenimo šaltinį sau ir visai šeimai. Dėl to neabejotinai nukentėtų net penki nuo jo priklausomi asmenys, tarp jų – neįgalus jo tėvas ir 2 jo išlaikomi nepilnamečiai vaikai.

4.6. Skunde teigiama, jog įvertinus tai, kad šis nusižengimas realaus pavojaus nesukėlė, žala nepadaryta, kiti KET reikalavimai nepažeisti, neblaivumas nežymiai viršijo leistiną alkoholio kiekį, automobilį V. V. vairavo ne ką tik gėręs alkoholio, tačiau jį vartojęs iš vakaro, todėl tinkamai neįvertinęs likusio organizme alkoholio kiekio, taip pat įvertinus apelianto asmenybę, t. y. tai, kad asmuo nėra linkęs daryti teisės pažeidimų, šis nusižengimas yra tik atsitiktinio pobūdžio, apeliantas kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, jog specialiosios teisės atėmimas šiuo atveju net ir sankcijoje numatytam minimaliam laikotarpiui (12 mėnesių) savo neigiamu poveikiu ir pasekmėmis būtų akivaizdžiai neteisinga, neproporcinga nusižengimo pavojingumui bei asmens pavojingumui poveikio priemonė. Todėl yra pagrindas manyti, jog šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslą įmanoma pasiekti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nustatant trumpesniam laikotarpiui nei sankcijoje numatytas minimumas.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. atstovo advokato V. Martyšiaus apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato vyriausiasis tyrėjas, laikinai atliekantis 2-ojo veiklos skyriaus viršininko funkcijas, G. K. su apeliaciniu skundu nesutinka, nurodo, jog jis yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas paliekant galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-10-31 nutarimą (turėtų būti – nutartį).

Motyvuojamoji dalis

6. Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog jame nėra ginčijama kaltė, padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacija ir faktinės bylos aplinkybės, tačiau keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino), siekiama sutrumpinti šios poveikio priemonės terminą. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

9. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriame išdėstyta, jog nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Todėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

10. Analizuojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Žemesnės instancijos teismas

11. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019).

12. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (kasacinės nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).

13. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir Institucijos 2019-08-02 nutarimą, daro išvadą, kad V. V. sutrumpinus administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminą nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismas nepagrįstai V. V. netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų, nukrypo nuo aktualios teismų praktikos, neįvertino dalies skundo argumentų ir skundo netenkino apsiribodamas tik vienos aplinkybės vertinimu, t. y. tuo, kad apeliantas padarė šiurkštų KET pažeidimą, yra deklaratyvūs ir nesuteikia teisinio pagrindo skundžiamą nutartį naikinti ar keisti. Vien tai, kad teismas priėmė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesų neatitinkantį sprendimą nesudaro pagrindo abejoti tokio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

14. ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog už V. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir skiriamas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Analizuojamu atveju V. V. buvo paskirtas minimalus ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nusižengimas padarytas netoli kelto, kai eismas vyksta minimaliu greičiu, ir realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams nesukėlė, žala nepadaryta, tačiau šie skundo argumentai yra nepagrįsti ir vertintini kaip apelianto siekis sumenkinti padaryto nusižengimo pavojingumą. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog V. V. važiavo iš kelto, įvažiavo į uosto teritoriją ir toliau būtų važiavęs namo Vilniaus kryptimi vykstant intensyviam eismui Klaipėdos miesto gatvėmis ir automagistrale, tokiu elgesiu sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik dėl atsitiktinumo galbūt būtų išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. V. V., būdamas brandi asmenybė, turėdamas šeimą ir būdamas už ją atsakingas (tai itin akcentuojama apeliaciniame skunde), žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones yra būtina jo darbui, nepaisė galimų savo neteisėto elgesio (vairavimo apsvaigus nuo alkoholio) pasekmių, todėl šioje situacijoje vien teigiama jo charakteristika ir jo šeimos interesai nesudaro pakankamo pagrindo sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą.

15. Priešingai, nei skunde nurodo apeliantas, apylinkės teismas tinkamai įvertino V. V. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą ir pagrįstai nurodė, kad jis padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,63 promilės neblaivumas, kuris gerokai viršija leistiną maksimalią 0,4 promilės neblaivumo ribą. Nors skunde plačiai dėstomos nusižengimo padarymo aplinkybės: alkoholį V. V. vartojo vakare, o automobilį vairavo ryte, sėdo už vairo manydamas, kad yra blaivus, todėl nusižengimas padarytas tinkamai neįvertinus savo būklės, pripažino nusižengimą ir dėl jo gailisi, tačiau iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad minėtos aplinkybės buvo pakankamai išsamiai išanalizuotos, pateiktas jų vertinimas bei padaryta esminė ir, aukštesniojo teismo vertinimu, pagrįsta išvada, kad paminėtos aplinkybės nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo. Tai, kad apeliantas sėdo už vairo būdamas neblaivus, neįsitikinęs savo būsena, įvertinus dar ir nustatytą neblaivumo laipsnį (0,63 promilės), kuris, kaip minėta, gerokai viršijo leistiną ribą, rodo pažeidėjo neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į vairavimą bei aplinkinius. Skunde nurodoma aplinkybė, jog kitų KET reikalavimų V. V. laikėsi, esminės reikšmės vertinant aptariamą nusižengimą neturi, nes jei jis būtų nesilaikęs kitų KET reikalavimų, atitinkamai už tai, esant įstatymuose nustatytiems pagrindams, jam kiltų papildomos teisinės pasekmės.

16. Nors apeliaciniame skunde akcentuojamuose apylinkių bei apygardų teismų sprendimuose ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos buvo taikomos asmenims, vairavusiems transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, tačiau daugeliu atvejų pažeidimų padarymo aplinkybės, nustatytas neblaivumo laipsnis ar nurodomos ypatingos aplinkybės bei neigiamų pasekmių poveikis pažeidėjams negali būti laikomos analogiškomis nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Pažymėtina, jog Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad kitose bylose teismo pateikti išaiškinimai taikytini tik tada, kai yra tapačios arba esminių panašumų turi teisiškai reikšmingos abiejų bylų aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija). Bylų, kuriose būtų tapačios aplinkybės kaip nagrinėjamoje byloje, apeliantas nenurodė.

17. Atmetant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinį skundą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik baudą, bet ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, įstatymo leidėjas neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Todėl vien tai, kad V. V. minėto pažeidimo padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, prisipažino padaręs nusižengimą ir dėl nusižengimo gailėjosi, o šis nusižengimas buvo atsitiktinis, nesuteikia pagrindo švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę. Šios aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui, todėl dar labiau švelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį tais pačiais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

18. Priešingos išvados apygardos teismui neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad teisė vairuoti transporto priemones V. V. yra būtina jo suvirintojo darbui užsienyje, šeimos susisiekimui ir šeimos finansinei gerovei. Šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir V. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad būdamas socialiai ir finansiškai atsakingas už savo šeimą (sutuoktinę, vaikus ir tėvus, kuriais rūpinasi), kurios gyvenimiški nepatogumai, atsirasiantys dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 metams, plačiai akcentuojami skunde, V. V. privalėjo įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes.

19. Apygardos teismas konstatuoja, jog V. V. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu V. V. būtų galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto atėmimo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. Be to, tiek administracine nuobauda, tiek kartu su ja skiriama administracinio poveikio priemone siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Per švelnios nuobaudos asmeniui skyrimas gali jį paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir daryti naujus administracinius nusižengimus.

20. Įvertinus tai, kas aptarta, darytina išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, nes byloje nenustatyta jokių išimtinių ar išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų manyti, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 31 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. atstovo advokato Vidmanto Martyšiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė