Kauno apygardos teismo nutartis

2021-02-02 · Civilinė byla Nr. e2S-318-657/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-02
Bylos Nr.
e2S-318-657/2021
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00943-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Ieškovas
R. B.
Civilinė byla Nr. e2S-318-657/2021Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00943-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.1.1.1.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 2 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. (R. B.) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7844-970/2020, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų V. B., A. B. ir G. Š. 35 340,94 Eur namo ir rūsio defektų ištaisymo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos areštuoti atsakovams G. Š., V. B. ir A. B. priklausančias pinigines lėšas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 35 340,94 Eur sumai, uždraudžiant šį turtą parduoti, įkeisti ir kitu būdu disponuoti areštuotu turtu.

3. Nurodė, kad ieškinyje prašomos priteisti sumos yra didelės kiekvienam vidutiniam Lietuvos gyventojui, todėl kyla abejonių dėl atsakovų galimybių atsiskaityti su ieškovu. Be to, atsakovai buvo nesąžiningi ieškovo atžvilgiu, nes namą rekonstravo, nesilaikydami projekto ir statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų; žinodami apie turto trūkumus apie juos neinformavo ieškovo, prieš sudarant sutartis; be projekto padidino gyvenamajam namui priklausantį garažą bei mūro sieną padalino į dvi dalis, kurių viena šiuo metu yra rūsys. Būdami nesąžiningi, atsakovai gali perleisti ar paslėpti turimą turtą. Patenkinus ieškinį, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovams būtų sudaryta galimybė pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose, pervesti kitiems asmenims, panaudoti savo reikmėms, kas iš esmės padarytų ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą neįmanomą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų

apsaugos priemonių taikymo atmetė.

5. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog pagal ieškovo pareikštus reikalavimus ieškinys galėtų būti laikomas akivaizdžiai nepagrįstu, o palankus ieškovui teismo sprendimas negalėtų būti priimtas.

Šalies argumentai

6. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė blogą atsakovų turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, todėl vien ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ieškinio suma yra didelė kiekvienam vidutiniam Lietuvos gyventojui, nesant jokių duomenų apie atsakovų realią turtinę padėti, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovams ieškinio suma yra itin didelė ar kad galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju atsakovai nebus pajėgūs įvykdyti teismo sprendimą. Iš prie ieškinio pridėtų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, jog atsakovams V. B. ir A. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 248/871 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 6 860 Eur; 11/1000 dalys mašinų parkavimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 78 400 Eur; butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 66 000 Eur; atsakovui V. B. nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 770 Eur; butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 5 270 Eur; garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 3 590 Eur; 20/1000 dalių mašinų parkavimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 78 400 Eur; butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 28 119 Eur; atsakovui G. Š. nuosavybės teise priklauso 86/1081 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 69 300 Eur; 1/3 dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 8 270 Eur; 54591/202325 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 28 600 Eur, bei ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 531 Eur, kas, įvertinus atsakovų nuosavybės teise turimo turto vertę, patvirtina, jog atsakovų turtinė padėtis yra pakankamai gera ir leidžia spręsti, jog jiems ieškovo reiškiamo reikalavimo suma nėra itin didelė.

Žemesnės instancijos teismas

7. Ieškovas atsakovų nesąžiningumą grindžia aplinkybėmis, kad atsakovai namą rekonstravo, nesilaikydami projekto ir statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, žinodami apie turto trūkumus, apie juos neinformavo ieškovo, prieš sudarant sutartis, be projekto padidino gyvenamajam namui priklausantį garažą ir padalino mūro sieną į dvi dalis, kurių viena šiuo metu yra rūsys. Tačiau būtent šioje byloje bus sprendžiamas šalių ginčas dėl ieškovo nurodomų aplinkybių pagrįstumo, todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo nurodomos aplinkybės leidžia spręsti apie atsakovų nesąžiningumą ir siekį išvengti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovai gali imtis priemonių savo turtui nuslėpti, perleisti ar kitaip apsunkinti, nepateikus teismui duomenų, leidžiančių spręsti dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo, atsakovų nesąžiningumo ir tikėtinų duomenų, kad atsakovai turi ketinimų turimą turtą perleisti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdami sukliudyti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovų nesąžiningumo. Vien ieškovo kreipimasis į teismą pats savaime nesuponuoja grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, o deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kitų asmenų teises.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskirajame skunde ieškovas R. B. prašė Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas nepagrįstai nekonstatavo atsakovų nesąžiningumo, grėsmės ieškovui palankaus sprendimo įvykdymui ir atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovai buvo nesąžiningi ieškovo atžvilgiu, nes namą rekonstravo, nesilaikydami projekto ir statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, žinodami apie turto trūkumus, neinformavo ieškovo prieš sudarant sutartis, be projekto padidino gyvenamajam namui priklausantį garažą ir padalino mūro sieną į dvi dalis, kurių viena šiuo metu yra rūsys. Šios aplinkybės bus vertinamos bylą nagrinėjant iš esmės, tačiau jos negali būti ignoruojamos, sprendžiant apie atsakovų nesąžiningumą ir poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, po skundžiamos nutarties gavimo, ieškovas iš greta (duomenys neskelbtini), gyvenančių kaimynų J. A. Č. ir A. Č., V. M. ir J. M. sužinojo, kad jie taip pat yra patyrę atsakovo G. Š. įžūlų, nesąžiningą ir priešingą teisei elgesį. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovas G. Š. itin aktyviai dalyvauja, sudarant įvairius nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorius. Ž. M. 2016 m. birželio 20 d. pirkimo –pardavimo sutartimi Nr. 2862 įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris 2016 m. liepos 27 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 4154 buvo perleistas G. Š. ir P. Č.. Šie sandoriai teismo sprendimu buvo panaikinti. Taigi, atsakovo G. Š. nesąžiningumas yra konstatuotas įsiteisėjusiu Alytaus apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1087-314/2016. Civilinių ginčų, ikiteisminių tyrimų, statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų skaičius rodo, kad atsakovai savanaudiškais tikslais sistemingai veikia priešingais teisei ir gerai moralei būdais. Nurodyto nekilnojamojo turto perleidimas įvairiausiomis sandorių formomis leidžia įtarti apsimestinius sandorius, mokesčių sumokėjimo vengimą bei tai, kad ir šiuo metu atsakovams priklausantis turtas gali būti itin operatyviai perleistas tretiesiems asmenims, o tai reiškia neabejotiną grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

8.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovų turimo turto vertė, patvirtina, jog atsakovų turtinė padėtis yra pakankamai gera ir leidžia spręsti, jog jiems ieškovo reiškiamo reikalavimo suma nėra itin didelė. Šios teismo išvados nepakankamai motyvuotos, nes nėra aišku, ar teismas, vertindamas konkretaus nekilnojamojo turto vertę, atsižvelgė į turto savininkų skaičių bei atsakovams priklausančių dalių vertę. G. Š. priklauso nekilnojamojo turto tik už 10 558,63 Eur. Atsižvelgus į ieškinio sumą, G. Š. turtinė padėtis negali būti laikoma gera. Teismas nevertino aplinkybės, kad dauguma atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto daline nuosavybe priklauso kitiems asmenims, tad šio turto realizavimas palankaus ieškovui teismo sprendimo atveju būtų apsunkintas ar net neįmanomas. Jokių neigiamų padarinių dėl jų turtui taikytų ribojimų atsakovai neturėtų patirti. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovų gaunamas pajamas, turimas lėšas ar kitokį turtą. Teismas nepasinaudojo teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, viešų registrų duomenimis siekiant įvertinti, ar atsakovų atžvilgiu 2015 – 2020 metų laikotarpiu nebuvo iškelta civilinių bylų dėl įsiskolinimų kreditoriams priteisimo bei turtinę padėtį.

9. Apeliantai kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus –(duomenys neskelbtini) savaitraščio „(duomenys neskelbtini)“ straipsnio, 2018 m. rugpjūčio 27 d. A. Č. ieškinio G. Š. kopijas, 2016 m. kovo 12 d. V. M., M. sutikimą, ištraukas iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. rugsėjo 25 d. specialisto išvados, 2017 m. lapkričio 23 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano, Alytaus apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1087-314/2016 kopijas, VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai V. B., A. B. ir G. Š. prašė atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties atmesti. Atsiliepime nurodė argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

10.1. Teismas vertino būtent prašyme išdėstytus motyvus ir kartu su ieškiniu pateiktus duomenis, galinčius pagrįsti prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą. Nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Ieškovas nepateikė jokių įrodomąją galią turinčių duomenų, kurie galėtų patvirtinti atsakovų nesąžiningumą šalių sutartiniuose santykiuose, ar bent tikėtinai pagrįstų, kad atsakovai turi ketinimų paslėpti, perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti turimą turtą ar lėšas. Atsakovai visą laiką elgėsi sąžiningai, nevengė bendrauti su ieškovu, neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų apsunkinti būsimo ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą. Atsakovai toliau siūlo ginčą spręsti derybų būdu, į bylą pateikė prašymą dėl teisminės mediacijos taikymo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, jas taikius būtų neteisėtai ir nepagrįstai suvaržyti sąžiningų atsakovų interesai.

10.2. Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės naujomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodomąją galią turinčiais įrodymais, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su pradiniu ieškovo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuos apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti. Be to, atsakovas G. Š. geranoriškai atlygino kaimynų dėl nuardytos metalinės tvoros patirtą žalą, o civilinė byla, kurioje buvo sprendžiamas šis ginčas buvo užbaigta taikos sutartimi. Ieškovo teiginiai dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių V. M. ir J. M. parašų suklastojimo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti visiškai jokiais įrodomąją galią turinčiais duomenimis. Atskirajame skunde įvardinami sandoriai vertintini kaip įprasti sandoriai, kurie nesudaro prielaidų spręsti apie atsakovų nesąžiningumą. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1087-314/2016 buvo taikyta restitucija – pardavėjui grąžintas žemės sklypas, o pirkėjams grąžinti už jį sumokėti pinigai. Be to, atskirajame skunde ieškovas įrodinėja tik atsakovo G. Š. nesąžiningumą.

10.3. Teismas pagrįstai nurodė, kad didelė ieškinio suma negali būti laikoma pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovui G. Š. priklausančio turto vertė apskaičiuota, remiantis VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašuose nurodomomis vidutinėmis turto kainomis, o ne realiomis nekilnojamojo turto rinkos kainomis. Atskirajame skunde vertinamas tik vieno iš trijų atsakovų turimas turtas, nors ieškinys pareikštas trims atsakovams. Be to, pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką ieškinio suma negali būti laikoma pagrindu laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

12. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau atsižvelgus į jų reikšmę, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo, į tai, kad atsakovai su naujai pateiktais įrodymais yra susipažinę, šie rašytiniai įrodymai prijungtini prie bylos medžiagos (CPK 180 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą.

16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog pagal ieškovo pareikštus reikalavimus ieškinys galėtų būti laikomas akivaizdžiai nepagrįstu, nagrinėjamu atveju ginčo dėl pirmosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo – nekilo, todėl dėl šios sąlygos plačiau nepasisakytina.

17. Kaip minėta, antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika (CPK 144 str. 1 d.). CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, faktines bylos aplinkybes, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros.

18. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet, visų pirma, jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1352-943/2018; kt.).

19. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Laikinųjų apsaugos priemonių siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).

20. Nagrinėjamu atveju, ieškovas grėsmę galimai jam palankaus sprendimo įvykdymui grindė argumentais dėl atsakovams didelės ieškinio sumos bei atsakovų nesąžiningumo. Savo teiginiams pagrįsti su atskiruoju skundu teismui pateikė naujus įrodymus –(duomenys neskelbtini) straipsnio, 2018 m. rugpjūčio 27 d. A. Č. ieškinio G. Š. kopijas, 2016 m. kovo 12 d. V. M., M. sutikimą, ištraukas iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. rugsėjo 25 d. specialisto išvados, 2017 m. lapkričio 23 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano, Alytaus apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1087-314/2016 kopijas, VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus.

21. Susipažinus su pateiktais dokumentais, atsižvelgus į ieškinio esmę, matyti, kad juose nurodytos nagrinėjamam klausimui tinkamai išspręsti galimai reikšmingos aplinkybės, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė, dėl pateiktų įrodymų reikšmės grėsmės būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui vertinimui nėra pasisakęs, nors įstatyme tokia teismo teisė yra numatyta (CPK 334 str.).

22. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas byloje netinkamai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, todėl yra pagrindas skundžiamą nepagrįstą ir neteisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė