Alytaus apylinkės teismo sprendimas, 2-1087-314/2016

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-10-18
Bylos Nr.: 2-1087-314/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-09-3-00850-2016-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Antanas Šeštokas
Ieškovas: J. A.
Atsakovas: G. Š., Ž. M., P. Č.
Trečiasis asmuo: notarė N

Kategorijos

2.1.1.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.2.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.2.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.2.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.2.6Sandorio ar jo dalies negaliojimo teisiniai padariniai
2.5.7Restitucija
3.1.7.5Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.7Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
3.2.6.5.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
3.2.6.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-1087-314/2016Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00850-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.7; 2.1.2.1; 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 2.1.2.4.2.7; 2.1.2.6; 2.5.7; 3.1.7.5; 3.1.7.7; 3.2.6.5.1; 3.2.6.5.2 (S)

DRUSKININKŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 18 d.Druskininkai

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjas Antanas Šeštokas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovams G. Š., Ž. M., P. Č., tretieji asmenys notarė N. L., notarė R. M., dėl pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir abišalės restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas J. A. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti 0,1545 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2016 m. birželio 20 d. pirkimo - pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia nuo sudarymo momento; 2) pripažinti 0,1545 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2016 m. liepos 27 d. pirkimo - pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia nuo sudarymo momento ir taikyti abišalę restituciją pagal abu sandorius grąžinant ieškovui 0,1545 ha ploto žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. birželio 13 d. į jo namus atvyko atsakovas G. Š. su pasiūlymu nupirkti du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Jam nuosavybės teise priklausė žemės sklypas 0,1545 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas 0,4142 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Su atsakovo pasiūlymu sutiko, susitarė dėl mažesniojo žemės sklypo kainos – 14 000 Eur bei sudarė preliminarią sutartį dėl didesniojo žemės sklypo pirkimo‑pardavimo nustatydami už jį 30 210 Eur kainą. Tuo pačiu metu atsakovas G. Š. pasiūlė skubos tvarka per savaitę nupirkti vieną iš minėtų žemės sklypų bei nurodė, kad viskuo pasirūpins. Atsakovas G. Š. 2016 m. birželio 20 d. jį nuvežė į Alytaus miesto 4-ojo notaro biurą, atvykus sutartis buvo jau paruošta, todėl tik pasirašęs sutartį suprato, kad G. Š. nėra tikrasis pirkėjas, o tik Ž. M. įgaliotas asmuo. Iki to, visą laiką bendravo tik su G. Š., kuris aiškino, kad žemės sklypus pirks sau. Sudarius notarinę žemės sklypo pirkimo‑pardavimo sutartį, pinigų perdavimas neįvyko, G. Š. paaiškino, kad pinigus perduos mašinoje bei paaiškino, kad sutartyje nurodoma tik dalis pinigų – 5 000 Eur, nes likusią sutartą 9 000 Eur sumą įrašys kitame sandoryje, t. y. nustatydami didesnę sumą už kitą žemės sklypą. Tuo metu atsakovu pasitikėjo, nesuprato, kad tai apgaulė. Notarei pasiteiravus, ar su juo atsiskaityta, atsakovas G. Š. paaiškino, kad viską su ieškovu yra sutarę, problemų nekils, tačiau J. A. pats notarei paaiškino, kad atsakovas G. Š. yra išreiškęs norą sudaryti dar vieną sandorį, jie yra pasirašę preliminarią sutartį, kurioje nurodyta didesnė sandorio vertė, todėl esant tokiai situacijai paprašė notarės laikinai neregistruoti nuosavybės teisių naujojo pirkėjo vardu, kol nebus sudarytas kitas sandoris ir atliktas galutinis atsiskaitymas bei atsisakė duoti žemės sklypo dokumentus, kurie iki šiol yra jo žinioje. Važiuojant namo, atsakovas G. Š. jam davė 4 500 Eur sumą grynais, 500 Eur buvo sumokėjęs 2016 m. birželio 13 d. avansu bei pažadėjo likusius 9 000 Eur kuo greičiau sumokėti. G. Š. 2016 m. birželio 27 d. atvežė naują susitarimą, parašytą kompiuteriu ir pasirašytą Ž. M. vardu, kuriame nurodyta, kad J. A. ir Ž. M. susitaria sudaryti antrą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, už kurią bus mokama 9 000 Eur didesnė suma, t. y. už antrąjį sandorį bus mokama iš viso 29 710 Eur. Gavęs susitarimą, laukė sandorio ir atsiskaitymo, tačiau laikas bėgo, atsakovas G. Š. telefonu iš pradžių atsakydavo, jog atostogauja, vėliau liovėsi kelti ragelį. 2016 m. liepos 24 d. suėjo terminas nustatytas preliminarioje sutartyje, tačiau situacija nepasikeitė. Vėliau sužinojo, kad naujasis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas Ž. M. 2016 m. liepos 27 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu nuosavybės teises į žemės sklypą perleido atsakovams G. Š. ir P. Č. (b. l. 1-6).

Atsakovams G. Š., Ž. M. ir P. Č. ieškinys su priedais ir teismo pranešimai apie pareigą pateikti atsiliepimus į pareikštą ieškinį įteikti asmeniškai. Atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateikti atsiliepimai į pareikštą ieškinį, todėl, nepranešdamas dalyvaujantiems byloje asmenims apie tokio sprendimo priėmimo laiką ir vietą, teismas, pasibaigus atsiliepimų į ieškinį pateikimo terminui, priima sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 str. 4 d., 285 str. 1 d., 6 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y., įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2016 m. birželio 13 d. ieškovas J. A. ir atsakovas G. Š. sudarė preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas J. A. įsipareigojo parduoti, o atsakovas G. Š. pirkti (sudarius pirkimo – pardavimo sutartį) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,4142 ha, esantį (duomenys neskelbtini), už 30 210 Eur sumą bei atsakovas G. Š. sumokėjo 500 Eur avansu (b. l. 7-8).

Ieškovas J. A. ir atsakovas Ž. M. atstojaumas atsakovo G. Š., 2016 m. birželio 20 d. sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas J. A. pardavė atsakovui Ž. M. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 5 000 Eur sumą (b. l. 10-15).

Ieškovas J. A. ir atsakovas Ž. M. 2016 m. birželio 27 d. sudarė susitarimą, pagal kurį susitarė, kad 2016 m. birželio 20 d. sudarant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį ir gavus pažymą iš Druskininkų NŽT skyriaus bus sudaroma kita žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis , kurią sudarant bus sumokama 9 000 Eur didesnė suma, negu sutarta kaina už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. susitarė, kad už šį žemės sklypą bus mokama 29 710 Eur (b. l. 9).

Atsakovas Ž. M. ir atsakovai G. Š. bei P. Č. 2016 m. liepos 27 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas Ž. M. pardavė atsakovams G. Š. ir P. Č. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 16 000 Eur sumą (b. l. 20-26).

Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovams P. Č. ir G. Š. priklauso po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-18).

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Č. v. H. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-609/2008; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. T. v. V. G. , bylos Nr. 3K-3-264/2013; kt.).

Iš ieškinio turinio bei byloje esančių įrodymų galima daryti išvadą, jog ginčo situacijai (ginčijamus sandorius ir preliminariąją sutartį analizuojant ir vertinant kartu) būdingi kai kurie apsimestinio sandorio (CK 1.87 str.) motyvai (matomi tiek pirkimo–pardavimo sutarties požymiai su paslėptu neatsiskaitymu už įsigytą nekilnojamąjį turtą). Pagal pateiktus ieškovo duomenis galima spręsti, kad iki ginčijamų sandorių sudarymo ieškovas su atsakovu G. Š. buvo susitarę, jog atsakovas Ž. M. įsigys iš ieškovo ne tik žemės sklypą, 0,1545 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir kitą žemės sklypą 0,4142 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį sumokės papildomą 9 000 Eur sumą, kuri turėjo būti sumokėta kaip kompensacija už mažesnę žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo kainą. Ieškovo paaiškinimu tai patvirtina atsakovų G. Š. ir Ž. M. elgesys (veiksmai) po 2016 m. birželio 20 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, o būtent tai, kad atsakovas G. Š. ieškovui pateikė atsakovo Ž. M. vardu pasirašytą 2016 m. birželio 27 d. susitarimą, pagal kurį atsakovas Ž. M. įsipareigojo iš ieškovo įsigyti antrąjį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 9 000 Eur didesnę sumą. Teismo vertinimu aiškinamas ieškovo atsakovų elgesys turi apgaulės požymių CK 1.91 straipsnio 1 ir 5 dalies prasme, kuris šiuo konkrečiu atveju koreliuoja (siejasi) su CK 1.81 straipsnio 1 dalyje reglamentuotu vienu iš alternatyvių sandorio negaliojimo pagrindų, t. y. kai sandoris prieštarauja gerai moralei.

Sąvoka „gera moralė“ yra vertinamoji. Kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. N. v. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. 3K-3-384/2009; 2013 m. gegužės 10 d.nutartis, priimta civilinėje byloje G. Č. v. R. Č. , bylos Nr. 3K-3-191/2013; kt.).

Ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais ir paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas susitarė su atsakovu G. Š., jog ieškovas parduos, o atsakovas nupirks du žemės sklypus, t. y. žemės sklypą 0,1545 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 14 000 Eur, ir žemės sklypą 0,4142 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 30 210 Eur, tačiau atsakovas G. Š. atstovaudamas atsakovą Ž. M. iš ieškovo įsigijo tik žemės sklypą, 0,1545 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 5 000 Eur sumą, nurodydamas, kad likusi suma bus sumokėta sudarant kito žemės sklypo, 0,4142 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau šios sutarties nesudarė, ieškovui likusių pinigų nesumokėjo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė aplinkybę, kad atsakovas G. Š. turėjo ketinimą jį apgauti, t. y. įsigyti nuosavybėn ginčo žemės sklypą, 0,1545 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mažesne suma nei sutarta t. y. 9 000 Eur mažiau, o tai nesuderinama su minėtu geros moralės institutu tiek teisingumo, tiek pareigos laikytis šalių susitarimo dėl sklypų įsigijimo vertės bei padorumo kriterijų prasme. Atsakovas G. Š. su ieškovu sudaręs preliminariąją sutartį, iš karto po ginčijamos 2016 m. birželio 20 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, atsisakė minėto šalių susitarimo, taigi, nesant ieškovo pritarimo / sutikimo ir pan., iš esmės be jokio objektyvaus pagrindo pakeitė savo pirminę valią, o tokie veiksmai (neveikimas) teismo vertinami vienareikšmiškai neigiamai geros moralės instituto prasme. Duomenų, jog šalys pakeitė minėtą susitarimą, byloje nėra ir teismas tokių aplinkybių byloje nenustatė. Nurodytų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą ginčijamą 2016 m. birželio 20 d. sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.81 straipsnyje nustatytu pagrindu, t. y. kaip viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantį sandorį.

Be to, teismas srpendžia, kad nurodytų faktinių aplinkybių visuma taip pat sudaro pagrindą ir ginčijamą 2016 m. liepos 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia, nes sudarant šį sandorį buvo siekiama su bendraisiais teisės principais nesuderinamų tikslų – apsaugoti žemės sklypą nuo jo grąžinimo (išreikalavimo) ieškovui J. A.. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad ginčo žemės sklypą atsakovas Ž. M. pardavė atsakovams G. Š. ir P. Č. už 16 000 Eur sumą, t. y., atsakovas G. Š. būdamas Ž. M. atstovu ir žinodamas, kad atsakovas Ž. M. įsigijo ginčo žemės sklypą už 5 000 Eur sumą (nors sutarta buvo 14 000 Eur), šį žemės sklypą kartu su atsakovu P. Č. įsigijo už 16 000 Eur, kas prieštarauja ne tik gerai moralei, bet ir elementariai logikai. Teismas sprendžia, kad atsakovai sudarydami 2016 m. liepos 27 d. pirkimo pardavimo sutartį siekė tik apsukinti ginčo žemės sklypo padėties atkūrimą į pradinę padėtį, todėl toks sandoris pripažintinas kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ar gerai moralei.

Dėl restitucijos taikymo

CK 1.81 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog, jeigu sandoris negalioja dėl šio straipsnio 1 dalyje numatytų priežasčių, šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos taisyklės netaikomos, kai abi šalys žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. CK 1.91 straipsnio 2 dalis nustato, jog, jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių, tai antroji šalis privalo grąžinti nukentėjusiajam visa, ką ji yra gavusi pagal sandorį, o kai to negalima grąžinti – atlyginti to vertę pinigais. Be to, kaltoji šalis turi atlyginti nukentėjusiajam visas turėtas išlaidas.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pripažinus 2016 m. birželio 20 d. pirkimo - pardavimo sutartį, Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia bei 2016 m. liepos 27 d. pirkimo - pardavimo sutartį, Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia, yra visi įstatyme numatyti pagrindai taikyti abišalę restituciją, todėl ieškovui J. A. grąžintinas ginčo žemės sklypas ir iš ieškovo J. A. priteistina atsakovui Ž. M. 5 000 Eur suma pagal 2016 m. birželio 20 d. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, o iš atsakovo Ž. M. priteistina atsakovams G. Š. ir P. Č. po 8 000 Eur pagal 2016 m. liepos 27 d. žemės pirkimo-pardavimo sutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidų atveju nėra pagrindo taikyti solidariąją atsakovų prievolę, kadangi bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus reglamentuoja CPK normos, o jos nenumato solidariosios atsakovų pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Taigi, atsakovai bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti lygiomis dalimis. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 650 Eur išlaidų už suteiktą advokato teisinę pagalbą, todėl iš atsakovų ieškovo naudai priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 200,00 Eur žyminio mokesčio ir 650,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 283,34 Eur. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi ieškovui likusios žyminio mokesčio dalies – 220 Eur sumokėjimas atidėtas, todėl ši suma lygiomis dalimis priteistina taip pat iš atsakovų valstybės naudai, t. y. iš atsakovų priteistina po 73,34 Eur (CPK 79 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai iš atsakovų nepriteistinos, kadangi šios išlaidos kiekvienam iš jų yra mažesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią – 3,00 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 str., 96 str. 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi taikomą laikinąją apsaugos priemonę sprendimui įsiteisėjus – panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 263 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 ir 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia 2016 m. birželio 20 d. žemės pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą Alytaus m. 4-ojo notaro biure, kuria ieškovas J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pardavė atsakovui Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančia 2016 m. liepos 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą Alytaus m. 1-ojo notaro biure, kuria atsakovas Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pardavė atsakovams G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir P. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją pagal pripažintas negaliojančiomis 2016 m. birželio 20 d. ir 2016 m. liepos 27 d. pirkimo – pardavimo sutartis, nustatant, jog ieškovui J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), grąžinamas turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. birželio 20 d. žemės pirkimo - pardavimo sutartį sumokėtus 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų).

Priteisti atsakovams G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir P. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 8 000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų), sumokėtų pagal 2016 m. liepos 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį.

Priteisti iš atsakovų Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir P. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 283,34 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovų Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir P. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą po 73,34 Eur (septyniasdešimt tris eurus 34 ct) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB banke, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – atliktą įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo nekilnojamajam turtui – žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Druskininkų miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Antanas Šeštokas