Kauno apygardos teismo nutartis

2024-08-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-216-993/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-22
Bylos Nr.
AN2-216-993/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00616-2024-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Indrė Averkienė
Pažeidėjas
R. P.
Kategorijos
  • 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-216-993/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00616-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 22.11.10; 22.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 22 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Indrė Averkienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. atstovo advokato V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. birželio 17 d. nutarties, kuria R. P. skundas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. kovo 21 d. nutarimo iš dalies patenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. P. Institucijos 2024 m. kovo 21 d. nutarimu nubausta 1 200 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, už tai, kad ji būdama darbdavio uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įgaliota (duomenys neskelbtini), veikdama pagal 2021 m. gruodžio 31 d. išduotą įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama imperatyvius teisės aktų reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, reikalavimus, nuo 2023 m. kovo 10 d. iki 2024 m. sausio 8 d. leido darbuotojui Y. S. nelegaliai dirbti įmonės naudai, nors tuo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo ( toliau – UTPĮ) 39 straipsnio 1 punktu ir 64 straipsnio 1 punktu, Y. S. buvimas Lietuvos Respublikoje ir jo darbas įmonės naudai buvo neteisėti, tai yra, pasibaigus darbuotojo Y. S. teisėtam buvimui Lietuvos Respublikoje, neužtikrino ir nekontroliavo, kad neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta su darbuotoju Y. S., būtų nutraukta ne vėliau nei 2023 m. kovo 9 d. – Y. S. teisėto buvimo Lietuvos publikoje paskutinę dieną. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) R. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 60 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 62 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

2. Administracinėn atsakomybėn patraukta R. P., nesutikdama su Institucijos nutarimu, pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2024 m. birželio 17 d. d. nutartimi buvo tenkintas iš dalies ir Institucijos 2024 m. kovo 21 d. nutarimas dalyje dėl nuobaudos, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi pakeistas, R. P. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, paskirta bauda sumažinta iki 300 eurų.

Šalies argumentai

3. R. P. atstovas advokatas V. M., nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartimi, pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – R. P. skundą tenkinti, panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą R. P. atžvilgiu nutraukti, priteisti R. P. naudai iš Institucijos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo skundą grindžia šiais argumentais:

3.1. Galimybė skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

3.2. Teismas pagrįstai pripažino, kad pažeidimas iš esmės buvo ne sisteminis, o atsitiktinis, susijęs su žmogiškąja klaida. Pažymėjo, kad R. P. anksčiau nėra bausta už nelegalų ar įdarbinimo tvarkos pažeidimus, pasitaikė vienintelis atvejis dėl įdarbinimo tvarkos pažeidimo, pažeidimą nutraukė pati dar iki Institucijų įsikišimo, dėl jo nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išsiaiškinti. Teismas teisingai pažymėjo, kad pažeidimo trukmė iš dalies buvo nulemta ir pačių kontroliuojančių institucijų neveiklumo - per 10 mėnesių Y. S. neteisėto buvimo Lietuvoje nė viena institucija jo statusu Lietuvos Respublikoje nesidomėjo ir atitinkamai problemos nesprendė, o kreipėsi į R. P. tik tuomet, kai ši neteisėtus veiksmus jau buvo nutraukusi pati, savo iniciatyva. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad Migracijos departamento viena iš funkcijų yra kontroliuoti užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje, tačiau Migracijos departamentas nustatė Y. S. neteisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje tik gavęs šio asmens prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Taigi, šiuo atveju akivaizdus pačių institucijų pasyvumas, juolab, kad Y. S. duomenys Sodroje buvo viešai prieinami, R. P. jo įdarbinimo fakto neslėpė, todėl institucijoms jų pareigų vykdymo niekaip nesunkino ir šių pareigų atlikimui netrukdė.

3.3. Toks pasyviai veikusių kontrolės institucijų, siekis nubausti asmenį, kuris pats nutraukė pažeidimą dar iki institucijų kreipimosi, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, o sprendimas neproporcingas padarytam pažeidimui. Įvertinus visas bylos aplinkybes, žodinė pastaba būtų pasiekusi visus nuobaudos tikslus.

3.4. R. P. akivaizdžiai neturėjo tikslo nelegaliai įdarbinti užsienietį, apgauti ar paslėpti jo įdarbinimo aplinkybes ar nemokėti mokesčių valstybei. Priešingai, visi mokesčiai buvo sumokėti, darbuotojas gavo darbo užmokestį, apie užsieniečio įdarbinimą buvo pranešta Sodrai, jo darbo faktą Bendrovėje kontroliuojančios institucijos galėjo patikrinti bet kuriuo darbo santykių laikotarpiu. Ji padarė nesisteminį pažeidimą, nulemtą žmogiškos klaidos, dėl jo gailėjosi, jokia finansinė žala nei darbuotojams, nei valstybei nekilo, pažeidimas nustatytas retrospektyviai, po to, kai pati savo iniciatyva jau buvo nutraukusi pažeidimą.

3.5. Teismas teisingai vertino pažeidimo padarymo aplinkybes, tačiau šiuo atveju yra pakankamas pagrindas neskirti nuobaudos. Visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, apsiribojant žodiniu įspėjimu. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju bus pažeisti didesni gėriai skiriant baudą, nei jos neskiriant - pritaikius nuobaudą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalės įdarbinti trečiųjų šalių piliečių, negalės išlaikyti jau dirbančių Bendrovėje trečiųjų šalių piliečių, įskaitant karo pabėgėlius iš Ukrainos, negalės įvykdyti turimų įsipareigojimų, Bendrovei trūks darbo jėgos. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pritaikyta sankcija už ANK 95 straipsnio 1 dalies pažeidimą prieštarauja proporcingumo principui, yra ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyti pagrindai netaikyti sankcijoje numatytos nuobaudos.

Atsiliepimas

4. Institucija pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. atstovo advokato V. M. apeliacinį skundą, kuriame prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

4.1. Institucija pažymi, kad suformuotoje teismų praktikoje nustatyta, kad principas ex injuria jus non oritur (iš neteisės negali kilti teisė) draudžia neteisėtus veiksmus atlikusiems asmenims juos įteisinti paskesniais formaliais sandoriais, nes tai reikštų teisingumo principo pažeidimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3- 183-969/2019).

4.2. Europos Parlamento ir Tarybos 2009-06-18 Direktyvos 2009/52/EB 2 straipsnio (b) punkte nurodyta, kad nelegaliai esantis trečiosios šalies pilietis – valstybės narės teritorijoje esantis trečiosios šalies pilietis, kuris neatitinka arba nebeatitinka buvimo ar gyvenimo toje valstybėje narėje sąlygų, šio straipsnio (c) punkte nurodyta, kad darbas - veiklos, apimančios bet kurios formos darbą, reglamentuojamą pagal nacionalinę teisę arba pagal nusistovėjusią praktiką, vykdymas darbdavio naudai ar jam vadovaujant ir (arba) prižiūrint, o šio straipsnio (d) punkte nustatyta, kad nelegalus darbas - nelegaliai esančio trečiosios šalies piliečio darbas. Šios Direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės draudžia nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbą. 2 dalyje nurodyta, kad pažeidus šį draudimą taikomos šioje direktyvoje nustatytos sankcijos ir priemonės.

Šalies argumentai

4.3. R. P. teiginiai, kad bus pažeisti didesni gėriai skiriant baudą, nei jos neskiriant, UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalės įdarbinti trečiųjų šalių piliečių, negalės išlaikyti jau dirbančių Bendrovėje trečiųjų šalių piliečių, įskaitant karo pabėgėlius iš Ukrainos, negalės įvykdyti turimų įsipareigojimų, Bendrovei trūks darbo jėgos. Pritaikyta sankcija prieštarauja proporcingumo principui, yra ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyti pagrindai netaikyti nuobaudos - neturi jokios įtakos padarytos veikos kvalifikavimui ir negali būti pagrindas nutraukti R. P. atsakomybėn už padarytą pažeidimą. Ji būdama atsakingu asmeniu, turinčia įgaliojimą sudaryti darbo sutartis ir pasirašyti su asmenų įdarbinimu ir darbu susijusius dokumentus, neturėjo nei teisinio nei faktinio pagrindo 2022 m. lapkričio 29 d. sudaryti su Y. S. darbo sutartį ir leisti jam dirbti į įmonės naudai, nes leidimas laikinai gyventi buvo išduotas įdarbinimui ir darbui pas kitą darbdavį, o nuo 2023 m. kovo 10 d. nenutraukė darbo sutarties su neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančiu užsieniečiu ir leido jam nelegaliai dirbti Įmonės naudai iki 2024 m. sausio 8 d. Vien šio fakto pakanka tam, kad būtų konstatuotas nelegalaus darbo įmonės naudai faktas.

4.4. Pažeidimas buvo padarytas dėl nepakankamos ir netinkamos įmonės darbo organizavimo kontrolės, dėl nepagrįsto pasitikėjimo (ANK 9 straipsnio 2 dalis), nes R. P. žinojo apie tai, kad Y. S. nuo 2023 m. kovo 10 d. neturėjo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, numatė, kad jo darbas įmonės naudai bus neteisėtas ir pažeis galiojančių įstatymų reikalavimus, tačiau nepagrįstai tikėjosi, kad jis sutvarkys dokumentus ir leido Y. S. nelegaliai dirbti. Institucija teisingai kvalifikavo padarytą pažeidimą, kaip administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, šią išvadą patvirtina ir teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-306-497/2023).

4.5. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos taikomos tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktiniu duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Priimant nutarimą ir skiriant administracinę nuobaudą, nuosekliai vadovavosi suformuota teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, pvz.: tai, kad piniginė sankcija yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansine gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai. Administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio valstybės taikoma atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais.

4.6. Teiginys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalės įdarbinti trečiųjų šalių piliečių, negalės išlaikyti jau dirbančių trečiųjų šalių piliečių, įskaitant karo pabėgėlius iš Ukrainos, negalės įvykdyti turimų įsipareigojimų. Bendrovei trūks darbo jėgos, - neturi jokios įtakos padarytos veikos kvalifikavimui ir negali būti pagrindas netraukti atsakomybėn už padarytą pažeidimą. Institucija pažymi, kad šių papildomų sankcijų taikymas nėra jos kompetencijos ribose, jas gali taikyti įgaliotos institucijos, vykdydamos joms pavestas funkcijas. Nėra jokio teisinio pagrindo netraukti R. P. atsakomybėn už trečiosios šalies piliečio nelegalų darbą ir neskirti jai nuobaudos.

4.7. Teismas vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskyrė R. P. 300 eurų baudą, t. y. daug švelnesnę, negu Institucijos 2024 m. kovo 21 d. nutarimu paskirta 1 200 eurų bauda. Paskirta bauda yra mažesnė nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos dispozicijoje numatytas minimalios baudos dydis, todėl sankcijos pakartotinis mažinimas ar administracinio nusižengimo teisenos nutraukimas už nelegalų darbą iškreiptų teisinės atsakomybės taikymo principus, nes pažeidimą padariusi R. P. be teisinio pagrindo išvengtų atsakomybės už vieno sunkiausių pažeidimų padarymą, bet ir formuotų ypač ydingą praktiką, kuri ne tik neturėtų atgrasančio pobūdžio bet ir skatintų kitus darbdavių įgaliotus asmenis, esant panašioms aplinkybėms, pažeisti įstatymus ir tikėtis išvengti atsakomybės už padarytus pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. atstovo advokato V. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš skundo argumentų matyti, jog R. P. atstovas advokatas V. M. nesutinka su skundžiama nutartimi ir Institucijos nutarimu, teigdamas, kad yra pagrindas taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinės nuobaudos, tuo tarpu formuluodamas apeliacinio skundo prašymą apygardos teismui, prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

6. Institucijos nutarimu R. P. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, paskiriant jai 1 200 Eur dydžio baudą dėl to, kad būdama įgaliota, pažeisdama imperatyvius teisės aktų reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, reikalavimus, nuo 2023 m. kovo 10 d. iki 2024 m. sausio 8 d. leido darbuotojui nelegaliai dirbti, nors jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir jo darbas įmonės naudai buvo neteisėti, tai yra, pasibaigus darbuotojo teisėtam buvimui Lietuvos Respublikoje, neužtikrino ir nekontroliavo, kad neterminuota darbo sutartis būtų nutraukta ne vėliau nei 2023 m. kovo 9 d.

7. Iš administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas. Duomenys patvirtinantys, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas yra 2024 m. vasario 5 d. Nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16-20), UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas ir prie jo pateikiami dokumentai (1 t., b. l. 23-92). Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jame neneigiama R. P. kaltė, sutinkama su nustatytomis administracinio nusižengimo faktinėmis aplinkybėmis, pripažįstama, kad R. P. padarė nusižengimą. Įvertinus aptartus duomenis, taip pat tai, kad nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti įrodyti padarinių požymio, ir jo baigtumas yra siejamas su jo padarymo momentu, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su tuo, kad nusižengimas atsitiktinis, nulemtas žmogiškosios klaidos, R. P. dėl jo gailėjosi, jokia finansinė žala nebuvo padaryta, nusižengimas nustatytas po to kai ji pati savo iniciatyva jau buvo nutraukusi pažeidimą ir kiti, nesuteikia pagrindo administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Tačiau šie apeliaciniame skunde pateikiami argumentai buvo įvertinti sprendžiant dėl Institucijos nutarimu paskirtos nuobaudos švelninimo. Šių argumentų pagrindu buvo taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, R. P. paskirta švelnesnė nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda, t. y. 300 eurų bauda.

8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino nusižengimo padarymo aplinkybes, tačiau R. P. pritaikyta sankcija už ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimą prieštarauja proporcingumo principui ir nagrinėjamu atveju yra ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindai iš viso netaikyti R. P. sankcijoje numatytos nuobaudos.

9. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

10. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kitos). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. P. pažeidimas buvo ne sisteminis, o atsitiktinis, susijęs su žmogiškąja klaida, ji neturėjo tikslo nelegaliai įdarbinti užsienietį, apgauti ar paslėpti jo įdarbinimo aplinkybes ar nemokėti mokesčių valstybei, ji anksčiau nėra bausta už nelegalų darbą ar įdarbinimo tvarkos pažeidimus, pažeidimą nutraukė pati dar iki Institucijų įsikišimo, dėl jo nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išsiaiškinti, jokia finansinė žala nei darbuotojams, nei valstybei nekilo. Apygardos teismas pažymi, kad šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo išsamiai aptartos ir teisiškai įvertintos individualizuojant nuobaudą, jos turėjo įtakos pirmosios instancijos teismui taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir sumažinant administracinės nuobaudos – baudos dydį, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir neskirti administracinės nuobaudos nėra pagrindo.

12. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir R. P. prisipažinimą padarius administracinį nusižengimą bei nuoširdų gailėjimąsi pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgė, kad R. P. anksčiau nebausta, vertino ir tai, kad su Y. S. buvo sudaryta darbo sutartis, mokami mokesčiai, jam mokamas darbo užmokestis, jis buvo draudžiamas Privalomuoju sveikatos draudimu, tokiu būdu patys darbo santykiai nebuvo nuslėpti, o R. P. naudos sau negavo, finansinės žalos darbuotojui ar valstybei taip pat nepadaryta. Šių duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, kad nors R. P. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, tačiau nepažeidė konstitucinių žmogaus teisių turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad R. P. neteisėtas veikimas užsitęsė pakankamai ilgą laikotarpį (10 mėnesių), tačiau šiuos neteisėtus veiksmus ji pati nutraukė savo iniciatyva, nutraukdama darbo sutartį. Šiuo atveju R. P. padarytas nusižengimas atsižvelgiant į jos paaiškinimus ir bylos duomenis įvertintas kaip neatsargus, nenustačius jos piktybiškumo ir/ar sąmoningos tyčios, nepagrįstai pasitikint darbuotoju. Teismas įvertinęs, kad neteisėti veiksmai truko 10 mėnesių, pažymėjo ir tai, jog per visą šį laikotarpį nei viena institucija Y. S. statusu Lietuvos Respublikoje nesidomėjo ir atitinkamai problemos nesprendė, įvertintas institucijų pasyvumas ir padaryta išvada, kad šį terminą lėmė tiek R. P. neatidumas, tiek ir institucijų pasyvumas. Apygardos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės įvertintos tinkamai ir nesudaro pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo bylą, tačiau pirmosios instancijos teismas jas įvertinęs teisingai ir pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir švelninti administracinę nuobaudą, kas nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi ir buvo padaryta, nuobauda – bauda sušvelninta iki 300 eurų.

13. Įvertinus R. P. asmenybę apibūdinančius duomenis bei jos padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, aptartas aplinkybes, kurių pagrindu paskirta nuobauda sumažinta, pripažįstama, jog dar labiau švelninti jos teisinę padėtį ir už padarytą administracinį nusižengimą iš viso neskirti nuobaudos, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo paskirtą sumažintą nuobaudą dar labiau mažinti. Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, jog tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, t. y. administracine nuobauda (administracinio poveikio priemone) siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, aukščiau iškelia visuomenės interesą tikslu užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas (žodinio įspėjimo) ar jos neskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

14. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad paskyrus nuobaudą bus pažeisti didesni gėriai, nes bendrovė negalės įdarbinti trečiųjų šalių piliečių ir išlaikyti jau dirbančių tokių piliečių, įskaitant karo pabėgėlius iš Ukrainos, negalės įvykdyti turimų įsipareigojimų, Bendrovei trūks darbo jėgos yra deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kurie su esama situacija ir skiriama nuobauda nesusiję.

15. Apibendrinant konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes, o apeliaciniame skunde nenurodoma jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui galėjo būti nežinomos ir neįvertintos, arba įvertintos netinkamai ir leistų administracinio nusižengimo bylą nutraukti, administracinę nuobaudą švelninti dar labiau ar jos visai neskirti. Tenkinti apeliacinio skundo pagrindo nėra, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama galioti, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 17 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. atstovo advokato V. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

TeisėjaIndrė Averkienė