Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutarimo, kuriuo S. P., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnį nubausta 300 Lt dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniame skunde S. P. tvirtina, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, jos dalyvavimas teismo posėdyje buvo privalomas. Tam, kad būtų užtikrintas jos dalyvavimas teismo posėdyje, apylinkės teismas priemonių nesiėmė, taip buvo pažeistos jos teisės. Apeliantė teigia, kad ji apie vagystę nieko neprisimena, kad padarė vagystę, neprisipažįsta, nurodo, kad vagystė buvo padaryta po to, kai ji buvo tik neseniai paleista iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės po sunkios psichikos ligos, po to dar kartą pateko į tą pačią ligoninę ir tęsė gydymą. S. P. nuomone, administracinio teisės pažeidimo byla jai turėjo būti nutraukta, nes įvykio metu ji negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Prašo paskirti jai psichiatrijos ekspertizę. S. P. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jai nutraukti (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 272 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje. Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.

ATPK 272 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, nagrinėjant šio kodekso 50, 174 straipsniuose, 178 straipsnio trečiojoje dalyje, 186¹, 186², 186⁴, 187, 188⁷ straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jeigu pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvimo vieta nežinoma, policija ar teisėjas gali paskelbti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paiešką. Jeigu pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

S. P. surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, jai apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą buvo pranešta (b. l. 4), tačiau S. P. į bylos nagrinėjimą neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepareiškė, todėl apylinkės teismas padarė išvadą, kad S. P. apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta tinkamai, ir bylą išnagrinėjo jai nedalyvaujant (ATPK 272 straipsnio 1 dalis). Tačiau šiuo atveju apylinkės teismas, nuspręsdamas S. P. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, neteisingai vadovavosi ATPK 272 straipsnio 1 dalies išaiškinimu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas, jeigu jam apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, nėra privalomas. S. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, skundžiamu nutarimu ji nubausta pagal ATPK 50 straipsnį, todėl S. P. dalyvavimas, nagrinėjant jos administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo privalomas (ATPK 272 straipsnio 2 dalis). Tam, kad būtų užtikrintas S. P. dalyvavimas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, apylinkės teismas ATPK 272 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis nepasinaudojo.

Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) filialo rašto matyti, kad S. P. jos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2014-09-01, gydėsi šioje ligoninėje (b. l. 26), todėl akivaizdu, kad S. P. teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl objektyvių priežasčių. Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, apylinkės teismas esmingai pažeidė ATPK 272 straipsnio 2 dalies nuostatas, kartu buvo pažeistos S. P. teisės, numatytos ATPK 272 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Iš byloje esančios VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės pažymos, VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) filialo rašto matyti, kad S. P. buvo gydoma nuo psichinės ligos (b. l. 25, 26).

ATPK 19 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenos, tai yra negalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos.

Atsižvelgiant į tai, kad asmens nepakaltinamumas vertinamas kaip aplinkybė, šalinanti administracinę atsakomybę, sprendžiant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, aplinkybės, sudarančios prielaidas suabejoti asmens nepakaltinamumu, turi būti įvertintos.

Pagal teismų praktiką, esant duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens psichinę ligą, asmens pakaltinamumo klausimas teismo turi būti specialiai tiriamas, t. y. su specialių žinių turinčių ekspertų, specialistų pagalba turi būti nustatoma, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo pažeisdamas ATPK 272 straipsnio 2 dalies nuostatas, S. P. dalyvavimo teismo posėdyje neužtikrino, todėl nebuvo tirta ir nustatyta aplinkybė, ar S. P. jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, o tai turi esminę reikšmę bylai teisingai išspręsti.

Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, apylinkės teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, nagrinėjant bylą apylinkės teisme, visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, byla išnagrinėta pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos administracinių teisės pažeidimų bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, kartu buvo pažeista ATPK 272 straipsnio 2 dalies norma, todėl S. P. administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-01 nutarimą S. P. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.