Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-02-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-32-879/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-10-29Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-02-20Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-20
Bylos Nr.
1A-32-879/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27445-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Donatas Jatužis, Daina Vaidachavičienė, Danutė Švitinienė
Nuteistasis
V. S.
Advokatai
Lidija Blinkevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-32-879/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27445-2019-7Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 20 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant prokurorei Sigitai Bieliauskaitei,nuteistajam V. S. ir jo gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, V. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę skiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo 2019 m. spalio 29 d.

Į V. S. paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, įskaitytas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. gruodžio 14 d. 12.10 val. iki 2018 m. gruodžio 16 d. 10.45 val. (dvi dienos), nuo 2019 m. gegužės 22 d. 04.10 val. iki 2019 m. gegužės 22 d. 15.42 val. (viena diena) ir nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2019 m. spalio 28 d. (trys mėnesiai 29 dienos).

V. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. S. nuteistas už tai, kad 2019 m. birželio 29 d., apie 21.20 val., Zarasuose, (duomenys neskelbtini) g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu rankomis pastūmė sutuoktinę I. S., nuo ko ji pargriuvo ant žemės, po to, jai gulint ant žemės, rankomis suėmė I. S. už kaklo ir ją smaugė, sakydamas: „Padarysiu tave invalide, kad neatsikelsi“, taip sukėlė nukentėjusiajai I. S. fizinį skausmą ir grasino sunkiai sutrikdyti I. S. sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistasis V. S. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti jo atžvilgiu išnagrinėtą baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą. Pripažįsta kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, tačiau tikina buvęs išprovokuotas savo neblaivios sutuoktinės neištikimybės. Apeliantas nurodo esąs nuteistas neteisingai, kadangi pirmosios instancijos teismas labiau rėmėsi ne jo, o liudytojų parodymais. V. S. priekaištauja apylinkės teismui ir dėl to, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. teisiamojo posėdžio metu buvo pašalintas iš teismo posėdžių salės ir liudytojai bei nukentėjusioji buvo apklausinėjami jam nedalyvaujant, o jis grąžintas į salę tik pasakyti baigiamąją kalbą. Nuteistajam neaišku, kodėl po liudytojo apklausos buvo atidėtas teismo posėdis bei kokiu pagrindu už tą patį nusikaltimą jis buvo teisiamas du kartus – 2019 m. spalio 3 d. paskelbtu nuosprendžiu jam buvo paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o 2019 m. spalio 29 d. nuosprendžiu – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Papildomai 2020 m. sausio 23 d. apeliacinės instancijos teisme gautu prašymu V. S. prašo į jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti nuo 2019 m. gegužės 22 d. iki 2019 m. spalio 23 d. suėmime Kauno tardymo izoliatoriuje išbūtą laiką.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdyje nuteistasis V. S. ir jo gynėja patikslino apeliacinio skundo reikalavimus ir prašė panaikinti apkaltinamąjį pirmosios instancijos nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, o prokurorė apeliacinį skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

7. Nors iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad V. S. prisipažįsta kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje tvirtino šių veikų nepadaręs, todėl prašė jį išteisinti. V. S. manymu, jį nuteisdamas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teikė prioritetą liudytojų, o ne jo parodymams. Nuteistojo įsitikinimu, jį pašalinus iš teismo posėdžių salės, nepagrįstai buvo apribota jo teisė dalyvauti teisiamajame posėdyje liudytojų ir nukentėjusiosios apklausų metu. Apelianto teigimu, jis už tą pačią veiką buvo nuteistas du kartus dviem skirtingais nuosprendžiais. Taigi, apeliacinio skundo argumentai susiję su netinkamu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir galimai pirmosios instancijos teismo padarytais baudžiamojo proceso pažeidimais.

8. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes. Todėl apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo asmens kaltę padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, jo kaltė negali būti grindžiama spėjimais ir prielaidomis. Tik remdamasis patikimais bylos duomenimis teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka, t. y. teisėtai gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais ir kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti.

9. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, teisingai ir nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą bei pagrįstai V. S. pripažino kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Kvalifikuojant minėtas nusikalstamas veikas ir vertinant dėl jų surinktus įrodymus esminių BPK pažeidimų šioje byloje nenustatyta. Dėl to nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10. Nusikalstamų veikų padarymo vietoje bylos duomenimis tiesiogiai nagrinėjamame įvykyje tiesiogiai dalyvavo tik du asmenys – nukentėjusioji I. S. ir nuteistasis V. S., įvykio liudininkų nenustatyta. Kadangi kaltinimas V. S. padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas iš esmės paremtas nukentėjusiosios parodymais, kurie yra priešingi nuteistojo parodymams, vienas iš prioritetinių byloje spręstinų klausimų yra abiejų proceso dalyvių parodymų patikimumo įvertinimas.

10.1. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino nukentėjusiosios I. S. parodymus kaip patikimus, kadangi jie dėl esminių įvykio aplinkybių nekito ir buvo nuoseklūs viso proceso metu – tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme. 2019 m. birželio 30 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu I. S. parodė, kad 2019 m. birželio 29 d. apie 21.20 val. einant (duomenys neskelbtini) gatve tarp jos ir V. S. kilo žodinis konfliktas dėl jos inicijuoto skyrybų proceso. Supykęs sutuoktinis ją stipriai pastūmė ir tokiu būdu pargriovė ant žemės. Gulinčiai ant žemės nukentėjusiajai abejomis rankomis suėmė už kaklo ir pradėjo smaugti. Anot I. S., smaugimo metu jai trūko oro, juto stiprų fizinį skausmą, smaugdamas V. S. grasino, kad užmuš, ir iš kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną, kad negalėtų išsikviesti pagalbos. Po smaugimo, kuris truko apie minutę, juto silpnumą, todėl V. S. ją pakėlė ir parvedė iki namų (t. 1, b. l. 13-15). Apklausiama papildomai 2019 m. liepos 2 d. nukentėjusioji nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, tik patikslino, kad žodinis konfliktas su V. S. kilo tuomet, kai abu, pas L. Š. nusipirkę tris „bambalius“ alaus, grįžinėjo pas ją į namus. I. S. taip pat patikslino, kad V. S. negrasino jos užmušti, tačiau sakė nesutiksiąs su skyrybomis ir grasino, kad padarys ją invalide. Nukentėjusioji tvirtino supratusi, kad sutuoktinis gali padaryti realią žalą jos sveikatai, nes smurtauja prieš ją ne pirmą kartą (t. 1, b. l. 30-31). Nukentėjusioji 2019 m. liepos 2 d. duotus parodymus patvirtino 2019 m. liepos 2 d. akistatos su V. S. (t. 1, b. l. 88-89) ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 50-57). Pažymėtina, kad parodymų patikrinimo vietoje metu I. S. detaliai nupasakojo 2019 m. birželio 29 d. vakaro įvykius, parodė jos ir sutuoktinio kelionės trajektoriją, parodė konkrečią vietą, kurioje V. S. ją pargriovė ir smaugė grasindamas. Papildydama ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nukentėjusioji parodė, kad V. S., grasindamas padaryti ją neįgalia iškeikė įvairiais necenzūriniais žodžiais. Apibūdindama savo emocinę būseną nagrinėjamo įvykio metu I. S. paaiškino maniusi, kad sutuoktinis iš tikrųjų gali įgyvendinti savo žodžius, smaugiama negalėjo kvėpuoti, sunkiai prakalbėdama iš paskutiniųjų bandė įkalbėti V. S. nusiraminti ir labai bijojo, kad jis ją užsmaugs. Duodama parodymus 2019 m. rugsėjo 26 d. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje tik patikslino, kad sutuoktinis smaugė ir grasino ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) gatvėje (t. 2, b. l. 4-10). Papildomai parodė, kad V. S. po smaugimo paleido po 3-4 min., tačiau teigė, kad po to smaugimo žymių ant kaklo nebuvo. Posėdžio metu nukentėjusioji tikino tikrai bijanti sutuoktinio, kad nuo jo „krato“, buvo priversta keisti telefono korteles, kad išvengtų skambučių, meluoti ar apkalbėti V. S. neturinti pagrindo. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad I. S. viso proceso metu iš esmės buvo nuosekli, jos parodymai kito tik dėl tokių aplinkybių kaip nusikalstamų veiksmų atlikimo vieta (ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) gatvė), smaugimo trukmė (pirmosios apklausos metu – apie 1 min., teisme – 3-4 min.) ir V. S. išsakytų grasinamojo pobūdžio žodžių turinys (pirmojoje apklausoje – grasino užmušiąs, vėlesnėse apklausose patikslino, kad grasino padarysiąs invalide).

10.2. Nors V. S. viso proceso metu neigė kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau davė prieštaringus parodymus dėl su nagrinėjamu įvykiu susijusių aplinkybių, o ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pateikė skirtingas alibi versijas, kurios yra paneigtos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

11.2.1. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 1 d. V. S. parodė, kad 2019 m. birželio 29 d. apie 11-12 val. prie parduotuvės „Maxima“, esančios Zarasuose, Bukanto g. sutiko I. S., kuri prašė jo ateiti padėti atlikti ūkio darbus (t. 1, b. l. 80). Anot nuteistojo, jis pažadėjo nueiti kitą dieną ir 2019 m. birželio 29 d. sutuoktinės daugiau nebuvo sutikęs. V. S. tvirtino, kad po to grįžo į namus, kuriuose buvo iki ryto ir nurodė kaimynus O. P. ir V. P., galinčius šią aplinkybę patvirtinti. Tačiau nuteistojo kaimynai teisme jo nurodytą paneigė, patvirtindami ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Pasak liudytojų, V. S. jie matydavo dažniausiai tada, kai jis ateidavo pašerti triušių, tačiau namuose būdavo ir nakvodavo retai. O. P. parodė, kad iš aplinkinių girdėjusi, kad V. S. dažniausiai būna pas I. S. (duomenys neskelbtini) g. 2019 m. birželio 29 d. vakare kaimyno namuose nematė, todėl mano, kad jo nebuvo. Vakarais ir naktimis jo buto durys pastoviai būna užrakintos pakabinama spyna. V. P. parodė, kad 2019 m. birželio 30 d., buvo šeštadienis, apie 17 val. prie apžvalgos rato matė link (duomenys neskelbtini) g. einantį V. S., kuris nešėsi 4 „bambalius“ alaus, o namuose jo nei tą vakarą, nei naktį nebuvo.

11.2.2. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme 2019 m. rugsėjo 26 d. V. S. pakeitė ikiteisminio tyrimo metu nurodytą versiją apie savo buvimo vietą jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu ir parodė, kad 2019 m. birželio 29 d. apie 16.30 – 17.30 val. nuvažiavo pas savo motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini), kur ir nakvojo, o ryte dviračiu grįžo į Zarasus. Nuteistojo motina N. S. patvirtino, kad kartais sūnus pas ją atvažiuoja, tačiau negalėjo patvirtinti, kad jis buvo atvykęs ir 2019 m. birželio 29 d. Be to, apelianto nurodytą aplinkybę apie jo buvimo vietą paneigia ir 2019 m. spalio 21 d. telefoninių skambučių išklotinių apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad V. S. priklausantis telefono numeris nuo 2019 m. birželio 29 d. 16.14 val. iki 2019 m. birželio 30 d. 12.24 val. pakaitomis veikė Bernotiškių k., Zarasų r., arba Dimitriškių k., Zarasų r., tačiau ne (duomenys neskelbtini) k., Zarasų r. bazinių stočių (celių) veikimo teritorijose (t. 2, b. l. 45-47). Be to, teisme kaltinamasis tvirtino, kad 2019 m. birželio 29 d. visą naktį I. S. gėrė rūsyje pas jo pusseserę S. A., gyvenančią (duomenys neskelbtini), o apie tai sužinojęs iš apie 23 val. jam paskambinusios pusseserės. Tačiau bylos duomenys tai paneigia. Teisme apklausta S. A. patvirtino, kad buvo atvejis, kai I. S. po išgertuvių su jos vyru miegojo rūsyje ir ji apie tai telefonu pranešė pusbroliui V. S., tačiau tvirtino, kad tai buvo ne 2019 m. birželio 29 d., o galimai liepos mėnesio pabaigoje. Liudytoja taip pat neigė skambinusi V. S. 2019 m. birželio 29 ar 30 d. Apžiūrėjus S. A. priklausančio telefono numerio išklotines kontaktų su V. S. telefono numeriu nuo 2019 m. birželio 29 d. 17.29 val. iki 2019 m. birželio 30 d. 9.34 val. nenustatyta.

11.2.3. Viso proceso metu V. S. neigė 2019 m. birželio 29 d. vakare buvęs kartu su I. S., tačiau nuosekliai tvirtino į jos namus nuvykęs 2019 m. birželio 30 d. ryte ir prinešęs vandens. Tačiau nuteistasis nebuvo nuoseklus nurodydamas kitas, tiesiogiai su jam inkriminuotomis veikomis nesusijusias aplinkybes. Jei ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 30 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini) kioske pirko 4 „bambalius“ alaus, tai apklausiamas teisme jau tvirtino, kad po to, kai prinešė vandens, kartu su I. S. nuėjo į „tašką“ pas L. Š. ir nusipirko 3 „bambalius“ alaus (pažymėtina, kad nukentėjusioji viso proceso metu teigė, kad alkoholį kartu su sutuoktiniu pirko būtent pas L. Š., tačiau 2019 m. birželio 29 d. vakare, o grįžtant po apsipirkimo ir kilo jų tarpusavio konfliktas, kurio metu sutuoktinis prieš ją panaudojo fizinę ir psichinę prievartą). Nors ikiteisminio tyrimo metu V. S. kategoriškai tvirtino, kad 2019 m. birželio 30 d. išgertuvių metu tarp jo ir sutuoktinės jokio konflikto nebuvo, tačiau teisme, pats sau prieštaraudamas, nurodė, kad I. S. iškvietė policiją, nes abu sukonfliktavo. V. S. nenuoseklus buvo ne tik iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, bet ir vėliau. Nors apeliaciniame skunde V. S. aiškiai nurodė pripažįstantis padaręs nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje jau prašė jį išteisinti. Beje, 2020 m. sausio 23 d. posėdžio apygardos teisme metu V. S. net kelis kartus kardinaliai priešingai pasisakė dėl savo kaltės – tai teigdamas, kad 2019 m. birželio 29 d. nusikalstamas veikas pilnai pripažįsta, tai visiškai neigdamas savo kaltę. Nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantas teigė 2019 m. birželio 30 d. ryte atvykęs pas I. S. ir padėjęs prinešti jai vandens, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad tą patį rytą rado sutuoktinę pas uošvius bei pripažino apsižodžiavimo dėl skyrybų metu I. S. pasakęs, kad ramintųsi ir gal truputį pastūmęs, taigi užsiminė ir apie galimą fizinį kontaktą su nukentėjusiąja.

11.2.4. Atsižvelgdama į V. S. parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą kitiems bylos duomenims, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl nuteistojo parodymų nepatikimumo ir sprendimui, nustatant faktines nagrinėjamo įvykio aplinkybes ir sprendžiant dėl V. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių buvimo jo veiksmuose, remtis nuosekliais, todėl teismą įtikinančiais ir abejonių dėl patikimumo nekeliančiais I. S. parodymais dėl sutuoktinio jos atžvilgiu panaudoto fizinio ir psichinio smurto. Pažymėtina, kad V. S. proceso metu buvo nurodęs dvi skirtingas vietas, kuriose tvirtino buvęs nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau nė viena iš jo nurodytų versijų ne tik nepasitvirtino, tačiau buvo paneigtos pirmiau aptartais įrodymais. Paneigta buvo ir jo versija dėl I. S. buvimo vietos 2019 m. birželio 29 d. vakare ir naktį. Kadangi bylos duomenimis paneigta, kad V. S. tuo pačiu metu buvo savo namuose ar pas savo motiną (duomenys neskelbtini) k., o kitos savo buvimo vietos jis nenurodė, remiantis I. S. parodymais, darytina išvada, kad V. S. nusikalstamų veikų padarymo metu leido laiką kartu su sutuoktine.

11.2.5. Aptardama nuteistojo parodymų patikimumo klausimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad V. S. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo net aštuonis kartus teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Nors ankstesni teistumai neturi jokios įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje byloje, tačiau nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja kaip linkusį smurtauti asmenį.

10.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje surinktus ir patikrintus įrodymus, remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, pagrįstai ir motyvuotai nusprendė, kad kaltinamasis V. S. sukėlė I. S. fizinį skausmą ir grasino sunkiai sutrikdyti jos sveikatą ir teisingai kvalifikavo jo veiksmus pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

11.3.1. Pasak I. S., jos sutuoktinis, ją pastūmęs ir tokiu būdu pargriovęs, gulinčiai ant žemės jai abejomis rankomis suėmė už kaklo ir smaugė. Smaugimo metu nukentėjusioji nurodė jutusi stiprų fizinį skausmą. Teismui nekelia abejonių nukentėjusiosios nurodoma aplinkybė, kad abejomis rankomis stipriai spaudžiant vieną iš svarbiausias organizmo gyvybines funkcijas užtikrinančių kūno dalių – kaklą, t. y. smaugiant, juntamas fizinis skausmas. Taip pat nekyla abejonių dėl to, kad V. S., atlikdamas smaugimo veiksmą, suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir sąmoningai siekė sukelti sutuoktinei fizinį skausmą. Iš bylos duomenų aiški ir tokio veikimo priežastis – pyktis ant sutuoktinės dėl inicijuoto skyrybų proceso. Taigi, V. S. veiksmuose pagrįstai nustatyti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai ir jis pagrįstai pripažintas kaltu dėl jos padarymo.

11.3.2. BK 145 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. S. išsakytas grasinimas padaryti ją invalide buvo realus, nes jis prieš tai buvo panaudojęs smurtą prieš nukentėjusiąją, dėl to 2019 m. balandžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai); vos po kelių dienų nuo nuteisimo – 2019 m. gegužės 22 d. vėl smurtavo prieš sutuoktinę, dėl ko V. S. atžvilgiu buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, kurio metu jam skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios bei nesiartinti prie jos arčiau nei 50 m atstumu, nebendrauti ir neieškoti su ja jokių ryšių. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusioji tvirtino, kad smaugiama V. S. supratusi, kad grasindamas ją padaryti neįgalia sutuoktinis iš tikrųjų gali įgyvendinti savo žodžius ir padaryti realią žalą jos sveikatai, nes smurtauja prieš ją ne pirmą kartą, todėl, vos įstengdama įkvėpti bandė įkalbėti V. S. nusiraminti ir labai bijojo, kad jis ją užsmaugs. Pirmosios instancijos teismą I. S. tikino tikrai bijanti sutuoktinio, kad ją nuo jo „krato“, buvo priversta keisti telefono korteles, kad išvengtų jo skambučių. Atsižvelgdamas į V. S. iki nagrinėjamo įvykio sutuoktinės atžvilgiu įvykdytas smurtinio pobūdžio veikas, nukentėjusiosios atžvilgiu panaudoto fizinio smurto intensyvumą bei pobūdį ir tuo pačiu metu išsakytus grasinamojo turinio žodžius, aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad V. S. nukentėjusiajai sudarė pakankamą pagrindą manyti, jog jo grasinimai sunkiai sutrikdyti jos sveikatą yra realūs. Dėl to nukentėjusioji patyrė psichologinį diskomfortą, stresą, labai išsigando ne tik dėl savo sveikatos, bet ir gyvybės, o kitos dienos rytą atgavusi iš smurtautojo telefoną ir vėl kilus tarpusavio konfliktui, siekdama išvengti smurto pasikartojimo, iškvietė policijos pareigūnus. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad grasindamas kaltininkas būtent tokių padarinių ir norėjo, aiškiai suvokdamas savo elgesio bauginamąjį pobūdį. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl grasinimų realumo ir pritaria, kad V. S. padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

11. Apeliaciniu skundu V. S. prašė peržiūrėti bylą ir priimti jo atžvilgiu teisingą sprendimą, reikalavo paaiškinti, kokiu pagrindu toje pačioje byloje buvo nuteistas dviem skirtingais nuosprendžiais – 2019 m. spalio 3 d. ir 2019 m. spalio 29 d. bei įskaityti į paskirtą bausmę visą suėmime išbūtą laiką, o dalyvaudamas apeliacinės instancijos posėdyje nuteistasis pareiškė prašymą švelninti jam paskirtą bausmę.

11.1. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, už šių nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą taip pat numatyta galimybė skirti baudą. Pirmosios instancijos teismas už abiejų nusikalstamų veikų padarymą V. S. skyrė laisvės atėmimo bausmes, artimas straipsnių sankcijose nustatytų bausmių vidurkiams – už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą – 9 (devynių) mėnesių, o už numatytą 145 straipsnio 1 dalyje – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas vadovavosi bausmių skyrimo pagrindais bei sąlygomis, numatytais BK 54, 61 straipsniuose. Teismas, skirdamas V. S. bausmes, atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų stadiją, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kad jis, turėdamas neišnykusį teistumą, padarė du tyčinius, baigtus, nesunkius nusikaltimus. Teismas šių nusikaltimų atžvilgiu nenustatė V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir pagrįstai konstatavo, kad BK 27 straipsnio prasme jis yra recidyvistas. Taip pat pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išvardino bei įvertino ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis. Iš jų matyti, kad V. S. anksčiau net dvylika kartų teistas už įvairias nusikalstamas veikas nuosavybei ir sveikatai (iš jų 8 kartus už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas), turi neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, iki suėmimo nedirbo. Atkreiptinas dėmesys, kad ankstesnių teistumų metu V. S. kelis kartus buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau net pačios griežčiausios bausmės rūšies paskyrimas teigiamai neįtakojo jo elgesio ir nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Įvertinusi šiuos duomenis, apelianto asmenybę bei jo padarytų nusikaltimų charakteristiką, kolegija pritaria apylinkės teismo parinktoms bausmėms bei jų trukmei. Kolegijos vertinimu, V. S. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės atitinka jo padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, jos yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl jas švelninti nėra teisinio pagrindo. Kadangi abi veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, už jas paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos BK 63 straipsnio 1, 2 dalyje ir 5 dalies 1 punkte numatytais pagrindais apėmimo būdu. Skundžiamu nuosprendžiu už BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirta subendrinta bausmė pagrįstai buvo subendrinta vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis su 2019 m. spalio 3 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nuosprendžiu V. S. paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu, kadangi nusikalstamos veikos, už kurias V. S. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo padarytos iki pirmojo, t. y. 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžio priėmimo.

11.2. Apelianto argumentas dėl jo nuteisimo dviem nuosprendžiais už tas pačias nusikalstamas veikas atmestinas kaip nepagrįstas. 2019 m. spalio 3 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nuosprendžiu V. S. nuteistas už 2019 m. gegužės 22 d. I. S. ir G. S. atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas, atitinkamai kvalifikuotas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį. Skundžiamu, t. y. 2019 m. spalio 29 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nuosprendžiu jis nuteistas už 2019 m. birželio 29 d. I. S. atžvilgiu padarytus nusikaltimus, kvalifikuotus pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

11.3. Iš bylos duomenų matyti, kad V. S. buvo laikinai sulaikytas 2019 m. birželio 30 d. 16.50 val. (t. 1, b. l. 57), o 2019 m. liepos 2 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nutartimi įtariamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuris buvo tęsiamas iki pat skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo (t. 1, b. l. 68-69). Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad į galutinės keliais minėtais nuosprendžiais subendrintos V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuotas visas nagrinėjamoje byloje laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. Kadangi Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo bendrinama su Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. balandžio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, o skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo bendrinama su Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu subendrinta bausme, į skundžiamu nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytas ir V. S. atitinkamai 2019 m. balandžio 29 d. ir 2019 m. spalio 3 d. išnagrinėtose baudžiamosiose bylose Nr. 1-380-420/2019 ir Nr. 1-451-477/2019 laikinajame sulaikyme išbūtas laikas. Teisėjų kolegija skundžiamame nuosprendyje nenustatė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, susijusių su kardomojo kalinimo įskaitymu į paskirtą bausmę.

12. Susipažinusi su pirmosios instancijos 2019 m. rugsėjo 26 d. teisiamojo posėdžio protokolu bei perklausiusi šio posėdžio garso įrašą, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš dalies sutiktina su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu dėl jo teisės į tinkamą teisminę gynybą viso proceso metu pažeidimo. Nors kaltinamasis, nepaisydamas teisiamojo posėdžio pirmininko įspėjimo, dėl posėdžio tvarkos pažeidinėjimo (kalbėjimo iš vietos ir trukdymo nukentėjusiosios apklausai), vadovaujantis BPK 259 straipsnio 1 dalimi, teisėtai buvo pašalintas iš posėdžių salės, tačiau kaltinamąjį pašalinus, teisiamajame posėdyje dalyvavo jo gynėjas, o po pertraukos kaltinamajam buvo leista grįžti į posėdžių salę ir dalyvauti apklausiant liudytojus O. P., V. P. ir S. A.. Tačiau pirmos instancijos teismas padarė baudžiamojo proceso pažeidimą, nes nesivadovavo BPK 259 straipsnio 1 dalies reikalavimu ir leidus kaltinamajam po pertraukos grįžti į teismo posėdžių salę, jo neinformavo apie nukentėjusios duotų parodymų turinį bei nesuteikė galimybės dėl jos parodymų duoti savo paaiškinimus. Apeliacinio teismo posėdyje BPK 259 straipsnio 1 dalies pažeidimas buvo pašalintinas, nuteistasis supažindintas su 2019 m. rugsėjo 26 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotais nukentėjusios parodymais juos perskaitant bei išklausant garso įrašą, tačiau V. S. papildomai duoti paaiškinimus dėl nukentėjusios I. S. teismo posėdžio metu duotų parodymų prašymo neišreiškė.

13. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje priimtas Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. spalio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundžiamo nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Donatas JatužisDanutė ŠvitinienėDaina Vaidachavičienė