Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, dirbantis MB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadovu, aukštojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. vairuodamas kelių transporto priemonę padarė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, o būtent: 2020-02-27 apie 16.08 val. ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas lengvąjį automobilį „Peugeot Partner“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 31 punktų reikalavimus: važiuodamas Vytauto gatve ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos antrąja eismo juosta, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), prieš pėsčiųjų perėją pirmojoje eismo juostoje sustojus kitai transporto priemonei, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam galėtų sukelti pavojų (KET 31 p.), ir dėl to kliudė per pėsčiųjų perėją iš dešinės pusės ėjusią pėsčiąją V. R., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio V. R. dėl dešinio stipinkaulio lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis R. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tiksliai dienos neatsimena, bet galėjo būti kaip parašyta kaltinime. Viskas vyko (duomenys neskelbtini). Vairavo automobilį „Peugeot Partner“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuodamas ties ta sankryža pažiūrėjo į dešinę pusę ir suko į kairę pusę. Dėmesys buvo nukreiptas, todėl nepastebėjo pėsčiosios. Automobilį sustabdė, kai jau partrenkė nukentėjusiąją. Tuo metu buvo dar šviesu, bet buvo ūkanota diena. Gailisi dėl to, ką padarė. Vairuoja automobilį jau labai seniai ir pirmą kartą toks įvykis įvyko. Byloje pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, bet, kaip supranta, jis pareikštas draudimo bendrovei, nes automobilis buvo apdraustas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji V. R. parodė, kad 2020-02-27 apie 16 val., tikslaus laiko neprisimena, ėjo (duomenys neskelbtini). Buvo šviesus paros metas, kiek prisimena, kelio danga buvo šlapia. Priėjo prie perėjos, kuri yra nereguliuojama šviesoforo signalo, tačiau ten yra įrengtas kalnelis. Norėjo pereiti (duomenys neskelbtini) gatvę ir toliau eiti link (duomenys neskelbtini). Prie pėsčiųjų perėjos stabtelėjo, apsidairė, pamatė kad automobilis važiuojantis pirmąją juosta (duomenys neskelbtini) gatve (link (duomenys neskelbtini)) sustojo jos praleisti. Įsitikinusi, kad pirmoje juostoje automobilis sustojo jos praleisti, ji įžengė į pėsčiųjų perėją. Praėjusi pusę perėjos, išgirdo kažkokį keistą automobilio garsą ir staiga pajuto smūgį į kairį klubą. Nuo smūgio ją nusviedė link sankryžos, kiek girdėjo iš aplinkinių, ją nusviedė apie 4 metrus. Krito ant dešinio šono. Prisimena, kad gulėjo ant asfalto, juto galvos skausmą, dešinės rankos ir dešinės kojos kelio skausmus. Taip pat jai buvo šalta. Po eismo įvykio prie jos priėjo vyriškis, kiek prisimena, jis buvo vairavimo mokyklos instruktorius, kuris važiavo kaip instruktorius mokomajame automobilyje. Ar jis matė eismo įvykį, ji nežino, tik matė jį išlipanti iš „mokomojo automobilio“. Vyriškis jai sakė nesikelti, atrodo kad jis iškvietė pagalbą. Po to priėjo prie jos „Peugeot“ automobilio vairuotojas, kuris ją pertrenkė. Ji sakė, kad jai šalta, jis ją užklojo savo striuke. Po eismo įvykio ją nuvežė medikai į Respublikinę Šiaulių ligoninę, ten paguldė į traumatologijos skyrių. 2020-03-02 jai darė operaciją, kadangi jos dešinės rankos stipinkaulis sutrupėjo. Taip pat nuo eismo įvykio ant kūno buvo sumušimų, ją pykino. Jautėsi labai prastai. Iš skyriaus po operacijos buvo paleista 2020-03-04 (1 t., b. l. 35-36).

Liudytojas G. K. parodė, kad matė 2020-02-27 apie 16.05 val. įvykusį eismo įvykį, kai nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, ties (duomenys neskelbtini) buvo partrenkta pėsčioji. Dirba (duomenys neskelbtini) vairavimo instruktoriumi, todėl tą dieną dirbo ir su mokiniu važiavo mokomuoju automobiliu. Sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje ir instruktavo mokinį, kuris vairavo. Iš (duomenys neskelbtini) gatvės jie pasuko į kairę - į (duomenys neskelbtini) gatvę. Privažiavę (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, sustojo, kad praleistų vienpuse gatve jiems iš dešinės (duomenys neskelbtini) gatve važiuojančius automobilius. Jam iš dešinės, ties (duomenys neskelbtini), yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Ši perėja yra per dvi eismo juostas. Pamena, kad prie perėjos priėjo moteris ir sustojo norėdama pereiti perėją. Jam atrodo, kad ji atėjo (duomenys neskelbtini). Pamena, kad prie pėsčiųjų perėjos, pirmoje eismo juostoje sustojo automobilis. Koks automobilis ten buvo nelabai pamena. Moteris, įsitikinusi, kad automobilis sustojo ir leidžia jai pereiti gatvę, įžengė į pėsčiųjų perėją. Praėjusi pusę perėjos (pirmą eismo juostą), ji ėjo toliau perėja (įžengė į antrą eismo juostą), ir tuo metu ten važiavęs automobilis „Peugeot“ nespėjo sustoti ir ją partrenkė. Automobilio greitis nebuvo didelis. Smūgis buvo moteriai į kairę kūno pusę ir nuo smūgio ji nukrito ant gatvės. Kiek prisimena, moteris krito ant dešinės savo kūno pusės. „Peugeot Partner“ automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas išlipo ir priėjo prie gulinčios moters. Jis taip pat išlipo iš automobilio ir nuėjo prie moters. Iškvietė pagalbą tel. Nr. 112. Jei gerai atsimena, partrenkta pėsčioji buvo sąmoninga. Neleido jai keltis iki kol atvažiuos medikai ir policijos pareigūnai. Eismo įvykis įvyko dienos metu, kelio danga berods buvo šlapia (1 t., b. l. 65-66).

Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2020-02-27 apie 16.08 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), partrenkta moteris, apie 50-60 metų, automobiliu „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuvykus nurodytu adresu, pareigūnai rado automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo vairuotoją R. T. ir šalia minėto automobilio gulinčią moterį V. R., kurią tik jiems atvykus išsivežė GMP darbuotojai į Šiaulių ligoninę. Abu eismo dalyviai R. T. ir V. R. buvo blaivūs. R. T. paaiškino, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) nepastebėjo per pėsčiųjų perėją einančios moters V. R. ir ją partrenkė (1 t., b. l. 10-11).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota eismo įvykio vietos, esančios ties (duomenys neskelbtini), apžiūra, sudarytas eismo įvykio vietos planas (1 t., b. l. 20-29).

Transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuota kad, automobilis „Peugeot Partner“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų nepatyrė (1 t., b. l. 30).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad V. R. nustatytas dešinio stipinkaulio lūžis. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2020-02-27 nustatytas kaktos sumušimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė yra pagrįsta subjektyvia simptomatika bei sąvoka „sumušimas“ neteikia realios informacijos apie sužalojimų pobūdį (pvz., odos nubrozdinimas, poodinė kraujosruva ir pan.). Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ir/ar paviršiumi, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę 2020-02-27. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. V. R. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl stipinkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 54).

Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodo, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis pripažįsta kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, jo parodymai neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Byloje ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad R. T., vairuodamas automobilį, pažeidė KET reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, todėl nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Padarytas neatsargus nusikaltimas. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą (ankstesnis teistumas išnykęs dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo), anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (1 t., b. 103-104), nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 106-116), dirbantis (1 t., b. l. 117). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Neigiamai charakterizuojančios medžiagos apie jį byloje nėra, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kelių eismo taisyklių pažeidimus R. T. padarė vairuodamas automobilį „Peugeot Partner“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo draustas valdytojo civiline atsakomybe draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini). Taigi, nagrinėjamoje byloje pareiga atlyginti arba pašalinti žalą ar susitarti dėl jos atlyginimo ar pašalinimo pagal tam tikras sąlygas atsiranda draudimo bendrovei, šiuo atveju draudimo bendrovė sutinka iš dalies atlyginti žalą. Byloje pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiosios susitaikymo protokolas. Nukentėjusioji civilinio ieškinio kaltinamajam nereiškė ir neprieštaravo dėl kaltininko atleidimo jiems susitaikius. Esant išdėstytoms aplinkybėms, taip pat esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 38 str.).

Užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad R. T. yra dirbantis, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str.).

Baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiosios V. R. civilinis ieškinys (2 t., b. l. 5-7), kuriuo prašoma priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 896,87 eurų negautų pajamų ir 6400 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 5-7). Nurodė, kad iki šios dienos draudimo bendrovė jai yra atlyginusi patirtą turtinę žalą, 3600 eurų neturtinės žalos ir 500,87 eurų negautų pajamų. Teigė, kad dėl neatsargių kaltinamojo R. T. veiksmų, t. y. dėl jo sukelto eismo įvykio buvo sužalota, patyrė traumą. Dėl dešinės rankos stipinkaulio lūžimo ji buvo gydoma VšĮ Šiaulių ligoninės traumatologijos skyriuje ir iki 2020-04-30 jai buvo tęsiamas nedarbingumas. Nedarbingumo laikotarpis – nuo 2020-02-27 iki 2020-04-30 (45 darbo dienos). Taip pat turėjo nedarbingumą nuo 2020-06-17 iki 2020-07-03. Sodra jai išmokėjo 2021,72 eurų ligos išmoką, o per nedarbingumo laikotarpį būtų gavusi 3419,57 eurų darbo užmokestį. Teigia, kad jos negautos pajamos, t. y. skirtumas tarp darbo užmokesčio ir jai išmokėtos nedarbingumo išmokos yra 1397,85 eurų. Draudimo bendrovei atlygino tik dalį negautų pajamų – 500,98 eurų. Kadangi jai nėra atlyginta visa negautų pajamų suma, todėl iš draudimo prašo priteisti dar 896,87 eurų. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų taip pat patyrė neturtinę žalą. Pėsčiųjų perėjoje buvo partrenkta automobilio, dėl smūgio krisdama susižalojo kaktą, stipriai susitrenkė kairį klubą, juto stiprų dešinio riešo skausmą. Dėl dešinės rankos stipinkaulio lūžimo buvo gydoma VšĮ Šiaulių ligoninės traumatologijos skyriuje, jai buvo atlikta dešinio stipinkaulio osteosintezės operacija, rakinama plokštele ir sraigtais. Dėl patirto sužalojimo buvo nedarbinga daugiau nei du mėnesius. Patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, buvo sutrikdyta jos įprasta gyvensena. Dėl eismo įvykio metu patirto didelio išgąsčio, streso, jaučiamo skausmo, dar iki šiol negali normaliai išsimiegoti. Po atliktos operacijos atsirado dešinės rankos 3-4 pirštų tirpimas ir deginantis skausmas, sutriko diferencijuoti smulkūs judesiai su dešinės rankos 2-4 pirštais. Eismo įvykio metu patirtos traumos pasekmes jaučia iki šiol, dėl deginančio skausmo tenka kreiptis į gydytojus, jai taikytas gydymas, skirti vaistai, skirtas reabilitacinės procedūros. Tiek dėl paties įvykio, tiek dėl juo sukeltų pasekmių sveikatai patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus dėl gydimosi ligoninėje, atliktos operacijos, jautė nerimą dėl savo sveikatos būklės ir padarytų sužalojimų galimų pasekmių ateityje, visa tai jai kėlė psichologinius išgyvenimus – baimę, diskomfortą, todėl mano, kad jos patirtus išgyvenimus, nepatogumus kompensuotų 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimas, tuo tarpu draudimas šiuo metu yra atlyginęs 3600 eurų neturtinės žalos.

Nukentėjusioji V. R. teismo posėdyje parodė, kad po reabilitacijos ir visų gydymų jaučia liekamuosius reiškinius, dirbant namų ruošos darbus, kompiuteriu skauda dešinę ranką.

Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) atsiliepimu nurodo, kad įvertinus draudimo bendrovei pateiktus dokumentus bei nukentėjusios paaiškinimus, V. R. buvo išmokėta 4819,15 eurų dydžio draudimo išmoka (bendroje sumoje), kurią sudaro: 409,40 eurų – kompensavimas turtinės žalos dėl įvykio metu nepataisomai sugadintų akinių ir telefono; 78,65 eurų – kompensavimas išlaidų kineziterapijai, vaistams, kurui ir rankos treniruokliui; 731,10 eurų – kompensavimas dėl prarastų pajamų; 3600 eurų – kompensavimas neturtinės žalos. Civilinis atsakovas nesutinka su reikalavimu atlyginti 896,87 eurų sumą dėl negautų pajamų. Nurodo, kad ieškinyje civilinė ieškovė niekaip neargumentuoja, kokiu būdu paskaičiuota tikėtina per laikinojo nedarbingumo laikotarpį gaunamų pajamų suma (3419,57 eurų), todėl atsakovas negali pakomentuoti ieškovės pateiktų skaičiavimų. Tačiau, civilinio atsakovo manymu, ieškovės skaičiavimai atlikti netinkamai, galimai dėl klaidingai apskaičiuoto laikinojo nedarbingumo laikotarpio (darbo dienų skaičiaus). Draudimo bendrovė, apskaičiuodama kompensaciją dėl prarastų pajamų, vadovavosi jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo metodika. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 2 dalimi, Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 8, 9 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintu „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu“, pagal draudimo bendrovei pateiktus dokumentus, patvirtinančius 3 mėn. prieš įvykį V. R. gaunamo atlyginimo dydį, buvo apskaičiuotas nukentėjusios vidutinis darbo dienos užmokestis. Sudėjus išmokėtą darbo užmokestį (1269,08 eurų gruodžio mėn. + 1143,49 eurų sausio mėn. + 1269,08 eurų vasario mėn.), bendra 3 419,57 eurų suma buvo padalinta į 61 darbo dienų skaičių (19 d. d. gruodžio mėn. + 22 d. d. sausio mėn. bei 20 d. d. vasario mėn.). Tokiu būdu apskaičiuotas nukentėjusios vidutinis vienos darbo dienos užmokestis lygus 56,06 eurams (3419,57/61=56,06). Pagal draudimo bendrovei pateiktą nukentėjusios ir VSDFV informaciją, nukentėjusioji buvo nedarbinga laikotarpiu nuo 2020-02-27 iki 2020-04-30 (45 darbo dienos) ir nuo 2020-06-19 iki 2020-07-03 (10 darbo dienų), kas iš viso sudaro 55 darbo dienos. Tokiu būdu, ieškovė turėjo gauti 3083,30 eurų dydžio sumą pajamų (55 d. d.*56,06 eurų = 3083,30 eurų). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius informavo, kad išmokėjo nukentėjusiai V. R. 2352,20 eurų dydžio ligos išmoką (2021,72 eurų už laikotarpį nuo 2020-02-27 iki 2020-04-30 bei 330,48 eurų už laikotarpį nuo 2020-06-19 iki 2020-07-03). Taigi, iš planuojamų gauti 3083,30 eurų pajamų atskaičiavus VSDFV išmokėtą 2352,20 eurų dydžio ligos išmoką ir yra nustatomas žalos dydis dėl negautų pajamų, t.y. 731,10 eurų dydžio suma. Būtent tokio dydžio išmoka prarastų pajamų kompensavimui ir buvo išmokėta civilinio atsakovo draudimo bendrovės, todėl ieškovės reikalavimas dėl papildomos sumos priteisimo yra visiškai nepagrįstas ir turi būti teismo atmestas. Dėl reikalavimo priteisti papildomą 6400 eurų dydžio išmoką neturtinės žalos atlyginimui civilinis atsakovas taip pat sutikti negali. (duomenys neskelbtini) nuomone, ieškovės atliktas neturtinės žalos dydžio įvertinimas (10000 eurų) nepagrįstai didelis, prieštaraujantis bendriesiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei teismų formuojamai praktikai panašaus pobūdžio bylose, todėl turi būti teismo mažintinas. Nurodė, kad šią dieną teismui ir civiliniam atsakovui pateiktus medicininius dokumentus, eismo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo (stipininio kaulo lūžimo) liekamieji reiškiniai - susilpnėjusi plaštakos jėga ir jutimo sutrikimas vidurinio nervo inervacijos zonoje. Pažymėtina, kad dėl šių reiškinių nukentėjusiai netaikomi jokie apribojimai dėl darbinės veiklos, suvaržymai asmeniniame ir šeimyniniame gyvenime. Draudimo bendrovė pagal pirminę pateiktą informaciją apskaičiavo ir išmokėjo 2400 eurų dydžio išmoką neturtinės žalos atlyginimui. Tačiau, įvertinus papildomai pateiktą informaciją dėl liekamųjų reiškinių, civilinis atsakovas priėmė sprendimą perskaičiuoti neturtinės žalos dydį ir išmokėjo nukentėjusiai papildomą 1200 eurų dydžio draudimo išmoką. Civilinio atsakovo nuomone, 3600 eurų draudimo bendrovės įvertinimas yra pagrįstas, teisingas ir atitinkantis draudimo bendrovės veiklą bei neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančius teisės aktus, nepažeidžiantis teisingumo ir protingumo kriterijus bei atitinkantis aktualią teismų praktiką, todėl ieškovės reikalavimas priteisti papildomą 6 400 eurų dydžio išmoką turėtų būti atmestas.

CK 6.283 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-174/2009). Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 8 punkte nurodyta, kad nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iš nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas). Minėtų taisyklių 9 punkte nurodyta, kad asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintas „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas“ numato, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Sutiktina su civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai V. R. paskaičiuota ir išmokėta 731,10 eurų dydžio negautų pajamų suma. V. R. pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas patvirtina, kad V. R. darbdavys ((duomenys neskelbtini)) paskutinius tris kalendorinius mėnesius išmokėjo šiuos darbo užmokesčius: gruodžio mėnesį – 1269,08 eurų, sausio mėnesį – 1143,49 eurų ir vasario mėnesį – 1007 eurų, iš viso – 3419,57 eurų. Nustatyta, kad 2019 gruodžio mėnesį buvo 19 darbo dienų, 2021 m. sausio mėnesį – 22 darbo dienos, 2020 m. vasario mėnesį – 20 darbo dienos, iš viso – 61 darbo dienos, todėl sutiktina, kad nukentėjusiosios vidutinį vienos darbo dienos užmokestį sudaro 56,06 eurai. V. R. patiektos pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas patvirtina, kad V. R. buvo nedarbinga nuo 2020-02-27 iki 2020-04-30 (45 darbo dienos) ir nuo 2020-06-19 iki 2020-07-03 (10 darbo dienų), iš viso – 55 darbo dienas. Taigi, V. R. už 55 darbo dienas turėjo gauti 3083,30 eurų dydžio pajamų sumą, tuo tarpu iš pateiktų pažymų matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius V. R. išmokėjo iš viso 2352,20 eurų dydžio ligos išmoką. Kadangi vietoj planuojamų gauti 3083,30 eurų pajamų V. R. išmokėta 2352,20 eurų dydžio ligos išmoka, žalos dydį dėl negautų pajamų sudaro 731,10 eurų dydžio suma. Kadangi tokio dydžio išmoką dėl negautų pajamų civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) išmokėjo nukentėjusiajai, nėra pagrindo tenkinti civilinio ieškinio reikalavimo dėl papildomos 896,87 eurų dydžio negautų pajamų sumos priteisimo.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Kaip minėta, neturtinės žalos dydžiai svyruoja, o konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos specifiką, kiekviena situacija yra individuali, kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvieną kartą priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių.

Teismų praktikoje priimta, kad sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą sveikatos sutrikdymo atveju, pasekmių ir ją padariusio asmens tyčinės kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip žalą padariusio asmens turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis ar kaltininko amžius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 580 iki 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K-372-942/2015, 2K-35-895/2017, 2K-99-222/2017, 2K-143-696/2017 ir kt.). Tačiau tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (kasacinės nutartys Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009 ir kt.). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė patirtą neturtinę žalą iš viso įvertino 10000 eurų suma.

Specialisto išvadoje konstatuota, kad V. R. nustatytas dešinio stipinkaulio lūžis (1 t., b. l. 54). Nukentėjusiosios įvykio metu patirtas sužalojimas leidžia pagrįstai teigti, kad dėl nusikalstamos veikos ji patyrė tiek fizinius skausmus, tiek ir dvasinius išgyvenimus, jos gyvenimo kokybė akivaizdžiai pablogėjo. Visgi, iš bylos duomenų matyti, kad V. R. stacionare gydyta neilgą laiko tarpą – 7 dienas, jai nebuvo atliekamos jokios sudėtingos operacijos ar ilgalaikė reabilitacija. Taip pat būtina pastebėti, kad sužalojimas, kuris buvo nustatytas V. R., nesukėlė pavojaus nukentėjusiosios gyvybei, nebuvo sužaloti gyvybei svarbūs organizmo centrai, o didesnės sumos nukentėjusiesiems yra priteisiamos esant ženkliai didesniems sužalojimams, kai sužalojimų mastas būna artimas sunkiam sveikatos sutrikdymui, kas šiuo atveju nenustatyta. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės prašoma suma ženkliai viršija teismų praktikoje priteistinos sumos vidurkį. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, taip pat suformuluotą teismų praktiką bei civilinio atsakovo atlygintą neturtinės žalos dydį (3600 eurų), ieškinio reikalavimas dėl papildomos 6400 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (362,72 eurų advokato užmokestis) priteisimo valstybės naudai (1 t., b. l. 184). Tokios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl priteistinos iš kaltinamojo R. T. (BPK 103 str. 6 p., 106 str.).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis „Peugeot Partner“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas R. T., paliktinas savininko neribotai nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

R. T., vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir baudžiamąją bylą nutraukti.

R. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. R. civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. T. valstybės naudai 362,72 eurų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus patirtas išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos.

Automobilį „Peugeot Partner“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti savininko R. T. neribotai nuosavybei.

Išaiškinti R. T., kad jam per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.