Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-119-278/2019

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-02-21
Bylos Nr.: e2A-119-278/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-50-3-00152-2017-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė, Nijolė Danguolė Smetonienė
Ieškovas: M. I.
Atsakovas: I. F., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, G. S.

Civilinė byla Nr. e2A-119-278/2019Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00152-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 21 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. I. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-45-839/2018 pagal ieškovės M. I. ieškinį atsakovams I. F., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, G. S. dėl žemės sklypo atliktų ir įregistruotų kadastrinių matavimų bei juos patvirtinusio administracinio akto panaikinimo, nuosavybės teisių gynimo ir bendrų žemės sklypo ribų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. I. patikslintu ieškiniu prašė teismo: 1) panaikinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, atliktus 2016-02-08 bei juos patvirtinusį administracinį aktą - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjo 2016-02-15 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“; 2) nustatyti sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendrą ribą pagal matininko A. M. parengtą 2016-08-31 žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų planą; 3) panaikinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, atliktus 2017-06-25; 4) nustatyti sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendrą ribą pagal matininko A. M. parengtą 2016-08-31 žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinių matavimų planą; 5) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Utenos apskrities viršininko administracijos 2004-11-10 sprendimu jai buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam, 2,62 ha žemės sklypą Nr. 30/1, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Teigė, jog tiek jai priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tiek atsakovei I. F. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ribos buvo suprojektuotos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Utenos apskrities viršininko 2004-05-03 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Utenos rajone“. 2004-08-23 abu žemės sklypai paženklinti vietovėje ir surašyti Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai, parengti šių sklypų lauko brėžiniai (abrisai) ir žemės sklypų planai. Žemės sklypai buvo suformuoti atlikus preliminarius matavimus. Nurodė, kad jai priklausančio žemės sklypo ribos paženklintos 7 riboženkliais, atsakovės 5 riboženkliais, savininkai matavimuose dalyvavo ir su sklypų ribomis sutiko.

3. Teigė, jog 2013 m. buvo atliekami I. F. žemės sklypo kadastriniai matavimai, tačiau juos pateikus įregistruoti, VĮ Registrų centras 2013-09-09 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė atlikti veiksmus, nes atsakovės žemės sklypo ribos, naujai suformuotos kadastriniais matavimais, neatitiko gretimo, preliminariai matuoto jai priklausančio žemės sklypo ribų. Kadastrinių matavimų byla buvo grąžinta spręsti dėl atliktų matavimų teisingumo ir/ar reikalingumo taisyti. Nors iš kadastro žemėlapio, (duomenys neskelbtini) k.v. žemės reformos žemėtvarkos projekto, abrisų (sklypų linijų ilgių), matininko A. M. parengto situacijos plano ir kitų dokumentų matyti, kad atsakovei priklausantis sklypas po kadastrinių matavimų yra apie 15 metrų (14,50 m) „pasislinkęs“ į jos sklypo pusę, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM Utenos skyrius 2016-02-15 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino atsakovės sklypo kadastro duomenis, kurie 2016-02-08 buvo įregistruoti VĮ Registrų centre. Nurodo, kad priimtas administracinis aktas pažeidžia jos nuosavybės teises, nes ženkliai sumažina jai priklausančio žemės sklypo plotą.

4. Ieškovė M. I. nurodė, kad atliekant atsakovės sklypo kadastrinius matavimus iš esmės nevertinta arba netinkamai vertinta kartografinė medžiaga. Teigia, jog akivaizdžiai matyti, kad visas atsakovės I. F. sklypas yra pasislinkęs į jos sklypo pusę. Nurodė, jog tikėtina, kad taip atsitiko todėl, kad matuojamo atsakovės žemės sklypo kraštinės buvo matuojamos nuo taško, kuris nustatytas neteisingai, t.y. nuo bendros ribos, skiriančios atsakovės žemės sklypą ir žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą bei VĮ Registrų centro kadastro žemėlapį matyti, kad maždaug apie 14-15 m taškas neatitinka registruotų sklypų ribos. Nurodo, kad atsakovo G. S. žemės sklypas, pažeidžiant 2004 m. žemės sklypo plane nustatytus kraštinių ilgius, pietine riba pailgėjo 15,42 m, nors pagal iki kadastrinių matavimų buvusį žemės sklypo planą ši riba turėjo būti 173 m.. Dėl šios priežasties, laikytina, kad po kadastrinių matavimų pasikeitė atsakovo žemės sklypo konfigūracija.

5. Nurodė, kad ginčui taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas, o ne Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytas 1 mėnesio terminas, nes byloje vyksta ginčas dėl nuosavybės teisės gynimo, todėl visiems ieškinio reikalavimams taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Pirmosios instancijos teismas 2018-09-17 sprendimu ieškovės M. I. ieškinį atmetė bei atsakovės I. F. naudai priteisė 600 Eur, atsakovo G. S. naudai 165 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 21,95 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės biudžetui. Be to, panaikino Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018-01-26 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

7. Teismas nustatė, jog ieškovei M. I. nuosavybės teise priklauso 2,62 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau Sklypas Nr. 132), kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Atsakovei I. F. nuosavybės teise priklauso 1,1563 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas iki kadastrinių matavimų sudarė 1,14 ha, esantis (duomenys neskelbtini) k., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau Sklypas Nr. 129). Atsakovui V. S. nuosavybės teise priklauso 4,5287 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini)., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau Sklypas Nr. 25, iki kadastrinių matavimų 4,50 ha).

8. Nustatė, jog ieškovei Utenos apskrities viršininko administracijos 2004-11-10 sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam, 2,62 ha žemės sklypą Nr. 30/1, esantį (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. 132). M. I., kaip ir besiribojančio atsakovei I. F. priklausančio žemės sklypo Nr. 129, ribos buvo suprojektuotos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Utenos apskrities viršininko 2004-05-03 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Utenos rajone“. Teismas nustatė, kad 2004-08-23 abu žemės sklypai paženklinti vietovėje ir surašyti Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai, parengti šių sklypų lauko brėžiniai (abrisai) ir žemės sklypų planai, o žemės sklypai suformuoti atlikus preliminarius matavimus. Nurodė, kad ieškovės žemės sklypas, yra įsiterpęs tarp atsakovei I. F. priklausančio sklypo ir ieškovei priklausančio 0,37 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); toliau - Namų valda), kuri suformuota atliekant preliminarius matavimus. Žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktas surašytas 1995-04-24.

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš ieškovės pateiktų A. M. atliktų situacijos schemų, planų, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog ginčijamas žemės sklypų ilgių sumažėjimas skaičiuojamas iš esmės iki prie Namų valdos pasodintų eglučių eilės, teigiant, jog tai yra tiksli namų valdos riba. Teismas darė išvadą, kad su tuo sutikti nėra pakankamo pagrindo, nes namų valda suformuota pagal preliminarius matavimus, kuriuos atliekant ir ženklinant vietoje, Namų valdos riba nebuvo susieta su esančia medžių ar kitų objektų buvimo vieta. Nurodė, jog liudytojas R. K. parodė, jog Namų valda matuota dvimetriu, kas yra labai netikslus matavimas. Be to, nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog medžių eilė buvo sodinta ieškovės iniciatyva, todėl tai negali būti laikoma pakankamai objektyviu orientyru ribos nustatymui. Sprendė, jog nesant ieškovės Namų valdos tikslesnių matavimų, konstatuoti, jog esanti medžių eilė žymi tikslią ribą tarp ieškovės sklypo ir jos Namų valdos, nėra pagrindo. Atkreipė dėmesį, jog matininko A. M. atliktose situacijos schemose, planuose taip pat nėra fiksuotas Namų valdos ilgis palei kelią (duomenys neskelbtini), o tik apsiribojama nurodymu, jog Namų valdos plotas „~0,3700 ha“. Namų valdos abriso duomenimis ilgis palei minėtą kelią 69,50 m, tačiau viešais VĮ Registrų centras prieinamais duomenimis Namų valdos ilgis palei kelią yra ne mažiau kaip 72 m. Teismas darė išvadą, kad esant tokioms aplinkybėms nėra pakankamo pagrindo teigti, jog ieškovės žemės sklypo plotas, po atsakovų žemės sklypų kadastrinių matavimų, sumažėjo daugiau nei maksimali (ribinė) paklaida, nes Namų valda, kuri yra įsiterpusi į ieškovės žemės sklypą, neabejotinai turi reikšmės ir įtakos sklypo plotui.

10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš bylos duomenų matyti, kad atsakovų sklypai padidėjo leistina paklaida, atsakovės I. F. nuo 11400 m² iki 11563 m², o G. S. nuo 45000 m² iki 45287 m². Nurodė, kad ar ieškovės sklypas sumažėjo daugiau nei leistina paklaida, negalima objektyviai nustatyti, nes ieškovė nepateikė pakankamai objektyvių įrodymų (Namų valdos matavimų), nors tai jai buvo siūloma padaryti. Nurodė, kad iš pateiktų matininko A. M. planų, situacijos schemų ieškovės sklypo Nr. 132 plotas sumažėjo nuo 26200 m² iki ~24565 m², t.y. apie 1635 m², kas būtų daugiau nei maksimali paklaida. Teismas sprendė, jog išvadai, kad vien tik dėl atsakovų kadastrinių matavimų ieškovės sklypo Nr. 132 plotas sumažėjo daugiau nei leistina, nėra objektyvaus pagrindo.

11. Nurodė, kad byloje pateiktų duomenų nepakanka laikyti įrodytais teiginius, jog atsakovai bendru susitarimu keičia žemės sklypų ribą, perkelia (naikina) riboženklius ir pan.. Nurodė, kad viešai prieinamais ginčo vietovės ortofoto duomenimis negalima teigti, jog faktinio naudojimosi sklypais (Nr. 129 ir 132) ribos visada buvo pastoviai tokios pačios, nes jos nežymiai kito, o sklypo Nr. 129 ir Nr. 25 faktinis naudojimas iš esmės nuo 1995-1999 m. fiksuotos informacijos ženkliai nesiskyrė ir buvo naudojamas kaip ir 2016 m. atliktų kadastrinių matavimų nustatyta riba. Aplinkybes, kad atsakovų žemės sklypų riba nebuvo keičiama, patvirtino liudytojas A. Š., kuris nurodė, jog likę betoninės tvoros elementai buvo kaip apytikslis orientyras atsakovų žemės sklypų ribai. Apklausti žemės tarnybos specialistai, matininkai nurodė, kad dalį riboženklių jie rado ir jų teigimu matėsi, jog tai likę seni riboženkliai, todėl kiti riboženkliai buvo atstatyti pagal juos.

12. Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog tikrinant sklypo Nr. 129 matavimus buvo vadovaujamasi ne tik matavimų duomenimis, tačiau atsižvelgta į 2007-2008 m. ortofotografinių žemėlapių duomenis. Liudytojas M. Š. nurodė, jog buvo vertinti 2000 m. ortofotografinio žemėlapio duomenys apie faktinį naudojimąsi ir 2000 m. riba sutapo su dabartiniais matavimais. Liudytojas R. B. patvirtino, jog jo valdomas žemės sklypas į atsakovo G. S. sklypo Nr. 25 pusę nepasislinko. Priešingai, jo teigimu, G. S. sklypas po kadastrinių matavimų pasislinko į jam priklausantį sklypą, todėl tikėtina, kad naudojant tikslesnes matavimo priemones preliminarūs žemės sklypų duomenys gali pasikeisti ir tokia galimybė yra numatyta Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse, Lietuvos Respublikos 2002-04-15 Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintuose Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose. Darė išvadą jog nėra pagrindo teigti, kad atliekant kadastrinius matavimus nebuvo pakankamai išsamiai įvertinti įmanomi gauti duomenys, nes bylos duomenys patvirtina, jog buvo remtasi ir duomenų ieškota Kadastro taisyklėse numatytoje medžiagoje. Be to, nėra pagrindo daryti išvadą, kad matavimai turėjo būti atlikti remiantis vėlesniais žemėtvarkos projektais, nes žemės sklypai buvo formuojami pagal 2004 m. patvirtintą žemėtvarkos projektą, o vėlesni projektai šalių žemės sklypų ribų klausimo, kaip tai nustato Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika (5, 9 p.), nesprendė.

13. Teiginius, jog Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai turi suinteresuotumą bylos baigtimi, atmetė ieškovei nepateikus jokių objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų.

14. Be to, darė išvadą, kad objektyviais įrodymais nepagrįsti ieškovės argumentai, jog ji nebuvo informuota apie žemės sklypų matavimų atlikimą, nes tai paneigia žemės tvarkymo bylose esantys duomenys.

15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pateiktoje I. F. žemės tvarkymo byloje esančiame 2016-02-08 Žemės sklypo paženklinimo parodymo akte nėra skyriaus vedėjo parašo, tačiau vertino, jog nagrinėjamu atveju tai negali būti savarankiškas pagrindas matavimams nuginčyti. Konstatavo, jog aktas yra sudėtinė visos kadastrinių matavimų duomenų bylos dalis, kurie buvo patvirtinti ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjo 2016-02-15 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Kadastro duomenų byla buvo patikrinta, tikrinimo akte nurodyta, jog žemės sklypo kadastriniai matavimai ir žemės sklypo ribų ženklinimas vietovėje netikrinamas. Be to, pateiktoje I. F. žemės tvarkymo byloje yra sklypo Nr. 129 planas, parengtas 2016-02-08 UAB „Julimatas“ matininkės J. J., kuriame yra originalūs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjos V. V., skyriaus vedėjo pavaduotojo R. K. (2016-02-15 data), Utenos r. sav. administracijos Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vedėjo pavaduotojo E. B. (2016-02-08 data) parašai ir spaudai. Darė išvadą, jog matavimų duomenys buvo tikrinti, peržiūrėti ir suderinti, kaip tai nustato Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės, patvirtintos 2009-09-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1P-98.

16. Vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo taikyti ieškinio senatį, nes ieškiniu iš esmės siekiama apginti nuosavybės teises į žemę, kurios ieškovės nuomone pažeistos po atliktų matavimų, pasislinkus sklypų ribai į jos žemės sklypą ir įvertinus, jog nuosavybė teisė yra viena iš svarbiausių, todėl jos gynimas nuo pažeidimo sudaro pagrindą administracinio akto teisėtumą nagrinėti iš esmės, o ne apsiriboti reikalavimo atmetimu dėl administracinio akto apskundimo termino praleidimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Apeliaciniu skundu ieškovė M. I. prašo 2018-09-17 sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, tenkinti patikslintą ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino rašytinių įrodymų dėl žemės sklypų ribų atitikimo teritorijų planavimo dokumentams: Utenos apskrities viršininko 2004-05-03 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Utenos rajone“ patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių dalyje dėl ginčo žemės sklypų ribų, žemės sklypų preliminarių matavimų planų, parengtų R. J. IĮ, kurių ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatytų aplinkybių bei šių dokumentų atitikimo teisės aktų reikalavimams - Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymui (toliau ir Įstatymas), LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintiems Nekilnojamojo turto kadastro nuostatams (toliau ir Kadastro nuostatai), Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintoms Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėms (toliau ir Taisyklės), todėl neatskleidė bylos esmės. Be to, teismas nesivadovavo CK 4.45 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota minėtos teisės normos taikymo praktika, netinkamai taikė CPK 183, 185, 197 straipsnius, dėl ko nevertino jai priklausančio žemės sklypo ploto ženklaus sumažėjimo, viršijančio leistiną paklaidą ir priėmė jos nuosavybės teises pažeidžiantį sprendimą.

19. Tvirtina, jog sprendimo dalis dėl reikalavimo panaikinti žemės sklypo Nr. 129 kadastrinius matavimus, atliktus 2016-02-08 bei juos patvirtinusį administracinį aktą yra visiškai nemotyvuota, o dėl sklypo Nr. 25 kadastrinių matavimų teisėtumo visai nepasisakyta.

20. Teigia, jog atsakovams priklausančių žemės sklypų Nr. 25, 129 kadastriniai matavimai atlikti ir patvirtinti nesilaikant Įstatymo 4, 21 straipsnių, Kadastro nuostatų 21, 32.1.1., 32.1.1.2, 32.1.1.3. punktų reikalavimų, neatitinka teritorijų planavimo dokumentų - 2004-05-03 įsakymu Nr. 16-363 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Utenos rajone“ patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto, žemės sklypų preliminarių matavimų planų, parengtų R. J. IĮ. Nurodo, kad 2013 m. VĮ Registrų centras atsisakė keisti atsakovės I. F. žemės sklypo kadastro duomenis pagal matininko D. P. 2013-06-10 paženklintas žemės sklypo ribas, nes žemės sklypo Nr. 129 ribos neatitiko jai priklausančio žemės sklypo Nr. 132 preliminariais matavimais atliktų ir įregistruotų matavimų. 2016-02-08 matininkės J. J. paženklintos žemės sklypo Nr. 129 ribos taip pat neatitinka matininkės R. J. 2004-08-25 parengto žemės sklypo plano bei kadastro žemėlapyje įregistruotų sklypo Nr. 129 ribų. 2016-02-08 matininkės J. J. paženklintos žemės sklypo Nr. 129 ribos persidengia su preliminarių matavimų pagrindu registruotomis jos žemės sklypo Nr. 132 ribomis, todėl susidaro žemės sklypo ploto trūkumas 1635 kv.m., ženkliai viršijantis leistiną paklaidą, be to, išderinami sklypų Nr. 129, 132, 25 kraštinių ties Piliakalnio gatve ilgiai, visas atsakovės sklypas Nr. 129 rytų kryptimi perstumiamas 15 metrų į jai priklausantį žemės sklypą Nr. 132.

21. Tvirtina, jog matininkai D. P. ir J. J. bei matininkas T. V., atlikę atsakovų žemės sklypų Nr. 129, 25 kadastrinius matavimus bei nustatę, kad žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), neįvykdė Kadastro nuostatų 21 punkte numatytos pareigos informuoti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį, kad šis atliktų minėtame punkte nurodytus veiksmus ir pateiktų išvadą, ir negavę Nacionalinės žemės tarnybos išvados, atliko neteisėtus kadastrinius matavimus.

22. Be to, apeliantė teigia, kad atliekant 2016-02-08 atsakovės I. F. žemės sklypo Nr.129 kadastrinius matavimus buvo padaryti grubūs procedūriniai pažeidimai, kuriuos teismas nors ir analizavo, bet nevertino kaip esminių. Tvirtina, kad ji nebuvo informuota apie matininkės J. J. atliekamą žemės sklypo Nr. 129 paženklinimą, kaip to reikalauja Kadastro nuostatų 32.1.1.2. punktas (2016-01-27 pranešimas nebuvo išsiųstas), be to, jai neįteikta žemės sklypo Nr. 129 ribų paženklinimo-parodymo akto kopija ir žemės sklypo plano fragmentas, kaip to reikalauja Kadastro nuostatų 32.1.1.3. punktas, ko pasėkoje, ji neteko galimybės pateikti pastabas dėl atliktų kadastrinių matavimų, skųsti atliktus veiksmus ir sprendimus. Nurodo, kad žemės sklypo Nr. 129 kadastrinių matavimų byloje esančiuose 2013-06-10 ir 2016-02-08 paženklinimo aktuose nėra NŽT teritorinio skyriaus vedėjo parašų, patvirtinančių, kad žemės sklypo ribos paženklintos ir jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas atitinka teisės aktų reikalavimus.

23. Nurodo, kad apie žemės sklypo Nr. 25, kadastrinius matavimus, vykusius 2017-06-25, buvusi informuota, juose dalyvavusi, matininkui teikusi savo prieštaravimus. Tvirtina, jog matininkas T. V., nustatydamas vakarinę sklypo Nr. 25 ribą su besiribojančiu sklypu Nr. 24, nustatė pagal išlikusias „smetonines“ ribas ir sklypo Nr. 24, savininkas R. B. jas suderino pasirašytinai. Teigia, kad matininkas savavališkai pailgino apie 15 metrų sklypo Nr. 25 kraštinę palei (duomenys neskelbtini) gatvę, tuo padidinant matuojamo žemės sklypo plotą.

24. Tvirtina, jog teismas nevertino CK 4.45 straipsnyje įtvirtinto ribų neaiškumo kriterijaus, nors pagal teismų praktiką, jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta. Daro išvadą, jog teismui šio klausimo neišnagrinėjus, o ieškinį atmetus, galimai laikyta, kad sklypo Nr. 132 riba, nustatyta preliminariais matavimais ir įregistruota kadastro žemėlapyje, yra aiški, nors bylos duomenys rodo priešingai.

25. Nurodo, kad teismas visiškai nevertino 2018-01-30 antstolio L. J. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr.53/18/02, kuriame užfiksuoti duomenys patvirtina faktą, jog pamatavus žemės sklypų linijų ilgius vietoje nuo šalių neginčijamo taško Nr. 1, bendras trijų žemės sklypų Nr. 25, 129, 132 linijų ilgis nuo (duomenys neskelbtini) gatvės yra 378 m., kas visiškai atitinka preliminariais matavimais nustatytus sklypų linijų ilgius sklypo Nr. 25 - 173 m., sklypo Nr. 129 -129,80 m., sklypo Nr. 132 - 75,20 m. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu nustatyta, kad situacijos plane pažymėtas taškas Nr. 4, atitiko vietoje esančių jos susodintų eglių gyvatvorės vidurį, kurio teismas nepagrįstai nelaikė objektyviu orientyru jos sklypo ribos nustatymui, o vadovavosi niekuo nepatvirtintais, tikėtinais ortofoto duomenimis.

26. Teigia, jog teismas be pagrindo akcentavo jos namų valdos sklypą, nes namų valda yra ne galinis sklypas, valdą juosia sklypas Nr. 132. Teismo sprendime nurodytas namų valdos abrise esantis linijos ilgis palei kelią 69,50 m. yra išgalvotas, nes nėra namų valdos abriso. Teiginys, jog namų valdos ilgis palei kelią yra ne mažiau kaip 72 m, yra niekuo nepagrįstas.

27. Tvirtina, jog žemės sklypo Nr. 129, nuosavybės byloje esančiame abrise nėra duomenų apie sklypo „5” ir „1” riboženklių padėtį x ir y plokštumoje, rytų-vakarų kryptimi, todėl vienintelis dokumentas kuriuo remiantis galima nustatyti sklypo Nr.129 riboženklių „5” ir „1” padėti x ir y plokštumoje, rytų-vakarų kryptimi yra žemės sklypo Nr. 129 planas, R. J. IĮ parengtas 2004-08-30. Matininkų D. P. 2013-06-10 ir J. J. 2016-02-08 paženklintos ribos neatitinka 2004-08-30 parengto R. J. IĮ plano, ką patvirtina VĮ Registrų centro 2013-09-23 sprendimas Nr(duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos tinkamumo žemės sklypo duomenų pakeitimui nekilnojamojo turto kadastre“. Matininkas D. P., liudydamas teisme, nurodė, kad neatsimena kurie riboženkliai buvo, kurių nebuvo. Sklypo Nr. 129 savininkė I. F., taip pat negali žinoti riboženklių, nes sklypą įsigijo nesenai ir nedalyvavo 2004-08-23 ženklinant sklypą. Daro išvadą, kad sklypo Nr. 129 tikrųjų ribų niekas neatstatė ir jos nėra išlikusios, todėl ribos turi būti nustatomos remiantis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, pagal žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Utenos apskrities viršininko 2004-05-03 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), suprojektuotas ribas.

28. M. I. nurodo, kad teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus, vadovavosi prieštaringais ir nenuosekliais jų parodymais, nevertino byloje surinktų oficialių rašytinių įrodymų. Nepagrįstai vadovavosi liudytojo A. S. parodymais, jog likę betoninės tvoros elementai buvo apytikslis orientyras atsakovų žemės sklypų ribai, nes šie parodymai yra nepagrįsti jokiais dokumentais. I. F. sklypo abrise nėra nurodyta, kad kuri nors sklypo riba sutampa su betonine tvora, be to, betoninės tvoros nėra ir niekada nebuvo, o buvo tik spygliuotos vielos tinklo tvora su betoniniais stulpeliais, išlikusiais nuo kolūkių laikų.

29. Nurodo, kad teismo teiginiai apie žemės tarnybos specialistus, matininkus, liudijusius apie rastus senus riboženklius, neatitinka tikrovės, nes jokie NŽT specialistai nedalyvavo atliekant sklypo Nr. 129 kadastrinius matavimus. Byloje parodymus davę liudytojai D. P., M. Š., R. K., J. J. yra susiję pavaldumo santykiais.

Atsiliepimas

30. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė I. F. prašo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

31. Nurodo, jog priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina ieškovė M. I., teismas vertino ir Utenos apskrities viršininko 2004-05-03 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)“ Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Utenos rajone” patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, šalių žemės sklypų paženklinimo-parodymų aktus, žemės sklypų abrisus, preliminarių matavimų planus ir visus kitus dokumentus, esančius ieškovės bei atsakovų žemės sklypų tvarkymo bylose. Teigia, jog žemės sklypo ribos yra aiškios, nustatytos ir atstatytos išlikusių dokumentų pagrindu, atliekant kadastrinius matavimus bei patikrintos atsakingų darbuotojų.

32. Teigia, jog priešingai nei nurodo apeliantė, matavimų duomenys buvo tikrinti, peržiūrėti ir suderinti, kaip tai nustato Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės, patvirtintos 2009-09-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1P-98.

33. Nurodo, kad 2016-03-24 įregistravusi savo žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje, pagal 2016-02-08 žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą ir 2016-02-08 žemės sklypo planą. Teigia, jog M. I. dalyvavo žemės sklypo ribų paženklinime, tačiau pasirašyti paženklinimo aktą atsisakė, nors žemės sklypo ribų paženklinimo akto ir žemės sklypo plano bei šiuos dokumentus patvirtinančio 2016-02-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjo sprendimo neginčijo.

34. Tvirtina, jog apeliacinio skundo teiginiai, kad jos žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir patvirtinti nesilaikant LR žemės reformos įstatymo 4, 21 straipsnių reikalavimų, LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21, 32.1.1.2, 32.1.1.3 punktų reikalavimų, neatitinka teritorijų planavimo dokumento – žemėtvarkos projekto, žemės sklypų preliminarinių planų, yra nepagrįsti. UAB „Julimatas” atliktus žemės sklypo Nr. 129 kadastrinius matavimus tikrino Nacionalinės žemės tarnybos specialistai 2015-12-30 ir nustatyti posūkio taškų neatitikimai buvo ištaisyti. Nurodo, kad 2016-03-14 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Utenos skyrius padarė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) apie teisingai parengtą žemės sklypo Nr. 129 planą, nurodydamas, kad pačios ieškovės M. I. žemės sklypo planas turi būti tikslinamas.

35. Be to, nurodo, jog atsakovų žemės sklypus skirianti riba niekada nebuvo keista, ją žymi ir žymėjo išlikę betoniniai stulpeliai. Tarp jų niekada nebuvo ginčų dėl skiriančių sklypų ribos ir ta pati riba yra išlikusi nuo pat žemės sklypo įgijimo momento.

36. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. S. prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog jo žemės sklypo Nr. 25 matavimai atlikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reikalavimu, jog „vietovėje paženklintos privačios žemės miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos“. Tvirtina, kad žemės sklypo matavimus atlikęs matininkas T. V. nustatė senų riboženklių koordinates. Iš 1937 m. Žemės Tvarkymo Departamento parengto sklypo eksplikacijos matyti, kad buvusiems savininkams B. T. V. Š. priklausiusį sklypą kerta kelias, kuris rytinę sklypo kraštinę kerta tame pačiame taške, nepasislinkdamas 15 m, kaip nurodo apeliantė. Teigia, jog ši sklypo riba yra teisinga, nes yra išlikę seni riboženkliai ir betoninių stulpelių tvoros likučiai abiejose kelio pusėse. Būtent ši linija yra visiems aiški ir nuo 1937 m. nepakitusi.

37. Teigia, jog nei A. M. parengtas planas, nei antstolio išmatuotas linijos ilgis pagal kelią su sklypų ribų išsiaiškinimu neturi nieko bendra, nes jie neatsižvelgė į esamus riboženklius, o tik atliko apeliantės prašymą.

38. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo sprendimą palikti nepakeistą.

39. Pažymi, kad apeliacinis skundas yra grindžiamas apeliantės prielaidomis, kuriomis ji siekia tik jai palankaus sprendimo ir nesivadovauja rašytiniais įrodymais, žemės sklypų planais, teritorijų planavimo dokumentais, Lietuvos Respublikos įstatymais ir įgyvendinamaisiais teisės aktais, kurie imperatyviai reglamentuoja procedūras dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo ir tokiais argumentais bei pareiškimais klaidina teismą.

40. Nurodo, kad apeliantės reikalavimas nustatyti bendrą žemės sklypo ribą pagal matininko A. M. parengtą 2016-08-31 žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų planą yra nesuprantamas ir teisiškai neįmanomas, nes dokumentas, kuriuo apeliantė gina galimai pažeistas jos nuosavybės teises, yra niekinis, neturintis jokios teisinės reikšmės ir galios, kuriuo vadovautis nėra teisinio pagrindo. Tvirtina, kad apeliantė nepateikė tinkamai parengto ir įforminto, teisės aktus atitinkančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plano ir kadastro duomenų bylos, kad galėtų teisiškai pagrįsti savo reikalavimų teisėtumą ir teigti, kad žemės sklypo plotas sumažėja ar padidėja, ar kad galbūt neatitinka teritorijų planavimo dokumento.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės M. I. apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

42. Byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise apeliantei M. I. priklauso 2,62 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), toliau sklypas Nr. 132), suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kuris ribojasi su atsakovei I. F. nuosavybės teise priklausančiu 1,1563 ha ploto žemės sklypu (1,14 ha ploto iki kadastrinių matavimų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); toliau sklypas Nr. 129), o šis sklypas ribojasi su atsakovui G. S. nuosavybės teise priklausančiu 4,5287 ha ploto (4,50 ha ploto iki kadastrinių matavimų) žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); toliau sklypas Nr. 25). Be to, M. I. priklauso 0,37 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); toliau ir Namų valda). Nustatyta, kad atsakovams I. F. ir G. S. priklausantys žemės sklypai yra suformuoti atlikus kadastrinius matavimus.

43. Nustatyta, kad žemės sklypų Nr. 129 ir 132 ribos buvo suprojektuotos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Utenos apskrities viršininko 2004-05-03 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Utenos rajone“. Iš bylos duomenų matyti, kad R. J. įmonės vadovė R. J. 2004-08-23 paženklino žemės sklypų ribas, surašė sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus, parengė sklypų lauko brėžinius (abrisus) bei žemės sklypų planus (apeliantės žemės sklypo planas parengtas 2004-08-25, o atsakovės I. F. 2004-08-30). Žemės sklypų paženklinime dalyvavo sklypų savininkai ir su nustatytomis ribomis sutiko. Sklypas Nr. 25 vietovėje paženklintas 1992 m. spalio mėnesį.

44. Byloje sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų, atsakovams I. F. ir G. S. atlikus kadastrinius matavimus. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, atmetęs jos ieškinį dėl atsakovų sklypams atliktų bei įregistruotų kadastrinių matavimų panaikinimo bei ribų nustatymo pagal jos pateiktą planą, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, liudytojų parodymus, nevertino byloje pateiktų rašytinių įrodymų dėl žemės sklypų ribų atitikimo teritorijų planavimo dokumentams, iš esmės ignoravo procedūrinius pažeidimus, padarytus atliekant atsakovų sklypų kadastrinius matavimus, nevertino ženklaus jai priklausančio žemės sklypo ploto sumažėjimo, viršijančio leistiną paklaidą ir priėmė jos nuosavybės teises pažeidžiantį sprendimą.

45. Patikslintu ieškiniu M. I. nurodė, kad atsakovei I. F. atlikus žemės sklypo Nr. 129 kadastrinius matavimus, persidengė joms priklausantys sklypai, nes buvo neteisingai nustatyta atsakovei priklausančio žemės sklypo padėtis ir šis apie 15 m (14,50 m) pasislinko į jai, ieškovei, priklausančio žemės sklypo pusę.

46. CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismo tvarka tais atvejais, kai tarp žemės sklypų savininkų kyla ginčas dėl sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Šioje teisės normoje nustatyti ir kriterijai – dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos, kiti įrodymai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas nustato žemės sklypų ribas.

47. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje šalių pateiktų bei teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų, liudytojų parodymų bei nustatytų faktinių aplinkybių visetą sprendė, jog nėra pakankamo pagrindo pripažinti M. I. poziciją dėl neaiškių žemės sklypų ribų pagrįsta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia išvada dėl sekančių motyvų.

48. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog kadastriniai matavimai atsakovės I. F. žemės sklypui Nr. 129 pradėti 2013 metais, kuriuos atliko UAB „Julimatas“. Nustatyta, kad 2013-06-10 vyko žemės sklypo ribų paženklinimas vietoje, buvo surašytas žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktas. Šiame paženklinime dalyvavo ir gretimų žemės sklypų savininkai – apeliantė M. I. (sklypas Nr. 132) ir atsakovas G. S. (sklypas Nr. 25), kurie su nustatytomis žemės sklypų ribomis sutiko ir tai patvirtino savo parašais. Šiuos kadastrinius matavimus VĮ „Registrų centras“ 2013-09-09 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė įregistruoti, nustačius, jog atsakovės I. F. žemės sklypo ribos, naujai suformuotos kadastriniais matavimais, neatitinka gretimo, preliminariai matuoto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y., M. I., sklypo ribų. Nustatyta, kad UAB „Julimatas” atliktus žemės sklypo Nr. 129 kadastrinius matavimus 2015-12-30 patikrino Nacionalinės žemės tarnybos specialistai, atlikę faktiškai naudojamų žemės sklypo ribų patikrinimą. Atlikus patikrinimą, Nacionalinė žemės tarnyba 2016-01-19 pateikė išvadą, jog žemės sklypo Nr. 129, priklausančio atsakovei I. F., ribų ženklinimo metu UAB „Julimatas“ neteisingai atstatė išnykusį šio žemės sklypo šiaurinės ribos posūkio tašką, naujame plane Nr. 129 pažymėtą Nr. 3, nes neatsižvelgė į abrise Nr. 129 nurodytą 97,5 m matavimų užkirtį (nurodytas 100,57 m), o kitus, žemės sklypo ribas žyminčius riboženklius, atstatė teisingai. Nustatyta, jog šis trūkumas buvo ištaisytas, 2016-02-08 parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla, o duomenys patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjo 2016-02-15 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dalies 2013-06-10 sklypo ribų paženklinimo metu nustatytų ribų taškai, su kuriais M. I. sutiko, išliko.

49. Nors apeliantė nurodo, kad jai nebuvo pranešta apie tai, kad 2016-02-08 naujai bus ženklinamos I. F. žemės sklypo ribos, tačiau iš Žemės tvarkymo bylos duomenų matyti, kad ji dalyvavo ribų paženklinime, su nustatytomis ribomis nesutiko bei atsisakė pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte ir pateikė pastabas. Tai patvirtina 2016-02-10 UAB „Julimatas“ matininko T. V. „Sprendimas dėl pateiktų pastabų žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktas“, įrašai žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte, 2016-01-27 kvietimas M. I. bei 2016-01-27 AB „Lietuvos paštas“ kvitas apie siuntos išsiuntimą, todėl kolegija neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, jog atliekant I. F. priklausančio sklypo ženklinimą buvo pažeisti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimai (32.1.1, 32.1.1.2, 32.1.1.3 p.).

50. Kaip minėta, tiek apeliantės, tiek besiribojančio atsakovei I. F. priklausančio žemės sklypo Nr. 129, ribos buvo nustatytos 2004-08-23, abu žemės sklypus paženklinant vietovėje, surašant Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus, parengiant šių sklypų lauko brėžinius (abrisus) ir žemės sklypų planus. Žemės sklypai buvo suformuoti atlikus preliminarius matavimus. Nustatyta, kad apeliantės žemės sklypas Nr. 132 (ginčo sklypas), yra įsiterpęs tarp atsakovės I. F. sklypo Nr. 129 ir kito, M. I. priklausančio 0,37 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Namų valdos), kuri taip pat suformuota atliekant preliminarius matavimus (Žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktas surašytas 1995-04-24). Minėti sklypai (bei atsakovams priklausantys sklypai) yra išsidėstę palei bendrą objektą – (duomenys neskelbtini)gatvę. Apeliantės teigimu, jos žemės sklypo Nr. 132 viena iš kraštinių palei kelią (kraštinė tarp apeliantės namų valdos ir atsakovei I. F. priklausančio žemės sklypo Nr. 129) po atsakovės sklype atliktų kadastrinių matavimų sutrumpėjo beveik 15 metrų ir tai lėmė bendro sklypo ploto sumažėjimą 1635 m² (nuo 2,62 ha įregistruoto ploto iki 2,4565 ha). Šiuos teiginius apeliantė grindžia matininko A. M. atliktomis situacijos schema, planu, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, iš kurių matyti, jog matininkas (taip pat ir antstolis) žemės sklypų kraštinių ilgius matavo nuo apeliantės namų valdą žyminčių eglių eilės, kurią M. I. nurodo, kaip žyminčią tikslią namų valdos ribą ir esamą tinkamą tašką matavimams atlikti. Su šiais teiginiais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Nustatyta, kad namų valda suformuota pagal preliminarius matavimus 1995-04-24. Pirmosios instancijos teismui liudytojas R. K. nurodė, kad minėtu metu matavimai atlikti dvimetriu, kas nėra tiksli matavimo priemonė. Be to, iš Žemės tvarkymo bylos matyti, kad namų valdos ribos matavimų metu nebuvo susietos su medžių ar kitų objektų buvimo vieta, o iš bylos duomenų matyti, kad eglės buvo susodintos pačios apeliantės, todėl paminėtos aplinkybė leidžia konstatuoti, jog eglių eilė negali būti laikoma pakankamai objektyviu orientyru sklypų ribų nustatymui. Tikslesni matavimai namų valdos sklypui nėra atlikti ir apeliantė šių duomenų teismui neteikė. Be to, byloje pateiktuose bei M. I. iniciatyva atliktuose matavimuose nėra aiškiai nurodomas apeliantei priklausančios namų valdos sklypo ilgis palei (duomenys neskelbtini) gatvę. Įvertinus aplinkybę, jog apeliantei priklausantis namų valdos sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra apribotas jai priklausančio žemės sklypo Nr. 132, t.y., šis sklypas yra išsidėstęs apie M. I. priklausančią namų valdą (išskyrus (duomenys neskelbtini) gatvę), neabejotinai tai turi įtakos ir apeliantei priklausančio žemės sklypo Nr. 132 kraštinių palei (duomenys neskelbtini) gatvę ilgiui bei ginčo sklypo plotui.

51. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog atsakovui G. S. priklausančio žemės sklypo matavimai buvo atliekami 2017-06-25, t.y. vėliau nei I. F. sklypui ir apeliantė, dalyvavusi matavimuose, su nustatytomis sklypo ribomis nesutiko. Apeliantė teigia, jog matininkas T. V. padidino G. S. sklypo plotą, kraštinę palei (duomenys neskelbtini) gatvę iš projektinio 173 m. ilgio perkeldamas į 188,42 m, t.y. 15 m., kurio dydžiu I. F. sklypo ribos pasislinko, uždengiant jos žemės sklypo dalį. Nustatyta, kad ginčo tarp atsakovų I. F. ir G. S. dėl jų žemės sklypus, atitinkamai Nr. 129 ir Nr. 25, skiriančios ribos niekada nebuvo. Byloje apklausti liudytojai – tiek žemės tarnybos darbuotojai, atlikę patikrinimus nagrinėjamoje situacijoje, tiek buvęs I. F. žemės sklypo savininkas A. Š., dalyvavęs 2004-08-23 ženklinant jam priklausantį žemės sklypą, patvirtino, jog minėtų sklypų ribą apytiksliai žymi betoniniai stulpeliai, išlikę nuo kolūkių laikų. Šią aplinkybę skundžiamame sprendime išsamiai aptarė pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ir pagal viešai prieinamus ortofotografinius duomenis sklypo Nr. 129 ir Nr. 25 faktinį sklypų naudojimą, nurodant, kad iš esmės nuo 1995-1999 m. fiksuotos informacijos ženkliai nesiskyrė ir žemės sklypas buvo naudojamas kaip ir 2016 metais atliktų kadastrinių matavimų nustatyta riba. Šių įrodymų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog sklypo Nr. 129 ribos (bendra riba tarp besiribojančių sklypų Nr. 129 ir Nr. 25) atliekant kadastrinius matavimus, buvo nustatytos tinkamai. Be to, sklypų riba tarp atsakovų 2015-12-30 buvo patikrinta ir Nacionalinės žemės tarnybos specialistų konstatuojant, jog ji nustatyta teisingai. Įvertinus aukščiau minėtus duomenis, konstatuoti, jog teismas nepasisakė dėl G. S. žemės sklypo kadastrinių matavimų pagrįstumo, nėra pakankamo pagrindo.

52. Byloje nustatyta, jog atsakovams atlikus kadastrinius matavimus, jų žemės sklypai padidėjo iš esmės Kadastro nuostatų 21 punkte numatyta leistina paklaida, atsakovės I. F. nuo 11400 m² iki 11563 m² (skirtumas 163 m²), o G. S. nuo 45000 m² iki 45287 m² (skirtumas 287 m²). Tuo tarpu, apeliantės pateiktame, A. M. paruoštame, plane nurodoma, jog jai priklausančio žemės sklypo Nr. 132 plotas yra 2,4565 ha, t.y. sumažėjęs 1635 m². Nors apeliantė teigia, kad jos žemės sklypas sumažėjo dėl atsakovų atliktų kadastrinių matavimų, tačiau vien matematiškai sudėjus atsakovų sklypų padidėjimo matmenis, M. I. teiginiai vertintini kritiškai, nes jie padidėjo ženkliai mažesniu dydžiu. Šių aplinkybių visumos pagrindu teismas pagrįstai sprendė, jog daryti išvadą, kad vien tik dėl atsakovų kadastrinių matavimų M. I. sklypo Nr. 132 plotas sumažėjo daugiau nei leistina ar iš viso spręsti apie sklypo sumažėjimą, nėra objektyvaus pagrindo. Be to, liudytojas R. B. nurodė, kad atsakovui G. S. priklausantis žemės sklypas, atlikus kadastrinius matavimus, pasislinko į jam priklausančio žemės sklypo pusę, uždengiant jo sklypo dalį. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė, savo teiginius grindė matininko A. M. 2016-08-31 paruoštu planu bei šio plano pagrindu prašė nustatyti ginčo sklypų ribas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kadastriniai matavimai, kaip tai numato Kadastro nuostatuose įtvirtinti reikalavimai, apeliantės žemės sklypui Nr. 132 bei namų valdai atlikti nebuvo, t.y., apeliantė teisės aktus atitinkančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plano ir kadastro duomenų bylos, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie atsakovų sklypuose atliktų matavimų teisingumą, teisėtumą bei vertinti apeliantės reikalavimų pagrįstumą, teismui nepateikė. Dėl paminėto, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad M. I. sklypo plotas būtų sumažėjęs išimtinai dėl atsakovų atliktų kadastrinių matavimų ir jos nurodytu dydžiu.

53. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra nurodęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą. Sprendžiant ginčus tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (pvz. : Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015).

54. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra paneigti apeliantės M. I. teiginiai, jog jai priklausančio žemės sklypo plotas yra sumažėjęs, tačiau sumažėjimo dydį, jo atitikimą leistinoms paklaidoms gali patvirtinti tik atlikti kadastriniai matavimai, o nustačius, kad pagal šalių pateiktus žemės sklypų planus, sudarytus atlikus kadastrinius matavimus, sklypų plotai iš dalies uždengia vienas kitą, viena iš priemonių šioms aplinkybėms nustatyti gali būti ekspertizė sklypų riboms nustatyti. Be to, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto (neįregistruotiems Nekilnojamojo turto registre žemės sklypams), gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016).

55. Dėl paminėto, darytina išvada, kad tik atlikus apeliantei priklausančio žemės sklypo Nr. 132 bei namų valdos kadastrinius matavimus būtų galima konstatuoti galimai esamus atsakovų kadastrinių matavimų neatitikimus žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose esantiems duomenims.

56. Apeliantė nurodo, kad atliekant atsakovų sklypų kadastrinius matavimus buvo padaryti pažeidimai, pažeidžiantys jos teises. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, pagrindžiančių minėtų kadastrinių matavimų metu padarytus, apeliantės nurodomus, Kadastro nuostatų reikalavimų pažeidimus. Kaip minėta aukščiau (50 p.), byloje esantys įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog apeliantė M. I. buvo informuota apie vykstantį atsakovės I. F. žemės sklypo paženklinimą vietoje. Aplinkybė, jog apie atliktą matavimą M. I. buvo žinoma, iš dalies patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus 2016-03-14 raštas, adresuotas M. I. (Žemės tvarkymo byla). I. F. Žemės tvarkymo byloje esantis 2017-06-14 kvietimas ir 2017-06-15 AB „Lietuvos paštas“ registruotų siuntų priėmimo kvitas Nr.007041 bei 2017-06-25 Žemės sklypo paženklinimo parodymo akto duomenys leidžia daryti išvadą, kad M. I. dalyvavo ir vykdant atsakovo G. S. žemės sklypo Nr. 25 paženklinimą, tačiau pasirašyti aktą atsisakė ir apeliantė tai pripažįsta. 2017-11-16 pranešimu M. I. (kaip ir kiti besiribojančių sklypų savininkai) buvo informuota, jog ji turi teisę ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo paženklinimo – parodymo akto kopijos ir žemės sklypo fragmento (ištraukos) gavimo pateikti pastabas dėl atliktų matavimų. Minėta teise M. I. pasinaudojo pateikdama pastabas, kurios buvo išnagrinėtos ir išsiųstos 2018-01-09 atsakymu (2018-01-11 AB „Lietuvos paštas“ kvitas Nr. 091542). Konstatuotina, jog minėtų duomenų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, jog M. I. buvo informuojama apie matavimų eigą, turėjo galimybę gauti visą informaciją, dalyvauti matavimuose bei reikšti pastabas, kurios buvo nagrinėjamos. Objektyvių įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, apeliantė teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismui nenustačius Kadastro nuostatų pažeidimų, konstatuoti 2016-02-08 kadastrinių matavimų dokumentų bei 2016-02-15 administracinio akto neteisėtumą, nebuvo pagrindo.

57. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamų sklypų matavimų duomenys buvo tikrinti, peržiūrėti ir suderinti, kaip tai nustato Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės, patvirtintos 2009-09-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1P-98, aplinkybė, jog žemės sklypo Nr. 129 kadastrinių matavimų byloje esančiuose 2013-06-10 ir 2016-02-08 paženklinimo aktuose nėra Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo parašų, patvirtinančių, kad žemės sklypo ribos paženklintos ir jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas atitinka teisės aktų reikalavimus, nelaikytina esmine aplinkybe, sudarančia pagrindą konstatuoti atliktų matavimų neteisėtumą.

58. Dėl apeliantės nurodomo Kadastro nuostatų 21 punkto pažeidimo, pastebėtina, jog žemės sklypo Nr. 129 ribos (konfigūracija), atlikus kadastrinius matavimus, iš esmės nekito ir žemės sklypo ploto skirtumas neviršijo Kadastro nuostatų 1 priede nustatytų dydžių, todėl matavimus atlikęs matininkas neturėjo pareigos kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį, kad šis pateiktų išvadą. Nors sutiktina su apeliante, kad, atlikus kadastrinius matavimus, G. S. žemės sklypo ilgis pagal (duomenys neskelbtini) gatvę yra pailgėjęs, tačiau Žemės sklypo Nr. 25 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla bei joje užfiksuotų matavimų teisingumas buvo tikrintas ir atliktų matavimų pažeidimų nenustatyta (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus 2018-01-12 Žemės kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)).

59. Kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų nustatymo pagal CK 4.45 straipsnį tikslai sutampa – nustatyti tikslias ir teisingas žemės sklypo ribas. CK 4.45 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka teismas nustato žemės sklypo ribas, jei, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra nurodęs, kad praktikoje sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) laikomas vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausančia nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2014-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje pateiktų įrodymų visetą, konstatavo, jog apeliantė neįrodė, kad jai priklausančio žemės sklypo Nr. 132 ribos pakito ar sklypo plotas sumažėjo dėl atsakovų atliktų kadastrinių matavimų. Apeliacinio skundo argumentai šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia, nes nepateikti M. I. priklausančių žemės sklypų kadastriniai matavimai, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti jai sumažėjusio žemės sklypo plotą bei svartyti klausimą dėl ekspertizės paskyrimo.

60. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, išsamiai ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

61. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

62. Atmetus ieškovės M. I. apeliacinį skundą atsakovei I. F. priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad atsakovės I. F. bylinėjimosi išlaidos, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, sudaro 300 Eur. Minėtos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, 8.11 punkto nuostatoms ir nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės M. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės Inos F. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė