- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-17
- Bylos Nr.
- e2-45-839/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00152-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Karpavičius
- Ieškovas
- M. I.
- Atsakovas
- I. F., Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, G. S.
- Advokatai
- Kęstutis Rakauskas
dalyvaujant ieškovei M. I., jos atstovei advokatei Justinai Murauskaitei, atsakovės I. F. atstovui advokatui Kęstučiui Rakauskui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovui L. K.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-45-839/2018 pagal ieškovės M. I. ieškinį atsakovams I. F., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, G. S. dėl žemės sklypo atliktų ir įregistruotų kadastrinių matavimų ir juos patvirtinusio administracinio akto panaikinimo, nuosavybės teisių gynimo bei bendrų žemės sklypo ribų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), prašydama panaikinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),, kadastrinius matavimus, atliktus 2016-02-08, bei juos patvirtinusį administracinį aktą - 2016-02-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 41SK-169-(14.41.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),), esančio (duomenys neskelbtini),, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“; nustatyti sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendrą ribą pagal matininko A. M. parengtą 2016-08-31 žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų planą; panaikinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, esančio (duomenys neskelbtini),, kadastrinius matavimus, atliktus 2017-06-25; nustatyti sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bendrą ribą pagal matininko A. M. parengtą 2016-08-31 žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, kadastrinių matavimų planą; priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad jai Utenos apskrities viršininko administracijos 2004-11-10 sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam, 2,62 ha žemės sklypą Nr. 30/1, esantį (duomenys neskelbtini),. Žemės sklypo, kurio dabartinis kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),. Kaip ir besiribojančio atsakovei I. F. priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos buvo suprojektuotos Sirutėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Utenos apskrities viršininko 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 16-363 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Utenos rajone“. 2004-08-23 abu žemės sklypai paženklinti vietovėje ir surašyti Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai, parengti šių sklypų lauko brėžiniai (abrisai) ir žemės sklypų planai (ieškovės žemės sklypo planas parengtas 2004-08-25, o atsakovės I. F. 2004-08-30. Žemės sklypai buvo suformuoti atlikus preliminarius matavimus. Ieškovės žemės sklypo ribos paženklintos 7 riboženkliais, atsakovės 5 riboženkliais, savininkai matavimuose dalyvavo su ribomis sutiko.
2013 m. buvo atliekami I. F. žemės sklypo kadastriniai matavimai, tačiau juos pateikus įregistruoti VĮ Registrų centras 2013-09-09 sprendimu Nr. 5593798 atsisakė tai padaryti, nes atsakovės žemės sklypo ribos, naujai suformuotos kadastriniais matavimais, neatitiko gretimo, preliminariai matuoto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, t.y. ieškovės sklypo ribų. Bendros žemės sklypų ribos persidengė ir tokį persidengimą aiškiai atvaizdavo, pateikdamas priedą prie sprendimo – kadastro žemėlapio ištrauką. Kadastrinių matavimų byla buvo grąžinta spręsti dėl atliktų matavimų teisingumo ir/ar reikalingumo taisyti. Nors iš kadastro žemėlapio, Sirutėnų k.v. žemės reformos žemėtvarkos projekto, abrisų (sklypų linijų ilgių), matininko A. M. parengto situacijos plano, ir kitų dokumentų aiškiai matyti, kad atsakovei priklausantis sklypas po kadastrinių matavimų yra apie 15 metrų (14,50 m) „pasislinkęs“ į ieškovės sklypo pusę, Nacionalinės žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjo 2016-02-15 sprendimu Nr. 41SK-169-(14.41.110.) patvirtino atsakovės žemės sklypo kadastro duomenis, kurie 2016-02-08 buvo įregistruoti VĮ Registrų centre. Atliekant atsakovės sklypo kadastrinius matavimus iš esmės nevertinta arba netinkamai vertinta kartografinė medžiaga. Teigia, jog akivaizdžiai matyti, kad visas atsakovės sklypas yra „pasislinkęs“ į ieškovės sklypo pusę. Taip atsitiko tikėtina dėl to, jog matuojamo atsakovės žemės sklypo kraštinės buvo matuojamos nuo taško, kuris nustatytas neteisingai, t.y. nuo bendros ribos, skiriančios atsakovės žemės sklypą ir žemės sklypą, kurio kadastro Nr.8260/0004:25. Tai, kad šis ribos taškas nustatytas netinkamai, aiškiai matoma iš kartografinės medžiagos. Pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, o taip pat VĮ Registrų centro kadastro žemėlapį (VĮ RC sprendimo priedas) matyti, kad maždaug apie 14-15 m taškas neatitinka registruotų sklypų ribos, o taip pat žemės reformos žemėtvarkos projekto (Priedas Nr. 14). Matininkas, matuodamas sklypą, privalo vadovautis visa turima kartografine medžiaga, vertinti ne tik matuojamo sklypo dokumentus, bet ir besiribojančių. O tai reiškia, kad UAB „Julimatas“ privalėjo atsižvelgti ir į ieškovės bei kitų besiribojančių žemės sklypų planus, abrisus, šių sklypų kadastro duomenis kadastro žemėlapyje, žemėtvarkos projekte. Be to, yra dar vienas ieškovei priklausantis žemės sklypas – namų valda, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Žiūrint į ieškinio priedo Nr. 7 planą, šis taškas yra pažymėtas indeksu 35. Šis taškas yra teisingas ir nuo jo reikėtų skaičiuoti atsakovės sklypo kraštinės 5-6-7-8-9-1 (pagal atsakovės sklypo kadastrinių matavimų planą, ilgį, kuris pagal pastarojo sklypo abrisą ir preliminarių matavimų žemės sklypo planą turėtų būti 129,8 m. Matyti, kad nuo taško 35, atidėjus tokį ilgį (129,8 m), atsakovės sklypo PV riboženklis, kuris pažymėtas tašku 5 būtų lygiai toje vietoje, kuri yra suprojektuota pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą ir įbraižyta kadastro žemėlapyje. Žiūrint toliau, G. S. sklypo kraštinė palei kelią, kuri turi būti 173 m ilgio, taip pat atsirastų toje vietoje, kuri suprojektuota projekte ir įregistruota registre. Priimtas administracinis aktas pažeidžia ieškovės nuosavybės teises, nes virš 0,11 ha sumažino jos sklypo plotą: atsakovės ŠR riba buvo patraukta į ieškovės sklypo pusę, į šią pusę „pastumiant“ visą atsakovės žemės sklypą, ko pasekoje ŠR, PR ir P ieškovės sklypo ribos pakito. Žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, bendros ribos su sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (atsakovės I. F. žemės sklypas) bei sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (ieškovės žemės sklypas) nustatymas yra nulemtas anksčiau atlikto atsakovės I. F. žemės sklypo kadastrinių matavimų. To pasekoje, G. S. žemės sklypas, pažeidžiant šio sklypo abrise, 2004 m. žemės sklypo plane nustatytus kraštinių ilgius, pietine riba pailgėjo net 15,42 metro. Pagal iki kadastrinių matavimų buvusį žemės sklypo planą ši riba turėjo būti 173 m. (priedas Nr. 15) , po kadastrinių matavimų tapo 188,42 m (priedas Nr. 19). Dėl šios priežasties, laikytina, kad po kadastrinių matavimų pasikeitė atsakovo žemės sklypo konfigūracija. Šiuo atveju, kadastrinių matavimų vykdytojas turėjo įgyvendinti Kadastro nuostatų 21 p. reikalavimus: su atitinkamais duomenimis apie nustatytus neatitikimus kreiptis į NŽT skyrių, kuri privalėjo pateikti pagrįstą išvadą. Šios procedūros nebuvo įgyvendintos. Be to, yra konkretus, visų bylos šalių ir specialistų (įskaitant NŽT) patvirtintas bei asmens, kuris nesuinteresuotas bylos baigtimi (R. B.) patvirtintas taškas, nuo kurio tokius matavimus galima atlikti. Šis taškas G. S. žemės sklypo (po kadastrinių matavimų) plane pažymėtas tašku 1 ir jo koordinatė yra tokia: X 6159304,61 Y 601029,50. Nuo šio taško, kurio teisingumą savo parašu patvirtino atsakovas G. S., besiribojančio žemės sklypo savininkas R. B., teisingumą patvirtino NŽT Utenos skyriaus specialistas atidedant atitinkamus atstumus (173 m. G. S. sklypui, 129,80 m. I. F. sklypui ir 75,20 m. M. I. sklypui), galima aiškiai nustatyti kiekvieno iš ginčo žemės sklypų pietinius ribos taškus (palei kelią), skiriančius šiuos sklypus. Mano, kad ginčo atveju taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas, o ne Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytas 1 mėnesio terminas. Nagrinėjamu atveju byloje vyksta ginčas dėl nuosavybės teisės gynimo, todėl visiems ieškinio reikalavimams taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas. Todėl administracinį aktą bei atsakovų žemės sklypų kadastrinius matavimus prašo naikinti, o bendras ieškovės ir atsakovų žemės sklypų ribas nustatyti pagal 2016-08-31 matininko A. M. parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą.
Šalies argumentai
Atsakovė I. F. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės teiginiai dėl parengto žemės sklypo kadastrinių matavimų plano neatitikimo Sirutėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui ne kartą buvo tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos ir atmesti kaip nepagrįsti. UAB „Julimatas“ parengti žemės sklypo kadastriniai matavimai parengti laikantis nustatytų nuostatų ir atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos pareikštas pastabas bei duomenų patikslinimą. Turimo žemės sklypo riba su atsakovo G. S. žeme niekada nebuvo keista ir yra išlikusi nuo pat sklypų įsigijimo. Ieškinį atmetus prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas G. S. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, jog žemės sklypų ribos atitinka 1937 m. duomenis, jos niekada nebuvo pakeistos, tai patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos atlikti patikrinimai, o ieškovės teiginiai ir argumentai klaidinantys, nes pateikiama netiksli informacija ir duomenys. Ieškinį atmetus prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė N. žemės tarnyba prie ŽŪM su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad atsakovų žemės sklypų kadastriniai matavimai buvo atlikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir atitinka teritorijų planavimo dokumentus. Matavimų atlikimo eigoje nustatyti trūkumai buvo ištaisyti. Kilęs ginčas buvo nagrinėjamas ir situacija tikrinta vietovėje, tačiau nustatytos aplinkybės ieškovės netenkindavo. Po atliktų matavimų sklypų konfigūracija, plotas iš esmės nepakito. Ieškovės reikalavimas objektyviai nėra pagrįstas. Be to, ieškovė yra praleidusi terminą administraciniam aktui – ginčijamam teritorinio skyriaus 2016-02-15 sprendimui Nr.41SK-169-(14.41.110) apskųsti. Šis terminas yra reglamentuotas LR administracinių bylų teisenos įstatymo 28 str. 1 d., t.y. per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos kreiptis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 2,62 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini),, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau Sklypas Nr. 132). Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Atsakovei I. F. nuosavybės teise priklauso 1,1563 ha ploto po kadastrinių matavimų (1,14 ha ploto iki kadastrinių matavimų) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau Sklypas Nr. 129). Atsakovui V. S. nuosavybės teise priklauso 4,5287 ha ploto po kadastrinių matavimų (4,50 ha ploto iki kadastrinių matavimų) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini),, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau Sklypas Nr. 25). Atsakovų žemės sklypams atlikti kadastriniai matavimai.
Kaip jau buvo nurodyta, ieškovė prašo panaikinti atsakovų žemės sklypų kadastrinius matavimus bei Sklypo Nr. 129 kadastrinius matavimus patvirtinusį administracinį aktą ir nustatyti Sklypų Nr. 129, Nr. 25 ir Nr. 132 pagal matininko A. M. parengtą 2016-08-31 matavimų planą.
Taigi ieškovė prašo apginti jos pažeistas teises panaikinant, jos nuomone, neteisingai atliktus matavimus, panaikinant įsakymą, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys ir nustatant žemės sklypų ribas pagal jos pateiktą žemės sklypo planą, tai yra iš esmės, teismo nuomone, savo pažeistas teises siekia ginti LR CK 4.45 str. numatytu pagrindu.
LR CK 4.45 str. nustatyta, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus, jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.
Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais, o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais. Taigi, nagrinėjamu atveju esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos yra pakankamas pagrindas teismui nagrinėti ginčą, atsižvelgiant į CK 4.45 straipsnyje įtvirtintų kriterijų visetą, nes nagrinėjant kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia svarbu, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis LR CK 4.45 str. nustatytais kriterijais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, pagal byloje pateiktus duomenis nėra pakankamo pagrindo pripažinti ieškovės poziciją pagrįsta.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei Utenos apskrities viršininko administracijos 2004-11-10 sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam, 2,62 ha žemės sklypą Nr. 30/1, esantį (duomenys neskelbtini), (Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip ir besiribojančio atsakovei I. F. priklausančio žemės Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini),, ribos buvo suprojektuotos Sirutėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Utenos apskrities viršininko 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 16-363 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Utenos rajone“. 2004-08-23 abu žemės sklypai paženklinti vietovėje ir surašyti Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai, parengti šių sklypų lauko brėžiniai (abrisai) ir žemės sklypų planai (ieškovės žemės sklypo planas parengtas 2004-08-25, o atsakovės I. F. 2004-08-30. Žemės sklypai buvo suformuoti atlikus preliminarius matavimus. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog ieškovės žemės Sklypas Nr. 129, yra įsiterpęs tarp atsakovės I. F. S. Nr. 132 ir kito ieškovei priklausančio 0,37 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau Namų valda). Ieškovei priklausanti namų valda suformuota atliekant preliminarius matavimus. Žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktas surašytas 1995-04-24.
Iš ieškovės pateiktų A. M. atliktų situacijos schemų, planų, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog ginčijamas žemės sklypų ilgių sumažėjimas skaičiuojamas iš esmės iki prie Namų valdos pasodintų eglučių eilės, teigiant, jog tai yra tiksli namų valdos riba, tačiau su tuo sutikti nėra pakankamo pagrindo. Kaip minėta namų valda suformuota pagal preliminarius matavimus, kuriuos atliekant ir ženklinant vietoje Namų valdos riba nebuvo susieta su esančia medžių ar kitų objektų buvimo vieta. Liudytojas R. K. nurodė, jog Namų valda matuota dvimetriu, kas yra labai netikslus matavimas, dėl ko per 50 m. matuojant su dvimetriu gali būti 5-6 metrai daugiau. Bylos duomenimis medžių eilė buvo sodinta ieškovės iniciatyva, taigi tai negali būti laikoma pakankamai objektyviu orientyru ribos nustatymui. Todėl nesant ieškovės Namų valdos tikslesnių matavimų teigti, jog esanti medžių eilė žymi pakankamai tikslią ribą tarp ieškovės Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos Namų valdos, nėra pakankamo pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad matininko A. M. atliktose situacijos schemose, planuose taip pat nėra fiksuotas būtent Namų valdos ilgis palei kelią Lukniai-Sirutėnai, o tik apsiribojama nurodymu, jog Namų valdos plotas „~0,3700 ha“. Namų valdos abriso duomenimis ilgis palei minėtą kelią 69,50 m, tačiau viešais VĮ Registrų centras prieinamais duomenimis (https://www.regia.lt/map/utenos_r?lang=0) Namų valdos ilgis palei kelią gaunasi ne mažiau kaip 72 m. Liudytojas R. K. patvirtino, jog netikslumai kyla būtent dėl Namų valdos matavimų, jeigu jie imami kaip atskaitos taškas. Esant tokioms aplinkybėms nėra pakankamo pagrindo teigti, jog ieškovės žemės Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plotas po atsakovų žemės sklypų kadastrinių matavimų sumažėjo daugiau nei maksimali (ribinė) paklaida, nes Namų valda, kuri yra įsiterpusi į ieškovės žemės Sklypą Nr.129, neabejotinai taip pat turi reikšmės ir įtakos Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plotui.
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimi žemės sklypai gali uždengti vienas kitą, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį. Kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009; 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P., bylos Nr. 3K-3-539/2005).
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovų sklypai padidėjo leistina paklaida, atsakovės I. F. nuo 11400 m² iki 11563 m², o G. S. nuo 45000 m² iki 45287 m². Ar ieškovės sklypas sumažėjo daugiau nei leistina paklaida objektyviai negalima nustatyti, nes ieškovė nepateikė pakankamai objektyvių įrodymų (Namų valdos matavimų), nors tai jai buvo siūloma padaryti. Byloje pateiktų matininko A. M. planų, situacijos schemų duomenimis ieškovės Sklypo Nr. 132 plotas sumažėjo nuo 26200 m² iki ~24565 m², t.y. apie 1635 m², kas būtų daugiau nei maksimali paklaida, tačiau, kaip minėta, Sklypo Nr. 132 plotui neabejotiną įtaką turi ieškovės Namų valdos plotas, kurios preliminarūs matavimai atlikti ne itin tiksliomis matavimo priemonėmis. Todėl konstatuoti, jog vien tik dėl atsakovų kadastrinių matavimų ieškovės Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plotas sumažėjo daugiau nei leistina, nėra objektyvaus pagrindo (Lietuvos Respublikos 2002 m. balandžio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priedas). Tikslesnių įrodymų dėl Namų valdos ploto ieškovė neteikė. Tokia situacija iš esmės yra palanki vien tik ieškovei, todėl liudytojo V. L., kuris yra jos sūnus, parodymai dėl bylos aplinkybių, nagrinėjamu atveju negali būti laikomi pakankamai patikimais ir objektyviais, nes jis taip pat gali turėti suinteresuotumą bylos baigtimi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu pateiktų duomenų nepakanka laikyti įrodytais teiginius, jog atsakovai savo susitarimu keičia žemės sklypų ribą, perkelia (naikina) riboženklius ir pan. Viešai prieinamais ginčo vietovės ortofoto duomenimis negalima teigti, jog faktinio naudojimosi sklypais (Nr. (duomenys neskelbtini),) ribos visada buvo pastoviai tokios pačios, išskyrus, jog iš 2012-2013 m. ortofoto duomenų matyti, jog Sklypas Nr. 129 nušienautas praktiškai iki 2016 m. atliktų kadastrinių matavimų ribos su Sklypu Nr.132, 2015-2016 m. duomenimis Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), dalis praktiškai nušienauta toliau (į gretimą sklypą) nei Sklypo Nr. 129 kadastriniais matavimais nustatyta riba. Tačiau ortofoto duomenimis Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), faktinis naudojimas iš esmės nuo 1995-1999 m. fiksuotos informacijos ženkliai nesiskyrė ir buvo naudojamas iš esmės kaip ir 2016 m. atliktų kadastrinių matavimų nustatyta riba. Aplinkybes, kad atsakovų žemės sklypo riba nebuvo keičiama iš esmės patvirtina ir liudytojas A. Š., kuris taip pat patvirtino, jog likę betoninės tvoros elementai buvo kaip apytikslis orientyras atsakovų žemės sklypų ribai. Apklausti žemės tarnybos specialistai, matininkai nurodė, jog dalį riboženklių jie rado ir jų teigimu matėsi, jog tai likę seni riboženkliai, todėl kiti riboženkliai buvo atstatyti pagal rastus riboženklius. Iš bylos duomenų matyti, kad tikrinant Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), matavimus buvo remtasi ne tik matavimų duomenimis, tačiau atsižvelgta į 2007-2008 m. ortofotografinių žemėlapių duomenis Liudytojas M. Š. nurodė, jog buvo vertinti 2000 m. ortofotografinio žemėlapio duomenys apie faktinį naudojimąsi ir 2000 m. riba sutapo su dabartiniais matavimais. Liudytojas R. B. patvirtino, jog jo valdomas žemės sklypas į atsakovo G. S. Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), pusę nepasislinko. Priešingai, jo teigimu, G. S. sklypas po matavimų pasislinko į jo pusę. Taigi nagrinėjamu atveju visiškai tikėtina, kad naudojant tikslesnes matavimo priemones preliminarus žemės sklypų duomenys gali pasikeisti ir tokia galimybė yra numatyta Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse bei Lietuvos Respublikos 2002 m. balandžio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintuose Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose. Teigti, jog atliekant kadastrinius matavimus nebuvo pakankamai išsamiai įvertinti įmanomi gauti duomenys nėra pagrindo, nes bylos duomenys patvirtina, jog buvo remtasi ir duomenų ieškota Kadastro taisyklėse numatytoje medžiagoje (buvęs 14 p.). Taip pat nėra pagrindo teigti, jog matavimai turėjo būti atlikti remiantis vėlesniais žemėtvarkos projektais, nes žemės sklypai buvo formuojami pagal 2004 m. patvirtintą žemėtvarkos projektą, o vėlesni projektai šalių žemės sklypų ribų klausimo, kaip tai nustato Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika (5, 9 p.), nesprendė.
Teiginiai, jog Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai turi suinteresuotumą bylos baigtimi iš esmės remiasi tik prielaida, jog taip gali būti, tačiau objektyvių duomenų tokiam manymui nėra pateikta, todėl nėra pagrindo netikėti Nacionalinės žemės tarnybos specialistų atliktos patikros duomenimis. Ieškovės pozicija iš esmės grindžiama matininko A. M. pateiktais duomenimis, tačiau nagrinėjamu atveju parengti duomenys negali būti vertinami kaip pakankamai objektyvūs ir paneigiantys atsakovų nurodytus duomenis, nes kaip matininkas A. M. pats teigė, informaciją, jog ieškovės medžių eilė auga „savo vietoje“, jam nurodė pati ieškovė. Todėl teiginiai, jog medžiai atitinka ribą ir žemės riba suprojektuota per medžių eilę nėra pakankamai patikimi, nes preliminariai matuojant Namų valdą medžių nebuvo. Byloje nėra duomenų, jog į tai buvo atsižvelgta ir įvertinta. Be to, nors matininko A. M. taikytas ribų nustatymo metodas yra galimas, tačiau nagrinėjamu atveju vien to nepakanka, nes bylos duomenys leidžia konstatuoti, jo nebuvo atsižvelgta ir įvertinta kitos ribų nustatymui reikšmingos ir įtakos turinčios aplinkybės.
Objektyviais įrodymais nepagrįsti ieškovės argumentai, jog ji nebuvo informuota apie I. F. ar G. S. žemės sklypų matavimų atlikimą. Pateiktoje I. F. žemės tvarkymo byloje yra 2016-01-27 kvietimo Nr.16-01-27-01 kopija, kuriuo ieškovei pranešama apie 2016-02-08 planuojamus atlikti I. F. žemės Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus bei AB Lietuvos paštas 2016-01-27 registruotos siuntos, adresuotos ieškovei, priėmimo kvito Nr.04011 kopija. Kvietimo turinys ir išsiuntimo terminas atitinka matavimų atlikimo metu galiojusių Kadastro nuostatų reikalavimus (27 p.). Objektyviais duomenimis taip pat nepaneigta 2016-02-08 Žemės sklypo paženklinimo parodymo akte už fiksuota informacija, kad ieškovė dalyvavo paženklinime, tačiau pasirašyti atsisakė. Tai teismo nuomone patvirtina ir 2016-02-10 matininko T. V. sprendimas, kuriuo ieškovės pastabos buvo išnagrinėtos (Kadastro nuostatų 29.9 p.) ir 2016-02-11 registruotos siuntos ieškovei siuntimo kvitas, kas leidžia pagrįstai teigti, jog ieškovė buvo informuojama apie matavimų eigą, turėjo galimybę gauti visą informaciją, dalyvauti matavimuose bei reikšti pastabas, kurios buvo nagrinėjamos. Apie atsakovo G. S. žemės sklypo Nr.25 matavimus ieškovė taip pat buvo informuojama registruotu laišku, ką patvirtina byloje pateiktas 2017-06-14 kvietimas ir 2017-06-15 AB Lietuvos paštas registruotų siuntų priėmimo kvitas Nr.007041.
Taip pat nėra pakankamo pagrindo laikyti pagrįstais ieškovės argumentus, jog skyriaus vedėjo nepasirašymas 2016-02-08 Žemės sklypo paženklinimo parodymo akte nagrinėjamu atveju lemia matavimų neteisėtumą. Sutiktina, jog pateiktoje I. F. žemės tvarkymo byloje esančiame Žemės sklypo paženklinimo parodymo akte nėra skyriaus vedėjo parašo, tačiau nagrinėjamu atveju tai negali būti savarankiškas pagrindas matavimams nuginčyti. Šis aktas yra sudėtinė visos kadastrinių matavimų duomenų bylos dalis, kurie buvo patvirtinti ginčijamu 2016-02-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 41SK-169-(14.41.110.). Kadastro duomenų byla buvo patikrinta (2016-02-15 tikrinimo aktas Nr.41KAM-13449), tikrinimo akte nurodyta, jog žemės sklypo kadastriniai matavimai ir žemės sklypo ribų ženklinimas vietovėje netikrinamas. Be to, pateiktoje I. F. žemės tvarkymo byloje yra Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), planas, parengtas 2016-02-08 UAB „Julimatas“ matininkės J. J., kuriame yra originalūs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjos V. V., skyriaus vedėjo pavaduotojo R. K. (2016-02-15 data), Utenos r. sav. administracijos Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vedėjo pavaduotojo E. B. (2016-02-08 data) parašai ir spaudai. Taigi matavimų duomenys buvo tikrinti, peržiūrėti ir suderinti, kaip tai nustato Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės, patvirtintos 2009 m. rugsėjo 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1P-98.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo sutikti su prašymu taikyti ieškinio senatį. Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014). Nagrinėjamu atveju administracinio akto ginčijimo terminai praleisti, nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Terminų neprašoma atnaujinti, tačiau teismo nuomone atsižvelgtina į tai, kokių teisių pažeidimas siejamas su administracinio akto galiojimu. Ieškovė ieškiniu iš esmės siekia apginti savo nuosavybės teises į žemę, kurios buvo jos nuomone pažeistos po atliktų matavimų pasislinkus sklypų ribai į jos žemės sklypą. Nuosavybė teisė yra viena iš svarbiausių, todėl jos gynimas nuo pažeidimo sudaro pagrindą administracinio akto teisėtumą nagrinėti iš esmės, o ne apsiriboti reikalavimo atmetimu dėl administracinio akto apskundimo termino praleidimo.
Remiantis nurodytais motyvais ieškinys jame nurodytais teisiniais ir faktiniais pagrindais negali būti tenkinamas, todėl atmestinas (CPK 178 str.).
Ieškinį atmetus paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str., 96 str., 98 str.).
Pateiktais duomenimis už atsakovė I. F. už atstovo teisinę pagalbą (dokumentų surašymą, atstovavimą) patyrė 600 EUR išlaidų bei 28 EUR kitų išlaidų. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2., 8.19. p. numatytų maksimalių dydžių, atsižvelgiant į tai, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nuo 2016 m. III ketvirčio iki 2017 III ketvirčio kilo nuo 793,30 EUR iki 850,80 EUR. Už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1, už atsiliepimą į ieškinį – 2,5 maksimalus dydis. Ieškinį atmetus šios išlaidos atsakovės naudai priteistinos iš ieškovės.
Atsakovo G. S. teigimu jis patyrė 540 EUR išlaidų už kurą dėl vykimo į teismo posėdžius. Tokios išlaidos turėtų būti pagrįstos objektyviais duomenimis ir atlyginamos tik faktiškai patirtos išlaidos. Atsakovas pateikė transporto priemonės Toyota Corolla Verso (dyzelinis variklis), priklausančios jam nuosavybės teise, registracijos liudijimą bei 2017-05-17, 2017-05-17, 2017-07-10 (Panevėžys), 2017-07-15 (Vilnius), 2017-07-17 (Panevėžys), 2017-07-20, 2017-08-05 (Pasvalys), 2017-09-26, 2017-10-03, 2017-11-14, 2017-12-05, 2018-01-23, 2018-01-25 (Panevėžys), 2018-02-26, 2018-03-19, 2018-04-17, 2018-04-16 (Šiauliai) kuro pirkimo kvitus. Atsakovas dalyvavo 12 teismo posėdžių, tačiau palyginus mokėjimo kvitų datas ir vykusių teismo posėdžių datas ne visus juos galima susieti, jog išlaidos patirtos būtent dėl vykimo į konkretų teismo posėdį (pvz. laikotarpiu 2017-07-03 iki 2017-09-21 teismo posėdžių nevyko, todėl 2017-07-10 (Panevėžys), 2017-07-15 (Vilnius), 2017-07-17 (Panevėžys), 2017-07-20, 2017-08-05 (Pasvalys). Todėl patirtos išlaidos priteistinos už atvykimą į dešimt teismo posėdžių, kurių vykimo ar artima data, yra pateikti kuro pirkimo kvitai.
Bylos duomenimis atstovo gyvenamoji vieta Pasvalyje, atstumas tarp Utenos ir Pasvalio apie 112 km (http://www.lakd.lt/lt.php/atstumai/526), orientacinė vidutinė degalų sunaudojimo norma tokiam automobiliui (6,82 l, esant 2,2 litrų variklio darbiniam tūriui http://www.buhalteriams.lt, http://degalu-kainos.lt/skaiciuokle/bazine_kuro_sanaudu_normos). Taigi atsakovui, atsižvelgiant į nuvažiuotų kilometrų skaičių ir nustatyta tvarka apskaičiuotą lengvojo automobilio kuro suvartojimo 100 km normą, priteistinos kelionės išlaidos iš Pasvalio į Uteną ir atgal sudarytų: 6,82 x 112 km/100 km = 7,63 l x 1,081 EUR (vidutinė 1 litro kuro kaina su gauta nuolaida) = 8,24 x 20 = 165 EUR.
Valstybės biudžeto naudai iš ieškovės priteistina 21,95 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 282 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto naudai 21,95 EUR teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas - 5660).
Priteisti iš atsakovės M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės I. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 600 EUR atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovės M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 165 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - žemės sklypo, priklausančio G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų įregistravimo sustabdymą VĮ ,,Registrų centras“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.