Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant J. D., dalyvaujant ieškovei G. J. ir jos atstovei advokatei M. S., atsakovo V. L. atstovui advokatui V. Ž., viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui V. L. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ir atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-22 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo priteisti iš atsakovo po 250 Eur kas mėnesį dukros G. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2014-01-01 iki jos pilnametystės. Nurodė, kad su atsakovu kartu gyveno nuo 1999 m., (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra, nuo 2014 m. pradžios atsakovas paliko ieškovę ir visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-07-22 sprendimu priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. L. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2016-05-13 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui G. L. įsiskolinimą – 5700 Eur. Paskyrė ieškovę vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisė iš atsakovo 72 Eur žyminio mokesčio valstybei bei 81 Eur bylinėjimosi išlaidų antrinei teisinei pagalbai apmokėti. Teismas sprendė, kad atsakovui esant darbingam, pakankamai jauno amžiaus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenka kasdienės vaiko priežiūros ir auklėjimo pareigos, atsakovo dukros išlaikymui iš atsakovo pakanka 200 Eur kas mėnesį. Taip pat teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2014 m. iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. už 28,5 mėn.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-22 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, skirti ieškovei baudą, pusę baudos skiriant atsakovo naudai. Nurodo, kad apie bylos nagrinėjimą nebuvo informuotas dėl ieškovės nurodyto neteisingo atsakovo gyvenamosios vietos adreso. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės: nesiaiškino tikrosios atsakovo turtinės padėties bei aplinkybių apie atsakovo teikiamą dukrai išlaikymą. Pažymi, kad išlaikymą teikė nuolat pats ir per savo giminaičius, taip pat dukrai išlaikymą teikė atsakovo tėvai. Teigia, kad priteisti išlaikymo įsiskolinimo nebuvo jokio teisinio pagrindo. Mano, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl jai skirtina 5 792,40 Eur bauda, pusę baudos skiriant atsakovo naudai.Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Savo atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismo motyvais ir pagrindais. Pažymi, kad atsakovo gyvenamąją vietą nurodė teisingai, ją savo apeliaciniame skunde nurodė ir atsakovas.Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę, atsakovo dukrai materialinę ir kitokią pagalbą teikė atsakovo sesuo, ieškovė su dukra gyveno atsakovo bute, t. y. atsakovas aprūpino minėtus asmenis gyvenamąja vieta. Pažymėjo, kad ieškovė komunalinių mokesčių nemokėjo. Taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovui nieko nebuvo žinoma apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Teigė, kad atsakovas dėl savo sunkios turtinės padėties ir sveikatos problemų negali mokėti 200 Eur kas mėnesį, gali mokėti tik apie 100 Eur. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad konkretaus išlaikymo įsiskolinimo dydžio pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodžiusi. Pažymėjo, kad 2014 m. atsakovas iš dalies teikė išlaikymą. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo teisme nuo atsakovo nenuslėpė, nurodė tikrąjį atsakovo gyvenamosios vietos adresą. Pažymėjo, kad iki 2016 m. pradžios gyveno atsakovui priklausiusiame bute, komunalinių mokesčių nemokėjo. Sutiko, kad atsakovas suteikė jai ir dukrai gyvenamąją vietą. Nurodė, kad gauna apie 350 Eur kas mėnesį, dukrą išlaikyti padeda ieškovės tėvai, dukros išlaikymui kas mėnesį reikia apie 200 Eur.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog byla išnagrinėta jam nežinant apie bylos eigą, procesiniai dokumentai buvo siunčiami ieškovės klaidingai nurodytu adresu, tačiau ši aplinkybė yra nepagrįsta. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo savo adresą – (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinyje nurodė ne (duomenys neskelbtini), o prospektą, t. y. iš esmės tą patį adresą kaip ir atsakovas. Iš byloje esančio pašto įstaigos grąžinto voko darytina išvada, jog dokumentai atsakovui neįteikti ne dėl neteisingo (duomenys neskelbtini) įvardijimo prospektu, o dėl to, kad atsakovas neatsiėmė voko su procesiniais dokumentais pašte. Teismas siuntė užklausą dėl atsakovo darbo vietos, pranešė apie bylos nagrinėjimą viešai, todėl teismas nepažeidė CPK 117 str., 122 str., 124 str., 130 str. nustatytų taisyklių. Kolegija, skirdama apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, sudarė atsakovui visas galimybes teikti papildomus įrodymus ir būti išklausytam.

9. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, skyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iš ieškovės paaiškinimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje nustatyta, jog atsakovui atliekant bausmę, ji su dukra gyveno atsakovo bute, tačiau jo giminės prie dukros išlaikymo neprisidėjo, per 2014 m. dukros išlaikymui buvo pervesta labai maža pinigų suma – iki 100 EUR. Ji sutiktų sumažinti priteisto įsiskolinimo dydį.

10. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Išlaikymo priteisimo momento klausimas taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aptartas. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. sausio 7 d. nutartyje, kuri priimta išnagrinėjus bylą Nr.3K-3-23/2004, pasisakė, kad remiantis CK 3.200 straipsniu išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vienas iš vaiko tėvų nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Byloje nustatyta, jog nuo 2014-01-08 iki 2015-01-08 atsakovas atliko laisvės atėmimo bausmę, ieškovė į teismą kreipėsi 2016-05-13. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė išrašą iš sąskaitos, įrodantį, kad per 2014 metus jis ieškovei pervedė 11 101,36 EUR. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog ieškovei ir dukrai materialiai padėjo tėvai. Šią aplinkybę kolegija aiškinosi teismo posėdyje su atsakovo atstovu, siūlė pateikti įrodymus. Atsakovo paaiškinimas nėra pakankamas įrodymas šiai aplinkybei įrodyti (CPK 178 str.). Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė išlaikymo atsiradimo momentą, nes paminėti šalių paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai įrodo, kad atsakovas 2014 m. dukros, kuri yra gimusi 2001 m., išlaikymui pervedė tik 100 EUR. Apie šios prievolės vykdymą 2015 m., t. y. nuo to momento, kai atsakovas išėjo į laisvę, byloje įrodymų nėra. Akivaizdu, jog šalių paauglės dukros poreikius šiuo metu tenkino ieškovė iš savo pajamų. Iš ieškovės paaiškinimo apeliacinės instancijos teisme nustatyta, jog ji sutiktų sumažinti įsiskolinimą, skaičiuojant po 50 EUR kas mėnesį, nes ji su dukra šį laikotarpį gyveno atsakovo bute. Ši ieškovės pozicija yra pagrįsta, nes ji pripažino faktą, jog atsakovas kurį laiką aprūpino ją ir dukrą gyvenamuoju plotu, kol jo butas buvo parduotas iš varžytynių. Pirmosios instancijos teismas šios faktinės aplinkybės nenustatė, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis keistina ir priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydis sumažintinas iki 4 174 EUR (skaičiuojant už 28,5 mėn., už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2016-05-01, po 150 EUR kas mėnesį, iš šios sumos minusuojama 101 EUR, dėl kurio atsakovas pateikė mokėjimo pavedimus (4 275 EUR – 101 EUR).

11. Atsakovas apeliaciniame skunde pateikia kasacinio teismo praktikoje suformuluotas taisykles dėl vaikų poreikių teikiamu išlaikymu užtikrinimo, tėvų lygiateisiškumo principo, tačiau jokių kitų faktinių aplinkybių dėl paauglės dukros poreikių, savo pajamų nenurodo, neteikia jokių įrodymų apie savo darbo vietą, pajamas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, net ir esant abejonių dėl išlaikymo vaikams dydžio nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Nagrinėjamoje byloje tokių abejonių neturėtų būti, nes, įvertinus prašomą priteisti išlaikymo dydį, šis išlaikymas nėra per didelis, atsižvelgiant į įprastus šalių dukros, gimusios 2001 m., poreikius. Ieškovė šiuos poreikius pirmosios instancijos teisme nurodė ir tai nėra per dideli poreikiai – maistui 150 EUR, rūbams ir avalynei – 60 EUR, higienos prekėms – 15 EUR; kt. įprasti poreikiai. Be to, įvertintina aplinkybė, jog atsakovas nepateikė išskirtinių įrodymų dėl savo sunkios turtinės padėties, nenurodo savo pajamų šaltinio. Iš ieškovės paaiškinimo nustatyta, jog jiems gyvenant kartu atsakovas užsiėmė keleivių vežimo į užsienį verslu. Byloje įrodyta, jog ieškovei buvo skirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl byloje įrodyta jos sunki turtinė padėtis.

12. CK 3.3 str. nurodoma, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). CK 3.192 str. 2 d., reglamentuojanti vaiko išlaikymo dydį, įtvirtina proporcingumo principą, todėl pagal bylos įrodymus sumažinti pirmosios instancijos priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis nėra teisinio pagrindo. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, jog skiriant bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka jam buvo sudarytos sąlygos teikti papildomus įrodymus.

13. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo ieškovei skirti baudą pagal CPK 95 str. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, už vengimą sakyti tiesą dėl jo išlaikymo įsiskolinimo, tačiau šis prašymas šios nutarties 10 p. motyvais yra nepagrįstas. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2014 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1885/2014).

Apeliacinės instancijos teisme atsakovo reikalavimas dėl įsiskolinimo buvo sumažintas 1 526 EUR, t. y. jo reikalavimo patenkinta 27 procentai.

Iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei pirmosios instancijos teisme sumažintinos 27 procentais, t. y. pagal CPK 93 str. nustatytas taisykles, atsižvelgiant į jo patenkintų reikalavimų proporciją. Iš atsakovo priteistas 72 EUR žyminis mokestis valstybei sumažintinas iki 52,26 EUR ir priteistos 81 EUR bylinėjimosi išlaidos antrinei teisinei pagalbai apmokėti sumažintinos iki 59,13 EUR.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apeliacinės instancijos teismui pateikė pažymas, kuriomis įrodyta, jog valstybė patyrė 69,48 EUR ir 89,75 EUR bylinėjimosi išlaidų, todėl ši suma priteistina iš atsakovo pagal CPK 93 str. 2 d. nustatytas proporcijas, todėl iš atsakovo valstybei priteistini 73 procentai jos turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme – 116,24 EUR.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-22 sprendimo dalį, kuria priteistas G. J. iš V. L. 5 700 EUR išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui, pakeisti ir išlaikymo įsiskolinimą sumažinti iki 4 174 EUR.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-22 sprendimo dalį, kuria priteistas iš V. L. 72 EUR žyminis mokestis valstybei, pakeisti ir žyminį mokestį sumažinti iki 52,26 EUR, priteistas iš V. L. valstybei 81 EUR bylinėjimosi išlaidas antrinei teisinei pagalbai apmokėti sumažinti iki 59,13 EUR.

Priteisti iš V. L. valstybei 116,24 EUR antrinei teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (įmokos kodas 5630).

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.