Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Rūtos Palubinskaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Likon“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-616-887/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės mašinų gamykla „Astra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Likon“ dėl permokų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė AB mašinų gamykla „Astra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 11 700,76 Eur skolą (permoką), 6 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad tarp jos ir atsakovės 2014 m. rugsėjo 26 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsipareigojo savo medžiagomis ir įranga nudažyti: 1.1. talpų „Surge tank“ 2 vnt./66m²; „Dust collector & Cyclone“ 3 vnt./92m², akmenų gaudyklės (Rock Catcher) 4 vnt./4,8m² vidinį ir išorinį paviršius Jotun firmos dažais pagal NORSOK M-501 ir Statoil TR0042 Surface preparation and protective coating standartų reikalavimus; 1.2. nušratuoti ir nudažyti talpų „Bulk storage tank“ 6 vnt./1362m² vidinį ir išorinį paviršius Jotun firmos dažais pagal NORSOK M-501 ir Statoil TR0042 Surface preparation and protective coating standartų reikalavimus; 1.3. talpų „Bulk storage tank“ 6 vnt. šratavimo darbai atliekami AB mašinų gamykla „Astra“ medžiagomis AB „Progresas“ ((duomenys neskelbtini)) patalpose. Atitinkamai ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovui už atliktus darbus ir panaudotas medžiagas sutartyje nustatyta tvarka, t. y. per dešimt dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos (2.5. punktas). Taip pat pagal sutarties 2.1. punktą buvo nustatyta, kad bendras atliekamų darbų kiekis 1 524,8 m², pagal 2.2. punktą atliekamų darbų kaina – 68,70 Lt/m² + PVM. Bendra atliekamų darbų ir medžiagų (dažų) vertė – 104 753,76 Lt + PVM, t. y. 126 752,05 Lt su PVM (36 709,93 Eur). Kadangi sutartyje buvo nustatyta tvirta sutarties kaina – 36 709,93 Eur už visą atliktą darbą, ieškovė pinigus pervesdavo atsakovei neatsižvelgdama į atliktų darbų apimtis ir vadovaudamasi tuo, kad sutartis turi būti atlikta pilnai ir tinkamai. Pagal sutartį ieškovė atsakovei sumokėjo 30 566,77 Eur, į šią sumą įėjo papildomai sutarti darbai, kurie sudarė 3 036,36 Eur, tokiu būdu vykdant sutartį ieškovė atsakovei sumokėjo 27 529,77 Eur. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė neatliko visų sutartyje numatytų darbų, faktiškai atsakovė atliko 52,39 procentus numatytų darbų, todėl ieškovė atsakovei permokėjo 8 297,44 Eur. Be to, 2016 m. kovo 15 d. šalys pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame konstatavo, kad atsakovė 2015 m. gruodžio 31 d. yra skolinga ieškovei 3 403,32 Eur, tokiu būdu atsakovė skolinga ieškovei 11 700,76 Eur.

Atsakovė UAB „Likon“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo nesutiko su ieškinio reikalavimais ir prašė juos atmesti. Nurodė, kad faktinė situacija patvirtina, jog ieškovė realiai sumokėjo atsakovei už faktiškai atliktus darbus. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė atsakovei iš viso sumokėjo 30 566,77 Eur ir, kad atsakovė įvykdė sutarties 1.1. punktą, kuriame nurodyti darbai atlikti didesne kaina negu buvo numatyta sutartyje, tačiau šis kainos padidinimas buvo suderintas ir patvirtintas ieškovės atstovų. Nors ieškovė atsisakė priimti dvi sąskaitas faktūras 2015 m. rugpjūčio 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 6 143,81 Eur sumai ir 2015 m. rugpjūčio 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 17 426,99 Eur sumai, tai nepaneigia fakto, kad šių darbų atlikimas buvo apmokėtas ieškovės atliktais avansiniais mokėjimais. Atsakovė teigė, kad ne atsakovė, o ieškovė yra skolinga atsakovei, todėl bet kokie ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šalių sudaryta sutartis buvo nutraukta.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovės UAB „Likon“ ieškovės AB mašinų gamykla „Astra“ naudai priteisė 8 297,44 Eur permokos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. birželio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 959,22 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 701,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas pažymėjo, kad nors tarp šalių sudaryta sutartis įvardinta kaip paslaugų teikimo sutartis, tačiau vertino, kad tarp šalių susiklostė rangos santykiai, todėl šalių sudarytai sutarčiai taikomos bendrosios rangos sutarties nuostatos.

Teismas taip pat vertino, kad Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-72-887/2017 yra nustatyti prejudiciniai faktai, jog šalių sudaryta sutartis nebuvo nutraukta. Teismas nurodė, kad bylos šalys neneigė, kad pagal sudarytą darbų grafiką buvo matyti, jog atsakovė nespės pabaigti darbų laiku, taip pat jog nėra tarp šalių ginčo ir civilinėje byloje Nr. 2-72-887/2017 neginčijamai nustatyta, kokius dažymo ir šratavimo darbus atsakovė atliko ir kokių neatliko.

Atsakovei nespėjant įvykdyti visų darbų, ieškovė dalį jų perdavė subrangovams, o apie sutarties darbų apimties keitimą atsakovė buvo informuota tiek raštu, tiek žodžiu. Teismas nustatė, kad ir pati atsakovė konkliudentiniais veiksmais sutiko, kad tam tikrų darbų atlikimas iš jos būtų paimtas. Teismas padarė išvadą, kad šalių konkliudentiniais veiksmais ginčo sutartis buvo pakeista, t. y. atsakovei buvo sumažinta sutartyje numatytų atliktinų darbų apimtis. Atsakovė neginčijo, kad dalies ieškovės nurodytų darbų neatliko, todėl teismas laikė, kad atsakovė, būdama verslininke, privalėjo suvokti, kad mokama tik už atliktus darbus.

Teismas vertino, jog sumažinus darbų apimtis, mažinama ir kaina už atliekamus darbus, todėl situacija, kuomet užsakovas už tą patį darbą turi mokėti du kartus – jo neatlikusiam ir atlikusiam rangovams, visiškai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Ieškovė turėjo aiškiai konstatuoti bei teisiškai įforminti tiek darbų apimties, tiek kainos kitimą, tačiau šio formalumo nebuvimas niekaip nepaneigia byloje neginčijamai nustatytų esminių faktų – atsakovė gavo atlygį, o darbų neatliko. Teismas pažymėjo, kad atsakovė turėjo įvertinti savo galimybes atlikti darbus, o ieškovės reikalavimas dėl permokos grąžinimo yra iš esmės pagrįstas.

Šalys nepageidavo byloje atlikti ekspertizės, todėl teismas, ieškinyje pateiktus paskaičiavimas, jų procentinę išraišką, vertino kaip teisingus ir pagrįstus, dėl ko tenkinto ieškinio reikalavimą dėl 8 297,44 Eur permokos grąžinimo. Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų šalių 2016 m. kovo 15 d. tarpusavio suderinimo aktą, todėl teismas laikė, kad reikalavimas dėl 3 403,32 Eur yra neįrodytas ir nepagrįstas.

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Likon“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimo dalį, kurią buvo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys, ieškovei iš atsakovės priteisiant 8 297,44 Eur permoką, 6 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį šioje dalyje taip pat atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovė savo poziciją, jog atsakovė neatliko visų pagal ginčo sutartį sutartų darbų, dėl ko ieškovė permokėjo atsakovei už atliktus darbus, grindė kito juridinio asmens UAB „Abtech LT“ pateikta deklaratyvia 2016 m. rugsėjo 19 d. rašytine nuomone ir savo paties pateiktais paskaičiavimais. Tačiau šie duomenys negali būti laikomi objektyviais bei įrodančiais bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Susiklosčiusi faktinė situacija patvirtina, kad ieškovė realiai apmokėjo atsakovei už faktiškai atliktus darbus.

Byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta šališkos teisėjos – šią bylą nagrinėjo ta pati teisėja, kuri prieš tai nagrinėjo Alytaus rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-72-887/2016, kuri buvo inicijuota jau pagal atsakovės ieškinį dėl ieškovės nevisiško atsiskaitymo pagal tą pačią ginčo sutartį. Nurodytoje byloje buvo įrodinėjamos aplinkybės dėl darbų atlikimo pagal tą pačią sutartį už didesnę kainą, kuri nebuvo sutartyje nustatyta, tačiau toje byloje atsakovės ieškinys buvo netenkintas, o visa byla, ieškovės prašymu, buvo prijungta prie šiuo metu nagrinėjamos bylos. Tai lėmė išankstinę teisėjos nuomonę. Be to, teisėjos šališkumas pasireiškė ir bylos nagrinėjimo metu, priimant ieškovei naudingus procesinius sprendimus.

Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo sutarties šalių konkliudentiniais veiksmais sutartą konkrečią kainą už mažųjų talpų dažymo darbus, vietoje to, priimtu sprendimu nepagrįstai rėmėsi kito juridinio asmens UAB „Abtech“ deklaratyvia 2016 m. rugsėjo 19 d. nuomone, kuri buvo pateikta išskirtinai tik didžiųjų talpų atžvilgiu. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, šalių paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė informavo ieškovę apie poreikį koreguoti darbų, numatytų sutarties 1.1. punkte, kainą ir ieškovė su tokia pakoreguota kaina sutiko ir vėliau priėmė ir apmokėjo už šių darbų atlikimą išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

Neįvertinta, jog ieškovė atsisakė priimti ir apmokėti atsakovės už didžiųjų talpų dažymo darbų atlikimą (sutarties 1.2. punktas) išrašytas dvi sąskaitas faktūras 2015 m. rugpjūčio 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. rugpjūčio 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir neapmokėjo 2015 m. rugpjūčio 11 d. sąskaitos faktūros Nr. 000120 už papildomų darbų atlikimą, kas nepaneigia fakto, kad šių darbų atlikimas buvo apmokėtas ieškovės atliktais avansiniais mokėjimais.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai UAB „Abtech LT“ nuomonę bei jos pagrindu atliktus ieškovės paskaičiavimus taikė ir mažųjų talpų atžvilgiu, nes ši nuomonė buvo pateikta tik didžiųjų talpų atžvilgiu, nors šalys konkliudentiniais veiksmais buvo susitarusios dėl konkrečios mažųjų talpų kainos. Be to, teismas taip pat pateiktą nuomonę ir jos pagrindu atliktus paskaičiavimus nepagrįstai taikė ir didžiųjų talpų atžvilgiu, nes pateiktoje nuomonėje šratavimo kaštų procentinė išraiška kainoje apskaičiuota, vertinant tiek šratavimo darbus, tiek šratavimo medžiagas, nors atsakovė buvo įsipareigojusi atlikti tik šratavimo darbus, naudodama ieškovės medžiagas.

Ieškovei vienašališkai atėmus iš atsakovės dalį pagal ginčo sutartį numatytų atlikti darbų, tačiau nesuderinus ir nesutarus su atsakove dėl to mažesnės nei ginčo sutartyje numatytos darbų atlikimo kainos, liko galioti ginčo sutartyje šalių sutarta kaina už atliktinų darbų mažesnę apimtį. Be to, paties ieškovės elgesys patvirtina, kad jog ji ilgą laiką neturėjo jokių pretenzijų atsakovei dėl neva permokėtos kainos pagal ginčo sutartį.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo iš ieškovės atsakovės naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą: teismas turėjo vadovautis vėliau į bylą pateiktu ir priimtu 2018 m. sausio 10 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su priedais, o ne pirminiu prašymu.

Ieškovė AB mašinų gamykla „Astra“ pateikė teismui atsilepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Atsakovė neįrodė nei vienos sąlygos, kuri sudarytų pagrindą nušalinti teisėją nuo bylos nagrinėjimo. Apeliaciniame skunde atsakovė neakcentavo, jog Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas atsakovės apeliacinį skundą, sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-72-887/2016, revizavo ir paliko galioti. Be to, atsakovė turėjo galimybę ir teisę, apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl teisėjos šališkumo pateikti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu, tačiau atsakovei teismo elgesys tuo metu tiko.

Vadovaujantis CK 6.653 straipsnio 5 dalimi ir CK 6.671 straipsniu, pagal sudarytą ginčo sutartį, ieškovė privalėjo apmokėti visą sutartinę kainą tik už visus darbus, kadangi dalis darbų nebuvo atlikta, ieškovė privalėjo apmokėti tik už tuos darbus, kuriuos atliko atsakovė. Šie faktai buvo konstatuoti ir Alytaus rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-72-887/2016.

Ginčo sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose buvo susitarta, kokius darbus atsakovė atliks, o sutarties 1.3. punkte, ką pripažino ir atsakovė, darbus privalėjo atlikti savo sąskaita ir savo medžiagomis. Be to, šios sutarties 2.1. ir 2.2. punktais šalys susitarė ir dėl darbų kainos, t. y. buvo susitarta atlikti darbus už griežtai fiksuotą kainą, todėl atsakovei pinigai buvo pervedami neatsižvelgiant į atliktų darbų apimtis, bet laikant, jog sutartis turi būti atlikta visiškai ir tinkamai. Su atsakove buvo bendradarbiauta ne viename projekte, todėl vykdant projektus nekilo jokių problemų dėl darbų ir atsiskaitymo, nes baigus projektą, šalys visada suderindavo pinigines sumas.

Atsakovė neteisingai vertina faktines aplinkybes, t. y. atsakovė nudažė talpas aptartas sutarties 1.1. punkte, tačiau sutarties 1.2. punkte aptartų talpų nenušratavo nei iš vidaus, nei iš išorės, vietoje šešių talpų atsakovė nudažė keturių talpų vidų bei dviejų talpų išorę, o dviem talpom atsakovė neatliko jokių darbų. Dažymo darbai negali būti laikomi pabaigtais iki kokybės kontrolierius neišduoda tinkamos formos ataskaitos su teigiama išvada – sutarties 1.2. punkte numatytiems gaminiams tokių išvadų atsakovė nepateikė. Atsakovė apeliaciniame skunde pati pripažįsta, jog ne visi darbai buvo atlikti. Faktiškai atsakovė atliko 52,39 procentus sutartyje numatytų darbų, todėl atsakovė turėjo gauti tiek pinigų, kiek atliko darbų.

Išvadas dėl atliktų darbų kiekio pateikė įmonė, kuri tokius darbus atlieka ir yra tam kompetentinga. UAB „Abtecha LT“ yra atestuotas tokių darbų rangovas, todėl tai yra visiškai patikimas informacijos apie kaštų procentinį pasiskirstymą šaltinis. Pati atsakovė nepateikė jokio atliktų darbų procentinio įvertinimo varianto, nors jai kyla pareiga įrodinėti, kiek procentų planuotų darbų ji atliko.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl atsakovės teisės į nešališką teismą garantijos neužtikrinimo. CPK 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą. Šis ribojimas nustatytas dėl to, kad pakartotinis teisėjo tos pačios bylos nagrinėjimas gali sukelti abejonių dėl nešališkumo, kai bylą nagrinėjęs pirmą kartą teisėjas jau buvo pateikęs teisinį vertinimą. Neleistinumą teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant civilinę bylą įstatymas sieja su konkretaus ginčo išsprendimu iš esmės.

Nagrinėjamos bylos atveju susiklostė situacija, kai ankstesnę civilinę bylą Nr. 2-72-887/2016 dėl skolos priteisimo ir nagrinėjamą civilinę bylą dėl permokos priteisimo, susidariusią vykdant rangos sutartį, nagrinėjo ta pati Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja A. P.. Nors abi šios bylos yra netapačios, bet jų nagrinėjimo dalykas yra glaudžiai susijęs – abiejose bylose nagrinėtas ginčas tarp tų pačių šalių vykdant tą pačią rangos sutartį. Ankstesnėje civilinėje byloje teismo nustatytos aplinkybės apie šalių sudarytos sutarties darbų kainą, atliktų darbų apimtis įeina į nagrinėjamoje byloje vertinamo sandorio turinį.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teisėja ankstesnėje byloje jau buvo išreiškusi teisinį vertinimą dėl šalių sudarytos sutarties vykdymo aplinkybių, apimties, tai, anot atsakovės, laikytina išankstinės nuomonės turėjimu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, teisėjos A. P. dalyvavimas teismo sudėtyje abiejose bylose buvo reikšmingas teismui apsisprendžiant priimti galutinius procesinius sprendimus dėl bylų baigties. Į nagrinėjamos bylos ginčo dalyką patenka ankstesnėje byloje vertintos sandorio sudarymo bei vykdymo aplinkybės, nagrinėjamoje byloje šalių susitarimo apimtys taip pat yra ginčo dalis. Civilinėje byloje Nr. Nr. 2-72-887/2016 pagal rangovės ieškinį dėl skolos už atliktus darbus apmokėjimo teismo sprendime konstatuota, kad darbus atlikusio asmens (rangovės) teiginiai dėl darbų kainos keitimo nėra įrodyti. Nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę taip pat turėjo teismo vertinimas, ar šalys pakeitė darbų kainą, ar kainos padidėjimas lėmė poreikį atlikti šalių sutartus papildomus darbus. Taigi, abejais atvejais nagrinėtų klausimų, susijusių su atliktų darbų apimtimi ir kaina, ryšys yra pernelyg artimas.

Civilinėje byloje Nr. 2-72-887/2016 teismas pasisakė dėl sandorio vykdymo aplinkybių ir kartu dėl nagrinėjamoje byloje atsakovės pareikštų atsikirtimų reikalavimų dalies teisinio vertinimo, todėl tos pačios teisėjos su ankstesne byla susijusios vėlesnės bylos nagrinėjimas galėjo sukurti prielaidas atsakovės manymui, kad teisėja ginčo santykių naujoje byloje, kitaip negu juos vertino ankstesnėje byloje, nevertins.

Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būt neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013; 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2013).

Teisėjų ir teismų nepriklausomumas ir nešališkumas, kaip vienas civilinio proceso principų, įtvirtintas ir CPK 21 straipsnyje. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK I dalies VI skyriaus normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu.

Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes ir teismo nešališkumo kriterijus, taip pat į aktualią šiuo klausimu kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-313/2016) darytina išvada, kad atsakovės, kuriai priimtas nepalankus teismo sprendimas, nurodytos aplinkybės sudaro pagrįstų abejonių dėl bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Byloje neužtikrintos atsakovės teisės į nešališką teismą garantijos, nes sudarė prielaidas atsakovei abejoti teismo nešališkumu, kai ta pati teisėja nagrinėjo bylas, paremtas panašiomis faktinėmis aplinkybėmis. Šį proceso teisės (CPK 21 straipsnis) pažeidimą galima ištaisyti bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme. Įvertinus nustatytas aplinkybes, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Grąžindama iš naujo nagrinėti bylą, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų bylos esmės klausimais, kai dar nebuvo tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Kadangi byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai teismo ir šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės pakartotinai (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.