Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-12-19 · Civilinė byla Nr. e2S-1454-560/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-12-19Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2018-02-06Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-19
Bylos Nr.
e2S-1454-560/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-47401-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Atsakovas
Vilniaus miesto Daugiabučio, Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto
Ieškovas
D. T.
Civilinė byla Nr. e2S-1454-560/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-47401-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.4.; 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. T. ieškinį dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių pašalinimo, pareikštą atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, I. G., J. G. M. G., V. S., L. Ž., A. A. Ž., A. J., A. N., J. N., UAB „Kipis“, D. M., G. A., UAB „SportIN Grupė“, T. K., J. M. – F., A. G. M., išvadą duodančios institucijos Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė D. T. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti leidimą Nr. LRS-01-170112-00007 rekonstruoti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę ir Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendriją savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius – bet kokius darbus, atliktus nuo 2016-12-16 pagal panaikintą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-01-161125-00059 ir ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-01-170112-00007 ir sutvarkyti statybvietę.Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017-02-22 gautas ieškovės D. T. prašymas, kuriuo buvo prašoma pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti leidimo rekonstruoti statinį Nr. LRS-01-170112-00007 galiojimą bei sustabdyti šio leidimo pagrindu vykdomus statinio rekonstrukcijos statybos darbus. Šis prašymas buvo atmestas, ieškovei nepateikus pakankamai įrodymų, jog laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos.Ieškovė 2017-03-07 teismui pateikė pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti leidimo rekonstruoti statinį Nr. LRS-01-170112-00007 galiojimą bei sustabdyti šio leidimo pagrindu vykdomus statinio rekonstrukcijos statybos darbus. Nurodė, kad, gavusi duomenis iš Vilniaus miesto savivaldybės, kurie buvo išanalizuoti padedant statybos inžinierei R. J. M., parengė prie šio prašymo pridedamus paaiškinimus, kuriuose nurodomi leidimo išdavimo projektinės dokumentacijos trūkumai, keliantys abejones išduoto leidimo teisėtumu. Atsakovė Vilniaus miesto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė netenkinti ieškovės prašymo. Nurodė, kad statybos inžinierės nėra kompetentinga vertinti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kuris yra įrašytas į kultūros vertybių registrą ir yra nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, projektinės dokumentacijos.Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovė nurodė, kad palaiko atsakovės Vilniaus miesto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos poziciją, prašė netaikyti laikinosios apsaugos priemonės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-27 nutartimi ieškovės D. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino: sustabdė leidimo rekonstruoti statinį Nr. LRS-01-170112-00007 galiojimą bei šio leidimo pagrindu vykdomus statinio rekonstrukcijos statybos darbus, (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog ieškovė savo prašymą grindžia tikėtinais argumentais, išdėstytais paaiškinimuose, kuriuos padėjo parengti tam tikrų specialiųjų žinių turintis asmuo. Atsakovas, suabejojęs ieškovės rašytinius paaiškinimus padėjusio parengti asmens kompetencija ir nesutikdamas su ieškovės argumentais, nepateikė paaiškinimų ar kito dokumento, kurį būtų parengęs asmuo įrašytas į atestuotų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų sąrašą ir turintis atitinkamą atestatą, suteikiantį teisę vykdyti kultūros paveldo objektų projektavimo dokumentų ekspertizę bei jų vertinimą, kuriais būtų paneigti ieškovės argumentai. Į bylą išvadą duodančios institucijos - Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kompetentingos įvertinti išduotą leidimą, įtrauktos tik 2017-03-20 parengiamajame teismo posėdyje teismo iniciatyva. Parengiamojo posėdžio metu šalys nekėlė ekspertizės kausimų. Taigi, byloje nesant įrodymų, kuriuose kompetentingo asmens būtų išdėstyta pozicija dėl išduoto ir ginčijamo leidimo, kurio pagrindu vykdomi rekonstrukcijos (statybos) darbai Vilniaus miesto senamiestyje, kuris įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą, ieškovei tikėtinai pagrindus savo argumentus, kad leidimas išduotas galimai pažeidžiant kultūros paveldo objektų bei kultūros paveldo statinių tvarkybos reikalavimus, ginant viešąjį interesą, teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovė Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2017-03-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad nėra jokio pagrindo preliminariai spręsti, kad ieškovės reikalavimai dėl leidimo panaikinimo ir rekonstrukcijos darbų padarinių pašalinimo galėtų būti tenkinami. Ieškovė prašymą grindė statybos inžinierės R. J. M. rašytiniais paaiškinimais. Minėto asmens parengti rašytiniai paaiškinimai akivaizdžiai netenkina reikalavimų, keliamų įrodymo kilmės šaltiniui, todėl neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus. Prie atskirojo skundo pridedamas UAB „SPKT“ parengtas dalinės ekspertizės aktas yra dar vienas akivaizdus įrodymas, jog pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija vykdoma laikantis visų teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl yra teisėta ir galima. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad nesustabdžius leidimo galiojimo ir jo pagrindu atliekamų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbų vykdymo, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomu. Ieškovė teigdama, jog rekonstrukcijos vykdymas ir vėlesnis statinio griovimas pažeistų jos interesus, nes būtų apsunkintas priėjimas prie jos buto, apgadintas kiemas, o statinio nugriovimas turėtų būti finansuojamas bendrijos lėšomis, o pastaroji dėl jai pareikšto finansinio reikalavimo galėtų tapti nemokia, nepateikė jokių tokius savo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Priėmus skundžiamą nutartį, į teisingumo ir proporcingumo principą nebuvo visiškai atsižvelgta. Dėl ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo didelių išlaidų ir nuostolių patirs visi pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija tiesiogiai suinteresuoti asmenys. Sustabdžius rekonstrukcijos darbų atlikimą privalės būti atliekami statybos konservavimo darbai tam, dėl ko bus patirtos didelės išlaidos. Svarbu ir tai, jog ieškovė yra fizinis asmuo, todėl egzistuoja rizika, jog ieškinio atmetimo atveju, žalą patyrę asmenys negalės išreikalauti jos realaus atlyginimo iš ieškovės. Ieškovė taip ir nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškia jos teisių dėl atliekamos daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), pažeidimas. Vien ta aplinkybė, jog ieškovė yra pastato bendraturtė nereiškia, kad ji gali nepagrįstai trukdyti kitiems suinteresuotiems pastato bendraturčiams įgyvendinti teisę dėl pastato rekonstrukcijos atlikimo, todėl ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis. Ieškovė D. T. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad bendrija neturi teisinio suinteresuotumo reikšti atskirąjį skundą. Nei vienas namo bendrasavininkas neapskundė nutarties, o bendrija neturi teisės atstovauti pastato bendrasavininkų bei jų vardu teigti, jog pastato rekonstrukcija jiems yra reikalinga ir/ar trukdo.Bendrija atskiruoju skundu neginčija patikslintame ieškinyje išdėstytų argumentų, dėl kurių pastato rekonstrukcija yra negalima, o pasisako tik dėl sau patogių argumentų.Rašytiniuose paaiškinimuose nurodytiems pastato rekonstrukcijos projekto trūkumams nustatyti nėra būtinos jokios specialiosios žinios, kadangi visi trūkumai buvo nustatyti tikrinant, kaip konkrečias teisės aktų nuostatas atitinka bendrijos statybos leidimui gauti pateikti dokumentai. Šie rašytiniai paaiškinimai yra laikytini šalių paaiškinimais.Bendrija atskirąjį skundą grindžia A. S. 2017-03-30 rašytiniais paaiškinimais Nr. 17/03-30. A. S. pats rengė pastato rekonstrukcijos projektą, todėl jo paaiškinimai yra šališki. Ieškovė yra rekonstruojamo pastato bendraturtė, todėl ji gyvena rekonstruojamame pastate. Patekimas į ieškovės butą yra tik iš pastato kiemo, ieškovės buto langai išeina į kiemą, kuriame buvo vykdomi rekonstrukcijos darbai. Taigi, pastato rekonstrukcija prieštarauja ieškovės interesams, kadangi: (i) tai apsunkina ieškovės naudojimąsi butu: statybų metu triukšmaujama, sugadintas kiemas; (ii) rekonstrukcijos pagrindu planuojamas pastatyti pastatas sumažins esamą ieškovės buto izoliaciją; (iii) atlikus pastato rekonstrukciją ieškovei neliks vietos pastato vidiniame kieme pasistatyti automobilį; (iv) pastate atsiras naujų nekilnojamojo turto vienetų ir padaugės pastato gyventojų skaičius, o tai gali sumažinti ieškovės turimo turto vertę; (v) svarbiausia, pastato bendraturčiai įgis reikalavimo teisę į ieškovę dėl išlaidų dalies pastato rekonstrukcijai atlyginimo. Trečiasis asmuo UAB „SportIN Grupė“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo tenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti 2017-03-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Nurodo, jog visiškai palaiko atsakovės atskirajame skunde išdėstytą poziciją, kad šioje situacijoje nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių UAB „SportIN Grupė“ kasdien realiai patiria didelius piniginius nuostolius.Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo procesinį sprendimą priimti vadovaujantis šiuo atsiliepimu bei teisės aktų nuostatomis. Nurodo, jog teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pastato (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą rengė projektuotojas turintis nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatą, suteikiantį teisę jam vykdyti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų rengimo veiklą, o ieškovė prašymą grindžia statybos inžinierės, neturinčios šio atestato išvadomis.Bendrija taip pat pateikė statinių projektų kompleksiniu s tyrimus atliekančios UAB „SPKT“ parengtą Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), techninio projekto dalinės ekspertizės aktą, iš kurio matyti, kad nepriklausomas ekspertas nustatė, jog techninio projekto, kuriuo remiantis buvo išduotas leidimas, konstrukcinės dalies sprendiniai atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomų projekto rengimo dokumentų, kitų statybos teisės aktų reikalavimus ir jiems gali būti pritarta.Tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, I. G., J. G. M. G., V. S., L. Ž., A. A. Ž., A. J., A. N., J. N., UAB „Kipis“, D. M., G. A., T. K., J. M. – F., A. G. M., išvadą duodančios institucijos Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – A. S. rašytinių paaiškinimų, ekspertizės akto, konservavimo darbų sąmatos, UAB „Stipra“, statinio projektavimo dokumentų tikrinimo pažymos, S. J. pažymos su priedais, 2009 m. archyvinės kadastrinės bylos, 1987 m. archyvinės kadastrinės bylos kopijas. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). Nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, todėl nurodytus naujus įrodymus priima.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.Atsakovė kvestionuoja ieškinio tikėtiną pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-03 nutartis, priimta civilinėje Nr. 2-674/2014; 2014-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014, 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-699-943/2015). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškė ieškinį, prašydama panaikinti leidimą Nr. LRS-01-170112-00007 rekonstruoti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę ir Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendriją savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius – bet kokius darbus, atliktus nuo 2016-12-16 pagal panaikintą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-01-161125-00059 ir ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-01-170112-00007 ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovė įrodinėja, kad minėtas leidimas yra neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje buvusius duomenis klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės ieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog ieškovė ieškinyje nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pridėjo įrodymus šioms aplinkybėms pagrįsti, todėl konstatuotina, jog apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Papildomai pažymėtina, jog 2017-11-27 Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmė sprendimą nagrinėjamoje byloje, kuriuo ieškovės ieškinys ir trečiojo asmens savarankiški reikalavimai tenkinti visiškai, t. y.: 1) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilniaus miesto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai 2017-01-12 išduotas leidimas Nr. LRS-01-170112-00007 bei jo antroji versija, išduota 2017-09-04, pripažinti negaliojančiais; 2) Vilniaus miesto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija įpareigota per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą pertvarkyti statinį, jeigu toks pertvarkymas yra galimas pagal teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 3) per nustatytą terminą neatlikus 3 rezoliucinės dalies punkte nurodytų veiksmų, Vilniaus miesto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija įpareigota per 6 mėnesius savo lėšomis savo lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio (duomenys neskelbtini), dalis taip, kad atitiktų Nekilnojamojo turto registre ir kadastre užfiksuotus duomenis; 4) Vilniaus miesto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai per prašomą terminą neįvykdžius 4 rezoliucinės dalies punkte nustatyto reikalavimo, bendrija įpareigota mokėti po 30,00 Eur baudą į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti statybos padariniai, pasibaigimo. Taigi, šio teismo sprendimo priėmimas yra papildomu ir svariu argumentu, pagrindžiančiu ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinąją sąlygą.Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais argumentais nesutinka. Lietuvos apeliacinis teismas, plėtodamas savo praktiką dėl realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, jeigu nebus imtasi laikinųjų apsaugos priemonių, yra pažymėjęs, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1596-516/2017). Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui tuo atveju, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos – nesustabdžius leidimo rekonstruoti statinį Nr. LRS-01-170112-00007 galiojimo bei šio leidimo pagrindu vykdomų statinio rekonstrukcijos statybos darbų, (duomenys neskelbtini), statybos toliau vyktų bei tuo atveju, jei būtų priimtas palankus ieškovei procesinis sprendimas, iki to laiko atsirastų daugiau neteisėtų pasekmių, kurios turėtų būti pašalintos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pažeidžiamas proporcingumo principas. Vien ta aplinkybė, kad gali būti patirti nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesudaro pagrindo šių priemonių netaikyti, egzistuojant abiem jų taikymo sąlygoms. Pažymėtina, jog šalys turi teisę reikšti reikalavimus dėl nuostolių, patirtų taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlygimo.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-27 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atsakovės Vilniaus miesto Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius