Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-02-22 · Civilinė byla Nr. 2A-50-345/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-22
Bylos Nr.
2A-50-345/2018
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00776-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
V. P.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Algekta“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-50-345/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00776-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. (V. P.) apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Algekta“ ieškinį atsakovui V. P. dėl žalos atlyginimo.

Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Algekta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. P. ieškovės naudai 417,37 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, būdamas UAB „Algekta“ darbuotoju, savo atostogų metu 2014 m. birželio 4 d., pasinaudodamas įmonės jam išduotu įgaliojimu, neteisėtai pateikė savo paties UAB „Algekta“ direktoriaus vardu pasirašytą sutikimą, kad du telefono abonentai būtų perrašyti jo vardu, taip pat atsakovas bendrovės vardu iš UAB „Omnitel“ paėmė ir bendrovei neperdavė materialaus turto bendros 1085,48 Eur vertės. Po atostogų atsakovas į darbą negrįžo, bendrovės vardu paimto turto bendrovei neperdavė. Dėl V. P. neteisėtai pasisavinto turto grąžinimo UAB „Algekta“ kreipėsi į teismą ir Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu turtas 1) kompiuteris ASUS X550CC-XO028H 15,6“/P2177U/4GB/500GB, kurio vertė 318,10 Eur; 2) kompiuteris HP Pavilion 14n009sa 14“/i5-4200U/4GB/500GB, kurio vertė 567,03 Eur; 3) kortelė USIM NEK 1, kurios vertė 4,55 Eur; 4) modemas HUAWEI E5172 AG SIM lock router, kurio vertė 117,04 Eur; 5) antenos 5M kabelio jungtis SMA, TS9 modemui, kurios vertė 78,75 Eur buvo išreikalautas iš V. P. ieškovei. Atsakovas dalį iš jo priteistų daiktų ieškovui grąžino tik 2016 m. kovo 9 d., dėl ko atsakovui vengiant grąžinti neteisėtai pasisavintus daiktus jie nuvertėjo ir nusidėvėjo, ir grąžintas turtas nebeatitinka jo pradinės vertės. Grąžinto turto vertė jo įsigijimo dieną buvo 767,37 Eur, o grąžinimo dieną jo vertė buvo 350 Eur. Dėl to ieškovė patyrė 417,37 Eur nuostolius, kuriuos turi atlyginti atsakovas.Atsakovas atsiliepime į ieškinį, prašė jį atmesti. Nurodė, ieškovė grąžinamus daiktus priėmė ir nepareiškė pastabų dėl jų būklės. Įranga nuvertėjo ne dėl atsakovo kaltės, o esant natūraliam nusidėvėjimui. Tarp ieškovės ir atsakovo nėra jokių sutartinių santykių dėl įrangos naudojimo, kurioje būtų nurodytas žalos atlyginimas, todėl ieškovė negali reikalauti žalos atlyginimo, nes žalos atlyginimas gali kilti tik sutartiniu pagrindu. Ieškovė tik praėjus 5 mėnesiams nuo įrangos grąžinimo kreipėsi į UAB „In My Case“ dėl įrangos vertės nustatymo, kai jau nebuvo galima nustatyti realios vertės, buvusios jos grąžinimo metu. Be to, įrangos vertinimą pateikusi įmonė nėra licencijuotas turto vertintojas ir jo vertinimas turi būti atmestas. Ieškovė šiuo ieškiniu siekia kuo labiau pakenkti atsakovui, nes jeigu pirmojoje byloje nebūtų reikalavusi grąžinti įrangą natūra, o prašiusi žalos atlyginimo pinigais, atsakovas būtų galėjęs įrangą parduoti brangiau, negu nurodo ieškovė ir tai rodo ieškovės norą kuo daugiau pakenkti atsakovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. svasario 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovei priteisė 412,82 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 454,77 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, jog faktas, kad tarp šalių atsirado žalos atlyginimo teisiniai santykiai, o atsakovas savo neteisėtais veiksmai padarė ieškovei žalą ir privalo ją atlyginti pripažinta įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu.Teismas pažymėjo, kad atsakovas, atlikęs neteisėtus veiksmus ir pasisavinęs ieškovės turtą, sukūrė sau turtinę prievolę atlyginti žalą ieškovei ir ši prievolė atsirado iš karto po turto neteisėto užvaldymo, nepriklausomai nuo to, kada buvo priimtas ar įsiteisėjo tai patvirtinantis teismo sprendimas. Teismas konstatavo, jog atsakovas, vykdydamas teismo sprendimą, grąžino ieškovei įrangą, kuri teismo sprendimu buvo įvertinta bendra 767,37 Eur suma. Teismas pažymėjo, jog padarytą žalą privalo visiškai atlyginti ją padaręs asmuo, todėl atsakovas privalo atlyginti visą teismo sprendimu priteistą žalą.Teismo vertinimu, ieškovo žalos sumai pagrįsti pateikta UAB „In My Case“ 2016 m. rugpjūčio 8 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad ieškovo nurodyta (atsakovo grąžinta ieškovui) technika jau nebegaminama, patvirtina išvadą, kad ji yra morališkai visiškai pasenusi. Teismas pažymėjo, kad UAB „In My Case“ nurodė, kad 2016 m. kovo 9 d. dieną kompiuterio HP Pavilion 14n009sa 14“/i5-4200U/4GB/500GB vertė rinkoje buvo apie 250 Eur; modemo HUAWEI E5172 AG SIM lock Reuter – apie 70 Eur; antenos 5M kabelio jungties SMA, TS9 modemui – apie 30 Eur. Iš viso šio turto vertė – 350 Eur. Teismo vertinimu, atsakovas abstrakčiai neigdamas UAB „In My Case“ pažymą, nepateikė kitų įrodymų ir nenurodė kokių nors konkrečių duomenų, kurie duotų pagrindą abejoti joje nurodytomis daiktų vertėmis, todėl teismas šį įrodymą vertina kaip patvirtinantį daiktų vertę jų grąžinimo dieną.Teismas padarė išvadą, kad dėl nepagrįsto delsimo grąžinti ieškovei neteisėtai valdomus daiktus, atsakovas juos grąžino ieškovei mažesnės vertės (354,55 Eur) negu ji buvo neteisėto užvaldymo metu (767,37 Eur), ir šiuo atveju nėra svarbu, dėl kokių priežasčių sumažėjo turto vertė. Todėl vertės skirtumą (412,82 Eur) atsakovas privalo atlyginti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliantas (atsakovas) V. P. apeliaciniu skundu prašo ieškovės UAB „Algekta“ ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ši byla yra civilinės bylos Nr. 2-115-239/2015 tęsinys. Vertinant ieškinius tiek pirminėje, tiek šioje civilinėje byloje, apelianto nuomone, yra akivaizdu, kad ieškovės pagrindinis tikslas yra kaip įmanoma daugiau padaryti finansinių nuostolių atsakovui.

2. Įranga ieškovei buvo grąžinta 2016 m. kovo 9 d., o užklausimas iš UAB „In My Case“ dėl kainos nustatymo pateiktas 2016 m. rugpjūčio 8 d. Ieškovės pateiktas įrangos vertinimas yra fiktyvus, kadangi praėjus beveik pusei metų neįmanoma nustatyti net apytikslės įrangos kainos. Be to, turto vertinimas yra nepagrįstas, kadangi atliktas nelicenzijuotos įmonės.

3. Įranga nebuvo įtraukta į UAB „Algekta“ balansą, todėl ieškinys nepagrįstas.

Atsiliepimas

4. Ieškovė UAB „Algekta“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliaciniame skunde išdėstyti deklaratyvaus pobūdžio argumentai nepaneigia teismo priimto sprendimo pagrįstumo, todėl priimtas sprendimas turi būti paliktas nepakeistas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Tai, kad ieškovė, naudodamasi procesinėmis teisėmis gina savo pažeistus interesus – nereiškia, kad tokiais veiksmais atsakovui daroma žala.

2 Atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu turėjo ir galėjo pateikti savo argumentus, patvirtinančius įrodymus, t.y. teikti kitų įmonių vertinimus, reikalauti specialisto ar eskperto išvados, tačiau to nepadarė, todėl tokie patys atsakovo motyvai pateikti ir apeliaciniame skunde, nenurodant naujų aplinkybių, yra deklaratyvūs.

3. Faktas, jog neteisėtai atsakovo pasisavintas turtas priklauso ieškovei, yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tuo tarpu aplinkybė, kad daiktai per laikotarpį, kada buvo neteisėtai atsakovo užvaldyti, t.y. nuo 2014 m. sausio 28 d. ir grąžinti tik 2016 m. kovo 9 d., ko pasėkoje nuvertėjo ir nusidėvėjo – taip pat akivaizdi ir jos atskirai įrodinėti nereikia.

Žemesnės instancijos teismas

4. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo nei naikinti, nei keisti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalies, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo V. P. apeliacinio skundo ribose. Ištyręs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos, padarytos atsakovui neteisėtai užvaldžius ieškovui priklausantį materialųjį turtą, ko pasėkoje pastarasis nuvertėjo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog egzistuoja visi atsakovo civilinei atsakomybei taikytini pagrindai, ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovas iš esmės ginčija ieškovės pasirinktą jos pažeistų teisių gynimo būdą, teigdamas, jog tuo atveju, jeigu civilinėje byloje Nr. 2-115-239/2015 ieškovė būtų ne reikalavusi būtinai grąžinti įrangą natūra, o būtų prašiusi atlyginti jos vertę pinigais, tuomet nebūtų šios civilinės bylos. Taip pat nurodo, jog ieškovės pagrindinis tikslas yra kaip įmanoma daugiau padaryti finansinių nuostolių atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje teisės normoje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su anksčiau nurodytu CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Teismas gina pažeistas asmens teises CK 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Kokį įstatyme numatytą teisių gynimo būdą pasirinkti, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes, sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Šias faktines aplinkybes (ieškinio faktinis pagrindas) bei reikalavimą, kaip prašoma apginti pažeistas teises (ieškinio dalykas), ieškovas privalo nurodyti ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 punktu). Besikreipiančio į teismą asmens nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas. Aplinkybė, kad civilinėje byloje Nr. 2-115-239/2015 ieškovė buvo pareiškusi ieškinį dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, o šioje civilinėje byloje pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, reiškia, jog ieškovė pasinaudojo jai įstatymo suteikta teise pasirinkti jos pažeistų teisių gynimo būdą ir tai jokiu būdu nereiškia, jog tokiais veiksmais ji siekia padaryti kuo didesnius nuostolius atsakovui. Apeliaciniu skundu atsakovas taip pat teigia, jog ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl turėjo būti atmestas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2015 m. balandžio 30 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-115-239/2015 nuspręsta UAB „Algekta“ išreikalauti iš atsakovo V. P. neteisėto valdymo ieškovui UAB ,,Algekta“ priklausantį materialųjį turtą: kompiuterį ASUS X550CC-XO028H 15,6“/P2177U/4GB/500GB, kurio vertė 318,10 Eur; kompiuterį HP Pavilion 14n009sa 14“/i5-4200U/4GB/500GB, kurio vertė 567,03 Eur; kortelę USIM NEK 1, kurios vertė 4,55 Eur; modemą HUAWEI E5172 AG SIM lock router, kurio vertė 117,04 Eur; antenos 5M kabelio jungtį SMA, TS9 modemui, kurios vertė 78,75 Eur. Taip pat šiuo sprendimu iš atsakovo V. P. ieškovo UAB ,,Algekta“ naudai priteista 5 procentų metinių palūkanų nuo priteisto turto vertės t.y. 1085,48 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2014 m. rugsėjo 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo sprendimas šioje dalyje įsiteisėjo 2016 m. sausio 16 d. Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad teismo sprendimu priteistą įrangą, išskyrus kompiuterį ASUS X550CC-XO028H 15,6“/P2177U/4GB/500GB, 318,10 Eur vertės, atsakovas grąžino ieškovui 2016 m. kovo 9 d. Iš viso atsakovas, vykdydamas teismo sprendimą, grąžino ieškovui įrangą, kuri teismo sprendimu buvo įvertinta bendra 767,37 Eur suma. Ieškovė ieškinį dėl žalos priteisimo grindė tuo pagrindu, jog dėl nepagrįsto delsimo grąžinti ieškovei neteisėtai valdomus daiktus, atsakovas juos grąžino ieškovei mažesnės vertės negu ji buvo neteisėto užvaldymo metu. Taigi, ieškovė atsakovo civilinę atsakomybę kildina iš delikto, t. y. turtinės prievolės dėl žalos padarymo (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-11-02. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016; kt.). Taigi, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t.y. įrodyti savo atsikirtimus į pareikštą ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.CPK 182 straipsnyje nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai). Remiantis įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais civilinėje byloje 2-115-239/2015 pagal ieškovės UAB „Algekta“ ieškinį atsakovui V. P. dėl materialaus turto (daiktų) išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo; trečiasis asmuo UAB „Omnitel“ konstatuotos iš esmės visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti taikytinos sąlygos, todėl šioje byloje jų iš naujo įrodinėti ieškovei nereikia. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovas, atlikęs neteisėtus veiksmus ir pasisavinęs ieškovės turtą, sukūrė sau turtinę prievolę atlyginti žalą ieškovei ir ši prievolė atsirado iš karto po turto neteisėto užvaldymo, nepriklausomai nuo to, kada buvo priimtas ar įsiteisėjo tai patvirtinantis teismo sprendimas. Taip pat sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog sparčiai vystantis technologijoms orgtechnika greitai sensta morališkai ir netenka savo vertės nepriklausomai nuo jos fizinės būklės, todėl atsakovas negali tikėtis, kad neteisėtai naudotos orgtechnikos grąžinimas savininkui po dvejų metų, gali būti įvertinas kaip tinkamas prievolės, visiškai atlyginti žalą, įvykdymas. Nagrinėjamu atveju, byloje kilo ginčas dėl atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydžio. Ieškovė patirtos žalos dydžiui pagrįsti, pateikė UAB „In My Case“ 2016 m. rugpjūčio 8 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad ieškovo nurodyta (atsakovo grąžinta ieškovui) technika jau nebegaminama. UAB „In My Case“ nurodė, kad 2016 m. kovo 9 dieną kompiuterio HP Pavilion 14n009sa 14“/i5-4200U/4GB/500GB vertė rinkoje buvo apie 250 Eur; modemo HUAWEI E5172 AG SIM lock Reuter – apie 70 Eur; antenos 5M kabelio jungties SMA, TS9 modemui – apie 30 Eur. Iš viso šio turto vertė - 350 Eur. Pirmosios instancijos teismas šį įrodymą vertino kaip patvirtinantį daiktų vertę jų grąžinimo dieną.Apeliaciniu skundu atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi minėtu UAB „In My Case“ 2016 m. rugpjūčio 8 d. atliktu turto vertinimu, kadangi jis yra fiktyvus, atliktas praėjus beveik pusei metų, be to atliktas nelicenzijuotos įmonės. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus vertina kritiškai. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog turto vertė buvo nustatinėjama 2016 m. kovo 9 dienai, t.y. kada atsakovas grąžino jį ieškovei, todėl aplinkybė, kad ieškovė dėl turto vertės nustatymo kreipėsi praėjus beveik pusei metų nuo jo sugrąžinimo, neturi teisinės reikšmės. Antra, kaip matyti iš šios pažymos, ji išduota atsakant į ieškovės paklausimą, nevertinant grąžintų daiktų natūroje. Tai nėra turto vertinimo ekspertizė ar turto vertinimo ataskaita, padaryta įstatymo nustatyta tvarka atlikus turto vertinimą, ir jį išdavusiai UAB „In My Case“ nėra keliami reikalavimai nustatyti turto vertintojui. Dėl šios priežasties, aplinkybė, kad minėta įmonė nėra licenzijuota, nagrinėjamu atveju nesudaro teisinio pagrindo nesivadovauti minėtu įrodymu. Pažymėtina, kad atsakovas, nesutikdamas su minėtu grąžinto turto vertinimu, turėjo ir galėjo pateikti savo argumentus, patvirtinančius įrodymus, t.y. teikti kitų įmonių vertinimus, reikalauti specialisto ar eskperto išvados, tačiau to nepadarė. Apeliaciniame skunde kvestionuodamas ieškovės pateiktą turto vertinimą, atsakovas nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, kaip to reikalauja CPK 178 straipsnio nuostatos, o teismas negali sprendimo grįsti prielaidomis. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-171/2008). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad atsakovas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes. Esant visų minėtų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, teisingai taikė žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, nustatė visas būtinas civilinei atsakomybei kilti sąlygas (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti, neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Ieškovė pateikė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų (CPK 98 straipsnis), todėl ieškovės patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Henrichas Jaglinskis