Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Siekiant tiksliai įvertinti atsakovų neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydį, VRAAD sudarė sutartį su UAB „Aplinkos inžinerija“, kurios geodezinių darbų specialistai, atlikę atsakovams nuosavybės teise priklausančio aukščiau nurodyto žemės sklypo geodezinius matavimus, lyginant minėto žemės sklypo 2007 m. ir 2012 m. topografines nuotraukas, nustatė žemės paviršiaus tūrių pokyčius. UAB „Aplinkos inžinerija“ pateiktame tūrių pokyčių plane konstatuota, jog nuo 2007 m. minėtame žemės sklype 303 kub. m plote žemės paviršiaus tūris neigiamai pasikeitė 86 kub. m (t.y. buvo iškasta 86 kub. m žemės grunto, esančio Draustinyje), 113 kub. m plote tūris teigiamai pasikeitė 27 kub. m (t.y. suformuotas 27 kub. m žemės grunto teigiamos reljefo formos), tuo sunaikinant natūralias Plaštakos upelio slėnio (saugomo objekto) reljefo formas. Dėl kūdros padidėjimo (neteisėto iškasimo) 88 kv. m plote tūris pasikeitė 24 kub. m, iškasus griovį minėtame žemės sklype 26 kv. m plote tūris pasikeitė 9 kub. m. Atsakovams žemės sklype neteisėtai suformuojant teigiamas ir neigiamas reljefo formas Draustinyje žemės paviršiaus tūris iš viso pasikeitė 146 kub. m. Tikslus žalos padarymo laikas nebuvo nustatytas, tačiau atsižvelgiant į geodezinių darbų specialistų, atlikusių 2007 m. ir 2012 m. atsakovams priklausančio žemės sklypo toponuotraukų palyginimą bei nustačiųsių žemės grunto tūrio pokytį minėtame žemės sklype, taip pat į pareigūnų, atlikusių žemės sklypo patikrinimus (VRAAD (duomenys neskelbtini) rajono agentūros, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie aplinkos ministerijos, (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcijos) raštiškus paaiškinimus, darytina išvada, jog kūdra, buvo neteisėtai iškasta 2007 metais, laikotarpyje nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2011 m. lapkričio mėn., buvo neteisėtai praplatinta, suformuoti kūdros šlaitai, iškastas griovys. Šiais neteisėtais veiksmais atsakovai sunaikino natūralias Plaštakos slėnio žemesniosios terasos reljefo formas, minėti neteisėti kasimo darbai buvo atliekami Plaštakos upės apsaugos juostoje. Atsižvelgiant į tai, jog suėjo ATPK 35 str. nurodyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai, VRAAD (duomenys neskelbtini) rajono agentūros 2012-12-14 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena atsakovų atžvilgiu buvo nepradėta. Atsakovų neteisėtais veiksmais padaryta žala gamtai 3153,60 Lt sumai apskaičiuota vadovaujantis LR aplinkos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika. VRAAD, siekiant įvertinti atsakovų padarytą neteisėtais veiksmais žalą aplinkai, pirkdamas iš UAB „Aplinkos inžinerija“ geodezinių darbų paslaugas, patyrė 2700 Lt nuostolių. Atsakovai gera valia atlyginti padarytą žalą bei nuostolius atsisako.

Ieškovo atstovė papildomai parodė, kad nežinomas tikslus kūdros iškasimo laikas, bet iš byloje esančių įrodymų ir pareigūnų parodymų yra akivaizdu, kad kūdra buvo praplatinta. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismas 2013-04-18 nutartyje administracinėje byloje, kuri Vilniaus apygardos teismo nepakeista, konstatavo, kad palyginus 2007 metų ir 2012 metų topografinius planus yra skirtingas plotas, t.y. 2007 metais 95 kv. m, o 2012 metais kūdra yra didesnė – 183 kv. m. Atsakovai nurodė, kad kūdra buvo iškasta 2006-06-27 ir jokių kitų darbų nebuvo atlikta. Kūdros ploto skirtumą patvirtina ir „Aplinkos inžinerijos“ ataskaita. 2012 metų topografiniame plane užfiksuotas griovys, o 2007 metų plane jo nėra. Tai įrodo, kad buvo atlikti grunto kasimo, formavimo darbai, t.y. 146 kub. m gruntas buvo vienoje vietoje iškastas, kitoje prikastas. Nekyla abejonių, jog kūdra yra Plaštakos hidrografiniame draustinyje, tai patvirtina tiek dokumentai byloje, tiek, Valstybinės saugomų tarnybos išvada ir atsakymai į pateiktus klausimus, draustinio ribos patvirtintos jau seniai. Be to, faktą, kad sklypas yra draustinyje patvirtino ir Ukmergės rajono apylinkės teismas įsiteisėjusia nutartimi. Valstybinio žemėtvarkos instituto kraštotvarkos planavimo skyriaus kartografinis planas patvirtina ribas. Ribos yra tos pačios visuose pateiktuose dokumentuose. Draustiniuose draudžiama naikinti ir žaloti reljefų formas. Kūdra patenka į Plaštakos upės apsaugos juostą, o darbus pakrančių apsaugos juostoje riboja specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, numatyta kokie darbai gali būti atliekami. UAB „Aplinkos inžinerija“ konstatavo, jog visa kūdra patenka į Plaštakos upės apsaugos juostą. Darbai atlikti ne tik Plaštakos draustinyje, bet ir Plaštakos upės pakrantės apsaugos zonoje. Ieškinys negrindžiamas leidimo nebuvimu, kurį reikėjo gauti. Nereikėjo gauti jokio dokumento, nes jis negali būti išduodamas, kadangi yra absoliutus draudimas pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 1 p. Dėl ieškinio senaties termino, tai Aplinkos apsaugos įstatymo 33 str. nustatytas 5 metų ieškinio senaties terminas ir šis terminas nėra praleistas, kūdra iškasta 2007 metų pabaigoje, o praplatinta kūdra buvo laikotarpyje nuo 2010 metų spalio mėnesio iki 2011 metų lapkričio mėnesio. Ieškovo atstovė nurodė, kad žala padaryta laikotarpyje nuo 2010 metų lapkričio iki 2011 metų lapkričio mėnesio. Atsiliepime teigiama, kad nurodytas aplinkai padarytos žalos dydis yra neaiškus. Buvo remiamasi kubiniais metrais, nurodytais geodezijos darbų specialistų, o žala paskaičiuota vadovaujantis nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžius, skaičiavimo metodika. Kodėl nebuvo taikytas koeficientas, kuris taikomas pelkėms, todėl, kad tada nuosavybės dokumentuose turi būti nustatyta, kad tai yra pelkė. Atsakovų dokumentuose tokios specialios sąlygos nenumatyta. Šlapios vietos buvimas, anot liudytojo parodymų, nesuteikia pelkės statuso. Dėl kainos, kuri sumokėta „Aplinkos inžinerijai“, tai atsakovų pateiktas AASE dokumentas, kuriame nurodyti geodeziniai matavimai, nėra topografinė nuotrauka ir todėl „Aplinkos inžinerijai“ negalėjo jos lyginti, turi būti dokumentais kur matosi aiškiai izolinijos. Tai 2012 metais norint palyginti, koks yra tūris, kaip pasikeitė aukščiai, turi būti padaryta nauja topo nuotrauka. Kalbant apie reljefo formas, tai jos turi būti išsaugotos tokios, kokios yra. Kaip nustatė „Aplinkos inžinerijos“ specialistai, teigiama reljefo forma, tai teigiamas tūrio pasikeitimas, suformuoti nauji šlaitai, iš toponuotraukų palyginimo aiškiai matosi tų linijų aukščių pasikeitimas. O tai reiškia, kad tuo buvo pažeista reljefo forma, nes ji nebėra tokia, kokia buvo. Pritaria 2013-07-16 Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos rašte išdėstytai pozicijai apie draustinio ribų nustatymą, draustinio ribos yra visuose dokumentuose vienodos. Taip pat teismai jau yra nustatę, kad atsakovų sklypas randasi Plaštakos valstybiniame hidrografiniame draustinyje, todėl nesutinka, jog draustinio ribos nėra žinomos.

Kita vertus, reljefo formų leidžiamą pokytį kasant dirbtinius vandens telkinius pripažįsta ir įteisina Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2012-07-12 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašas (toliau – Aprašas). Remiantis Aprašo 13 p., dirbtinio vandens telkinio įrengimo metu iškastą gruntą privalu panaudoti reljefui formuoti ir pažeistoms teritorijoms rekultivuoti. Formuojant sklype ginčo objektu tapusią kūdrą, dalis iškasto viršutinio augalinio sluoksnio buvo panaudota reljefui formuoti. Ieškovas nurodo griovį, pakeitusį reljefą, tačiau nutyli faktą, jog kūdra yra natūraliai šaltiniuoto, šlapio šlaito žemumoje, ieškovo įvardijamu grioviu teka vanduo iš aukščiau esančių šaltinių, griovys ilgainiui susiformavo natūraliai dėl nuolatinės šlaito erozijos, sukeltos šaltinių. Ginčo objektu esančios kūdros suformavimas yra visiškai leidžiama ir teisėta veikla. Kūdra suformuota 2006 metų vasarą, ką patvirtina 2006-06-27 UAB „Ukmergės melioracija“ atliktų buldozerinių ir ekskavatorinių darbų priėmimo perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei už šiuos darbus 2006-06-27 išrašyta PVM sąskaita faktūra serija UKSA Nr. (duomenys neskelbtini). Kūdra po jos suformavimo nebuvo platinta, nebuvo dirbtinai suformuojami jos šlaitai, nebuvo atliekami jokie kiti kūdros ir jos aplinkos darbai. Pagal STR 1.01.07:2002 Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai redakciją, galiojusią iki 2008-01-06, atsakovų sklype suformuota kūdra, atsižvelgiant į jos plotą ir gylį (gylis iki 3 m, plotas neviršija 300 kv. m) buvo priskiriama nesudėtingų I grupės inžinerinių statinių grupei; vėlesnėse šio reglamento redakcijose, kūdrų priskirtinų I statinių grupei plotas buvo padidintas net iki 1000 kv. m. Remiantis STR 1.01.07:2002 Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai 12.3 p., I grupės nesudėtingiems statiniams (išskyrus statinius kultūros paveldo objekto ar saugomoje teritorijoje) nebuvo privalomas statinio projektas, leidimas ir statinio statybos techninė priežiūra, neprivalomi kadastriniai matavimai, pripažinimas tinkamu naudoti ar teisinė registracija. Jokių kitų teisės aktų reguliavusių dirbtinių vandens telkinių įrengimą nebuvo. Tik nuo 2012-07-18, kai įsigaliojo bendra Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2012-07-12 įsakymu Nr. D1-590/3D-583 patvirtintas Aprašas, Lietuvoje imta visapusiškai reglamentuoti dirbtinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkos apsaugą. Atsakovų sklypas nepriskirtas jokiai saugomai teritorijai, nei melioruotai žemei, įrengta kūdra nepatenka nei į vieną Aprašo 7-9 p. p. nurodytų draudimų sąrašą. Taip pat sklypui nėra nustatytos jokios specialiosios draustinio naudojimo sąlygos (LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 5-6 p.p., LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos). Ties atsakovų sklypo ribomis, nei jo apylinkėse, niekada nebuvo įrengta jokių draustinį žyminčių specialiųjų ženklų, o jei tokie ženklai ir būtų, jie nenurodytų draustinio ribų.

Pažymėjo, jog Plaštakos valstybinio hidrografinio draustinio (toliau – Draustinio) ribos niekada nebuvo nustatyta tvarka patvirtintos, LR Vyriausybė iki šiol nėra nustačiusi Draustinio ribų. Prie ieškinio pridėti ribų brėžiniai nevertintini kaip įrodymai. Kūdros suformavimo teisėtumą patvirtina jos teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre, vandens telkinys užfiksuotas 2010-11-29 kadastriniuose matavimuose, kurių pagrindu yra įregistruoti kūdros kadastriniai duomenys. Esant kūdros įrengimui neteisėtam, jos atlikti kadastriniai matavimai nebūtų suderinti ir nebūtų atlikta jos teisinė registracija. Ieškovas klaidindamas teismą ieškinyje pažymi, jog buvo pažeistos saugomo objekto, t.y. natūralios Plaštakos upelio slėnio reljefo formos ir tokios išvados pagrindu neteisingai nurodo LR Vyriausybės 1997-12-29 nutarimu Nr. 1489 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašo patvirtinimo“ saugotiną objektą. Pažymėtina, kad tiek ieškovo nurodomo Valstybinių hidrografinių draustinių sąrašo 24 pastraipoje, tiek LR A. T. 1992-09-24 nutarimo Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ 5 priedėlio „Valstybės saugomi hidrografiniai draustiniai“ 13 p. yra nurodomas saugotinas objektas – gilaus slėnio mažai vingiuotas Plaštakos upelis, bet ne jo slėnis. Upelio slėniai – nėra saugomas objektas. Faktą, jog sklype nesaugomos jokios reljefo formos patvirtina Nekilnojamojo turto registre įregistruota sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, visas esamas žemės ūkio naudmenų plotas – ariama žemė. Taip pat kūdros vieta nepatenka į pakrantės apsaugos juostos ribas, pakrantės apsaugos juostos plotis nustatytinas pagal kūdros kasimo metu (2006-06-27) galiojusį teisinį reglamentavimą (2002-11-07-2007-05-01 galiojusio Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo, patv. LR Aplinkos ministro 2001-11-07 įsakymu Nr. 540, 7.1, 9, 9.2 p.p.). Kūdra nepatenka ir į 5 m apsaugos juostos plotį, kuri buvo nustatyta tik 2010-11-29, tai aiškiai matyti žemės plane. Tiek servitutas – teisė naudotis 5 m pėsčiųjų taku palei upę, tiek apsaugos juostos plotas, nurodytas Registrų išraše, yra lygiai toks pats – 0,0582 ha ir pažymėtas žemės plane, t. y. užbrėžta 5 m pločio linija palei visą pakrantę.

Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti. Pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką, ieškiniams dėl žalos aplinkai atlyginti yra taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 str. 8 d. O teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties eigos pradžia yra kūdros įrengimo data – 2006-06-27. Anykščių regioninio parko direkcija ir ieškovo atstovai Draustinį ir Plaštakos upės pakrantę tikrina kasmet. Tai patvirtina Draustinio būklės vertinimo aktai, J. Č. duoti parodymai ir paaiškinimai, duoti Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. II-25-580/2012. Akivaizdu, jog kūdros įrengimas turėjo būti pastebėtas 2006 metais kasmetinio tikrinimo metu. Tai, kad kūdra egzistavo po 2006 metų patvirtina 2007 metais parengta ir suinteresuotų asmenų parašais suderinta pridedama toponuotrauka, 2009 metų orto foto nuotrauka, 2010 metų LR upių, ežerų ir tvenkinių kadastro žemėlapio ištrauka, tai patvirtina kadastro ir registro duomenys bei atsakovo pridedamos 2012-04-25 fotonuotraukos. Ieškovas nesąžiningai bando įrodyti vėlesnią ieškinio senaties termino eigos pradžią. Tiek 2010 metų, tiek 2011 metų patikrinimo aktuose nėra užfiksuota kūdros kasimo ar platinimo darbų faktų. Tuo tarpu ieškinyje nurodoma, kad kūdra buvo iškasta 2007 metais, o praplatinta 2010 metų lapkričio mėn. – 2011 metų lapkričio mėn. laikotarpyje. Atkreipia dėmesį, jog (duomenys neskelbtini) rajono agentūros 2012-02-28 raštuose nurodyta, kad kūdra kasta 2010 metų gegužės – lapkričio mėn., tačiau to nėra fiksuota tiek 2010 metų, tiek 2011 metų ieškovo darbuotojų patikrinimo aktuose. Be to, ieškinyje jau nurodoma, kad kūdra iškasta 2010 metų lapkričio mėn. – 2011 metų lapkričio mėn. laikotarpyje. Nesutinka su ieškovo paskaičiuota žala bei nuostoliais. Paskaičiavimai paremti formule, tačiau nėra pateikta formulės sudedamųjų dalių dydžių pagrindimai. Skaičiuodamas žalą ieškovas nepagrįstai taiko draustiniams taikytiną koeficientą – 3, kai sklypui nėra nustatytos draustinio specialiosios sąlygos, jos nebuvo nustatytos ir kūdros įrengimo dieną – 2006-06-27. Draustinio ribos apskritai nėra patvirtintos, o kūdra nepatenka į pakrantės apsaugos juostą, kas galėtų sąlygoti koeficiento – 3 naudojimą. Taip pat nepagrįstai taikomas grunto bazinis tarifas – 5, nes saugomų teritorijų tarnyba 2012-03-14 rašte Nr. ((duomenys neskelbtini)) nagrinėjamos kūdros vietą įvardina kaip šaltiniuotą ir užpelkėjusią šlapynę. Tai yra labai drėgnas sausumos plotas su glėjiniu dirvožemiu; šlapynėms ir pelkėms taikomas pelkės bazinis tarifas 1,2. Nepagrįstas ieškovo nurodomas 146 kub. m grunto tūris, skaičiuojamas lyginant kūdrą ir jos aplinką su 2007 metų topografiniu planu, kadangi pastarajame nėra nurodomas kūdros plotis, nėra nurodoma, ką vaizduoja kūdros ribos. Skaičiuojant grunto tūrį neįvertintos geodezinių matavimų leidžiamos paklaidos, nėra pateiktas matavimų žiniaraštis su altitudžių aukščiais tuose pačiuose taškuose 2007 metais ir 2012 metais. Kalbant apie link kūdros einantį griovį, jo gylis patikrinimo metu nebuvo matuotas, o skaičiuojant paimtas 0,7 m, kai tuo tarpu 2010 metų topo nuotraukoje yra pamatuotas ir giliausioje vietoje yra tik 0,4 m. Atsakovai neprivalo kompensuoti už ieškovui jo paties iniciatyva inicijuotos UAB „Aplinkos inžinerija“ atliktos atsakovų viso sklypo topografinės nuotraukos parengimą.

Atsakovas D. B. į posėdį neatvyko, apie posėdį jam žinoma, jis yra atstovaujamas atstovo, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla ngrinėjama atstovui nedalyvaujant.

Atsakydama į atsakovų pateiktus klausimus, išvadą teikianti institucija - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie aplinkos ministerijos nurodė: 1) Plaštakos valstybinis hidrografinis draustinis (toliau – draustinis) įsteigtas LR A. T. 192-09-24 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo pagal Valstybinio žemėtvarkos instituto (dabar VĮ Valstybės žemės fondas) parengtą ir suderintą draustinio projektą; šiuo nutarimu buvo patvirtinta draustinio steigimo tikslas, plotas (399 ha) bei ribos; 2) visas žemės sklypas (kadastr. Nr (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patenka į Draustinį; tai, kad žemės sklypui, suformuotam (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patv. 1999-12-31 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta iš įrašyta į kadastrą ir nekilnojamąjį registrą taikytina specialioji žemės naudojimo sąlyga „hidrografiniai draustiniai,, nereiškia, kad tokių apribojimų neturi būti laikomąsi, kadangi pagal administracinio teismo praktiką (byla Nr. A 63 – 1555/2010), pakankamas pagrindas laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų yra veiklos apribojimų nustatymas įstatymu, kitais teisės aktais, teritorijų planavimo dokumentais; 3) saugomų teritorijų valstybės kadastras (toliau-kadastras) įsteigtas 2002-08-01, pradėtas kurti 2003 m., veikia nuo 2008-02-26, jame užregistruotos draustinio ribos yra analogiškos VĮ Valstybės žemės fonde (anksčiau – Valstybinis žemėtvarkos institutas) saugomame originale nustatytomis ribomis. Draustinio ribos nuo jo įsteigimo 1992 m. iki dabar nesikeitė. Lietuvos Seimo, LR Vyriausybės ar Aplinkos ministerijos patvirtinti teisės aktai įsigalioja teisės aktų nustatyta tvarka, bet ne nuo LR saugomų teritorijų valstybės kadastre. Iki tol įsteigtų saugomų teritorijų negalima sieti su įregistravimo kadastre datomis; 4) LR Vyriausybė 1997-12-29 nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“ patvirtino draustinių sąrašus, kuriuose įrašytas ir nagrinėjamas draustinis bei pavedė aplinkos ministerijai (tuo metu – Aplinkos apsaugos ministerijai) visų draustinių ribų planus pateikti atitinkamaoms institucijoms, įskaitant tuo metu už žemės reformą atsakongas apskričių viršininkų administracijas, taip pat savivaldybes. Vykdant šį Vyriausybės sprendimą, Aplinkos ministerija per nustatytą laikotarpį Draustinio ribų planus M 1:10000 su atitinkamais dokumentais pateikė visoms suinteresuotoms institucijoms, įskaitant Vilniaus apskrities viršininko administraciją, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę; 5) steigiamo draustinio plotas (398,7 ha) buvo skaičiuojamas rankiniu būdu. LR Vyriausybės 1997-12-29 nutarime Nr.1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“ pateiktas suapvalintas draustinio plotas (399 ha). Skaitmeniniu būdu perskaičiuotas draustinio plotas yra 405,6 ha, šis draustinio ploto skirtumas susidarė dėl nevienodo kartografinio pagrindo ir plotų skaičiavimo skirtingų metodų naudojimo. Plotas 405,6 ha yra tikslesnis, kadangi yra apskaičiuotas naudojant geografinių informacinių sistemų (GIS) programinę įrangą. Teritorija, kurioje buvo suformuotas žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) Draustinyje yra nuo jo įsteigimo, t.y. nuo 1992 m.; 6) ir 7) Lietuvoje saugomos teritorijos, taip pat ir draustiniai, egzistavo ir iki Lietuvos nepriklausomybės, t.y. iki 1991 m. Saugomos teritorijos buvo steigiamos įvairiais laikotarpiais (nuo 1960 m.) pagal skirtingus teisės aktus, todėl iškilo būtinybė parengti vientisą draustinių sąrašą, todėl LR Vyriausybės 1997-12-29 nutarimu Nr.1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“ buvo patvirtintas visų Lietuvos valstybinių draustinių sąrašas, įskaitant iš šiuo nutarimu įsteigtus naujus draustinius. Šis nutarimas įsigaliojo 1998-01-01. Anksčiau įsteigtų draustinių ribų plano LR Vyriausybė nekeitė. Draustinio ribos 1998 m. buvo perkeltos ant kito kartografinio pagrindo, vėliau buvo skaitmeninamas, ribos perkeltos ant ortofotografinio pagrindo, tačiau Draustinio ribos nebuvo keičiamos; 8) LR A. T. 1992-09-24 nutarimu Nr.I-2913 įsteigto draustinio tikslas – išsaugoti gilaus slėnio mažai vingiuotą Plaštakos upelį; LR Vyriausybės 1997-12-29 nutarime Nr. 1486 Draustinio steigimo tikslas nesikeitė; 9) Hidrografiniai draustiniai priskiriami gamtiniams draustiniams, kurių paskirtis – išsaugoti tipiškus ir unikalius hidrografinio tinklo elementų (upių, ežerų, tvenkinių) pavyzdžius, draudžiant šio tipo draustiniuese vykdyti veiklą, galinčią pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams (vertbėms) Plaštakos hidrografiniame draustinyje saugomas gilaus slėnio mažai vingiuotas Plaštakos upelis, kuris ir jo hidrografinė struktūra yra viena iš Plaštakos slėnio kraštovaizdžio komponentų tiek fiziniu, tiek geografiniu, tiek reljefo morfologiniu, tiek geomorfologiniu, kitais kraštovaizdžio įvairovės aspektais ir yra sudėtinė, neatsiejama Plaštakos slėnio dalis. Atliekant neteisėtus kasimo darbus Plaštakos upelio slėnyje buvo pakenkta Plaštakos slėnio pirmajai viršsalpinei terasai; 10) Sąvoka – pirmoji slėnio viršsalpinė terasa – yra ne teisės aktais apibrėžiama sąvoka, tai gamtos mokslų sąvoka, naudojama mokslinėje terminologijoje. Aplinkos apsaugos terminų žodyne, terasa apibrėžiama kaip plokščia ar kiek nuolaidi žemės paviršiaus pakopa; susidaro kalnų ir upių slėnių šlaituose, jūrų ir ežerų krante. Žodynas salpą apibrėžia kaip apatinę (pievinę) upės slėnio terasą, reguliariai apsemiamą per potvynius; 11) ir 12) Draustinių apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato Saugomų teritorijų įstatymas, LR Vyriausybės 2008-04-02 nutarimu Nr.318 patvirtinti Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai bei LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patv. specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos; pažymėjo, jog žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų tvarkymas (pildymas) nėra priskirtas tarnybos kompetencijai; nurodė, kad steigiant Plaštakos valstybinį hidrografinį draustinį ir nustatant Draustinio ribas, privačių žemės savininkų, kurie turėjo būti informuoti apie steigiamą draustinį, nebuvo.

Išvados teikiančios institucijos - Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie aplinkos ministerijos atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.

Liudytoja V. G. parodė, kad ji dirba nuo 1995 metų (duomenys neskelbtini) savivaldybėje specialiste. Buvo susitikusi su atsakovais 2010 metais lapkričio mėnesį patikrinimo metu. Statybos inspekcija gavo pranešimą apie galimai nelegalią pirties statybą atsakovų sklype, bet atsakovams pateikus dokumentus, buvo išsiaiškinta, kad pirtis pastatyta 1955 metais ir nelegalios statybos nėra, apie tai buvo surašytas patikrinimo aktas, ji dalyvavo patikrinimo metu. Buvo dar vienas patikrinimas 2012 metų balandžio mėnesį, buvo pakviesta dalyvauti patikrinime (duomenys neskelbtini) agentūra ir (duomenys neskelbtini) savivaldybė. Buvo surašytas aktas, kad galimai yra iškasta kūdra, atsakovams priklausančiame sklype. Ta kūdra 2012 metų pavasarį patikrinimo metu jau buvo, todėl ji įrašė akte pastabą, kad kūdra yra užfiksuota ir įregistruota registre. Žino, kad Vyriausybės nutarimu buvo patvirtintas draustinių sąrašas ir apie draustinį ji žino, matė draustinio ribų planą, kurį 1997 metais patvirtino Vyriausybė.

Liudytojas J. Č. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) rajono agentūroje. 2010-2011 metais buvo nustatyta pažeidimų atsakovams priklausančiame sklype, (duomenys neskelbtini), Plaštakos draustinyje – buvo upelio krantų ir vagos pažeidimas. Buvo planinis patikrinimas. Nepamena ar tuo metu buvo iškasta kokia kūdra ar vandens telkinys. Vieno iš patikrinimo metu buvo nustatyta, kad yra kūdra kaip naujadaras, užfiksuotas po patikrinimo, nepamena datos, taip pat nepamena kaip kūdra atrodė. Dėl upės vagos ir pakrantės juostos pažeidimo atsakovei V. B. buvo surašytas protokolas administracinio pažeidimo byloje, jis pats tą protokolą surašė. 2009 metų ortonuotraukos negali pakomentuot, mano, kad joje atsakovų sklypas, mato taip pat vandens telkinį. 2012 metų nuotraukoje mato ginčo kūdrą. Jis dalyvavo 2011-11-18 patikrinime, dalyvavo aplinkos apsaugos agentūros ir valstybės saugomų teritorijų tarnybos atstovai, patikrinimo metu atsirado reikalas ištirti kūdros atsiradimo aplinkybes. Negali patvirtinti ar paneigti, kad kūdra buvo iškasta 2010 metų gegužės – birželio mėnesiais. Kad atsakovų sklypas yra draustinyje įrodo visi dokumentai, sklypo planas, draustinio ribų planas, įvažiuojat į sklypą yra informacinis ženklas, pats matė tą ženklą, ar dabar yra tas ženklas negali pasakyti. Ženklas aiškiai matomas ir išviešintas.

Liudytoja O. S. parodė, kad buvo gautas raštas iš (duomenys neskelbtini) agentūros, kad 2010 metais yra savavališka statyba sklype, gautas raštas iš J. Č. dėl pirties. Patikrinime 2010 metų lapkričio mėnesį ji dalyvavo, buvo kūdra, kuri yra netoli pirties. Surašė aktą, kad savavališkos statybos fakto nėra. Kūdroms iki 10 arų nereikėjo leidimo, o vėliau pasikeitė, kad nereikia jokių leidimų, ta kūdra nebuvo kasama tuo metu, kai ji ten dalyvavo. Darbų, kad būtų vykdomi kasimo darbai nenustatė.

Liudytojas P. P. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) regioninio parko inspektoriumi, pažįsta atsakovus, dalyvavo 2010-10-28 patikrinime. Buvo skundas dėl žemės šlaitų nukasimo, bet vėliau gavo išvadą, kad ne atsakovai tuos darbus vykdė. Patikrinimas buvo ne dėl kūdros, o dėl kito šlaito nukasimo, bet tokio pažeidimo nebuvo rasta. 2010-10-28 kūdros nebuvo iškasta. 2009 metų ortofoto nuotraukoje matosi sklypas ir kūdra, bet tos kūdros 2010 metais nebuvo, jei ji būtų, būtų užfiksavę. Ten buvo šlapynė, gal šaltinio vieta. Draustiniuose galima įrengti vandens telkinius, kūdras ne didesnes nei 10 arų. Ši kūdra patenka į leidžiamus įrengti, bet reikia leidimų ir apsauginė juosta kad nebūtų pažeista. Vandens telkinių įrengimo taisyklės patvirtintos 2012-07-12. 2010-10-28 patikrinimo aktą pasirašė kartu su (duomenys neskelbtini) rajono aplinkos agentūra.

Kaip nustatyta byloje, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (toliau – išrašas) patvirtina, kad atsakovams V. B. ir D. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2004m. gruodžio 23 d. įregistruotas žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 22-24, t.1); išraše užfiksuotos specialios naudojimo sąlygos, tame tarpe, vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos nuo 2011-02-01, o nuo 2011-12-27 minėtam žemės sklypui nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga – XXXIX. Hidrografiniai draustiniai.

2010-06-18 Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – VRAAD) (duomenys neskelbtini) rajono agentūros patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.102, t.1), nurodyta, kad patikrinimo Plaštakos valstybinio hidrografinio draustinio teritorijoje, (duomenys neskelbtini) metu nustatyta: Plaštakos upelio vagoje ir pakrantės ties D. ir V. B. sodyba ir nuosavoje žemės valdoje 2010 m. savavališkai, neturint leidimo vykdyti kasimo darbai 50 m ilgio pakrantės ruože; Plaštakos upelio pakrantės apsaugos juostos plotis toje vietoje yra 20 m.

2010-09-01 Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – VRAAD) (duomenys neskelbtini) rajono agentūros patikrinimo akte (b.l.103, t.1), nurodyta, kad patikrinimo D. ir V.b. žemės sklype, (duomenys neskelbtini) metu nustatyta: kad vykdant savavališkus žemės kasimo darbus sunaikinta žolinė augalija, atsėta kultūrine žole 20 m ilgio ir 10 m (plačiausioje vietoje) ir 8 m (siauriausioje vietoje) plote 180 kv. m; už sukultūrinta žole apsėto ploto auga atsikurianti natūrali žolinė augalija; Plaštakos upelio vagos ir krantų pradinė būklė neatstatyta; išplatintoje upelio vagoje formuojasi sala.

2010-10-28 Draustinio būklės vertinimo aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir patikslintame akte Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 89-90, t.1) konstatuota, kad tikrinta Plaštakos upės vaga ir pakrantės, buvo nuvykta į B. sklypą, (duomenys neskelbtini), kuriame 2010-06-18 buvo vykdyti neteisėti kasybos darbai; ši draustinio teritorijos dalis ribojasi su V. ir D. B. žemės sklypu.

2011-11-18 LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – VRAAD) (duomenys neskelbtini) rajono agentūros patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.5, t.1), nurodyta, kad patikrinta Plaštakos upelio vagos ir krantų būklė ties atsakovų V. B. ir D. B. sodyba (žemės sklypas, kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), ir apžiūrėjus Plaštakos upės ruožą, kuriame 2010 m. buvo nustatyti savavališki natūralaus kranto žemės kasimo ir perstumdymo, augalijos keitimo darbai, matyti, kad vykdyti pažeistos teritorijos atkūrimo darbai – atsėta žolė; pažymėta, jog vizualiai įvertinus vietoje padėtį po taikytų atkūrimo priemonių ir dėl natūralių gamtinių procesų – upės pavasario potvynio ir rudens poplūdžių, upės vaga pradėjo renatūralizuotis: palaipsniui atsikuria pirminė aplinkos būklė, formuojasi upės vaga ir krantai artimi natūraliai būklei, vertinant pagal atsistatantį vandens gylį, dugno struktūrą, atželiančią vandens ir pakrančių augaliją ir kitas hidromorfologines sąlygas.

2012-03-14 Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ptie aplinkos ministerijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.4), nurodyta, jog Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) ir aplinkos apsaugos agentūros (toliau – AAA) atstovai 2011-11-18 vietoje vertindami Plaštakos valstybiniame hidrografiniame draustinyje (toliau – Draustinis) esančios Plaštakos upelio vagos ir krantų būklę, atkreipė dalyvavusių dėmesį į tai, kad Draustinyje, V. ir D. B. privačios nuosavybės teise valdomame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)), šlaito papėdėje tarp namo ir pirties, kelerių metrų atstumu nuo Plaštakos upelio yra nedidelis dirbtinis vandens telkinys (kūdra). Tą pačią dieną tarnybos ir AAA atstovai žodžiu paprašė Agentūros (duomenys neskelbtini) J. Č. išsiaiškinti, ar šioje vietoje, manytina, neseniai vykdyti žemės at kiti tvarkymo darbai (aplink kūdrą suformuotas krantas, įrengtas takas su skaldos danga, pastatyta pavėsinė, įrengti laiptai ir kt.) buvo vykdomi įstatymų nustatyta tvarka, ar darbai nebuvo vykdyti upelio pakrantės apsaugos juostoje; tarnybos fonduose laikomame 1976 m. topografiniame žemėlapyje ir Draustinio ribų plane (1984 m. kartografinis pagrindas) matyti, kad nagrinėjamos kūdros vietoje, šlaito apačioje tuo metu buvo nedidelis mikroreljefo įdubimas su šaltiniuota ir užpelkėjusia šlapyne.

2012-05-07 LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) rajono agentūros patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir fotonuotraukose (b.l.38-41, t.1) užfiksuota, jog patikrinimo, atsakovams priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)), Plaštakos valstybiniame hidrografiniame draustinyje, metu nustatyta, jog minėtame sklype, Plaštakos upės apsaugos juostoje, yra akivaizdžiai pakeista natūrali apsaugos juostos būklė, užpilant jos dalį žvyru (smulkiais akmenimis), taip pat yra galimai keistos Plaštakos valstybinio hidrografinio draustinio reljefo formos, t.y. šioje vietoje neliko augmenijos, būdingos aplinkos esančiam kraštovaizdžiui; taip pat nustatyta, jog minėtame žemės sklype yra kūdra, kurios dalis patenka į Plaštakos upės apsaugos juostą; nurodyta, kad vadovaujantis LR Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 4 d. 3 p. bei LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 p., pakrantės apsaugos juostoje draudžiama ardyti velėnas; užpilant žvyrą (smulkius akmenis) šalia kūdros (Plaštakos upės apsaugos juostoje) buvo galimai neteisėtai suardyta natūrali Plaštakos upės apsaugos juostos būklė; iš LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento turimos informacijos apie galimą kūdros atsiradimo laiką, t.y. po 2010-10-28 patikrinimo, yra prielaida teigti, jog iškasant minėtą kūdrą žemės sklype buvo galimai neteisėtai pakeistos Plaštakos valstybinio hidrografinio draustinio reljefo formos.

2012-07-26 tarp ieškovo ir UAB „Aplinkos inžinerija“ sudarytos Sutarties „Dėl topografinės nuotraukos sudarymo paslaugos pirkimo“ Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu (b.l.44-45, t.1), UAB „Aplinkos inžinerija“ specialistai 2012-08-09 atlikę lauko darbus atsakovams nuosavybės teisė priklausančiame žemės sklype (nurodytame aukščiau) ir suderinę atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo 2012-09-10 Topografinėje nuotraukoje ir 2007 metų rugsėjo mėnesio S. L. IĮ parengtame ir suderintame topografiniame plane esančius duomenis, nustatė žemės paviršiaus tūrių pokyčius; tūrių pokyčių plane konstatuota, jog nuo 2007 m. minėtame žemės sklype 303 kub. m plote žemės paviršiaus tūris neigiamai pasikeitė 86 kub. m (t.y. buvo iškasta 86 kub. m žemės grunto, esančio Draustinyje), 113 kub. m plote tūris teigiamai pasikeitė 27 kub. m (t.y. suformuotas 27 kub. m žemės grunto teigiamos reljefo formos), tuo sunaikinant natūralias Plaštakos upelio slėnio (saugomo objekto) reljefo formas. Dėl kūdros padidėjimo (neteisėto iškasimo) 88 kv. m plote tūris pasikeitė 24 kub. m, iškasus griovį minėtame žemės sklype 26 kv. m plote tūris pasikeitė 9 kub. m. Atsakovams žemės sklype neteisėtai suformuojant teigiamas ir neigiamas reljefo formas Draustinyje žemės paviršiaus tūris iš viso pasikeitė 146 kub. m. (b.l.45-58, t.1).

Ieškovo pateiktose atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) 2005 metų ir 2009 metų ortofotografinio žemėlapio ištraukose (b.l. 30-36, t.1) užfiksuota, jog 2005 metais kūdra sklype nėra įrengta, o 2009 metais ji jau užfiksuota.

Gamtai padaryta žala – 3153,60 Lt sumai, apskaičiuota, remiantis LR aplinkos apsaugos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 patvirtinta „Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika“ (1 t., b. l.61-62, t.1).