- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-23
- Bylos Nr.
- 2A-991-889/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02232-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Raimonda Andrulienė, Milda Skersienė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 145 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
1.1. Nurodė, kad dėl to, jog Pravieniškių pataisos namų administracija pateikė melagingus duomenis, ieškovui negalėjo būti pritaikytas lygtinis paleidimas nuo 2019 m. balandžio 6 d. Ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, pablogėjo jo sveikata, susirgo depresija.
1.2. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad pataisos įstaiga 2021 m. vasario ir liepos mėn. socialinio tyrimo išvadose pateikė melagingus duomenis, kad jis smurtauja prieš nuteistuosius, nedalyvauja užimtumo veiklose, taip pasireiškė neteisėti atsakovės veiksmai. Įstaigos administracija įdėjo pastangas, kad ieškovo nepaleistų. Žalos dydį skaičiuoja po 100 Eur už vieną dieną; mano, kad toks žalos dydis yra nei per didelis, nei per mažas; valstybė yra turtinga ir pajėgi jam sumokėti tokio dydžio žalą. Nurodė, kad susirgo depresija, nuo 2019 m. jam buvo paskirti antidepresantai, vartoja vaistus ir šiuo metu, buvo apnuodytas kalio cianidu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Plungės apylinkės teismas 2023 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Teismas konstatavo, jog iš byloje nustatytų duomenų matyti, kad ieškovas pasinaudojo savo teise ir apskundė visus Lygtinio paleidimo komisijos nutarimus netaikyti ieškovui lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taip pat apskundė ir teismų nutartis, kuriomis buvo atsisakyta patvirtinti komisijų nutarimus taikyti ieškovui lygtinį paleidimą. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai, išnagrinėję ieškovo skundus, įvertino ir ieškovo argumentus dėl Pravieniškių pataisos namų socialinio tyrimo išvadose nurodytų duomenų pagrįstumo. Teismų nutartys minėtose bylose patvirtina, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos specialistų pateiktose socialinio tyrimo išvadose nurodyti duomenys buvo pagrįsti atitinkamais objektyviais duomenimis ir įrodymais.
2.2. Ieškovas aplinkybę, kad jis nuo 2019 m. balandžio 6 d. nebuvo lygtinai paleistas, sieja išimtinai su Pravieniškių pataisos namų darbuotojų neteisėtais veiksmais, tačiau teismas akcentavo, kad Pravieniškių pataisos namų darbuotojai tiek Lygtinio paleidimo komisijai, tiek teismui tik pateikia informaciją apie nuteistąjį, o sprendimą taikyti ar netaikyti lygtinį paleidimą nuteistajam priima Lygtinio paleidimo komisija, vėliau sprendžia teismas. Ieškovas skunde nurodo, kad dėl 2022 m. spalio 10 d. rašte Nr. 7-5882, 2021 m. liepos 21 d. socialinio tyrimo išvadoje pateiktų melagingų duomenų jam nebuvo pritaikytas lygtinis paleidimas, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad tiek Lygtinio paleidimo komisija, tiek teismai įvertino ieškovą charakterizuojančių duomenų visumą, sprendimai nebuvo priimti vien socialinio tyrimo išvadų duomenų pagrindu. Socialinio tyrimo išvada vertintina kaip vienas iš tarpinių dokumentų parengiant dokumentus komisijai ir teismui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; ji pati savaime nesukelia teisinių pasekmių nuteistajam, nes komisija ir teismas vėliau apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir priima motyvuotą procesinį sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo nuteistajam. Teismo vertinimu, Lygtinio paleidimo komisijos ir teismai priimtuose procesiniuose sprendimuose nurodė ir atsižvelgė ir į teigiamai ieškovą charakterizuojančius duomenis, tačiau sprendimus netaikyti lygtinio paleidimo priėmė atsižvelgę į reikšmingų pareiškėją apibūdinančių aplinkybių visumą. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog būtent atsakovės, t. y. Pravieniškių pataisos namų darbuotojų, neteisėtais veiksmais / neveikimu ieškovui buvo sudarytos kliūtys išeiti į laisvę anksčiau laiko.
2.3. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumą. Nenustačius vienos iš nurodytų trijų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų – valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis) – valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą ieškovui, todėl teismas dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisakė. Taip pat teismas nepasisakė ir dėl atsakovės atstovo prašymo taikyti ieškovo reikalavimams ieškinio senatį, kadangi pripažino, kad ieškovo reikalavimai dėl žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįsti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
3.1. Ieškovas nurodo, jog atsakovės atstovė diskriminavo jį kitų nuteistųjų atžvilgiu. Kitiems nuteistiesiems buvo skiriami paskatinimai už dalyvavimą resocializacijos renginiuose, tačiau ieškovui jie nebuvo skiriami, nors jis juose aktyviai dalyvavo. Kalėjimų departamentas rašte Nr. 2S-1725 ieškovo skundą pripažino pagrįstu ir įpareigojo atsakovės atstovę iš naujo atsakyti į ieškovo skundą, tačiau ieškovui buvo atsakyta, kad jis iš viso nedalyvavo jokiuose resocializacijos renginiuose.
3.2. Teismas neįvertino to, kad ieškovas už gerą elgesį buvo paskatintas net šešis kartus. Be to, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki tų pačių metų lapkričio 30 d. buvo sekama ieškovo korespondencija. Ieškovas nurodo siuntęs laiškus į Lietuvos teisėsaugos institucijas. Pažymi, kad jo susirašinėjimas buvo sekamas neturint apygardos teismo pirmininko ar jo įgalioto teisėjo leidimo. Teigia, jog už laiškų siuntimą 11 parų buvo uždarytas į karcerį. Nuo to laiko nė karto nebuvo paskatintas, nors dalyvavo resocializacijos renginiuose.
3.3. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad įkalinimo įstaigos darbuotojai jam grasino už tai, kad ieškovas ieškojo teisybės dėl nepagrįsto nuteisimo. Į ieškovo skundus nei Kalėjimų departamentas, nei Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija nereagavo.
Atsiliepimas
3.4. Atsakovės atstovė nepagrįstai teigia, kad ieškovas smurtavo prieš kitus kalinius, kėlė balsą prieš administraciją ir t.t. Logiškai mąstant, jei tokių atvejų būtų buvę, jie būtų buvę užfiksuoti asmens byloje, ir ieškovas būtų buvęs nubaustas. Kadangi tokių nuobaudų nėra, teismas nepagrįstai patikėjo atsakovės atstovės teiginiais, kurie nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais.
3.5. Priimdamas sprendimą byloje teismas vadovavosi tik atsakovės atstovės pateiktais paaiškinimais, kurie išdėstyti socialinio tyrimo išvadose. Šiose išvadose ieškovas nepagrįstai apibūdinamas neigiamai, tai buvo daroma sąmoningai. Pagrindinis to tikslas buvo tas, kad ieškovas nebūtų anksčiau laiko paleistas iš įkalinimo įstaigos.
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
4.1. Atsakovė pažymi, jog ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė, kokiu Civilinio proceso kodekso 329 ir (ar) 330 straipsniuose numatytu teisiniu pagrindu galėtų ar turėtų būti panaikintas skundžiamas sprendimas. Apeliaciniame skunde iš esmės pakartojami ieškinio argumentai dėl ieškinio pagrindo ir dalyko, kuriuos pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir priėmė motyvuotą sprendimą. Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių aplinkybių ar įtikinamų argumentų, paneigiančių skundžiamo sprendimo pagrįstumą. Tai, kad skundžiamas sprendimas netenkina ieškovo, netenkina jo nepagrįstų asmeninių ambicijų ir savanaudiškų interesų nepagrįstai praturtėti valstybės sąskaita, nėra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti.
4.2. Atsakovės atstovės vertinimu, skundžiamas sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisingą procesinį sprendimą, todėl patenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti skundžiamą sprendimą pagrindo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
7. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. lapkričio 20 d. teismui pateikė pažymą apie A. D. suteiktas 160 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Teismas pateiktus duomenis prijungia prie bylos medžiagos.
8. Nagrinėjamu atveju apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo netenkintas jo reikalavimas priteisti neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijos darbuotojų veiksmais, atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog atsakovės atstovė nepagrįstai tendencingai diskriminavo ieškovą, o teismas sprendimą grindė iš esmės tik atsakovės atstovės paaiškinimais.
9. Šioje byloje ieškovas A. D. pareiškė reikalavimą priteisti jam iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 145 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą, laikėsi pozicijos, jog neturtinę žalą patyrė dėl to, kad Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija pateikė melagingus duomenis apie jį, dėl to ieškovas negalėjo būti paleistas lygtinai. Nurodė, kad žala atsirado nuo 2019 m. balandžio 6 d., t. y. nuo tos datos, kai jam galėjo būti pritaikytas lygtinis paleidimas, tačiau dėl neteisėtų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir jos pareigūnų veiksmų (neveikimo) ieškovas prarado galimybę būti paleistas anksčiau laiko. Ginčo laikotarpiu ieškovas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ajame sektoriuje atliko bausmę pagal Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendį, juo jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje; jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.
10. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. Kai civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė, tai lemia tam tikrus viešosios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų: valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus ir padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
11. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju neįrodyta viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti valdžios instancijos (jos tarnautojų, pareigūnų) veiksmai, todėl nėra visų būtinų sąlygų atsakomybei taikyti. Kolegija pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai; ji padaryta išsamiai ištyrus ir įvertinus bylos duomenis; nenustatyta jokių įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, o ieškovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo. Pabrėžtina, jog ieškovas skunde teigia, kad teismas iš esmės rėmėsi tik atsakovės atstovės paaiškinimais. Kolegija atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą: teismas tyrė byloje pateiktų įrodymų visumą (šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus) ir jų visumos pagrindu padarė teisiškai reikšmingas išvadas dėl ieškovo pareikšto reikalavimo pagrįstumo.
12. Kaip nurodyta, ieškovas įrodinėjo, jog žalą patyrė dėl neteisėtų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir jos pareigūnų veiksmų (neveikimo) (melagingų duomenų apie ieškovą pateikimo), dėl kurių jis prarado galimybę būti paleistas iš įkalinimo įstaigos anksčiau laiko.
13. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK, kodekso redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pagal BVK 157 straipsnio 7 dalį, nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas nutartimi dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo. BVK 164 straipsnyje numatyta, kad pataisos įstaiga, likus dvidešimčiai darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1, 2 ar 4 dalį, pateikia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti informacija apie šiam nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius bausmės atlikimo metu. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos socialinio tyrimo išvados gavimo dienos apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte arba 2 dalyje nurodytam nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos per dvi darbo dienas nuo jo priėmimo dienos pateikiamas vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismui, o šio nutarimo nuorašas pateikiamas nuteistajam ir išsiunčiamas prokurorui. Kartu su šiuo nutarimu teismui pateikiama nuteistojo asmens byla (5 dalis). Pagal BVK 164 straipsnio 6 dalį, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai priėmus nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba teismui priėmus nutartį nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarimu pateikia pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam motyvuotas rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą. Vadovaujantis BVK 164 straipsnio 7 dalimi, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimai per septynias darbo dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiami vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismui.
14. Ieškovas pirmosios instancijos teismui nurodė, kad klausimas dėl jo lygtinio paleidimo nebuvo svarstomas lygtinio paleidimo komisijoje, Pravieniškių pataisos namų darbuotojai komisijai ir teismui pateikė neteisingus duomenis, jog jis smurtauja prieš kitus nuteistuosius, jog netinkamai mąsto ir elgiasi, pateikė melagingus duomenis apie ieškovo dalyvavimą resocializacijos renginiuose; pasak ieškovo, melagingi duomenys buvo pateikti 2022 m. spalio 10 d. rašte Nr. 7-5882, 2021 m. liepos 21 d. socialinio tyrimo išvadoje. Pataisos namų pareigūnai, pateikdami melagingus duomenis apie ieškovą, sąmoningai siekė, kad jis nebūtų pristatytas komisijai, siekė, kad lygtinio paleidimo komisija nepristatytų ieškovo teismui. Ieškovas teigia, kad melagingus duomenis įstaiga pateikė ir apie tai, kad ieškovui nebuvo skiriami paskatinimai dėl to, jog ieškovui pritrūko motyvacijos dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, jog ieškovas jose tiesiog nedalyvavo. Ieškovo teigimu, teismas, remdamasis pataisos namų pateiktais duomenimis, netaikė ieškovui lygtinio paleidimo. Apeliaciniame skunde ieškovas iš esmės nurodo, jog pataisos namų darbuotojai nepagrįstai jį diskriminavo, sekė, persekiojo, grasino, pateikė neteisingą informaciją, kad ieškovas smurtavo prieš kitus kalinius, kėlė balsą prieš administraciją.
15. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčo laikotarpiu ieškovo A. D. lygtinio paleidimo klausimas Lygtinio paleidimo komisijoje buvo svarstytas 4 kartus – du kartus buvo nuspręsta netaikyti ieškovui lygtinio paleidimo ir du kartus buvo nuspręsta lygtinį paleidimą taikyti. Pirmą kartą ieškovo lygtinio paleidimo klausimas svarstytas Lygtinio paleidimo komisijoje 2021 m. vasario 11 d.; nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; 2021 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 91-18 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam buvo numatytos rekomendacijos; nutarimas buvo apskųstas. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 19 d. nutartimi nutarta atmesti nuteistojo skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo (bylos Nr. TS-59-946/2021). Teismo procesinis sprendimas buvo apskųstas; Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 26 d. nutartimi ieškovo skundą atmetė ir paliko galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartį (baudžiamosios bylos Nr. 1S-241-594/2021). Antrą kartą ieškovo lygtinio paleidimo klausimas Lygtinio paleidimo komisijoje svarstytas 2021 m. rugpjūčio 12 d.; 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu Nr. 91-175 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimtą sprendimą (bylos Nr. T-1549-946/2021); nutartis buvo apskųsta aukštesnės instancijos teismui; Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 6 d. nutartimi ieškovo skundą atmetė, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartį paliko nepakeistą (baudžiamosios bylos Nr. 1S-618-245/2021); 2021 m. rugsėjo 24 d. Lygtinio paleidimo komisija nustatė ieškovui (nuteistajam) rekomendacijas Nr. 91-222. Trečią kartą ieškovo lygtinio paleidimo klausimas Lygtinio paleidimo komisijoje svarstytas 2022 m. vasario 3 d.; 2022 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 91-30 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. kovo 14 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimtą sprendimą (byla Nr. T-342-753/2022); nutartis apskųsta aukštesnės instancijos teismui; Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi ieškovo skundą atmetė ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartį paliko nepakeistą (baudžiamosios bylos Nr. 1S-198-923/2022); 2022 m. kovo 25 d. Lygtinio paleidimo komisija nustatė nuteistajam rekomendacijas Nr. 91-71. Ketvirtą kartą ieškovo lygtinio paleidimo klausimas Lygtinio paleidimo komisijoje svarstytas 2022 m. rugsėjo 8 d.; 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 91-237 nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2022 m. spalio 21 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. TS-176-548/2022 A. D. skundą atmetė; Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-594-926/2022 paliko galioti teismo nutartį.
16. Kaip matyti iš ankstesnėje nutarties dalyje nurodytų faktinių aplinkybių, ieškovas apskundė visus Lygtinio paleidimo komisijos nutarimus netaikyti ieškovui lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taip pat apskundė teismų nutartis, kuriomis buvo atsisakyta patvirtinti komisijų nutarimus taikyti ieškovui lygtinį paleidimą, taigi ieškovo lygtinio (ne)paleidimo pagrįstumas įvertintas instancine tvarka. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai, išnagrinėję ieškovo skundus, įvertino ir ieškovo argumentus dėl Pravieniškių pataisos namų socialinio tyrimo išvadose nurodytų duomenų pagrįstumo: Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 19 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. TS-59-946/2021, be kitų duomenų, įvertinti ir socialinio tyrimo išvados duomenys, pažymėta, kad ieškovas už aktyvų dalyvavimą pataisos programose, gerą darbą ir elgesį yra paskatintas, tačiau įvertinta ir tai, kad nuteistojo elgesys ne visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, ir dar nėra pagrindo teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis; Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-241-594/2021 pritarta apylinkės teismo nutarties ir komisijos nutarimo argumentams; Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. T-1549-946/2021 konstatuota, kad teismui pateiktoje socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog ieškovas šešis kartus paskatintas, turi teigiamas nuostatas dėl prižiūrinčio personalo, diskriminacinių nuostatų nepastebima, pataisos namuose pareiškė norą dirbti, tačiau darbo pobūdžiui yra išrankus, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir komisijos paskirtas rekomendacijas, šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą nuspręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad pagal „OASys“ metodiką nuteistajam dar nustatomas ir kintamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kurį nuteistasis, dėdamas pastangas, gali eliminuoti, darytina išvada, kad šiuo metu dar nėra pagrindo nuspręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals; Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-618-245/2021, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, byloje esančią medžiagą, charakterizuojančią nuteistojo A. D. asmenybę, ir minėtą informaciją lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumoje, konstatavo, kad apylinkės teismas pagrįstai nusprendė atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam; Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. kovo 14 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. T-342-753/2022 nurodyta, kad įvertinus komisijos nutarimo patvirtinimui pateiktą medžiagą, taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog teisės pažeidėjas gali turėti problemų dėl įsidarbinimo ar darbo išlaikymo, darbo neturėjimas gali būti vertinamas kaip veiksnys, galintis pasunkinti integraciją į visuomenę, nuteistasis konkrečių planų neturi, pažymos apie įdarbinimą po galimo paleidimo nepristatė, ryšiai su likusiais artimaisiais komplikuoti, beveik nutrūkę, problemoms spręsti linkęs vartoti fizinę agresiją, lengvai praranda savikontrolę, nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės, ar tų, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamumui, ir tų sričių, kur problemos yra daugiau paviršutiniškos, veikdamas negalvoja apie pasekmes, nėra susitaikęs su bausmės atlikimo faktu, stokoja empatijos, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos; Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-198-923/2022 konstatuota, kad A. D. yra priešiškai nusiteikęs teisėsaugos institucijų atžvilgiu, išvadų dėl savo neteisėto elgesio nedaro, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atsisakyti patvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą; Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 21 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. TS-176-548/2022 nurodyta, kad byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, jog A. D. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės; Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-594-926/2022 atkreipė dėmesį į ieškovo A. D. požiūrį į smurtinius veiksmus, gebėjimą spręsti konfliktines situacijas, jo asmenines savybes ir emocinę gerovę ir tai, kad įvertinus vangų nuteistojo dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, susijusiose su smurto ir emocijų valdymu, tvirtinti, jog smurtinio pobūdžio veiksmai ateityje nepasikartos, pagrindo nėra; teismas konstatavo, kad A. D. teiginiai, jog pataisos įstaigos administracija yra priešiškai nusiteikusi dėl jo rašomų skundų, nepagrįsti, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, joje įvardyti tiek teigiamai, tiek neigiamai A. D. charakterizuojantys duomenys, kurie pagrįsti Resocializacijos skyriaus specialistės išvada ir pažymomis apie jo pažeidimus ir paskatinimus, apie jo padarytus administracinius nusižengimus; teigti, kad pataisos įstaigos administracija yra nusiteikusi priešiškai, dėl to teismui pateikė jam nepalankius duomenis, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
17. Įvertinus aptartus teismų nutarčių motyvus pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos specialistų pateiktose socialinio tyrimo išvadose nurodyti duomenys buvo pagrįsti atitinkamais objektyviais duomenimis ir įrodymais. Ieškovas jokių įrodymų, paneigiančių šią išvadą, nepateikė. Pabrėžtina, jog jo lygtinio paleidimo klausimas buvo išnagrinėtas instancine tvarka, įvertinus visų šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių visumą. Nėra jokio pagrindo teigti, jog teismų sprendimai nepritarti lygtiniam paleidimui būtų sąlygoti tik socialinių tyrimų išvadų duomenų, taip pat nėra jokio pagrindo teigti, jog šios išvados buvo surašytos tendencingai, siekiant užkirsti kelią ieškovui būti paleistam iš įkalinimo įstaigos anksčiau laiko. Ieškovas tą faktą, jog nebuvo paleistas lygtinai, sieja išimtinai su Pravieniškių pataisos namų darbuotojų neteisėtais veiksmais (melagingų duomenų pateikimu), tačiau sprendimą dėl lygtinio paleidimo priima Lygtinio paleidimo komisija, o teismas nusprendžia patvirtinti jį ar ne. Pataisos namų darbuotojai tiek Lygtinio paleidimo komisijai, tiek teismui tik pateikia informaciją apie nuteistąjį, o komisija ir teismas įvertina šiuos duomenis kartu su kitais asmenį charakterizuojančiais duomenimis. Ieškovas skunde nurodo, kad dėl 2022 m. spalio 10 d. rašte Nr. 7-5882, 2021 m. liepos 21 d. socialinio tyrimo išvadoje pateiktų melagingų duomenų jam nebuvo pritaikytas lygtinis paleidimas, tačiau, kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų matyti, kad tiek Lygtinio paleidimo komisija, tiek teismai įvertino ieškovą charakterizuojančių duomenų visumą – ne tik socialinio tyrimo išvadas, bet ir ieškovo asmens bylos medžiagą, psichologų pažymas, kompetentingų specialistų išvadas, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatus.
18. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad socialinio tyrimo išvada iš esmės yra vienas iš tarpinių dokumentų, kuri pati savaime nesukelia nuteistajam teisinių pasekmių, nes komisija ir teismas vėliau apsvarsto ne tik socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, bet ir kitus surinktus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir priima motyvuotą procesinį sprendimą dėl lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo ar netaikymo. Įrodymų, be objektyvia bylos medžiaga nepagrįstų ieškovo teiginių, jog socialinio tyrimo išvadų duomenys buvo tendencingai melagingi, byloje nėra. Be to, kolegija neturi jokio pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusių teismo nutarčių dėl lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) ieškovui pagrįstumo.
19. Pabrėžtina, jog teismai, kaip matyti iš nutarčių turinio, priimdami procesinius sprendimus dėl ieškovo lygtinio paleidimo galimybės, įvertino visus ieškovą charakterizuojančius duomenis – tiek teigiamus, tiek neigiamus – ir jų visumos pagrindu padarė išvadą dėl lygtinio paleidimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvų ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi – lygtinis paleidimas gali būti taikomas, jeigu yra pakankamai duomenų, kurie leidžia konstatuoti, kad bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
20. Apibendrinus nurodytas aplinkybes ir argumentus konstatuotina, jog ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovės atstovės veiksmų, t. y. nėra pagrindo išvadai, jog būtent dėl neteisėtų Pravieniškių pataisos namų darbuotojų veiksmų (dėl to, jog jie pateikė Lygtinio paleidimo komisijai ir teismams melagingus duomenis apie ieškovą) ieškovas neteko galimybės anksčiau laiko išeiti iš įkalinimo įstaigos ir dėl to patyrė neturtinę žalą. Nustačius, jog neįrodyta viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, konstatuotina, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė.
21. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį panaikinti ar pakeisti nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
23. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jam nepriteistinas. Atsakovė duomenų apie apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.