Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui G. J. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokos metu įgyto turto padalinimo ir atsakovo G. J. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokos metu įgyto turto padalinimo, piniginės kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Luminor Bank AS Lietuvos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

15. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

16. Ieškovė ir atsakovas kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, nuo 2008 metų šalys susipažino ir pradėjo gyventi pas atsakovą name, atsakovui pardavus namą, nuo 2010 metų apsigyveno ieškovei nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. 2014-07-19 šalys sudarė santuoką. Šalių santykiai pašlijo 2019 m. lapkričio mėnesį, o 2020-01-19 atsakovas, ieškovės prašymu, išsikraustė iš ieškovės namų. Šalys pradėjusios gyventi skyrium bandė taikytis ir išsaugoti santuoką, tačiau joms nepavyko ir 2020-07-27 pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu bei kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo.

17. VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso: 330/670 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 31/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 31/100 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda; 1/4 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendras plotas 0.0687 ha; 90/490 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0.0490 ha, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0.0455 ha, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda; 312/419 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0.0419 ha, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Iš 2022-05-12 VĮ „Registrų centro“ išrašo nustatyta, jog ieškovės vardu įregistruoto gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje rekonstravimo pabaigos metai – 2020-07-03, atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) – 174 000 Eur?

18. VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kalotės k., Kretingalės sen., Klaipėdos r. sav.; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda; 400/490 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0.0490 ha, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

19. VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 107/419 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0.0419 ha, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

20. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės ir atsakovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių.

21. Tarp ieškovės ir Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs pavadinimas AB DnB NORD bankas) 2006-12-07 sudaryta kreditavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovei suteiktas 66033,36 Eur (228000,00 Lt) kreditas, kredito paskirtis žemės sklypo su jame esančiais statiniais – 31/100 dalimi gyvenamojo namo ir sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pirkimui. Lietuvos Respublikos hipotekos registro išrašas patvirtina, jog ieškovei priklausantis žemės sklypas ir gyvenamasis namas, kiemo statiniai, sandėlis, adresu Klaipėda, (duomenys neskelbtini) įkeistas Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs pavadinimas AB DnB NORD bankui), kreditavimo sutarties Nr.06/423-1209 įvykdymui užtikrinti, prievolės dydis 66033,36 Eur, prievolės įvykdymo terminas 2042-04-30.

22. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, jog laikotarpiu nuo 2014-07-19 iki 2020-01-19 sumokėta 11264,02 Eur kredito ir palūkanų dengimui.

37. Teismas spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26 – 3.30, 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.100 straipsniai. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalaujama iš sutuoktinių abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.).

38. Įstatyme yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

39. Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2013-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Šios CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

41. Teismo posėdžio metu, kaip liudytoja apklausta, I. S. patvirtino, jog su atsakovu bendrauja, šiuo metu kartu gyvena, tačiau tvirtino, jog 2019 metais su atsakovu lytinių santykių neturėjo, o bendravo tik kaip draugai, stengėsi jam padėti, tarp jų buvo užsimezgęs ryšys. Su atsakovu pradėjo artimai bendrauti, kai jis su ieškove jau kartu nebegyveno. Patvirtino, jog ieškovė su ja buvo susitikusi ir prašė, jog ji nebendrautų su atsakovu.

42. Teismas, įvertinęs byloje surinktą rašytinę medžiagą, garso įrašą, abejoja atsakovo paaiškinimais, jog 2019 m. gruodžio mėnesį atsakovas su kita moterimi nebendravo artimai, nes atsakovas su minėta moterimi bendravo nebe pirmą kartą, tarp jų buvo užsimezgęs artimas ryšys, šalims pradėjus gyventi skyrium, toliau su ja bendravo, susitikdavo, o tai rodo, jog juos siejo glaudūs ir artimi ryšiai. Be to, pateiktas garso įrašas įrodo, jog atsakovas pripažino, jog su kita moterimi per Naujuosius metus turėjo lytinius santykius, atsakovas SMS žinutėse atsiprašo ieškovės už išdavystę. Teismas liudytojos I. S. parodymus vertina kritiškai, nes liudytoja šiuo metu gyvena su atsakovu, ji yra suinteresuota duoti atsakovui palankius parodymus, kita vertus ji neneigia aplinkybės, jog tuo metu kai ieškovės ir atsakovo santykiai buvo pašliję, ji su atsakovu bendravo bei palaikė santykius. Liudytoja taip pat patvirtino, jog ieškovė, sužinojusi apie jos ir atsakovo santykius, prašė liudytojos nebendrauti su atsakovu.

43. Teismas nurodo, jog neištikimybės samprata ir jos konstatavimas nėra vien tik lytinių santykių tarp vyro ir moters konstatavimas. Neištikimybės samprata apima ir lojalumo sutuoktinio atžvilgiu nebuvimą, bendravimą su kitu asmeniu ir tų santykių pavertimą tokiais, kad jie yra svarbesni nei santykiai su sutuoktine(iu), šių santykių slėpimą vienas nuo kito. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, pripažintina, jog atsakovo artimas bendravimas su kita moterimi, turėjimas lytinius santykius 2019-12-31, šių santykių slėpimas nuo ieškovės bei jų pavertimas svarbesniais nei santykiai su ieškove, leidžia daryti išvadą, jog atsakovas santuokos metu buvo neištikimas ieškovei ir jo kaltė dėl neištikimybės yra įrodyta (CPK 178 straipsnis).

44. Atsakovas, įrodinėdamas, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nurodė, kad ieškovė nuolatos išvykdavo į užsienį ir leisdavo laiką su kitais vyrais ir artimai su jais bendravo, vedė amoralų gyvenimą. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog ieškovės elgesys jo atžvilgiu pasikeitė, kai ieškovė pradėjo lankyti šokius, kuriuose šokdavo su kitais vyrais, o vėliau išvyko į užsienį ir dalyvavo šokių konkurse, nors jis tam prieštaravo.

45. Ieškovė neneigia aplinkybių, jog lankė šokius, buvo išvykusi į užsienį, taip pat dalyvavo šokių konkurse, tačiau teigia, jog atsakovas apie tai žinojo, jokių artimų santykių su kitais vyrais užsienyje, kai gyveno kartu su atsakovu, nepalaikė, su atsakovo nurodytu asmeniu A. susipažino per pažinčių programėlę, su juo buvo susitikusi užsienyje, tačiau tuo metu su atsakovu jau kartu negyveno ir abu buvo nutarę santuoką nutraukti.

46. Liudytojos B. R. duoti parodymai patvirtina, atsakovo paaiškinimus, jog šalims gyvenant kartu, ieškovė pradėjo lankyti šokius, o atsakovas nesutiko, jog ieškovė juos lankytų, nes šokama su kitais vyrais, be to šokami šokiai labai seksualūs, dėl to tarp ieškovės ir atsakovo vyko nesutarimai, tačiau nepaisant to ieškovė šokius toliau lankė ir išvyko į šokių konkursą, kuris vyko užsienyje. Liudytojos K. P. parodymai taip pat patvirtina atsakovo teiktus paaiškinimus, jog ieškovė buvo susitikusi su jos buvusiu draugu užsienyje 2020 metais, taip pat ieškovė bendravo su atsakovo nurodomu asmeniu A.. Nors teismo posėdyje liudytoju nebuvo apklaustas minimas asmuo A., tačiau tiek ieškovės paaiškinimai, tiek liudytojos K. P. paaiškinimai patvirtina, jog ieškovė šį asmenį pažįstą ir su juo bendravo. Atsakovo į bylą pateiktas elektorinis susirašinėjimą su asmeniu A. patvirtina atsakovo ir liudytojos teiginius apie ieškovės bendravimą su kitu vyru, šalims dar esant santuokoje ir nepriėmus galutinio sprendimo dėl santuokos nutraukimo, nes toks šalių sprendimas buvo priimtas tik 2020 m. liepos mėn. šalims sutarus santuoką nutraukti bendru sutarimu. Kaip jau buvo minėta neištikimybės samprata ir jos konstatavimas nėra vien tik lytinių santykių tarp vyro ir moters konstatavimas. Neištikimybės samprata apima ir lojalumo sutuoktinio atžvilgiu nebuvimą, taip pat bendravimą su kitais vyrais bei slėpimą tokių santykių nuo kito sutuoktinio. Nors byloje nustatyta, jog ieškovė su kitu vyru susipažino 2020 m. pavasarį, o 2020 m. vasarą su juo sutiko ir šalys jau kartu negyveno, tačiau šalių santuoka nebuvo nutraukta, šalys dar bendravo, o nutraukti santuoką nutarė tik 2020-07-27, todėl akivaizdu, jog toks ieškovės bendravimas turėjo įtakos šalių santykiams ir pripažintina, jog ieškovė taip pat buvo neištikima savo sutuoktiniui (CPK 178 straipsnis).

47. Teismas pažymi, jog sutuoktinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga. Byloje surinktų duomenų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad abi šalys, suprasdamos, jog jų santykiai palaipsniui atitolsta, nesiėmė pakankamai priemonių jiems išsaugoti ir juos vėl atkurti. Ieškovė išvyko į užsienį, elektorinėje erdvėje susipažino su kitu vyru, su juo susitiko bei bendravo, o atsakovas liko Lietuvoje ir bendravo su kita moterimi, atsakovas ne vieną kartą siekė ieškovės atsiprašyti ir bandė atkurti jų nutrūkusius santykius, tačiau ieškovė minimaliai bendravo su atsakovu, tokiu būdu jų santykiai dar labiau atitolo, ieškovė daugiau dėmesio skyrė sau, o ne santuokos išsaugojimui. Taigi abiejų šalių pasirinktas gyvenimo būdas, jų tarpusio nebendravimas, o bendravimas su kitais asmenimis, atitolino vieną nuo kito, nebeliko bendrų susisaistymo taškų, o sutuoktinių ryšiams nutrūkus nė vienas iš sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų juos vėl atkurti, nesistengė rasti priimtinų būdų išspręsti ir atkurti jų atšalusius santykius. Akivaizdu, kad ieškovės ilgalaikis išvykimas į užsienį, turėjo didelę įtaką šeimos gyvenimui ir jų santuokos tvirtumui, be to ieškovė susipažino su kitu vyru ir su juo bendravo, taip pat ir atsakovo elgesys, nenutraukimas santykių su kita moterimi ir tolesnis bendravimas su ja, nulėmė santuokos iširimą. Teismo vertinimu nei vienas iš sutuoktinių nebandė keisti savo elgesio, gyvenimo būdo, pomėgių. Šių aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, supriešino savo asmeninius ir kito sutuoktinio interesus, vienas kitu nebepasitikėjo ir nebuvo atviri.

48. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes apie jų bendravimą ir elgesį gyvenant bendrai, apie jų pastangas išsaugoti santuoką, rasti abiem priimtinas išeitis, sprendžia, jog abi šalis tenkino gyvenimas skyrium ir abi šalys nesiėmė veiksmingų priemonių šeiminiams santykiams atkurti. Abiem sutuoktiniam trūko supratimo ir tolerancijos, kilusių problemų nesprendė abipusių nuolaidų būdu, abiem šalim buvo svarbiausia tik jų asmeniniai poreikiai bei interesai, o ne santuokos ir jų šeimyninio gyvenimo puoselėjimas, vienas kito atžvilgiu nebuvo atviri, slėpė santykius su kitais asmenimis. Teismo vertinimu priežastys dėl šeimos iširimu kilo iš abiejų sutuoktinių elgesio ir dėl to akivaizdu, jog sutriko jų tarpusavio bendravimas, nebuvo bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas.

49. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, vadovaudamasis pateiktų įrodymų tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę, įvertinus abiejų šalių teiktų įrodymų apie vienas kito neištikimybės faktui pagrįsti turinį, konstatuoja, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas įrodė, jog abi šalys buvo neištikimos vienas kitam santuokos metu, dėl ko abiejų šalių kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), be to šalys pažeidė ir esmines sutuoktinių pareigas, nes nebuvo vienas kitam lojalūs, vienas kito negerbė, supriešino asmeninius ir šeimos interesus, nebuvo vienas kitam atviri, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos vienas kitam ir nedėjo pastangų, kad būtų atkurti santuokiniai ryšiai ir šeiminiai santykiai nesubyrėtų ir toks šalių elgesys sudarė prielaidas santuokiniams ryšiams nutrūkti galutinai ir bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

50. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.60 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl neturtinės žalos.

51. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, jog šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimas priteisti jai 3 000,00 Eur ir atsakovo reikalavimas priteisti jam 1 000,00 Eur neturtinę žalą atmestini, kaip neturintys teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, CK 3.70 straipsnis).

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo.

52. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis).

53. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „J.“, atsakovas nesutinka su šiuo reikalavimu, teikdamas, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, be to jie neturi bendrų vaikų.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

55. CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra darbingos, gauna pajamas, duomenų apie turimas sveikatos problemas nepateikta. Be to, nei vienas iš šalių neprašo priteisti išlaikymą vienas kitam.

56. Įvertinus nurodytas aplinkybes, bylos duomenis darytina išvada, jog pagrindo priteisti išlaikymą atsakovui iš ieškovės, ir ieškovei iš atsakovo nėra, nes jie abu yra dirbantys ir pajėgūs save išlaikyti. Be to byloje konstatuota abiejų šalių kaltė dėl santuokos iširimo, todėl nė vienas iš sutuoktinių neturi reikalavimo teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 1, 4 dalys).

Dėl santuokos metu dalintino turto balanso.

57. Spręsdamas nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, kartu ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių, prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumpciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo.

58. VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 107/419 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0.0419 ha, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, šalims priklausančio turto vertė 5873,50 Eur. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės ir atsakovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių.

59. VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso: 330/670 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 31/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 31/100 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda; 1/4 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0.0687 ha; 90/490 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0.0490 ha, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0.0455 ha, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda; 312/419 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0.0419 ha, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kalotės k., Kretingalės sen., Klaipėdos r. sav.; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda; 400/490 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0.0490 ha, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Ieškovės ir atsakovo vardu registruotas turtas laikytinas jų asmenine nuosavybe, todėl į dalintino turto balansą neįtraukiamas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

60. Šalys bendrų kreditorių neturi. Tarp ieškovės ir Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (AB DnB NORD bankas) 2006-12-07 sudaryta kreditavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovei suteiktas 228000,00 Lt (66033,36 Eur ) kreditas. Ši prievolė yra ieškovės asmeninio pobūdžio ir jos padalijimo klausimas šioje byloje nespręstinas.

61. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog civilinėje byloje Nr. e2YT-8788-639/2020 šalys pateikė 2020-07-27 sudarytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, 2020-09-09 priimtas teismo sprendimas nutraukti šalių santuoką bendru sutarimu, tačiau teismo sprendimas buvo panaikintas, ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Atsižvelgiat į tai, teismas laiko, jog dalintinos šalių banko sąskaitoje esančios lėšos 2020-07-31. Iš atsakovo AB Swedbank banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 472,67 Eur; AB Swedbank banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 3009,87 Eur, banko „Revolut“ sąskaitose piniginių lėšų buvo 54,19 Eur, viso 3536,73 Eur; ieškovės AB Swedbank banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 4351,46 Eur, banko „Revolut“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 10,92 Eur, viso 4362,38 Eur. Šios lėšos laikytinos sutuoktinių bendromis lėšomis ir įtrauktinos į dalintino turto balansą.

Dėl nekilnojamojo turto padalijimo.

62. Teismas, nustatęs dalijamą sutuoktinių turtą, turi nustatyti ir jo vertę (CK 3.118, 3.119 straipsniai) bei sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), ir esant galimybei padalinti turtą natūra abiem sutuoktiniams (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

63. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnis numato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad turto vertė gali būti nustatoma, remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, o taip pat dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys.

64. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 107/419 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ieškovė nurodo, jog dalintino turto vertė 5873,50 Eur, kurią nustatė remdamasi VĮ registrų centro duomenimis. Atsakovas su ieškovės siūloma turto verte sutinka.

65. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (CK 3.117 straipsnio 3 dalis). Byloje nenustatyta pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl laikytina, jog šalių dalys yra lygios.

66. Nustačius bylos šalių dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nutraukiant santuoką svarbu nustatyti ir turto padalijimo būdą. Ieškovė prašo ginčo nekilnojamąjį turtą priteisti natūra, atsakovui priteisiant kompensaciją, jos sumą nustatant pagal nekilnojamojo turto vertę. Atsakovas sutinka su tokiu turto padalinimo būdu, taip pat ir su ieškovės nurodoma nekilnojamojo turto verte, todėl teismas remdamasis byloje pateikta viešojo registro duomenimis ir šalių paaiškinimais, laiko, jog šalims priklausančio bendro dalintino turto vertė 5873,50 Eur.

69. Teismas nurodo, jog santuokos nutraukimo byloje teismo sprendimu padalijamas tik turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis), kitas šalims priklausantis asmeninės nuosavybės teise turtas teismo sprendimu nėra dalinamas. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, nagrinėjamu atveju teismas neturi teisinio pagrindo dalinti šalims asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir dėl jo pasisakyti sprendžiant šalių ginčą dėl santuokos nutraukimo.

70. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

71. Atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių ginčo dėl turto padalinimo būdo nekilo, taip pat įvertinus šalių santykius, akivaizdu, jog abiem šalims paliekant dalintiną turtą naudoti natūra tarp jų kiltų ginčai dėl jo valdymo bei naudojimo, be to ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso didelė dalis likusio šio žemės sklypo, taip pat įvertintina tai, jog atsakovas sutinka, jog turtas būtų priteistas ieškovei natūra, todėl nekilnojamasis turtas –107/419 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, priteistinas ieškovei, o atsakovui iš ieškovės priteistina 2936,75 Eur kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį (5873,50 Eur /2) (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl piniginių lėšų padalinimo.

72. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama taip pat pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5 punktai). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

73. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys 2020-07-31 banko sąskaitose turėjo bendrai 7899,11 Eur, duomenų, jog banko sąskaitose esančios lėšos yra šalių asmeninė nuosavybė nėra pateikta, todėl laikytina, jog pinginės lėšos, esančios šalių banko sąskaitose, šalims priklauso bendrąją jungtine nuosavybe ir nutraukiant santuoką turi būti padalintos. Teismas nenustatė pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl šios lėšos dalintinos lygiomis dalimis. Kadangi ieškovės sąskaitoje esančių lėšų suma sudaro 4362,38 Eur, o atsakovo banko sąskaitoje 3536,73 Eur, todėl atsakovui priteistina iš ieškovės 412,82 Eur (4362,38 Eur -3949,56 Eur) už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.

Dėl kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

74. Byloje nustatyta, jog ieškovė iki santuokos sudarymo sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu ieškovei buvo suteiktas kreditas namo ir žemės sklypo įsigijimui. Nuo santuokos sudarymo iki šalims pradėjus gyventi skyrium bankui buvo sumokėta 11264,02 Eur kredito įmokų.

76. Byloje nustatyta, jog iki santuokos sudarymo ieškovė įsigijo namą, šio turto įsigijimui buvo panaudos lėšos, gautos iš AB „Nordea Bank“ pagal 2006-12-07 kredito sutartį. Santuokos metu kredito įmokoms padengti buvo sumokėta 11264,02 Eur. Byloje nėra ginčo, kad namas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o ieškovės prievolė pagal kredito sutartį yra jos asmeninė prievolė.

77. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, pagal kurį išbendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais, turi būti sistemiškai aiškinamas su CK 3.110 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės prievolės pagal būsto kreditavimo sutartį atsirado iki santuokos ir ji yra jos asmeninė prievolė, o ne bendra, taip pat nėra pagrindo jų priskirti CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytoms prievolėms, t. y. jog ši prievolė buvo vykdoma šeimos interesais.

78. Teismas nurodo, jog ieškovės turimos prievolių vykdymas pirmiausia buvo skirtas užtikrinti ieškovės interesui grąžinti jos asmeninę skolą bankui už asmeninės nuosavybės teise įsigytą namą. Ginčo lėšų, skirtų kreditui grąžinti, apimtimi sumažėjo ieškovės įsiskolinimas bankui, t. y. pagerėjo jos turtinė padėtis. Tai, kad įsigytą namą ieškovė santuokos su atsakovu metu naudojo ne tik savo asmeniniais interesais, bet ir sudarė galimybę juo naudotis atsakovui, savaime nereiškia, kad šio namo įsigijimo ieškovės asmeninės nuosavybės teise išlaidų finansavimas iš bendrų lėšų buvo vykdomas tik šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2013).

79. Taigi ieškovė, santuokos su atsakovu laikotarpiu kredito įmokoms padengti sumokėdama 11264,02 Eur, bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nurodytų prievolių vykdymu, todėl ji privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą – t. y. 1/2 dalį šalių santuokos metu sumokėtos bankui 11264,02 Eur sumos (11264,02 Eur / 2), todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 5 632,01 Eur.

Dėl piniginės kompensacijos priteisimo už ieškovei priklausančio gyvenamojo namo dalies atliktus statybos ir rekonstrukcijos darbus santuokos metu.

80. Atsakovas nurodo, jog su ieškove kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį pradėjo nuo 2010 metų rudens, kai persikėlė gyventi pas ieškovę į jos namus ir abu kartu nusprendė bendromis lėšomis ir bendru savo darbu atlikti ieškovei priklausančio turto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, rekonstrukciją. Tam tikslui padėjo ieškovei sutvarkyti dokumentus reikalingus išsiimti leidimą atlikti rekonstrukcijos ir namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus. Darbai tęsėsi iki 2019 metų pabaigos. Savo asmeninėmis lėšomis iki santuokos sudarymo 2014-07-19, vėliau po santuokos – bendromis santuokinėmis lėšomis ir tiesioginiu darbu prisidėjo prie ieškovės turto pagerinimo. Teigia, jog asmeninių išlaidų patyrė už 13090,43 Eur, o bendrų, kaip sutuoktinių, išlaidų už 8691,33 Eur sumą (8691,33 Eur/2), kurios susidarė laikotarpiu nuo 2014-07-24 iki 2020 m., todėl ieškovė turi sumokėti 17436,10 Eur (13090,43 + 4345,67 Eur) kompensaciją už ieškovei priklausančio gyvenamojo namo dalies, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pagerinimą.

82. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015; kt.).Taigi įstatymas numato galimybę gauti kompensaciją iš kito sutuoktinio, kai yra pagerinamas kitam sutuoktiniui asmenine nuosavybes teise priklausantis turtas.

84. Byloje nustatyta, jog šalių santuoka sudaryta 2014-07-19. Taigi vertintini šalių dėstomos aplinkybės bei pateikti įrodymai nuo 2014-07-19. Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų nustatyta, jog UAB „Technotop“ 2016-01-25 pirko prekės iš UAB „Stamex“ už 44,62 Eur, 2016-01-08 - 138,20 Eur, pirko prekių iš UAB „Arlėja“ 2015-12-23 – 527,82 Eur, 2015-12-08 – 548,81 Eur, iš UAB Klaipėdos Lytagra“ 2016-04-11 – 217,44 Eur, 2016-04-12 – 44,45 Eur, 2016-04-19 – 83,94 Eur, 2016-05-17 - 43,70 Eur, 2014-08-21 – 55,80 Eur (192,51 Lt), 2014-09-20 – 61,33 Eur (211,77 Lt), iš UAB „Trukmė“ 2016-02-29 – 81,40 Eur, 2015-11-13 iš UAB „Kasmitra“ – 1390,40 Eur. Teismas, ištyręs atsakovo pateiktus kvitus apie minėtų prekių įsigijimą iš šių įmonių bei iš įmonių, kurios pardavė prekes, išreikalautas PVM sąskaitas faktūras, nustatė, jog atsakovo nurodomas prekes įsigijo ne atsakovas, o UAB „Technotop“, todėl daryti išvadą, jog atsakovas išleido asmenines lėšas šių prekių įsigijimui nėra teisinio bei faktinio pagrindo. Kadangi prekes įsigijo įmonė, todėl už jas turėjo pareigą atsiskaityti įmonė, o tai jog PVM sąskaitą faktūrą gavo atsakovas, būdamas įmonės vadovu, bei kaip atskaitingas asmuo tvarkantis įmonės pinigines lėšas, sumokėjo, už įsigytas prekes, nesudaro pagrindo teigti, jog šios prekės 3237,51 Eur sumai įsigytos už atsakovo asmenines lėšas.

86. Atsakovas teigia, kad 2014-10-02 sumokėjo 7400 Lt (2143 Eur) sumą už pjautą, obliuotą medieną, nurodo jog ji buvo panaudota gyvenamojo priestato statybai, terasos statybai, stogo konstrukcijoms, taip pat sandėliuko, malkinės statybai. Ieškovė nesutinka ir teigia, jog toks kiekis medienos nebuvo panaudotas. Iš 2014-10-02 pirkimo padavimo sutarties nustatyta, jog atsakovas iš A. P. įsigijo dvigubo pjovimo medieną (spygliuotis) 14,8 kubų už 7400 Lt (2143 Eur). Ieškovė, nesutikdama su atsakovo nurodomais kiekiais įsigytos medienos, nepagrindė koks kiekis buvo būtinas jai priklausančio turto rekonstrukcijai bei remontui. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus duomenis, taip pat atsakovo teiktus paaiškinimus dėl atliktų statybos darbų bei kam buvo panaudota įsigyta mediena, laiką, kurio metu buvo atliekami atsakovo nurodomų statinių statybą, tai, jog ieškovė patvirtino, jog atsakovo sąraše nurodomi darbai buvo atlikti, sprendžia, jog labiau tikėtina, jog atsakovas įsigytą medieną panaudojo būtent ieškovės nekilnojamojo turto statybai bei remontui. Sutartyje padarytas įrašas patvirtina, jog už įsigytą medieną sumokėjo atsakovas, tuo metu šalys jau buvo susituokusios, todėl laikytina, jog mediena buvo įsigyta iš šalių bendrų pinigų, ieškovei priklausančio asmeninio turto pagerinimui, todėl atsakovui turi būti atlyginta pusę šios sumos, t. y. 1071,50 Eur.

87. Ieškovė nurodo, jog šalims gyvenant santuokoje 2015-05-06 kilo gaisras, kurio metu buvo sunaikintas ieškovei priklausančio turto dalis – namo siena, pastoginė, terasa ir sandėliuko dalis, kilęs ginčas dėl žalos atlyginimo buvo išspręstas teisme taikiu būdu. Iš pateikto ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-308-796/2016 nustatyta, jog dėl kilusios gaisro L. J. ir G. J. patyrė nuostolius, t. y. lauko sandėliukas 1240 Eur, lauko terasa 486 Eur, lauko pavėsinė su stogine 969 Eur, medinės tvoros segmentai – 280 Eur, viso 2975 Eur. Nors byloje dalyvaujantys asmenys nurodė, jog pinigai dėl žalos atlyginimo buvo pervesti UAB „Technotop“, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-07 nutartimi patvirtintą taikos sutartį, L. J., UAB „Technotop“ atsisakė reikalavimų atsakovams, o atsakovas įsipareigojo sumokėti G. J. 3000,00 Eur žalos atlyginimo. Šalys patvirtino, jog iš gautų lėšų buvo atstatytas ieškovei priklausantis turtas, tačiau svarbu tai, jog atsakovas nurodo, jog iš gautų pinigų jis atstatė ieškovei priklausantį turtą ir už šių darbų atlikimą bei įsigytas prekes neprašo priteisti.

88. Tarp šalių nėra ginčo, jog statybines medžiagas pirko atsakovas, už jas mokėdavo grynais, atsakovo pateikti kvitai iš prekybos centrų, atsakovo teikti paaiškinimai, kur įsigytas medžiagas panaudojo, taip pat pateiktas atliktų darbų sąrašas patvirtina, jog atsakovas santuokos metu įsigijo medžiagų už 900,85 Eur, kurios buvo panaudotos ieškovei priklausančio turto pagerinimui. Ieškovė nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, jog ji pirko statiniams reikalingas medžiagas, ieškovės pateikti duomenys patvirtina tik tai, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2007 iki 2012 pirko statybines medžiagas. Ieškovė teigia, jog ji atsakovui duodavo pinigų grynais ir jis iš tų lėšų įsigydavo medžiagas, tačiau atsakovo banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog būtent atsakovas ieškovei pervesdavo pinigus, o ieškovės pajamos tuo metu buvo minimalios. Kita vertus įvertinus tai, jog šalys tuo metu kartu gyveno ir jų pajamos buvo bendros, todėl laikytina, jog abi šalys ieškovei priklausančio turto pagerinimui išleido 900,85 Eur, kurie pagrįsti atsakovo pateiktais mokėjimo kvitais. Kadangi atsakovas santuokos metu bendromis lėšomis bei darbu pagerino ieškovei priklausantį turtą, todėl ieškovė turi kompensuoti atsakovui už jai priklausančio turto pagerinimą ir atsakovui iš ieškovės priteistina 1521,93 Eur (1071,50 Eur+ 450,43 Eur).

Dėl iki šalių santuokos sudarymo atsakovo asmeninių lėšų panaudojimo ieškovei priklausančio asmeninio turto pagerinimui.

91. Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes, vien faktas, kad šalys kartu gyveno, atsakovas padėjo ieškovei įrengiant namą, tvarkant namo aplinką, statant statinius, nepatvirtina, jog turtą (ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį namą, priestatą ir kitus statinius (sandėliuką, malkinę, terasą) jie siekė įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Be to atsakovas ir neįrodinėja, jog jis su ieškove vykdė jungtinę veiklą, o teigia, jog šalims gyvenant iki santuokos pagerino ieškovei priklausantį turtą. Dėl šios priežasties byloje nėra pagrindo taikyti jungtinę veiklos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

92. Byloje nenustatyta jokių kitų būdų, priemonių, kurių pagalba atsakovas galėtų įgyvendinti savo teisę reikalauti kompensacijos už ieškovei priklausančio turto pagerinimą, todėl šioje byloje taikytinos CK 6.242 straipsnio normos reglamentuojančios nepagrįstą praturtėjimą.

93. Aiškindamas nurodytą teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1318/2002; 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693/20032006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2017 62 p.). Toks ieškinio dėl nepagrįsto praturėjimo tenkinimo prielaidų (sąlygų) traktavimas atitinka tarptautinių teismų praktiką šiuo klausimu (žr., pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą Masdar ( UK) Ltd prieš Europos Bendrijų Komisiją, byla C-47/07 P, 44–46, 49 punktai, Rink. P. I-9761; Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) 2010 m. sausio 21 d. sprendimas Kornelis van Dijk prieš G. K., byla C-470/08, Rink. P. I-0000). Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-371-943/2018).

94. Nagrinėjamu atveju vertinant atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovės 13090,43 Eur kompensaciją, nurodytą reikalavimų pagrindą ir abiejų šalių byloje nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas daryti prielaidą, jog ieškovė praturtėjo dėl atsakovo veiksmų, t. y. atsakovas nurodo, kad prie ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto remonto, statybų prisidėjo tiek finansiškai, tiek savo darbu. Nustačius jog yra prielaida manyti, kad atsakovas galėjo tiek piniginėmis lėšomis, tiek savo darbu ir žiniomis prisidėti prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto kūrimo, darytina išvada, jog ieškovė atsakovo sąskaita galimai praturtėjo, kadangi ieškovė galimai neatlygino atsakovui už jo investuotas lėšas ir atliktus darbus. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės nekilnojamojo turto vertė išaugo dėl atsakovo galimai investuotų lėšų į ieškovės nekilnojamąjį turtą, kurių ieškovė atsakovui nesumokėjo, galima daryti išvadą, kad šioje byloje egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo turto sumažėjimo – išleistų lėšų ir ieškovės turto padidėjimo. Taip pat šiuo atveju vertinant teisinį pagrindą dėl atsakovo reikalavimo išmokėti kompensaciją už jo investuotas lėšas, darytina išvada, kad atsakovas neturi kitos išeities kaip tik reikalauti pinigų dėl nepagrįsto ieškovės praturtėjimo, kadangi, kaip teismas nurodė anksčiau, šalių nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai – bendros jungtinės veiklos ar statybos rangos, šalys nebuvo sudariusios jokio kito pobūdžio sutarties, susitarimas buvo sudarytas tik tarp ieškovės ir UAB „Technotop“, tačiau teismas jau minėjo, jog šioje byloje nėra sprendžiami ieškovės ir įmonės sutartiniai santykiai, jų tarpusavio prisiimti įsipareigojimai bei jų vykdymas. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė vis dar galimai yra neatsiskaičiusi su atsakovu, konstatuotina, kad yra pagrindas pripažinti, jog nepagrįsto praturtėjimo faktas egzistuoja ir šio priešieškinio pareiškimo metu. Vertinant tą aplinkybę, ar atsakovo turtas sumažėjo, jam neprisiėmus jokios nuostolių atsiradimo rizikos, atsižvelgtina į tai, kad ieškovės ir atsakovo nesiejo jokie sutartiniai santykiai, atsakovas nebuvo įsipareigojęs remti ieškovę finansiškai prisidedant prie išlaidų, susijusių su jos nekilnojamojo turto statyba, taip pat nebuvo įsipareigojęs organizuoti ir atlikti statybos darbus ieškovei priklausančiame objekte. Šiuos darbus atsakovas atliko, nes su ieškove kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, gera valia.

95. Remiantis išdėstytu, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovo pareikštas priešieškinys dėl piniginio reikalavimo, yra nagrinėtinas pasitelkus nepagrįsto praturėjimo teisinėmis normomis, kadangi priešieškinyje nurodytas faktinis pagrindas ir šalių nurodytos aplinkybės patvirtina esant visas prielaidas taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą šalių kartu gyvenimo laikotarpiu nuo 2011-03-25 iki 2014-07-19.

98. Visų pirma teismas, vertindamas atsakovo reikalavimą priteisti kompensaciją už jo teigimu patirtas išlaidas perkant statybines medžiagas, atkreipia dėmesį į tarp šalių ieškovei nuosavybes teise priklausančio gyvenamojo namo statybos metu susiklosčiusią atsiskaitymo praktiką. Ieškovė neneigia, jog atsakovas dalyvavo statybų procese ir padėdavo jai su prekių įsigijimu, darbuotojų suradimu, tačiau teigia, jog atsakovui duodavo grynais, atsakovas patvirtino, jog už įsigytas prekes mokėjo grynais, tačiau teigia, jog ieškovė pinigų jam neduodavo, nes neturėjo. Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog tokia atsiskaitymo praktika buvo nusistovėjusi tarp šalių statybų laikotarpiu, t. y. jog už įsigytas prekes bei statybos darbus atsiskaitoma grynais. Šiame kontekste svarbu tai, jog ieškovės pajamos tuo metu buvo nedidelės, o atsakovas turėjo santaupų pardavęs nekilnojamąjį turtą.

99. UAB „Kesko Senukai Lithunia“ pateikė atsakymą, jog nėra išrašiusi PVM sąskaitų faktūrų atsakovui, o ieškovei sąskaitos išrašytos tik 2020-2021 metais. 2022-03-14 pateikė atsakymą, jog pagal 2013-08-09 pirkimo kvitą Nr. 00118342 - 602,09 Lt sumai ir 2016-02-03 pirkimo kvitą Nr. 00213376 – 82,60 Lt sumai ieškovės ir atsakovo vardu nėra išrašiusi PVM sąskaitų faktūrų. Viso 684,69 Lt (198,30 Eur).

100. Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų nustatyta, jog UAB „Technotop“ pirko paslaugą iš UAB „Termoservisas“ 2013-10-07 už dujinio šildymo katilo UAB „Technotop“ adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, techninį aptarnavimą – 168,12 Eur (580,00 Lt). Byloje nustatyta, jog UAB „Technotop“ naudojosi ieškovei priklausančiomis patalpomis, t. y. 58 kv.m., šiose patalpose buvo įmonės buveinė, laikomi įrankiai, todėl įmonė galėjo pirkti tokią paslaugą ir sąskaita buvo pateikta įmonei, dėl ko įmonė ir turėjo pareigą ją apmokėti. Taip pat UAB „Technotop“ pirko prekes iš UAB Klaipėdos Lytagra“ 2013-07-08 – 86,68 Eur (220,49 Lt). Teismas, ištyręs atsakovo pateiktus kvitus apie minėtų prekių įsigijimą iš šios įmonės bei iš įmonės, kuri pardavė prekes, išreikalautas PVM sąskaitas faktūras, nustatė, jog atsakovo nurodomas prekes įsigijo ne atsakovas, o UAB „Technotop“, todėl daryti išvadą, jog atsakovas išleido asmenines lėšas šių prekių bei paslaugų įsigijimui nėra teisinio bei faktinio pagrindo, nes prekes įsigijo įmonė, todėl už jas turėjo pareigą atsiskaityti įmonė, o tai jog PVM sąskaitą faktūras gavo atsakovas, būdamas įmonės vadovu, bei kaip atskaitingas asmuo tvarkantis įmonės pinigines lėšas, sumokėjo, nesudaro pagrindo teigti, jog šios prekės bei paslaugos įsigytos už atsakovo asmenines lėšas.

101. Atsakovo į bylą pateikti kasos čekiai iš įvairių statybinių prekių parduotuvių teismo vertinimu, įrodo, jog atsakovas patyrė išlaidas, kurias patikslino ir detalizavo teismui pateiktuose įrodymuose (DOK - 28048), atsakovo paaiškinimai pagrindžia kokio ieškovei priklausančio objekto remontui, statybai buvo išleistos įsigytos prekės, atsakovo pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, jog atsakovas turėjo piniginių lėšų, taip pat jis buvo pardavęs jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, tuo tarpu ieškovė nepateikė duomenų, jog ji būtų pirkus tuo metu statybines medžiagas ir atsiskaičiusi už jas, todėl darytina išvada, jog atsakovas įrodė, jog ieškovės turto pagerinimui išleido 4066,48 Eur statybinių medžiagų įsigijimui.

102. Atsakovas taip pat teigia, kad 2013-11-21 sumokėjo 2607 Eur (9000 Lt) sumą už pamatų betonavimą, 2014-05-05 – 2128,70 Eur (7350 Lt) už sienų mūrą, 2014-04-26 – 2433 Eur (8400 Lt) už stogo įrengimo darbus. Viso 7168,70 Eur. Byloje pateikti duomenys prekių (paslaugų) pirkimo -pardavimo kvitai patvirtina, jog darbai buvo atlikti ieškovės gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, t. y. – sienų mūras, pamatų betonavimas, stogo įrengimo, taip pat pateiktų duomenų visuma patvirtina, jog atsakovas turėjo pinigų, jog galėtų atsiskaityti už atliktus darbus su asmenimis, ieškovė nepateikė duomenų, jog ji būtų atsiskaičiusi su asmenimis, kurie atlikto šiuos darbus ieškovės gyvenamosios vietos adresu, todėl darytina išvada, jog šie darbai buvo atlikti ieškovės naudai, o už juos atsiskaitė atsakovas bei išleido 7168,70 Eur.

103. CK 6.237 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus CK 6.241 straipsnyje numatytus atvejus (CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių įrodymų viseto galima daryti išvadą, kad atsakovas prisidėjo savo lėšomis prie ieškovės turto remonto, statybos, lauko gerbuvio drabų, baldų gamybos, kai šalys gyveno kartu laikotarpiu nuo 2011-03-25 iki 2014-07-19, ieškovė su atsakovu neatsiskaitė už atsakovo asmenines lėšas įgytas prekes, apmokėtus darbus, kurių atlikimas pagerino ieškovės turtą bei vertę.

104. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės nekilnojamojo turto vertė išaugo, o pati ieškovė nepatyrė dalies išlaidų, susijusių su namo priestato, pirtelės, terasos, sandėliuko, malkinės statyba, lauko gerbuvio darbais, baldų gamybą, atsakovas už įsigytas prekes bei kitų asmenų atliktus darbus atsiskaitė asmeninėmis lėšomis, galima daryti išvadą, kad šioje byloje egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo turto sumažėjimo išleistų lėšų už įsigytas medžiagas bei apmokėtus statybos darbus ir ieškovės turto padidėjimo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė praturtėjo dėl atsakovo veiksmų – pirktų medžiagų bei apmokėtų atliktų darbų, todėl yra pagrindas 11235,18 Eur (4066,48 +7168,70) sumą, kuria praturtėjo ieškovė, priteisti atsakovui iš ieškovės (CK 6.237 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

105. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys (priešieškinis) patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

106. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Pažymėtina ir tai, jog vien tai, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, savaime nereiškia, kad visos šalių patirtos išlaidos turi būti atlyginamos.

107. Ieškovė pateikė duomenis, jog patyrė 1641,00 Eur bylinėjimosi išlaidų: 141 Eur žyminis mokestis, advokato pagalbos išlaidos 1500,00 Eur (ieškinio parengimas, dalyvavimas teismo posėdžiuose, teisinės konsultacijos).

108. Atsakovas pateikė duomenis, jog patyrė 3417,00 Eur bylinėjimosi išlaidų – 717 Eur (548 +169) žyminis mokestis, 1600 Eur advokato pagalbos išlaidų (atsiliepimo į ieškinį 500 Eur, priešieškinio parengimas – 500 Eur, pasiruošimas ir dalyvavimas parengiamajame posėdyje 2021-06-15 - 150 Eur, patikslinto priešieškinio parengimas – 300 Eur, dalyvavimas parengiamajame posėdyje 2021-08-31 -150 Eur); 1100 Eur advokato pagalbos išlaidų (pareiškimas dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo -100 Eur, pasiruošimas ir dalyvavimas teismo posėdžiuose 2022-03-31, 2022-04-21, 2022-04-22, 2022-05-12, 2022-06-01).

109. Teismas, įvertinęs šalių atstovų atliktas teisines paslaugas ir jų dydį, atstovų paruoštų procesinių dokumentų apimtis, įvykusių teismo posėdžio skaičių, trukmę, atstovų darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog ieškovės ir atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Rekomendacijų nuostatas.

110. Nagrinėjamu atveju šalių reikalavimai tenkinti iš dalies, ieškovės ieškinys tenkintas (50 proc.), nes pripažinta, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (50 proc.), reikalavimas dėl neturtinės žalos – atmestas, ieškovės reikalavimas dėl turto padalinimo tenkintas visiškai (100 proc.), o atsakovo pareikšto priešieškinio reikalavimai tenkintini (44 proc.), t. y. atsakovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintas iš dalies (50 proc.), reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo – atmestas, turtiniai reikalavimai tenkinti iš dalies (82 proc.).

111. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, iš atsakovo priteistina ieškovei 820,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui priteistina 1503,48 Eur bylinėjimosi išlaidų CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

112. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2021-09-02 mokėjimo nurodymu į Klaipėdos apylinkės teismo sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 20,00 Eur užstatą liudytojo būsimoms išlaidoms padengti.

113. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje ieškovės prašomas apklausti liudytoja I. S. nepareiškė prašymo apmokėti išlaidas, be to ji buvo apklausiam nuotolinio ryšio priemonėmis, byla išnagrinėta, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas ieškovei grąžinti 20,00 Eur sumokėtą užstatą, pavedant tai atlikti Klaipėdos apylinkės teismo Finansų ir apskaitos skyriui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, įregistruotą 2014-04-19 Kretingos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašas Nr. 132, tarp ieškovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes: L. J. – „J.“, G. J. – „J.“.

Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka.

Padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą ir priteisti ieškovei L. J. asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą - 107/419 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0.0419 ha, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Priteisti atsakovui G. J. iš ieškovės L. J. 3349,57 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų dalį.

Priteisti atsakovui G. J. iš ieškovės L. J. 5632,01 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą.

Priteisti iš ieškovės L. J. atsakovui G. J. 12757,11 Eur kompensaciją už ieškovei priklausančio turto pagerinimą.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. J. 820,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. J..

Priteisti iš ieškovės L. J. 1503,48 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui G. J..

Sprendimui įsiteisėjus jo kopiją per vieną darbo dieną išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimui įsiteisėjus jo kopiją išsiųsti VĮ „Registrų centras“.

Grąžinti ieškovei L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 20,00 Eur užstatą, lėšas grąžinant į šalies mokėjimo nurodyme nurodytą sąskaitą, pavedant tai atlikti Klaipėdos apylinkės teismo Finansų ir apskaitos skyriui

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.